2022-06-29 Nr. AB-17773-3-62-3-03030-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2932-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03030-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. N. (toliau – pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas), panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietė. Išvyko iš šalies dėl smurto artimoje aplinkoje – gyveno su dėde, kuris labai blogai elgėsi, mušdavo pareiškėjos brolį, taip pat neleido pareiškėjai tekėti už vaikino, kurį ji mylėjo ir 2018 m. buvo priversta susituokti su dėdės draugu. Vėliau pareiškėja be dėdės žinios išsiskyrė, o tai sužinojęs dėdė – pareiškėją sumušė (sulaužė nosį), uždarė namuose. Vėliau pareiškėja pabėgo su mylimuoju ir (duomenys neskelbtini), su kuriuo sudarė religinę santuoką, vėliau pabėgo iš šalies.

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Pareiškėja skundė Migracijos departamento sprendimą nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija pareiškėjos skundą atmetė.

4. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimais, skunde teismui nurodė, kad atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tiek Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, Migracijos departamento tyrimas atliktas atmestinai, paviršutiniškai, neįvertinus objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjos nurodytų aplinkybių. (duomenys neskelbtini) moterys visiškai priklausomos nuo šeimos narių ir negali savarankiškai savimi pasirūpinti. Ji patyrė fizinį smurtą ir diskriminaciją.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų pagrindu.

8. Nurodė, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojai iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjos pasakojime apie priežastis, lėmusias jos išvykimą iš (duomenys neskelbtini), yra loginių prieštaravimų, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Pareiškėjos pasakojimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepateikta jokių tariamą dėdės grasinimą patvirtinančių žinučių ar kitų įrodymų. Pareiškėja pasakojo, kad jos dėdė yra labai įtakingas žmogus, turi ryšių, tačiau toks pasakojimas prieštarauja faktui, jog pareiškėja be dėdės žinios kreipėsi į teismą, kuris priėmė sprendimą dėl priverstinės santuokos su dėdės išrinktu asmeniu nutraukimo. Be to, pareiškėja ir jos sutuoktinis, kuris taip pat teikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodė skirtingas santuokos sudarymo datas. Pareiškėja nebuvo nuoširdi, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl nėštumo.

9. Pareiškėjos pasakojimas apie tariamus privataus asmens grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Įtariamas grasintojas (pareiškėjos dėdė) nėra valstybinis subjektas, pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, jeigu kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų jai suteikti apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

10. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, kad kilmės valstybėje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinęs pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nebuvo nustatyta, atsakovas konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos E. N. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. v 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė E. N. 2021 m. liepos 20 d. kartu su broliu ir savo vyru (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) teritorijos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 1 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad išvyko iš šalies dėl smurto artimoje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) moterys visiškai priklausomos nuo šeimos narių ir negali savarankiškai savimi pasirūpinti, ji patyrė fizinį smurtą ir diskriminaciją. Nurodė, kad 2011 m. mirus jos tėvams, ji su broliu gyveno (duomenys neskelbtini) mieste su dėde, iš tėvo pusės, kuris labai blogai elgėsi. Broliui neleido eiti į mokyklą, liepė dirbti ir nuolat jį mušdavo. 2016 m. jį pamilo vaikiną (duomenys neskelbtini), už kurio norėjo ištekėti, tačiau dėdė neleido susituokti, grasino susidorojimu, nes ji buvo pažadėta dėdės draugui. 2018 m. ji buvo priversta susituokti su dėdės draugu, bet santuoka buvo tik dokumentuose, tikros santuokos nebuvo. Ji be dėdės žinios kreipėsi į teismą ir teisėjas panaikino santuoką. Sužinojęs apie tai, dėdė labai supyko ir sumušė ją, buvo du kartus sulaužęs nosį. Dėdė uždarė ją kambaryje, neleido išeiti iš namų, iki 2021 m. ji „gyveno kaip kalėjime“. Tetos padedama ji, brolis ir draugas (duomenys neskelbtini) pabėgo ir išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Šiame mieste šventikas ją ir A. M. (duomenys neskelbtini) sutuokė, t. y. jie sudarė religinę santuoką. Dėdė yra labai įtakingas, jis juos surado, skambino ir grasino nužudysiantis, todėl, siekdami išvengti grėsmės gyvybei, jie išvyko į Stambulą, iš kurio keliavo į (duomenys neskelbtini), o iš ten į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja akcentavo, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes dėdė ją nužudys.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, nusprendė, kad pareiškėjos nurodoma baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl ginčijamu Migracijos departamento sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės grindžiamos tik jos pačios pasakojimu. Vertindamas pareiškėjos pasakojimą, teismas pažymėjo, kad jis nėra nuoseklus, detalus, o kai kuriais atvejais yra prieštaringas. Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. vykusios apklausos metu tvirtino pateiksianti įrodymus, kad jos dėdė jai nuolat grasino, telefoniniais skambučiais bei žinutėmis, tačiau pareiškėja nepateikė jokių tokius grasinimus patvirtinančių įrodymų (telefoninių žinučių ar pan.). Nors pareiškėja nurodė, kad jos dėdė yra ypač įtakingas, turintis daug ryšių žmogus, tačiau, tokį jos paaiškinimą paneigia pačios pareiškėjos pasakojimas, kad ji 2018 m. be dėdės žinios nuėjo į teismą ir teisme paprašė ją ištuokti su vyru, su kuriuo dėdė buvo privertęs susituokti.

Pareiškėja pateikė teismo sprendimą, kuriuo būtent pareiškėjos iniciatyva buvo nutraukta prievartinė santuoka su dėdės draugu. Minėtas teismo sprendimas patvirtina aplinkybę, kad kilmės valstybėje pareiškėja turėjo galimybę kreiptis gynybos (galimai nutraukti prievartinę santuoką) į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas ir tokia pagalba efektyviai pasinaudojo. Pareiškėjos paaiškinimas, kad dėdė prieštaravo jos santuokai su dabartiniu vyru (duomenys neskelbtini), prieštarauja byloje surinktiems duomenims, be to, turi loginių trūkumų.

Kaip minėta, pareiškėjos prievartinė (kaip nurodo pareiškėja) santuoka buvo nutraukta dar 2018 m., o pagal pareiškėjos paaiškinimus jai reali grėsmė, dėl ko buvo priversta bėgti iš (duomenys neskelbtini), kilo tik daugiau kaip po 2 metų (į (duomenys neskelbtini) pabėgo 2021 m. gegužės mėn.). Be to, byloje surinktais duomenimis buvo paneigti ir pareiškėjos Migracijos departamento vykdytos apklausos metu pateikti paaiškinimai, kad ji yra nėščia. Kaip konstatuota Migracijos departamento sprendime, tokį jos paaiškinimą paneigė vėliau pateikti pareiškėjos paaiškinimai bei atliktas neigiamas nėštumo testas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, kuris taip pat teikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodė skirtingas santuokos sudarymo datas – pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. atliktos registracijos metu teigė, jog su vyru (duomenys neskelbtini) susituokė 2021 m. gegužės 25 d., tačiau (duomenys neskelbtini) nurodė, jog susituokė 2021 m. birželio 30 d. Be to, pareiškėja tvirtino, kad religinė santuoka, kurią sudaro šventikas, (duomenys neskelbtini) yra svarbesnė nei civilinė, tai prieštarauja kilmės šalies informacijai, jog (duomenys neskelbtini) tik civilinė santuoka yra teisiškai galiojanti.

Minėti trūkumai, prieštaravimai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pareiškėjos pasakojimą laikyti nepatikimu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir ta aplinkybė, jog pareiškėja su vyru ir broliu, atvykusi į (duomenys neskelbtini), joje net nesvarstė pasilikti, o savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Šios aplinkybės, pasak teismo, rodo, kad tikrasis pareiškėjos kelionės tikslas nėra pasislėpti nuo jai kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kodėl jai kiltų grėsmė likus (duomenys neskelbtini), teigė, kad tik Europoje yra tinkamai ginamos žmogaus teisės. Be to, vien tik prieglobsčio prašytojo istorija apie tariamus privataus asmens (-ų) grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo.

Pareiškėjos nurodyti grasintojai nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėja (galimai gindama savo teises prieš prievartinę santuoką) turėjo galimybę kreiptis gynybos į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas ir tokia pagalba efektyviai pasinaudojo, kas patvirtina, kad kilmės valstybė gina savo piliečių teises. Byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo jo nurodomo persekiojimo, ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas konvencinėmis priežastimis.

Migracijos departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

15. Teismas nurodė, kad nors laikotarpio, per kurį pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatymą Įstatymas priskiria atsakovo diskrecijai bei pagal byloje surinktą medžiagą galima daryti išvadą, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga jai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką. Kadangi teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, atitinkamai iki 2 metų sutrumpino ir terminą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 16. Pareiškėja E. N. apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjos nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

18. Viena iš galimų kraujo keršto konflikto atsiradimo priežasčių (duomenys neskelbtini) – garbės nusižengimai. JTVPK 2019 m. gegužės mėn. ataskaitoje „Tarptautinės apsaugos klausimai, susijęs su asmenims, išvykusiems iš (duomenys neskelbtini)“, pateikiama informacija, kad pagal pranešimus, smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etniniai skirtumų, nes šis smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. (duomenys neskelbtini) nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus.

19. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiama informacija, nuostata, kad EPPB gairėse nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti.

20. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

24. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, dėl to pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų tenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjos asmeninių savybių, nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę, nepagrįstai vadovavosi tik EPPB gairėmis, kuriose naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

31. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

32. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

35. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

36. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

37. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad nors buvo įsimylėjusi kitą vaikiną, tačiau dėdė ją privertė ištekėti už dėdės draugo, su kuriuo vėliau pareiškėja vienašališkai išsiskyrė, kas sukėlė didelį dėdės pyktį bei smurtą. Pareiškėja teigė, kad ji priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimą, o (duomenys neskelbtini) viena iš galimų kraujo keršto konflikto atsiradimo priežasčių – garbės nusižengimai, ir nepaisant (duomenys neskelbtini) valdžios pastangų ir taikomų priemonių, nusikaltimai dėl garbės tebėra plačiai paplitę, o juos atlikę asmenys dažnai lieka nenubausti.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, Migracijos departamento atliktą tyrimą, nustatė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, netinkamai įgyvendindamas pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoja. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos paaiškinimai yra netikslūs, logiškai nepagrįsti, tačiau nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nedėjo jokių pastangų, jog šie neaiškumai būtų pašalinti, tokį faktą tiesiog panaudojant kaip argumentą, kad pareiškėjos pasakojimas yra su trūkumais. Migracijos departamento sprendime yra pabrėžiami faktai dėl pareiškėjos nėštumo, pareiškėjos santuokos sudarymo su (duomenys neskelbtini) datos netikslumų, tačiau visiškai nesiekiama išsiaiškinti, kas lėmė šių faktų neatitikimą (pavyzdžiui, vertimo netikslumas), formaliai konstatuojant, kad pareiškėjos pasakojimas yra netikslus.

40. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas formaliai konstatavo, kad pareiškėjos persekiotojas yra ne valstybinis subjektas (dėdė), tačiau neįvertino to, jog pareiškėjos prašymas grindžiamas būtent garbės nusikaltimo apsektu. Paties atsakovo surinkti duomenys pagrindžia, kad žmonės (duomenys neskelbtini) turi mažai galimybių tuoktis savo nuožiūra. Atsisakymas tekėti už šeimos išrinkto vyro yra viena iš priežasčių, dėl ko prieš moteris (duomenys neskelbtini) gali būti vykdomi garbės nusikaltimai (angl. honour crimes). Kilmės valstybės informacija išskiria moteris, atsisakiusias tuoktis su šeimos išrinktais vyrais, kaip grupę, kuri gali susidurti su persekiojimo veiksmais. Vyrai turėdami nesantuokinius santykius nesukelia problemos šeimos garbės klausimu. Smurtas lyties pagrindu (duomenys neskelbtini) yra dažnas reiškinys, o žmogaus teisių stebėtojai praneša, kad smurtas artimoje aplinkoje tebėra paplitęs visoje (duomenys neskelbtini) visuomenėje. Jungtinių Tautų duomenimis, 46 procentai ištekėjusių (duomenys neskelbtini) moterų patyrė bent vieną sutuoktinio smurto formą. EPPB taip pat prie padidintos rizikos asmenų profilių priskiria ir asmenis, kurie yra suvokiami kaip pažeidžiantys moralės kodeksus (2021 m. ataskaita).

41. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad pareiškėja atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta, kaip teigia pareiškėja, priverstinė santuoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra itin reikšmingas įrodymas, kuris leistų nustatyti pareiškėjos santuokos nutraukimo aplinkybes (pavyzdžiui, ar iš tiesų santuoka nutraukta buvo dalyvaujant tik pareiškėjai ir pan.), tačiau, kaip matyti, iš bylos duomenų, Migracijos departamento sprendime atsakovas tik įdėjęs sprendimo nuotrauką, tačiau sprendimas nebuvo išverstas į lietuvių kalbą – sprendimo turinys yra nesuprantamas ir neišanalizuotas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad tinkamai išsiaiškintų pareiškėjos nurodomas aplinkybes, konstatuodamas, jog neva pareiškėja galėjo (duomenys neskelbtini) apginti savo interesus teisme ir to nesutrukdė net jos dėdė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju klausimas yra ne dėl pareiškėjos teisinių galimybių nutraukti santuoką, bet būtent dėl pasekmių, kurios jai dėl tokio veiksmo galėjo kilti / kilo. Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste – garbės nusikaltimo apsektu, nes kaip jau minėta, kilmės šalies informacija pagrindžia, jog atsisakymas tekėti už šeimos išrinkto vyro yra viena iš priežasčių, dėl ko prieš moteris (duomenys neskelbtini) gali būti vykdomi garbės nusikaltimai.

42. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepakankamai įvertino pareiškėjos pasakojimą dėl galimai patirto smurto. Pareiškėja pateikė nuotrauką, kurioje ji matyti gulinti su sutvarstyta nosimi. Pareiškėja šia nuotrauka įrodinėjo aplinkybę, kad dėdė jai sulaužė nosį. Atsakovas ginčijame sprendime nurodė tik tiek, kad nėra aišku, kada pateikta nuotrauka buvo daryta. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nevertino pateiktos nuotraukos visų aplinkybių kontekste, įrodymą įvertino izoliuotai. Atsakovas detaliau nesiaiškino incidento aplinkybių, neuždavė papildomų klausimų, o savo sprendime tiesiog nurodė, kad remiantis prieglobsčio prašytojos pasakojimu, dėdė jai nosį sulaužė 2018 m., taigi, lieka neaišku, ar nuotrauka iš tiesų buvo daryta prieš trejus metus.

43. Be kita ko, tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijose teismo sprendime akcentuota, kad pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. vykusios apklausos metu teigė atsiųsianti Migracijos departamento darbuotojams grasinančias žinutes, kurias jai siunčia jos dėdė, tačiau su Migracijos departamentu prieglobsčio prašytoja nesusisiekė ir tokių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl pareiškėja minėtų įrodymų neatsiuntė, o įvertinus tai, kad ir kitus pareiškėjos įrodymus atsiuntė ne pati ji, o jos partneris, kyla abejonės dėl pareiškėjos techninių galimybių pasinaudoti teise pateikti įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, nevykdė pareigos išsamiai ir individualiai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, o nustatytus neaiškumus tiesiog panaudojo pareiškėjos pasakojimui paneigti.

44. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pareiškėjos prašymas buvo ištirtas netinkamai, nevisapusiškai, nepagrįstai de facto (liet. faktiškai) perkėlus įrodinėjimo naštą tik pareiškėjai, tokiu būdu pažeidžiant Tvarkos aprašo 89 punkte numatytą Migracijos departamento pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju bei sudaryti sąlygas pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) prieglobsčio prašytojo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas neįvertinus ir neištyrus visų pareiškėjos prašymo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jos pateiktų duomenų, ginčijamas sprendimas grindžiamas abstraktaus pobūdžio argumentais, nepateikiant detalesnio pareiškėjos nurodytų individualių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti aplinkybes dėl pareiškėjos santuokos nutraukimo, užtikrinti minėto sprendimo vertimą, jį tinkamai įvertinti, nustatyti kas pareiškėjai gali grėsti dėl vienašališkai nutrauktos santuokos su dėdės išrinktu vyru.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje. Todėl daroma išvada, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko tyrimo, neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, atsižvelgiant į tai skundžiamas Migracijos departamento sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas, kadangi priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas, Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai panaikinami, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos E. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos E. N. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė