7d138fc7-ecc8-4b82-9814-60b3a3848efe · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-198-317/2020 Teisminio proceso numeris 1-20-1-00248-2010-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio KiÅ¡kio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo N. V. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu N. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kurioje N. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), ir jam paskirtos 12 metų bei 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du subendrintos su Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir N. V. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga 2024 m. kovo 16 d.

3. Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nesutikdama su Å¡iuo Komisijos nutarimu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė pateikė skundÄ apylinkės teismui.

4. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2020 m. vasario 13 d. nutartimi prokurorės skundÄ tenkino ir atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ , tokį sprendimÄ motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

5. Nuteistasis N. V. skundžia Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi jis yra padaręs tinkamas iÅ¡vadas dėl padaryto nusikaltimo bei dėjo pakankamai pastangų, kad įrodytų pataisos įstaigos darbuotojams, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Be to, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliekamas pagal OAS‘ys metodikÄ , yra sumažėjęs iki 33 balų, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ bei galimybę dirbti laisvėje, dirba ir Å¡iuo metu, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos, buvo skatintas už dalyvavimÄ Ä¯vairiose socialinės reabilitacijos programose, dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Anot nuteistojo, tai, kad jis padarė teigiamas iÅ¡vadas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog bausmę jis atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvos grupės sÄ lygomis. Apylinkės teismas taip pat neįvertino to, kad jis yra laikomas atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos namų teritorijos ir nekelia jokio pavojaus visuomenei, lankosi namuose, o suteiktas lygtinis paleidimas padėtų jam įsidarbinti arčiau gyvenamosios vietos, gauti didesnį atlyginimÄ , kas padidintų jo galimybes padėti Å¡eimai, didesnėmis dalimis iÅ¡mokėti ieÅ¡kinį, ir tuo pagerintų jo integracijÄ .

Nuteistasis taip pat pažymi, jog turi 77 metų tėvÄ , kuriam reikalinga pagalba. 5.2. Be to, skunde N. V. nurodo nesutinkantis su prokurorės pozicija. Anot nuteistojo, prokurorė naudoja ne faktinius bausmės atlikimo duomenis, o susidorojimo metodus, kadangi ji taip pat skundė siÅ«lymÄ perkelti jį į atvirÄ jÄ kolonijÄ . Tai rodo, jog ji skundžia viskÄ ir nevertina jo dedamų pastangų keistis. Lygtinis paleidimas negali bÅ«ti naudojamas kaip prokurorės susidorojimo priemonė, kitaip resocializacijos procesas taptų bevertis. 5.3.

Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Be to, N. V. nurodo ir tai, kad 2017 metais Europos žmogaus teisių teismas byloje Maksimavičius ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pripažino, kad nepagristai nėra sudaromos sÄ lygos į lygtinį paleidimÄ nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ bylÄ , nėra suprantama, kodėl jam nėra suteikiama teisė į lygtinį paleidimÄ , kai jo neatlikta bausmės dalis yra 4 metai, kada ir kaip jis turės integruotis į laisvę, jei jam netaikomas lygtinis paleidimas. 5.4. Apibendrindamas visa, kas iÅ¡dėstyta jo skunde, N. V. nurodo, jog įvertinus pateiktÄ Komisijos nutarimÄ bei jo asmens bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

6. Nuteistojo N. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia bÅ«ti paleistas lygtinai, turi bÅ«ti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės dalį.

8. IÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalÅ«s bei du materialieji pagrindai (sÄ lygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra:

a) nuteistojo praÅ¡ymo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi bÅ«ti atlikęs minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra:

a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).

9. Nors N. V. mano atitinkantis visus BVK 157 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindus, tačiau teisėjų kolegija gali pritarti tik tam, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji pagrindai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , kadangi jis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pateikęs Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai, bei vienas iÅ¡ materialiųjų BVK 157 straipsnyje numatytų pagrindų, nes nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog N. V. atitinka ir likusį materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ , t. y. konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia.

10. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais N. V. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo siuvėjo, elektriko, baldžiaus, mÅ«rininko, apdailininko, tekintojo ir suvirintojo specialybes, perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirÄ jÄ kolonijÄ dirbo. Teigiamai nuteistÄ jį charakterizuoja ir tai, kad jis savanoriÅ¡kai dengia jam priteistus civilinius ieÅ¡kinius pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raÅ¡tus, neiÅ¡reiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų, buvo skatintas.

Taip pat nustatyta deÅ¡imt jo rizikÄ pakartotinai nusikalsti mažinančių veiksnių. Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai turi bÅ«ti ir yra vertinamos nuteistojo N. V. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutÄ . Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog N. V. daroma pažanga yra tokia akivaizdi, jog sudaro realų pagrindÄ manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali bÅ«ti taikomas jau Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

11. Grįsdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , apygardos teismas visų pirma pažymi, jog apie nuteistojo pažangÄ , mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Be to, Å¡iÄ pažangÄ itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OAS‘ys metodikÄ ir iÅ¡reiÅ¡kiamas statiniais bei dinaminiais balais. Å iuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, jog N. V., net ir dalyvaujančiam Komisijos siÅ«lytose elgesio pataisos programose, vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai bei gyvenimo bÅ«das.

Be to, nors nuteistasis ir priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – pagal OAS‘ys metodikÄ nustatyti 33 balai, tačiau žymiÄ Å¡ios rizikos dalį sudaro dinaminiai (t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiÅ¡kai panaikinti) balai – iÅ¡ nustatomų 33 balų 20 balų yra statiniai, o likusieji 13 - dinaminiai. Pastebėtina ir tai, kad jau pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ Â - nuo 2018 m. gruodžio 14 d. - N. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai apskritai nekito, o nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. sumažėjo vos 4 balais.

Toks pokytis, įvertinus tai, jog Å¡iuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro 13 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad pastaruoju metu jokia reali N. V. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pastebima.

12. Analizuojant N. V. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi bÅ«ti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Å iuo atveju nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, nors ir buvo skatintas deÅ¡imt kartų, tačiau beveik tiek pat kartų - devynis, buvo baustas drausmine tvarka. Be to, dalis jo padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų buvo gana Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir pasikartojantys – pavyzdžiui, net tris kartus nuteistasis baustas už mobiliojo ryÅ¡io su SIM kortele turėjimÄ .

Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus nuteistasis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje - 2010 m., bet ir 2013 m., 2014 m., 2015 m., kai įkalinimo įstaigoje nustatytos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Tiek padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, tiek jų padarymo laikas, neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog N. V. yra linkęs pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , net ir žinodamas, jog yra itin griežtai kontroliuojamas, o tai ne tik neigiamai charakterizuoja jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sÄ lygų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ tik dar labiau sustiprina ir tas faktas, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė teismo nustatytas sÄ lygas, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir N. V. pasiųstas atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei finansų sistemai, o Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymÄ . Taigi, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Be to, N. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmÄ kartÄ , kas akivaizdžiai rodo, jog jis savo nusikalstamo elgesio nekeičia net ir taikant jo atžvilgiu pačias griežčiausias ir labiausiai atgrasančias nuo naujų nusikaltimų darymo priemones.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistasis yra neatlikęs net 4 metų jam paskirtos galutinės 14 metų laisvės atėmimo bausmės. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas ir paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, net ir atlikus laisvės atėmimo bausmę, kartu vertinant ir kitas Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje N. V. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

14. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia nuteistojo skunde paminėtos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu bei galimybėmis įsitvirtinti darbo rinkoje. Nors nuteistasis pataisos namuose įgijo net septynias specialybes, dirbo tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, kas rodo teigiamas jo nuostatas į darbÄ , o teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtų N. V. dirbti transporto vadybininko pareigose, o gyvenamÄ jÄ vietÄ suteiktų motina, tačiau apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų, už kurias Å¡iuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo kur gyventi bei dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad N. V. lygtinio paleidimo atveju gyvens su motina ir galimai toliau tęs darbinę veiklÄ , bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. N. V. skunde itin akcentuoja ir tai, jog Å¡iuo metu jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos įstaigos ribų, be to, trumpalaikių iÅ¡vykų metu grįžta į namus, kas, anot nuteistojo, įrodo, jog jis nekelia jokio pavojaus visuomenei. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis, bÅ«damas už pataisos namų teritorijos, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis laikytųsi įstatymų bei nenusikalstų, nepažeistų probacijos sÄ lygų ir (ar) nepasilėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo ir paleistas lygtinai. Juo labiau, įvertinus tÄ aplinkybę, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama iÅ¡vykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

16. IÅ¡samiai atsakydamas į skundo argumentus, apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo skunde minimas 2017 m. gegužės 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, galimybės kreiptis dėl bausmės suÅ¡velninimo užtikrinimo ir konstatuota, jog jau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo metu asmuo turi aiÅ¡kiai žinoti, kokiomis sÄ lygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės suÅ¡velninimo.

Tuo tarpu Å¡iuo atveju N. V. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, o bÅ«tent Bausmių vykdymo kodeksas, numato aiÅ¡kias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji, pageidaujantys bÅ«ti paleisti lygtinai.

17. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, ir kiti baudžiamosios teisės principai. Kuo pasireiškė šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, nuteistojo skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti dėl šio deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.

18. Aukščiau iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų kontekste, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . PrieÅ¡ingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus N. V. asmenybę, jo pataisos procesÄ pataisos namuose charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad N. V. vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų, kadangi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo N. V. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis