7d15a0dd-2d13-4e00-a4dc-33522437477a · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. B. ir atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1093-565/2019 pagal ieÅ¡kovo G.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratÅ«ros, 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už baudžiamÄ jį persekiojimÄ iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 86-1-00162-10, priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už baudžiamÄ jį persekiojimÄ iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 86-2-00006-11, priteisti 6 893,20 Eur turtinės žalos atlyginimÄ už baudžiamÄ jį persekiojimÄ iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 86-1-00162-10, taip pat priteisti 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimÄ už baudžiamÄ jį persekiojimÄ iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 86-2-00006-11, penkių procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2010 m. kovo 31 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį. 2010 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovui G. B. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas įtariamas tuo, jog bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažoji technika“ direktoriumi pasisavino UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį didelės vertės turtÄ .

Ieškovas pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 29 d. toje pačioje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. 2011 m. liepos 27 d. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-1-00162-10 pabaigtas ir surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo G. B. kaltintas nusikalstamomis veikomis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu panaikino Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino.

3. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2011 m. vasario 1 d. TelÅ¡ių vyriausiajame policijos komisariate pagal bankrutuojančios UAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. 2011 m. vasario 11 d. ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. 2013 m. gegužės 13 d. byloje Nr. 86-2-00006-11 priimtas nutarimas pripažinti G. B.

įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 86-2-00006-11 dėl įtarimo pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, 183 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡ių nusikaltimų požymių. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras 2017 m. vasario 23 d. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 86-2-00006-11 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G.

B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

4. IeÅ¡kovo teigimu, jo baudžiamasis persekiojimas atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 86-1-00162-10 buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pasak ieÅ¡kovo, jis iÅ¡teisintas iÅ¡ esmės tais pačiais pagrindais, kurie buvo akivaizdÅ«s jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, nes tarp UAB „Mažoji technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, spręstini civilinio proceso tvarka dėl vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktų lizingo sutarčių.

IeÅ¡kovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras nenorėjo atriboti civilinių teisinių santykių nuo baudžiamųjų, buvo suinteresuoti kriminalizuoti bylÄ , todėl nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o jį pradėję – nutarimo šį tyrimÄ nutraukti. Pirmosios instancijos teismas netgi buvo pripažinęs ieÅ¡kovÄ kaltu ir paskyręs realiÄ penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. IeÅ¡kovas pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir teismas pažeidė bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo ir atidumo pareigÄ , kadangi aplinkybes, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, buvo galima nustatyti jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, dėl to egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas.

Dėl tų pačių priežasčių ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-00162-10 atlikimo metu buvo neteisėtai skirtos kardomosios ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, baudžiamojoje byloje nebuvo jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas gali vengti ikiteisminio tyrimo, daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl prokuroro veiksmai skiriant net dvi kardomÄ sias priemones laikytini neadekvačiais, neproporcingais, nepagrįstai suvaržiusiais ieÅ¡kovo teises (tarp jų ir judėjimo laisvę), kas suponuoja valstybės atsakomybę už Å¡iuos neteisėtus veiksmus.

IeÅ¡kovas akcentavo, kad teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai organizuojant, kriminalizuojant, taip pat vilkinant tyrimÄ nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011 m. liepos 26 d., pažeidė ieÅ¡kovo teisę į įmanomai trumpiausiÄ baudžiamÄ jį procesÄ , ieÅ¡kovo netikrumo dėl savo likimo bÅ«sena nebuvo kiek įmanoma greičiau nutraukta.

5. IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad jo atžvilgiu taip pat nepagrįstai buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11. IeÅ¡kovo teigimu, nors formalusis ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas (pareiÅ¡kimas) egzistavo, tačiau tam, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas, privalėjo egzistuoti ir materialusis ikiteisminio tyrimo pagrindas – nusikalstamos veikos požymiai. IeÅ¡kovas nurodė, jog pradedant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 86-00006-11 jokios papildomos sÄ lygos, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai bÅ«tų galėję transformuotis į baudžiamuosius teisinius santykius, nebuvo nustatytos.

Kadangi ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , savaime neteisėtomis ir pažeidžiančiomis ieÅ¡kovo teises tapo ir jam taikytos procesinės prievartos priemonės. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog nutarimas paskelbti jo paieÅ¡kÄ priimtas neteisėtai, kadangi byloje nėra jokių duomenų (skambučių iÅ¡klotinių, Å¡aukimų Å¡aknelių), jog jam Å¡aukimai iÅ¡ tiesų buvo siunčiami, tačiau jų įteikti nepavyko.

Be to, ieÅ¡kovui nepagrįstai taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. IeÅ¡kovas nurodė, jog jis neslėpė savo gyvenamosios vietos. BUAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriui pareiÅ¡kus Å iaulių apygardos teisme ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo, ieÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Anglijoje. PareigÅ«nai Europos areÅ¡to orderį atÅ¡aukė tik 2016 m. rugsėjo 5 d., o paieÅ¡kÄ nutraukė tik 2017 m. sausio 19 d., kas rodo, jog teisėsaugos institucijos tinkamai nevykdė įstatymuose įtvirtintų savo funkcijų bei tiesioginių pareigų, nepadarė nieko, kad kuo greičiau bÅ«tų ieÅ¡kovui panaikinti akivaizdžiai neteisėti įtarimai.

Prokuroras ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 86-2-00006-11 turėjo nutraukti anksčiau – jau spręsdamas pirmÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ turėjo įvertinti surinktÄ medžiagÄ ir galėjo bei privalėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pripažinimas kaltu mažai tikėtinas, todėl tolesnis ikiteisminio tyrimo tęsimas netikslingas, neproporcingas ir darantis didelę žalÄ ieÅ¡kovui. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartyje, kuria atmestas ieÅ¡kovo skundas dėl tyrėjo veiksmų, buvo nurodyta, jog Å¡i nutartis gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, tačiau Å iaulių apygardos teismas nurodė prieÅ¡ingai ir tai pažeidė ieÅ¡kovo procesines teises, kadangi tokiu bÅ«du jam buvo užkirstas kelias realizuoti savo konstitucinę teisę į gynybÄ .

Be to, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 buvo tendencingai vilkinamas.

6. IeÅ¡kovas pabrėžė, jog buvo nepagrįstai persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka, jog abiejose baudžiamosiose bylose pažeistas esminis baudžiamosios teisės ultima ratio (liet. paskutinė priemonė) principas. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10 teisėsaugos pareigÅ«nai nesilaikė ikiteisminio tyrimo slaptumo principo ir nutekino informacijÄ apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ G. B. atžvilgiu visuomenės informavimo priemonėms, dėl ko 2010 m. balandžio 23 d. „TelÅ¡ių žiniose“ pasirodė straipsnis. IeÅ¡kovo atžvilgiu pasižadėjimas neiÅ¡vykti buvo taikytas beveik trejus metus, o įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – beveik devynis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ . Dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.

7. IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 1 681,13 Eur turtinę žalÄ sudaro ieÅ¡kovo iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ , patirtos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 86-1-00162-10, ir 3 500 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu. IeÅ¡kovas nurodė negalėjęs įsidarbinti nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. balandžio 31 d., todėl patyręs 6 893,20 Eur turtinę žalÄ . IeÅ¡kovas 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų žalÄ skaičiuoja pagal Jungtinėje Karalystėje taikytÄ minimalų darbo užmokestį, kadangi per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. jis negalėjo dirbti ar kreiptis dėl socialinių garantijų.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala atsirado dėl jo teisės laisvai judėti suvaržymo, negalėjimo grįžti į LietuvÄ ir joje gyventi, aplankyti giminių, dėl baudžiamojo persekiojimo sukeltų didelių dvasių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, reputacijos pabloginimo, susidariusio nepalankaus visuomenės požiÅ«rio į ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeminimo, sutrikusios sveikatos.

8. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atstovė pabrėžė, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ asmens reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti , kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-1-00162-10 buvo pradėtas bei kiti su tuo susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžios). Generalinė prokuratÅ«ra akcentavo, kad tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas 2016 m. rugpjūčio 23 d., kai BUAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriui ieÅ¡kovas perdavė jo žinioje buvusį turtÄ bei atsiskaitė su debitorinės skolos pirkėju. 2017 m. sausio 19 d. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G.

B. kaltę, t. y. tyrimas nutrauktas ne ieÅ¡kovÄ reabilituojančiais pagrindais ir netapatintinas su asmens iÅ¡teisinimu. Baudžiamojo proceso tikslai bÅ«tų nepasiekti, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro pareigos bÅ«tų nevykdytos, jeigu susiklosčius tokiai situacijai ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų buvęs pradėtas, be to, paties ieÅ¡kovo veiksmai prisidėjo prie to, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu. Skiriant kardomÄ sias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ .

Generalinė prokuratÅ«ra pažymėjo, jog raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra pati Å¡velniausia kardomoji priemonė, o ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad Å¡i priemonė bÅ«tų sukėlusi ieÅ¡kovui nepatogumų. IeÅ¡kovui taikytas įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo panaikintas pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovo paieÅ¡ka bei suėmimas buvo skirti, o Europos areÅ¡to orderis iÅ¡duotas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, o tokių priemonių taikymÄ sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo elgesys – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti pažeidimas.

9. Lietuvos generalinė prokuratūra taip pat nurodė, jog ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ar įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje taikymas jam trukdė dirbti ar užsiimti verslu, gauti darbo užmokestį. Išlaidų advokato paslaugoms atlyginimas gali būti priteistas tik konstatavus teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp tokių veiksmų ir išlaidų advokato pagalbai.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, kokios konkrečios advokato paslaugos jam buvo suteiktos, nes pateiktos sÄ skaitos už advokato pagalbÄ yra nedetalizuotos. Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo apsakyti neigiami iÅ¡gyvenimai (praÅ¡ant priteisti neturtinę žalÄ ) buvo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo veiksmų pasekmė. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ar prokuroras per visuomenės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ .

PraÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Be kita ko, nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teisingumo ministerija pažymėjo, jog priimdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo jokių Å¡iurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. IeÅ¡kovas žalÄ kildina iÅ¡ tariamai neteisėtų teismo veiksmų, kurie konstatuoti 2013 m. balandžio 12 d., todėl ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo paskirtas suėmimas, kadangi ieÅ¡kovas pažeidė raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. PraÅ¡ydamas priteisti žalÄ dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , ieÅ¡kovas nepateikė paaiÅ¡kinimo dėl lėšų sumokėjimo praėjus ketverių-Å¡eÅ¡erių metų laikotarpiui nuo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo dienos, o iÅ¡ pateiktų duomenų neaiÅ¡ku, kokias paslaugas suteikė advokatas. IeÅ¡kovas patirtos neturtinės žalos dydį ir faktÄ privalo įrodyti.

Ieškovo apibūdinti nepatogumai yra paties ieškovo veiksmų pasekmė.

11. TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucijos ar pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, jog žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tokių valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teigimu, analizuojamu atveju tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai atliko teisėtus veiksmus, o ieÅ¡kovui pagrįstai skirtos kardomosios priemonės. Ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai vykdė visus prokuroro, organizuojančio ir kontroliuojančio ikiteisminį tyrimÄ , nurodymus.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartyje pasisakyta, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Ieškovo argumentai dėl nepagrįstai užsitęsusio tyrimo ir jo vilkinimo nepagrįsti – buvo paskelbta ieškovo paieška, išduotas Europos arešto orderis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo galimybės jį apklausti, todėl būtent dėl įtariamojo elgesio, nenoro bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais užsitęsė ikiteisminis tyrimas.

IeÅ¡kovas neįrodė konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

13. Teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ iÅ¡teisinamasis nuosprendis ar baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiÅ¡kia, kad visi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo atlikti veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10 buvo pradėtas gavus UAB „Swedbank lizingas“ pareiÅ¡kimÄ . To ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „Mažoji technika“ direktoriumi, pažeidė jo vadovaujamos bendrovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų lizingo sutarčių sÄ lygas, tai yra neįregistravo lizinguojamos žemės Å«kio technikos Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre UAB „Swedbank lizingas“ vardu, taip pat be lizingo davėjo sutikimo dalį lizinguojamos žemės Å«kio technikos pardavė tretiesiems asmenims, melagingai nurodydamas, jog Å¡i technika priklauso UAB „Mažoji technika“.

Teismo vertinimu, tokios nustatytos faktinės aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10.

14. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, nepripažino neteisėtais pirmosios instancijos teismo veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko galėtų atsirasti valstybės atsakomybė taikant CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Teismas akcentavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. iÅ¡teisinamajame nuosprendyje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl civilinių teisinių santykių atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių pagal teisinės padėties apsunkinimo iÅ¡ieÅ¡kant žalÄ kriterijų, Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo palyginti naujas tuometinėje teismų praktikoje.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-00162-10 metu ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje), nors ieškovas dalyvavo tyrime jo nevengdamas, nesudaro pagrindo teigti, kad kardomosios priemonės buvo paskirtos neteisėtai. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-00162-10 trukmę bei apimtį, nepripažino, jog šis tyrimas būtų vykdytas nepagrįstai ilgai.

Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, be to, ieÅ¡kovui dar ir praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio nėra pagrindo atnaujinti, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 300 000 Eur neturtinę žalÄ ir 6 893,20 Eur turtinę žalÄ buvo atmestas.

15. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 buvo pradėtas gavus UAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimÄ . Å io ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ieÅ¡kovas, eidamas UAB „Mažoji technika“ direktoriaus pareigas, neperdavė bankroto administratoriui ieÅ¡kovo žinioje buvusio 101 935,05 Lt vertės UAB „Mažoji technika“ turto, negrÄ Å¾ino 11 846,66 Lt bendrovės lėšų, realizavo dvi UAB „Mažoji technika“ priklausančias transporto priemones, kurios buvo areÅ¡tuotos teismų nutartimis, aplaidžiai tvarkė UAB „Mažoji technika“ buhalterinę apskaitÄ . Teismo vertinimu, tokios nurodytos aplinkybės sudarė pakankamÄ pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 86-2-00006-11.

16. Ä®vertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas konstatavo, jog raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti paskyrimas ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu buvo galimas, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ baudžiamajame procese. 2013 m. sausio 17 d. tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad su ieÅ¡kovu nepavyksta susisiekti, ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje jo nepavyko rasti, o iÅ¡ ieÅ¡kovo pažįstamo gauta informacija, kad ieÅ¡kovas galimai iÅ¡vykęs į užsienį. ReikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas neneigė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu jis, nepranešęs ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, iÅ¡vyko į AnglijÄ . IeÅ¡kovui pažeidus raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygas, nepateikus informacijos apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Anglijoje, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas pagrįstai skyrė ieÅ¡kovui suėmimÄ .

17. Teismas akcentavo, jog ieÅ¡kovas tik 2017 m. sausio 9 d. praÅ¡yme Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai nurodė savo buvimo vietos Anglijoje adresÄ , todėl 2017 m. sausio 19 d. nutarimu ieÅ¡kovo paieÅ¡ka buvo nutraukta.

18. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 vykdytas nepagrįstai ilgai. Teismas pažymėjo, jog Å¡io tyrimo eigoje buvo nepateisinamai ilgos pertraukos tarp atskirų tyrimo veiksmų atlikimo. Jau 2014 metais buvo aiÅ¡ki teismų praktika dėl civilinių teisinių santykių atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių, o vien tai, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į užsienį, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas sÄ moningai apsunkino skolos iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Teismas konstatavo, jog dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmės ieÅ¡kovas turi teisę į žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo jis, bÅ«damas Anglijoje, negalėjo įsidarbinti ar naudotis socialinėmis garantijomis, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimo. Kadangi už advokato pagalbÄ ikiteisminio tyrimo metu mokėjo ne ieÅ¡kovas, o byloje nėra duomenų, kad advokato gautus pinigus ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino asmeniui, apmokėjusiam advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teismas neturėjo pagrindo priteisti ieÅ¡kovo nurodytÄ 3 500 Eur sumÄ už ikiteisminiame tyrime patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Teismo vertinimu, pernelyg ilgai tęsiamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl atsižvelgus į tai, kad šio ikiteisminio tyrimo trukmė (apie trejus metus) buvo nepagrįstai ilga, ieškovui priteistinas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 19. Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 19.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas 2013 m. pradžioje pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, nevertintina kaip turėjusi esminę reikÅ¡mę ikiteisminio tyrimo trukmei. 19.2. Paties ieÅ¡kovo netinkami veiksmai sÄ lygojo ilgesnę ikiteisminio tyrimo eigÄ . 19.3. IeÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡davus Europos areÅ¡to orderį, bÅ«tų buvę netikslinga sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11. 19.4.

Nepateikta duomenų, kad pareigÅ«nai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu buvo suinteresuoti neatriboti civilinių teisinių santykių nuo baudžiamųjų teisinių santykių, ar bet kokiu bÅ«du vilkinti procesÄ . 19.5. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu pareigÅ«nai ir prokuroras analizavo turimÄ medžiagÄ , rinko naujus duomenis, aiÅ¡kinosi sunkiai iÅ¡aiÅ¡kinamas ir daug pastangų iÅ¡aiÅ¡kinimui reikalaujančias aplinkybes. 19.6. Neturtinės žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas, turi bÅ«ti vertinama ne asmens reakcija į savo iÅ¡gyvenimus, bet padariniai.

20. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. gegužės 2 d. pareiškimu prisidėjo prie Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo.

21. Atsakovės atstovė Lietuvos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ prašė jį tenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas Å¡iais teiginiais: 21.1. Teismo priteista 1 000 Eur neturtinė žala atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ ir tokios kategorijos bylose taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra teismo sprendimo neskundė. 21.2. Generalinė prokuratÅ«ra sutinka su TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka, vertinant byloje surinktus įrodymus.

22. IeÅ¡kovas G. B. pateikė apeliacinį skundÄ . PraÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ terminÄ , ieÅ¡kovas skundu praÅ¡o „panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimÄ dalyje 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€œ. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Neteisėtas ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas, neteisėtai pritaikytos kardomosios priemonės suvaržė ieÅ¡kovo teisę į judėjimo laisvę. 22.2. Dėl pritaikytų kardomųjų priemonių ieÅ¡kovas negalėjo įsidarbinti. 22.3.

TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų tyčiniu neveikimu, trukdymu spręsti civilines bylas, jų kriminalizavimu, ieÅ¡kovui padaryta žala, kuriÄ privalo atlyginti valstybė. 22.4. IeÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. 22.5. Nėra pagrindo ieÅ¡kiniui taikyti senaties terminÄ . Senaties terminas atnaujintinas, taikytina reabilitacija. 22.6. Jau pradedant ikiteisminį tyrimÄ buvo galima nustatyti aplinkybes, kurių pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas priėmė ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 22.7.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir Å iaulių apygardos teismo priimto neteisingo nuosprendžio, kuriuo ieÅ¡kovas nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, atsirado valstybės civilinė atsakomybė. 22.8. IeÅ¡kovo reikalavimas atlyginti 300 000 Eur neturtinę žalÄ ir 6 893,20 Eur turtinę žalÄ yra pagrįstas. 22.9. IeÅ¡kovas iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko turėdamas informacijos dėl jo gyvybei gresiančio pavojaus, o vėliau su TelÅ¡ių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu bendravo elektroniniais laiÅ¡kais, telefonu. 22.10.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmės ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

23. Lietuvos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į ieÅ¡kovo G. B. apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais: 23.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų. 23.2. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimui pareikÅ¡ti praleistas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. 23.3. Teismo iÅ¡vada dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmės yra pagrįsta, o priteistos 1 000 Eur žalos dydis atitinka teisės principus. 23.4.

Ieškovo argumentai apeliaciniame skunde dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro suinteresuotumo tarp subjektų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kvalifikuoti baudžiamaisiais santykiais, jų siekio baudžiamojo proceso priemonėmis susidoroti su ieškovu, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių Å¡ioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomų dokumentų priėmimo 25. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Jungtinės Karalystės policijos 2019 m. kovo 22 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį sertifikatÄ su informacija dėl įrašų policijoje apie asmens teistumus, įspėjimus, papeikimus ar perspėjimus.

26. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). Å iuo atveju ieÅ¡kovas prie skundo pridėto policijos sertifikato neteikė pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovas taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių iÅ¡kilo bÅ«tinybė tokį dokumentÄ , kaip naujÄ Ä¯rodymÄ , pateikti apeliacinės instancijos teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio iÅ¡mintį, todėl atsisakoma priimti ir vertinti ieÅ¡kovo pateiktÄ dokumentÄ . Dėl proceso baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10 27. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas baudžiamojoje byloje, iÅ¡keltoje pagal ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 86-1-00162-10 surinktus duomenis. Atsakovė Lietuvos valstybė, be kita ko, Å¡ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti žalos atlyginimÄ , kildinamų iÅ¡ minėtos baudžiamosios bylos.

28. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

29. Analizuojamu atveju ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodinėjo to momento, kada jis suvokė apie galimus jo teisių pažeidimus vykdant baudžiamÄ jį persekiojimÄ byloje Nr. 86-1-00162-10. Kaip minėta, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu. Vadinasi, ieÅ¡kovas ne vėliau kaip nuo 2013 m. balandžio 12 d. sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus, padarytus jo atžvilgiu vykusiame baudžiamajame procese.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant ieÅ¡kinio senatį turi bÅ«ti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali bÅ«ti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiÅ¡kas pasekmes.

Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Šiuo atveju ieškovo G. B. ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2018 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo įstatyme numatyto ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti pasibaigimo dienos.

31. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas senaties termino taikymo klausimus, yra suformulavęs taisyklę, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti senaties terminÄ teismas ex officio turi patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į Jungtinę Karalystę, o jo atžvilgiu buvo vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas, kurio metu paskelbta ieÅ¡kovo paieÅ¡ka ir iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, negali bÅ«ti laikoma svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

32. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimo pagrindas. Tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimams, siejamiems su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo veiksmais baudžiamosios bylos Nr. 86-00162-10 procese, taikytini trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisiniai padariniai.

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimams, susijusiems su procesu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10, buvo suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus, kildinamus iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo veiksmų baudžiamosios bylos Nr. 86-1-00162-10 procese. Dėl proceso baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 34. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atlyginti žalÄ , jo teigimu, kilusiÄ dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 pradėjimo, to tyrimo metu pritaikytų kardomųjų priemonių, paskelbtos ieÅ¡kovo paieÅ¡kos, iÅ¡duoto Europos areÅ¡to orderio, per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatęs valstybės pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), lėmusius nepateisinamai per ilgÄ ikiteisminio tyrimo trukmę.

Atsakovės atstovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu nesutiko, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo nepagrįstai ilga, o ieškovas savo apeliaciniame skunde pakartojo argumentus, kad jam žala atsirado ne tik dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, bet ir dėl visų kitų šio tyrimo metu pareigūnų atliktų veiksmų.

35. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Valstybės civilinė deliktinė atsakomybė dėl pareigÅ«nų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu atsiranda be kaltės, tad atsakomybės atsiradimui pakanka nustatyti tris sÄ lygas: neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

36. Ieškovo teigimu, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 apskritai negalėjo būti pradėtas, nes buvo akivaizdu, kad dėl UAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių egzistavo civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai. Su tokia ieškovo pozicija nesutiktina. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad formalus civilinių teisinių santykių egzistavimas pats savaime nepanaikina baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo galimybės, civilinių santykių peraugimo į baudžiamuosius teisinius santykius tikimybės, o ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis tik baudžiamojo proceso įstatymų normomis.

37. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos byloje Nr. 86-2-00006-11 nustatyta, kad Å¡is tyrimas pradėtas pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus 2011 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kimÄ . Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu galiojusio BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (ginčo laikotarpiui aktuali BPK 168 str. 1 d. redakcija).

Ginčui aktualios BPK 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai;

3) jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetÄ nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai Å¡is leidimas pagal įstatymus bÅ«tinas;

4) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;

5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu;

6) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ ;

7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

8) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu;

9) jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė.

38. IeÅ¡kovo subjektyviu vertinimu, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 negalėjo bÅ«ti pradėtas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukščiau nurodytas BPK reguliavimas įpareigoja ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimÄ net tais atvejais, kai praneÅ¡ime, pareiÅ¡kime ar skunde nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos įvykdymÄ , o atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tada, kai jau iÅ¡ praneÅ¡ime, pareiÅ¡kime ar skunde pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad nurodytoje veikoje nėra jokių nusikalstamos veikos požymių.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nustatė, kad bankroto administratoriaus 2011 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kime yra iÅ¡dėstytos aplinkybės, leidžiančios įtarti, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ieÅ¡kovas tikėtinai pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai.

39. IeÅ¡kovas savo patirtÄ Å¾alÄ kildina ir iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių. 2012 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Pastebėtina, kad raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra Å¡velniausia iÅ¡ BPK numatytų kardomųjų priemonių (BPK 120 str. 1 d.), jo paskyrimui nėra bÅ«tina sÄ lyga neabejotinų duomenų egzistavimas, jog įtariamasis nebendradarbiaus su ikiteisminį tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais, iÅ¡vyks ar trukdys šį tyrimÄ atlikti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prašęs leidimo iÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, tokios aplinkybės ieÅ¡kovas taipogi nenurodė. 2013 m. sausio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad su G. B. nepavyko susisiekti, jo buvimo vieta nebėra žinoma. 2013 m. vasario 26 d. paskelbta ieÅ¡kovo G. B. paieÅ¡ka. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad nutarimas dėl jo paieÅ¡kos priimtas neteisėtai, tačiau jis neginčija faktinių aplinkybių (pažeisdamas kardomÄ jÄ priemonę ieÅ¡kovas iÅ¡vyko gyventi į užsienį), dėl kurių paieÅ¡ka turėjo bÅ«ti paskelbta.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis BPK 136 straipsnio 3 dalimi, įtariamajam, pažeidusiam raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, gali bÅ«ti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Pagrindas skirti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ atsiranda, jei pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo; jei trukdys procesui; jei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d.).

Pats ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde nurodė į užsienį iÅ¡vykęs, vengdamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų „susidorojimo“. IeÅ¡kovui G. B. iÅ¡vykus į Jungtinę Karalystę tikslu vengti ikiteisminio tyrimo ar pasislėpti nuo jo, darytina iÅ¡vada, kad suėmimas ieÅ¡kovui paskirtas pagrįstai. 2013 m. birželio 14 d. dėl ieÅ¡kovo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. 2002 m. birželio 13 d. Europos SÄ jungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos areÅ¡to orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos areÅ¡to orderis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas už veikÄ , baustinÄ pagal iÅ¡duodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas ? bent 12 mėnesių, arba, kai bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas, – bent keturi mėnesiai.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo metu ieÅ¡kovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 246 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, jog egzistavo pagrindas iÅ¡duoti Europos areÅ¡to orderį. Papildomai pastebėtina, kad nustačius ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jam pačiam susisiekus su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, 2017 m. sausio 19 d. buvo nutraukta ieÅ¡kovo paieÅ¡ka (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2016 m. rugsėjo 5 d raÅ¡te nurodyta, jog atÅ¡aukiamas Europos areÅ¡to orderis G.

B.). Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu kardomosios priemonės ieÅ¡kovui buvo pritaikytos teisėtai, o jų sugriežtinimÄ , galbÅ«t turėjusį įtakos didesniam ieÅ¡kovo judėjimo laisvės suvaržymui, nulėmė paties ieÅ¡kovo veiksmai vengiant ikiteisminio tyrimo, slepiantis nuo pareigÅ«nų.

40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro neteisėtų veiksmų pavieÅ¡inant ikiteisminio tyrimo informacijÄ visuomenės informavimo priemonėje. Vien straipsnio laikraÅ¡tyje iÅ¡spausdinimo faktas nesudaro pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ar prokuroras neteisėtai atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis.

41. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos byloje Nr. 86-2-00006-11 matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2011 m. vasario 1 d. ir visiÅ¡kai nutrauktas 2017 m. vasario 23 d. Taigi, tyrimas iÅ¡ viso truko 6 metus ir 22 dienas. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnis yra skirtas iÅ¡vengti situacijų, kad asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstama veika, nebÅ«tų pernelyg ilgai nežinomybės dėl savo proceso baigties bÅ«senoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Grigoryan prieÅ¡ ArmėnijÄ 123 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) jurisprudencijoje, sprendžiant dėl baudžiamojo proceso ilgumo pagrįstumo, atsižvelgiama į:

1) bylos sudėtingumÄ ;

2) paties kaltinamojo (įtariamojo) elgesį;

3) valstybės institucijų elgesį. TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmę lėmė ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, bet paties ieÅ¡kovo veiksmai slepiantis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. IÅ¡ tiesų, EŽTT praktikoje egzistuoja principas, kad laikotarpiai, kuomet kaltinamasis (įtariamasis) slėpėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, gali bÅ«ti neįskaičiuojami į bendrÄ baudžiamojo proceso trukmę vertinant dėl Å¡io proceso trukmės pagrįstumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. spalio 24 d. sprendimo Smirnova prieÅ¡ RusijÄ 81 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog Å¡ioje byloje analizuojamu atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo sustabdytas, o aplinkybes, sudariusias pagrindÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , buvo galima nustatyti ir be paties ieÅ¡kovo dalyvavimo tyrime. Taipogi pabrėžtina, kad dar iki ieÅ¡kovo paieÅ¡kos paskelbimo pirmoji baudžiamojo proceso stadija – ikiteisminis tyrimas – truko jau daugiau nei dvejus metus. EŽTT yra pripažinęs, kad beveik trijų metų ikiteisminio tyrimo iÅ¡ bendro keturių metų ir penkių mėnesių baudžiamojo persekiojimo terminas, esant valstybės institucijų delsimui, yra per ilgas, kad galėtų bÅ«ti laikomas „protingu terminu“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Mas?r prieÅ¡ SlovakijÄ ).

42. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 įtariamas asmuo buvo žinomas nuo pat tyrimo pradžios, byloje daugiau įtariamųjų nebuvo, tirtinos aplinkybės nebuvo iÅ¡skirtinai sudėtingos, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ sudaro 7 tomai, todėl Å¡is ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti laikomas didelės apimties ar itin sudėtingu. Byloje nustatyta, kad paties ieÅ¡kovo veiksmai pažeidžiant kardomÄ jÄ priemonę (iÅ¡vykus į Jungtinę Karalystę) prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo trukmės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vykdant ikiteisminį tyrimÄ buvo laikotarpių, kai tyrimÄ vykdantys pareigÅ«nai nepateisinamai delsė, pavyzdžiui, poėmį atliko po 6 mėnesių nuo teismo nutarties priėmimo, tik po maždaug metų buvo priimtas nutarimas atlikti buhalterinių dokumentų tyrimÄ , didelė dalis liudytojų buvo apklausti tik po dvejų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, objektų tyrimas dėl veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, paskirtas tik po ketverių metų nuo specialisto iÅ¡vados, kuria buvo grindžiamas įtarimas, pateikimo.

Tuo atveju, kai prie proceso pailginimo prisidėjo ir valstybės institucijos, ir asmuo, dėl kurio vyksta procesas, vertinant įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo laikymÄ si, reikÅ¡mingas kiekvienos Å¡alies tokio prisidėjimo nustatymas ir palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas ir ieÅ¡kovui slapstantis nuo baudžiamojo persekiojimo užsienyje, taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas įtariamajam nedalyvaujant, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju esminę reikÅ¡mę ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo valstybės institucijų pasyvumas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šio ikiteisminio tyrimo daugiau nei 6 metų trukmė buvo nepateisinamai ilga.

43. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos ir 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimÄ už jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 86-2-00006-11. Be to, ieÅ¡kovas nurodė ikiteisminio tyrimo toje byloje metu patyręs 3 500 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ .

44. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė kopijas dviejų mokėjimo dokumentų, iÅ¡duotų po ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 pradžios. Advokato iÅ¡duotuose 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad sumokėta už gynybÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , kitas teisines paslaugas, o už GintarÄ Bartkevičių sumokėjo A. B.. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 punktÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Kadangi už advokato teisines paslaugas sumokėjo ne ieÅ¡kovas, bet kitas asmuo, o byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas kokiu nors bÅ«du bÅ«tų kompensavęs to asmens patirtas iÅ¡laidas, negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas dėl advokato suteiktų paslaugų pats patyrė kokius nors realius nuostolius. Ä® bylÄ taip pat yra pateiktos advokato iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už teisines paslaugas, tačiau kai kuriose sÄ skaitose nurodyta, kad paslaugos buvo teikiamos ne tik baudžiamojoje, bet ir civilinėse bylose.

Duomenų, patvirtinančių, jog minėtos sÄ skaitos už teisines paslaugas buvo apmokėtos, byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė patyręs turtinę žalÄ dėl advokato suteiktų paslaugų apmokėjimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu.

45. IeÅ¡kovo teigimu, jo patirtÄ 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dydžio turtinę žalÄ sudaro Jungtinėje Karalystėje nustatyta minimali alga už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. Taigi, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jo negautas pajamas. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nagrinėjamu atveju nustatyti valstybės neteisėti veiksmai dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Visų pirma, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovui nebuvo uždrausta dirbti. Antra, ieÅ¡kovo iÅ¡vykimas į Jungtinę Karalystę buvo jo paties neteisėtas veiksmas, kadangi tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pažeidė jam taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo negalėjimas dirbti ir gauti teisėtų pajamų Jungtinėje Karalystėje tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejasi ne su valstybės institucijų, bet su paties ieÅ¡kovo valiniais veiksmais.

Nenustačius priežastinio ryšio tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir ieškovo tikėtinai negautų pajamų, ieškovo reikalavimas dėl 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimo priteisimo negalėjo būti tenkinamas.

46. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas prašė priteisti 300 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , o pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama prezumpcija, kad pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalÄ , kuri apibÅ«dinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«sena (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 68 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ). Tokios prezumpcijos atsakovė nenuginčijo.

47. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 truko net 6 metus ir 22 dienas, kad ir paties ieÅ¡kovo veiksmai prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo trukmės pailgėjimo, nes iki neteisėto iÅ¡vykimo į užsienį ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta Å¡velniausia kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kad ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai nebuvo suvaržyta laisvė (ieÅ¡kovo suėmimas niekad nebuvo įvykdytas), kad ieÅ¡kovas neįrodė patyręs turtinės žalos.

Esant tokioms iÅ¡vardintoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo priteistas ieÅ¡kovui neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, todėl apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Danutė Gasiūnienė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis