7d134154-044a-485d-aeb6-8ea44f60d9c0 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-371-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00782-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iglesija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iglesija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L.

B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Promlitsta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Iglesija“ priteisti 53 401,01 Eur skolÄ . Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 53 401,01 Eur skolÄ . Atsakovė, nesutikdama su teismo preliminariu sprendimu, pateikė prieÅ¡taravimus.

2. IeÅ¡kinyje aiÅ¡kinama, kad Å¡alys 2018 m. spalio 25 d. sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. priėmimo - perdavimo aktais perdavė atsakovei laikinai už nuomos mokestį naudotis statybos įranga, tačiau atsakovė už naudojimÄ si įranga nesumokėjo, o įrangos negrÄ Å¾ino. Pagal Nuomos sutarties 4.1 punktÄ nuomotojas iÅ¡raÅ¡o PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už iÅ¡nuomotÄ Ä¯rangÄ pagal faktiÅ¡kai nuomojamÄ laikÄ , tai yra, kai grÄ Å¾inama įranga, todėl ieÅ¡kovės bankroto administratorius 2020 m. sausio 17 d. iÅ¡rašė atsakovei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už suteiktas nuomos paslaugas.

3. Atsakovė UAB „Iglesija“ prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iki ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus praneÅ¡imo atsakovei nebuvo žinoma nei apie Nuomos sutartį, nei apie nuomai perduotÄ Ä¯rangÄ , nes iÅ¡ UAB „Iglesija“ direktoriaus pareigų 2019 m. balandžio 8 d. atleistas L. B. (trečiasis asmuo byloje) neperdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui V. Z. (V. Z.) statybos įrangos bei nenurodė įrangos buvimo vietos. Atsakovės atsiliepime pažymėta, kad nuo 2019 metų vasario mėnesio atsakovė nevykdė jokios veiklos. Pasak atsakovės, jos vadovu tapus V. Z., į šį niekas nesikreipė dėl statybos įrangos grÄ Å¾inimo, todėl tikėtina, jog Nuomos sutartis buvo įvykdyta ir įranga grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei.

4. Trečiasis asmuo L. B. prašė dėl ieÅ¡kinio spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. galutiniu sprendimu teismo preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ â€“ priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 53 401,01 Eur skolÄ .

6. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija Nuomos sutarties sudarymo fakto ir pripažįsta skolos už nuomÄ dalį, susidariusiÄ iki buvusio direktoriaus L. B. atleidimo iÅ¡ atsakovės vadovo pareigų datos – 2019 m. balandžio 8 d. Remdamasis atsakovės dokumentų perdavimo aktais, teismas nustatė, kad po atleidimo iÅ¡ vadovo pareigų L. B. naujajam direktoriui V. Z. perdavė ir Nuomos sutartį. Teismo vertinimu, paskirtas naujas atsakovės direktorius V. Z. turėjo įsitikinti pagal Nuomos sutartį iÅ¡nuomoto turto perdavimo ir jo buvimo vieta, o nesant apmokėtų sÄ skaitų už nuomÄ bei statybinės įrangos grÄ Å¾inimo akto, nebuvo pagrindo V. Z. manyti, kad Nuomos sutartis yra pasibaigusi. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens L. B. paaiÅ¡kinimÄ , jog jis naujam direktoriui atskleidė aplinkybes dėl Nuomos sutartimi iÅ¡sinuomoto turto.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad, perduodant bendrovės dokumentus, naujasis direktorius V. Z. buvo suklaidintas ir įbaugintas, todėl esÄ neturėjo galimybės įsitikinti perduodamų dokumentų turiniu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal V. Z. kreipimÄ si, kadangi nenustatyta, jog buvo siekiama apgaule pasisavinti lėšas ar turtÄ .

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakinga už tai, jog atsakovė, naudodamasi iÅ¡nuomota įranga, jÄ galėjo prarasti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų susijusi su asmenimis, kurie galėjo negrÄ Å¾inti įrangos atsakovei, o vienos įmonės vadovų tarpusavio santykiai bei turto ir dokumentų perdavimo aplinkybės negali turėti reikÅ¡mės sutartiniams tos įmonės santykiams su trečiaisiais asmenimis. Teismo vertinimu, pasitvirtinus faktui, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta, o atsakovei neįrodžius, jog iÅ¡nuomota įranga grÄ Å¾inta nuomotojui (ieÅ¡kovei), taip pat neįrodžius atsakovei iÅ¡nuomotos įrangos neatitikimo turto perdavimo-priėmimo aktuose iÅ¡dėstytoms pozicijoms, atsakovei tenka pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti nuomos mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė UAB „Iglesija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. galutinį sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, be pagrindo rėmėsi trečiojo asmens L. B. paaiÅ¡kinimais, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė privalo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. 10.2. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 metų pradžios atsakovė jokios veiklos nevykdė, taigi nebuvo jokio poreikio nuomotis statybos įrangÄ .

Atsakovės vadovas V. Z. turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį manyti, kad Nuomos sutartis buvo pasibaigusi, nes perduodant jam dokumentus buvęs vadovas L. B. neužsiminė apie tai, jog su ieÅ¡kove nėra atsiskaityta. 10.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo L. B. pas V. Z. atvažiavo kartu su ieÅ¡kovės vadove A. B. ir jos vyru V. B., kurių elgesys, veiksmai, pokalbiai leido V. Z. pagrįstai manyti, jog tarp jų yra susiklostę draugiÅ¡ki, glaudÅ«s santykiai, tam tikri susitarimai. Taip pat buvo aiÅ¡ku, kad jų veiksmai yra suderinti, jie veikė bendrų interesų pagrindu, darydami akivaizdų spaudimÄ V.

Z., kuris pasirašė bendrovės dokumentų perdavimo aktus neįsitikinęs jų turinio teisingumu. 10.4. Teismas neįvertino aplinkybių, kodėl ieÅ¡kovė, kaip apdairi ir rÅ«pestinga statybinės įrangos savininkė, aiÅ¡kiai žinodama, kad atsakovė Å¡ia įranga nesinaudoja nuo 2019 metų sausio mėnesio, nesikreipė į atsakovę dėl įrangos grÄ Å¾inimo ir nuomos mokesčio sumokėjimo. Pagal Nuomos sutarties 3.2.5 punktÄ atsakovė iÅ¡sinuomotÄ statybinę įrangÄ Ä¯sipareigojo naudoti tik dviejuose objektuose, o įrangos subnuomai turėjo bÅ«ti gautas ieÅ¡kovės sutikimas.

Atsakovė, turėdama duomenų apie glaudžius buvusio jos vadovo L. B. ir ieškovės vadovės A. B. ryšius, pagrįstai galvojo, jog ginčo Nuomos sutarties nutraukimo klausimas yra išspręstas šių dviejų asmenų bendru sprendimu. 10.5. Teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens L. B. parodymus, kurie yra nelogiški ir prieštaringi.

11. IeÅ¡kovė BUAB „Promlitsta“ atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

12. Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų apeliantės išdėstytų aplinkybių, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakove 2018 m. spalio 25 d. sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. priėmimo - perdavimo aktais perdavė atsakovei laikinai už nuomos mokestį naudotis statybos įranga. Å alys susitarė, kad grÄ Å¾inant įrangÄ už nuomÄ bus atsiskaitoma per visÄ naudojimosi įranga laikotarpį – pagal Nuomos sutarties 4.1 punktÄ nuomotojas iÅ¡raÅ¡o PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už nuomojamÄ Ä¯rangÄ pagal faktiÅ¡kai nuomotÄ laikÄ , kai yra grÄ Å¾inama įranga.

IeÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2020 m. sausio 17 d. atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡yta 53 401,01 Eur vertės sÄ skaita faktÅ«ra už suteiktas nuomos paslaugas, tačiau atsakovė atsisakė mokėti. Nurodyto dydžio skola už nuomÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista skundžiamu teismo galutiniu sprendimu. Apeliantė, iÅ¡ dalies nesutikdama su priteista 53 401,01 Eur dydžio skola, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d. (kai ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir visi prievolių vykdymo terminai pasibaigė), apeliaciniame skunde teigia, kad ji gali bÅ«ti skolinga už įrangos nuomÄ tik iki 2019 m. balandžio 8 d., kai pasikeitė atsakovės vadovai.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aktualias bylos aplinkybes, neatsižvelgė į reikÅ¡mingus faktus, todėl priėmė iÅ¡ dalies neteisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galia?, todėl kiekviena Å¡alis privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytu? įsipareigojimu? ir vykdyti juos tiksliai sutartu bÅ«du. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. IÅ¡ tokios sutarties kylančios prievolės, kaip ir kitokios sutartinės prievolės, turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

16. Analizuojamu atveju apeliantė neneigia savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už įrangos nuomÄ , tačiau aiÅ¡kina, kad Nuomos sutartis buvo pasibaigusi 2019 m. balandžio 8 d. konkliudentiniais veiksmais, kai keitėsi jos vadovas. Anot apeliantės, naujasis bendrovės vadovas, perimdamas dokumentus ir turtÄ , pagrįstai tikėjosi, kad Nuomos sutartis yra pasibaigusi, nes buvusį atsakovės vadovÄ L. B. ir buvusiÄ ieÅ¡kovės vadovę A. B. siejo draugiÅ¡ki santykiai.

17. Apeliantė neginčija, kad paskyrus naujÄ jį atsakovės vadovÄ , jam pasiraÅ¡ytinai buvo perduota Nuomos sutartis. Duomenų, kad nuomota įranga bÅ«tų grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei (nuomotojai), byloje nėra, to neteigia ir apeliantė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.).

Ä®monės administracijos vadovas, be kita ko, turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Ä®monės vadovas yra atsakingas už visos įmonės veiklÄ , į jo funkcijas įeina ir kitų darbuotojų darbo kontrolė.

18. Taigi atsakovės vadovui tenkančios pareigos lemia, kad perimdamas bendrovės dokumentus, jis privalėjo imtis veiksmų ir įsitikinti atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovei faktu bei jų vykdymu. Vien apeliantės samprotavimai ir nepagrįsti lūkesčiai negali lemti sutartinės atsakomybės atsakovei nebuvimo ar netaikymo. Atsakovė, teigdama, kad Nuomos sutartis laikytina pasibaigusia, turi įrodyti tokius teiginius (CPK 176–185 straipsniai). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad Å¡alių Nuomos sutartis pasibaigė, nes tokių duomenų byloje nėra. Tokios iÅ¡vados nepaneigia apeliantės subjektyvÅ«s teiginiai, kad jai nebuvo poreikio nuomotis įrangÄ , nes nuo 2019 metų pradžios bendrovė nevykdė veiklos.

Nuomojamos įrangos perdavimas atsakovei buvo įformintas priėmimo - perdavimo aktais, todėl nesant duomenų apie įrangos grÄ Å¾inimÄ ir atsiskaitymÄ , atsakovė privalo atsiskaityti už sutartas nuomos paslaugas.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės pareigos atsiskaityti nepaneigia ir atsakovės vadovo keitimosi aplinkybė. Ä®monės vadovo pasikeitimas nelemia sutartinių prievolių pabaigos ir nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių sutartiniai nuomos santykiai baigėsi ar iÅ¡nyko prievolė atsiskaityti (CPK 185 straipsnis). Apeliantės argumentai, kad buvęs atsakovės vadovas buvo susijęs su ieÅ¡kovės buvusia vadove (nors tokių įrodymų byloje nėra pateikta), kad ieÅ¡kovė nereikalavo nei grÄ Å¾inti įrangos, nei atsiskaityti, o taip pat bendrovės dokumentų naujam vadovui perdavimo aplinkybės neturi reikÅ¡mės ir įtakos atsiskaitymui pagal Nuomos sutartį.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė taipogi nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens L. B. paaiškinimus, kurie, pasak apeliantės, yra prieštaringi ir nelogiški.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė iÅ¡ esmės kitaip vertina tas pačias teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Ä®rodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, bet visais byloje esančiais įrodymais.

23. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Å ios iÅ¡vados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetant atsakovės apeliacinį skundÄ , nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas