7d0f38ea-bbd3-4c0b-9a42-a14dff1d17c1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e 2A-1122-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09403-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir JÅ«ratės Varanauskaitės apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų L. B. (ieÅ¡kovės) ir M. Å . (atsakovo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui M. Å ., tretysis asmuo byloje AB Nordea Bank Lietuvos skyrius Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėieÅ¡kovė prašė:

1) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovei priklausančiÄ buto, kurio unikalus Nr. 1098-7009-7013:0002, adresu Medeinos g. 15-10, Vilnius, dalį, priteisiant atsakovui visÄ butÄ , o ieÅ¡kovei 21 950 EUR kompensacijÄ , nustatant, kad nuosavybės teisė į butÄ atsakovui pereina nuo atsiskaitymo su ieÅ¡kove momento 2) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 3) priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2007-03-23 ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį adresu Medeinos g. 15-10, Vilniuje.

Laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2011 m. liepos mėn. butas bendraturčių sutarimu buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. 2011 m. rugpjūčio – 2012 m. rugsėjo mėn. bute gyveno atsakovas. 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. gegužės mėn. butas vėl buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. Nuo 2013 m. gegužės mėn. iki šiol bute gyvena atsakovas M. Š., o ieškovė gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus m. apylinkės teismas, išnagrinėjęs M.

Å . ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2973,32 EUR skolos už prievolės mokėti mokesčius, rinkliavas bei įmokas už Å¡alims bendrosios dalines nuosavybes priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Medeinos g. 15-10, Vilniuje, tvarkymÄ ir iÅ¡laikymÄ laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2014-07-28, 5 procentų palÅ«kanas bei 569 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2016-05-23 Vilniaus apygardos teismas paliko šį sprendimÄ nepakeistu. IeÅ¡kovė siekia atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi buto natÅ«ra padalinti nėra galimybės, ieÅ¡kovė bute nėra gyvenusi, yra nuolatinai iÅ¡vykus į Jungtinę Karalystę.

NutrÅ«kus tarpusavio santykiams, ieÅ¡kovei iÅ¡vykus gyventi į užsienį tarp Å¡alių kilo nesutarimai dėl buto iÅ¡laikymo ir jo naudojimo tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio bendravimas tapo komplikuotu, kai atsakovas nutraukė sudarytÄ su nuomininkais nuomos sutartį ir persikėlė pats gyventi į ginčo butÄ , tenkindamas tik savo interesus nepaisydamas bendrasavininkės interesų ir bendro sutarimo dėl buto naudojimo tvarkos. Atsakovas atsisakė ieÅ¡kovei mokėti ½ nuomos sumos kaip kompensacijÄ , kad jis vienas naudosis butu ir tik vienas gaus naudÄ , taip pat atsisakė galimybės butÄ parduoti.

Tarp Å¡alių nuolat kyla nauji konfliktai, todėl kilo bÅ«tinybė iÅ¡spręsti ginčus – atidalinant ginčo turtÄ , kad ateityje dėl to nekiltų ginčų. IeÅ¡kovė mano, kad jos pasiÅ«lytas atidalijimo bÅ«das yra optimaliausias, leidžiantis ateityje iÅ¡vengti ginčų. IeÅ¡kovė gavusi iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ 21 950 EUR kompensacijÄ , jÄ panaudos atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu. Kompensacija nustatyta atsižvelgiant į 2017-05-17 turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 17-N05-08, kurioje nustatyta, kad buto vertė yra 43 900 EUR.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovei priklausančiÄ buto, kurio unikalus Nr. 1098-7009-7013:0002, adresu Medeinos g. 15-10, Vilnius, dalį, priteisiant atsakovui visÄ butÄ , o ieÅ¡kovei 13 749,52 EUR kompensacijÄ , nustatant, kad nuosavybės teisė į butÄ atsakovui pereina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o kompensacija iÅ¡mokama lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovas taip pat užsakė ginčo buto vertės nustatymÄ , kurį atliko UAB „Marleksa“. Ekspertai nustatė, kad buto vertė yra 43 100 EUR. Atsakovas mano, kad jų buto vertinimas atliktas 2017-06-14, todėl yra aktualesnis nei ieÅ¡kovės teismui pateiktas turto vertinimas, kuris buvo atliktas 2017-05-17. Todėl ieÅ¡kovė galėtų reikalauti iÅ¡ atsakovo 21 550 EUR kompensacijos, tačiau iÅ¡ Å¡ios kompensacijos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos atsakovo asmeninės lėšos, kurios buvo skirtos Å¡io buto įsigijimui – 4000 Lt (1158,48 EUR) pardavėjui sumokėtas rezervacijos mokestis bei 2896,20 EUR sumokėta suma buto pardavėjui už buto pirkimÄ .

Taip pat atsakovas 2014-03-28 iÅ¡ savo asmeninių lėšų įnešė 1010,36 EUR sumÄ , anksčiau laiko grÄ Å¾ino dalį kredito, todėl Å¡i suma turi bÅ«ti priskirtina prie buto įsigijimo iÅ¡laidų. Visos atsakovo asmeninės lėšos buto įsigijimui buvo 5065,04 EUR. Taip pat atsakovas atliko bute remontÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų – 4694,70 EUR sumai. 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas įstiklino balkonÄ ir pakeitė langus – iÅ¡laidos sudarė 776,18 EUR. Kadangi butas Å¡alims priklauso dalinės nuosavybės teise, ieÅ¡kovė turi kompensuoti atsakovui pusę buto pagerinimo iÅ¡laidų – 2735,44 EUR.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei mokama kompensacija turėtų bÅ«ti mažintina 7800,48 EUR suma ir sudarytų 13749,52 EUR sumÄ . Pažymėjo, kad byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į trečiojo asmens AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus nuomonę, kadangi butas jam įkeistas hipoteka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies – atidalinti ieÅ¡kovę L. B. iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu M.

Å . tokiu bÅ«du: priteisti atsakovui M. Å . asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei L. B. priklausančiÄ Â½ buto, kurio unikalus Nr. 1098-7009-7013:0002, adresu Medeinos g. 15-10, Vilnius, dalį, nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butÄ atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieÅ¡kove dienos ; priteisti ieÅ¡kovei L. B. iÅ¡ atsakovo M. Å . 21 750 EUR kompensacijÄ , kompensacijÄ iÅ¡mokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. Å . ieÅ¡kovei L.

B., 1243,87 EUR patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmestiTeismas konstatavo, kad esminis ginčas tarp Å¡alių kyla ne dėl atidalinimo bÅ«do, dėl kurio abi Å¡alys sutinka, bet dėl ginčo buto vertės ir atidalinant butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui tenkančio mokėti kompensacijos dydžio. Å alys sutinka, kad atidalinti turtÄ yra bÅ«tina. Atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju, bendraturčių sutarimo principas suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui ir esant galimybėms Å¡iÄ kompensacijÄ sumokėti.

Teismas taip pat sprendė, jog bylos Å¡alys iÅ¡naudojo visas galimybes atsidalinti turtÄ taikiai, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje Å¡alių atžvilgiu vienintelis teisingiausias ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das visgi yra ieÅ¡kovės ir atsakovo visiÅ¡kas buto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo bÅ«tų pasiektas atidalinimo tikslas, bÅ«tų paÅ¡alinta galimybė ateityje kilti ginčams, susijusiems su bendro turto naudojimu, jo valdymu. Tretysis asmuo, kurio naudai Å¡is butas yra įkeistas, Å¡iems Å¡alių siÅ«lomiems atsidalinimo bÅ«dams prieÅ¡taravimų nepateikė.

Teismas pritaria Å¡alių pasirinktam visiÅ¡kam turto atsidalinimui sumokant bendraturčiui kompensacijÄ už jo turimÄ buto dalį, t.y. atidalinat ginčo butÄ taip, kad visas butas nuosavybės teise atitektų atsakovui M. Å . Å¡iuo metu realiai gyvenančiam bute, Å¡iam sumokant ieÅ¡kovei už jos prarandamÄ turto dalį kompensacijÄ . Kiekviena iÅ¡ Å¡alių pateikė teismui kaip įrodymÄ praÅ¡omo atidalinti turto vertei nustatyti, savo užsakymu atliktus turto vertinimus. IeÅ¡kovės užsakytu ir 2015-05-17 atliktu turto vertinimu nustatyta ginčo buto vertė yra 43 900 EUR, o pagal atsakovo užsakytÄ ir 2015-06-14 atliktÄ turto vertinimÄ Å¡io buto vertė yra 43 100 EUR.

Kiekviena iš ginčo šalių prašė remtis jų atlikto vertinimo nustatyta kaina, papildomai ieškovės atstovas pasiūlė teismui šiuo atveju remtis abiejų turto vertinimo vidurkiu, dalinant per pusę abiejų vertinimų nustatytas vertes. Pažymėtina, kad abu turto vertinimai yra atlikti beveik tuo pačiu laiku, tarp jų atlikimo tėra vieno mėnesio skirtumas. Nesutinkama su atsakovo atstovės išsakyta pozicija, kad teismas turi remtis vien atsakovo pateiktu turto vertinimu, nes jis neva yra aktualesnis.

Nurodytos vertinimų atlikimo datos rodo, kad abu aktai yra to paties laikotarpio, nes byloje nėra duomenų, kad per mėnesį skiriantį vienÄ vertinimÄ nuo kito bÅ«tų iÅ¡ esmės pasikeitusi nekilnojamojo turto finansų rinka dėl kurios teismas turėtų remtis atsakovo vėliau pateiktu turto vertinimu. Å iuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, iÅ¡laikant abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrÄ , teismas remiasi abiem atliktais turto vertinimais ir nustato ginčo buto vertę, apskaičiuodamas jÄ pagal atliktų vertinimų bendrÄ vidurkį, t.y. (43 900 EUR + 43 100 EUR): 2=43 500 EUR, nustatant ginčo buto vertę 43 500 EUR suma.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti sumokėta už netenkamÄ turto dalį – 21 750 EUR suma (už ½ dalį). Dėl atsakovo nurodytų argumentų - 2735,44 EUR buto pagerinimo iÅ¡laidų. Atsakovas teismui nurodė, jog atsakovas ginčo bute iÅ¡ savo asmeninių lėšų atliko remontÄ â€“ 4694,70 EUR sumai bei 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas įstiklino balkonÄ ir pakeitė langus – iÅ¡laidos sudarė 776,18 EUR, todėl atsakovo manymu, ieÅ¡kovė turi kompensuoti atsakovui pusę Å¡io buto pagerinimo iÅ¡laidų – 2735,44 EUR sumÄ .

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, jog atsakovui atlikus savo jėgomis, savo interesais ir sÄ skaita ginčo buto remontus, balkono įstiklinimÄ , pakeičiant langus ir taip atlikus buto pagerinimus, be ieÅ¡kovės sutikimo, padidinus Å¡io turto vertę, neturint kito bendraturčio sutikimo, bendraturtis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį ir jokios kompensacijos Å¡is kitam bendraturčiui mokėti neturi. Atsakovas taip pat byloje neįrodė, kad Å¡iuo atveju buvo bÅ«tina atlikti ginčo butui minėtÄ remontÄ , tam kad bÅ«tų galima tinkamai juo naudotis ar dėl kitos neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės, pav. prastos ar avarinės buto bÅ«klės ir pnÅ¡.

Todėl mažinti kompensacijos sumÄ atsakovo nurodytai 2735,44 EUR sumai nėra pagrindo.Dėl atsakovo argumentų, jog priteistina kompensacija turi bÅ«ti mažinama 1010,36 EUR suma, pažymėtina, kad atsakovas anksčiau laiko (2014-03-28) grÄ Å¾ino kredito dalį AB Nordea Bank bankui. Tačiau Å¡iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovės atstovo teismo posėdžio iÅ¡sakytu argumentu, jog Å¡is reikalavimas yra iÅ¡spręstas kitoje byloje. IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų - Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo Nr. 2-10419-600/2015), matyti, kad Å¡is atsakovo argumentas dėl ieÅ¡kovės įsiskolinimo atsakovui įvykdžius solidariÄ prievolę bankui tikrai yra iÅ¡spręstas minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo M.

Å . buvo priteista iÅ¡ L. B. 1821,29 EUR suma už sumokėtÄ buto paskolos dalį nuo 2013-05-28 iki 2014-07-28 (t.y. 2014-03-28 laikotarpis įeina į šį anksčiau teismo jau priteistÄ laikotarpį), todėl mažinti 1010,36 EUR sumai nėra, kadangi Å¡iÄ sumÄ , kartu su kitomis teismo priteistomis sumomis ieÅ¡kovė turi sumokėti atsakovui pagal 2015-10-15 sprendimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-10419-600/2015.Dėl atsakovo argumentų, jog į mokėtinÄ kompensacijÄ taip pat turi bÅ«ti įskaičiuota 1158,48 EUR suma, kuriÄ atsakovas sumokėjo buto pardavėjui už buto rezervacijÄ bei 2896,20 EUR suma, kuriÄ atsakovas sumokėjo buto pardavėjui iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėdamas už buto pirkimÄ .

IeÅ¡kovė nesutinka ir su Å¡iuo argumentu, kad Å¡i suma buvo sumokėta iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų. Atitinkamai, atsakovas turėjo byloje įrodyti, kad įvardytos sumos sumokėtos iÅ¡imtinai jo asmeninėmis lėšomis, o ne iÅ¡ bendrų lėšų ir ne iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginių lėšų. Å iuo atveju byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų neabejotinai, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei už jos prarandamÄ turto (buto) dalį turi bÅ«ti sumokėta 21 750 EUR kompensacija, kuri nemažinama, nes atsakovas neįrodė galimo mažinimo pagrindų. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės mokėtinas kompensacijos dydis yra didelis, todėl siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ nustatoma, kad kompensacija turi bÅ«ti sumokėta ieÅ¡kovei lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str.).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantė (ieÅ¡kovė) L. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kurioje teismas iÅ¡dėstė kompensacijÄ 5 metams ir praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliantės manymu skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teises normas. Apeliantas nurodė Å¡iuos argumentus:Teismo sprendimas dėl priteistos ieÅ¡kovei L. B. iÅ¡ atsakovo M. Å . 21750 EUR kompensacijos priteisimo, dalyje kompensacijÄ iÅ¡mokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naikintina.

IeÅ¡kovės manymu, teismas nuspręsdamas, kad 21 750 EUR kompensacija už ½ buto dalį ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sumokėta lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieÅ¡kovę pastatė į nelygiavertę padėtį su ieÅ¡kovu bei pažeidė jos nuosavybės teisę į kompensacijÄ už ½ dalį buto bei teisę Å¡iais pinigais disponuoti.Teismas leisdamas atsakovui kompensacijÄ iÅ¡mokėti lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas iÅ¡ esmės leido nemokamai atsakovui naudotis ieÅ¡kovės pinigais 5 metus, t.y. iÅ¡ esmės jos lėšomis suteikė atsakovui beprocentinį kreditÄ , o ieÅ¡kovei uždraudė savo pinigais naudotis visa apimtimi 5 metus.Teismas neatsižvelgė, kad atidalinus turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovė negali įgyti kito bÅ«sto, nes jai neiÅ¡mokami jai priklausantys pinigai.

Atidalijus ir negavus pinigų ji negali gauti kredito kito bÅ«sto įgijimui, nes nors ir turi įkeistinÄ turtÄ , ji negali jo įkeisti kreditoriui, nes teismo sprendimu butas atidalintas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir nė viena kredito įstaiga 5 metams nesuteiks kredito mainais į turtÄ , kuris teismo sprendimu atidalintas.Teismas svarstydamas kompensacijos mokėjimo atidėjimo klausimÄ nesiaiÅ¡kino Å¡alių turtinės padėties. Bet koks kompensacijos atidėjimas ar iÅ¡dėstymas - teisės skolininkui naudotis kreditoriaus lėšomis suteikimas, todėl iÅ¡dėsčius kompensacijos mokėjimÄ , teismas privalėjo tenkinti reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanas.

Tačiau Å¡iuo atveju teismas nuspręsdamas priteistÄ kompensacijÄ iÅ¡mokėti lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grubiai pažeidė ieÅ¡kovės teises, todėl panaikinus sprendimÄ dalyje kompensacijÄ iÅ¡mokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo nuo priteistos 21750 EUR sumos.Atsakovas su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamojoje dalyje 2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas mano, kad teismas kompensacijos mokėjimÄ iÅ¡dėstė 5 metams, tinkamai taikydamas CPK 284 str. ir nurodė: ginčo butas Å¡alių yra įgytas naudojant bÅ«sto kreditÄ pagal 2007-04-02 BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO. Ginčo butas yra suvaržytas hipoteka trečiojo asmens Nordea Bank naudai. Salys yra solidarÅ«s skolininkai Nordea Bank, ginčo butas yra neiÅ¡mokėtas ir realiai priklauso bankui. Taigi Å¡alys joms priklausančiomis dalimis laisvai disponuoti galės tik po paskolos iÅ¡mokėjimo ir hipotekos nuėmimo.Derybų su atsakovu metu ieÅ¡kovė yra minėjusi, kad gautÄ kompensacijÄ panaudotų banko paskolos grÄ Å¾inimui.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kada paskolÄ grÄ Å¾ins ieÅ¡kovė, kol paskola nebus grÄ Å¾inta visiÅ¡kai, ginčo butas bus suvaržytas hipoteka, ir vargu, ar ieÅ¡kovė galėtų jai priklausančiÄ dalį realiai įkeisti dar kartÄ ir gauti paskolÄ kito bÅ«sto įsigijimui.Nagrinėjamoje byloje tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagal jame iÅ¡dėstytus reikalavimus gali susiklostyti tokia situacija, kad ieÅ¡kovė gaus pinigus už ginčo buto dalį, tačiau su banku neatsiskaitys ir atsakovas bus priverstas prievolę bankui vykdyti vienas.

Pažymėtina, kad iÅ¡vykusi į DidžiÄ jÄ BritanijÄ atsakovė ne tik nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, bet ir nemokėjo ir banko paskolos dalies, kas matyti iÅ¡ 2015-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-10419- 600/2015.Atsakovas neturi galimybės iÅ¡ karto sumokėti ieÅ¡kovei priteistÄ kompensacijÄ . Atsakovas kiekvienÄ mėnesį privalo vykdyti finansinę prievolę trečiajam asmeniui (bankui), iÅ¡laikyti butÄ . Atsakovas pateikė į bylÄ 2017-03-23 Lietuvos banko pažymÄ su informacija apie banko duomenų bazėje tvarkomais atsakovo duomenimis, kuri patvirtina, kad pažymos pateikimo dienai atsakovas iÅ¡ viso turi finansinių įsipareigojimų bendrai 37.802,58 EUR sumai.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ iÅ¡ karto, todėl kompensacijos mokėjimas 5 metų laikotarpiui iÅ¡dėstytas pagrįstai. Pažymėtina, kad prievolę trečiajam asmeniui Å¡alys įsipareigojo įvykdyti per 30 metų, todėl 5 metų laikotarpis 21 750 EUR kompensacijai sumokėti yra protingas ir atitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ .Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas Å¡iek tiek ilgesniam laikotarpiui, bÅ«tų naudingesnis ir pačiai ieÅ¡kovei kaip iÅ¡ieÅ¡kotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iÅ¡kart atveju.

IeÅ¡kovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo iÅ¡dėstymas tokiu bÅ«du, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumÄ , gina ir ieÅ¡kovo interesus.Atsakovo manymu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų nepriteisimo yra pagrįstas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palÅ«kanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius (apie palÅ«kanų skaičiavimÄ Å¾r. apžvalgos 8.2 skyriuje).

Teismas teisingai nustatė, kad Å¡alių niekada nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai ir atsakovas nėra praleidęs termino piniginei prievolei įvykdyti, ir kompensacija ieÅ¡kovei priteisiama tik Å¡iuo sprendimu, ir pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė.Atsakovas M. Å . pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o 2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl 6790,12 EUR kompensacijos ieÅ¡kovei priteisimo panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Jeigu teismas netenkins Å¡io praÅ¡ymo, atsakovas praÅ¡o teismo 2017- 09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl 6790,12 EUR kompensacijos ieÅ¡kovei priteisimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovei priteistinÄ kompensacijÄ sumažinti 6790,12 EUR suma.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. atsakovo M. Å . naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nesutinka su Å¡iais skundžiamo sprendimo argumentais:Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria buto pagerinimÄ 2735,44 EUR suma asmeninėmis atsakovo lėšomis, pripažino atliktu be ieÅ¡kovės sutikimo, ir tuo pagrindu teismas nesumažino ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos;Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria 1158,48 EUR sumokėtų buto pardavėjui už buto rezervacijÄ , bei 2896,20 EUR sumos, kuriÄ atsakovas sumokėjo buto pardavėjui už buto pirkimÄ , nepripažintos asmeninėmis atsakovo lėšomis.

Tuo pagrindu teismas nesumažino ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos.Atsakovo praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį ir iÅ¡kviesti liudytoju buto pirkėjÄ A. N., buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ kviesti į teismo posėdį liudytoju ginčo buto pardavėjÄ A. N., motyvuodamas tuo, kad Å¡is gali paliudyti tik pinigų perdavimo faktÄ , bet ne jų kilmę.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovė nurodė:2014 metais atsakovo atliktas remontas nelaikytinas bÅ«tinu daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, nes pats nurodo, kad tai buvo buto pagerinimas, dėl to galimai pakilo buto vertė. Nėra pateiktos nepriklausomų turto vertintojų iÅ¡vados kokia buto rinkos kaina buvo prieÅ¡ atliekant remonto darbus ir po. Lyginant 2007 ir 2017m. turto vertinimo ataskaitas, t.y. po 10 metų, to nustatyti nėra įmanoma, nes kito ir nekilnojamojo turto rinka. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal CK 4.77 straipsnį viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, norint, padidinus daiktÄ ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarkÄ - reikalingas kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams.

Ä®vertinęs įrodymus padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui atlikus savo jėgomis, savo interesais ir sÄ skaita ginčo buto remontus, balkono įstiklinimÄ , pakeičiant langus ir taip atlikus buto pagerinimus, be ieÅ¡kovės sutikimo, padidinus Å¡io turto vertę, neturint kito bendraturčio sutikimo, bendraturtis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį ir jokios kompensacijos Å¡is kitam bendraturčiui mokėti neturi. Atsakovas taip pat byloje neįrodė, kad Å¡iuo atveju buvo bÅ«tina atlikti ginčo butui minėtÄ remontÄ , tam kad bÅ«tų galima tinkamai juo naudotis ar dėl kitos neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės, pav. prastos ar avarinės buto bÅ«klės ir panaÅ¡iai.

Daugiabučio pastato, kuriame yra ginčo butas, statybos metai dar nepagrindžia remonto bÅ«tinumo. Be to iki įsikeliant į butÄ pačiam M. Å . jame eilę metų gyveno nuomininkai, vadinasi bÅ«tinosios buities ir higienos sÄ lygos buvo.Dėl 1158,48 EUR sumokėtų buto pardavėjui už buto rezervacijÄ . IÅ¡ tiesų prieÅ¡ įsigyjant butÄ , atsakovas M. Å . 2007-08-09 pasirašė su buto pardavėju A. N. susitarimÄ dėl buto rezervavimo, šį susitarimÄ patvirtino ir ieÅ¡kovė. Tačiau Å¡alys susitarė pirkti butÄ abu ir mokėti už tai lygiomis dalimis.

Abu ieÅ¡kovai mokėjo pinigus už butÄ ir jį nupirkę įregistravo po ½ dalį kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. SusitarimÄ dėl buto rezervavimo savo ranka rašė M. Å .. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai pasitikėdama juo, kaip asmeniu su kuriuo žadėjo susieti savo gyvenimÄ , bei žinodama, kad butas perkamas abiejų lėšomis, neprieÅ¡taravo, kad susitarime ieÅ¡kovė bÅ«tų nurodyta liudytoja, nes pačiame susitarime nurodyta, kad pirkėjas paliekÄ 4000 Lt užstatÄ ir pirkėjas įsipareigoja sumokėti 186 000 Lt sumÄ iki 2007-04-09.

Jei pagal šį susitarimÄ 4000 Lt mokėjo M. Å ., tai ir 186 000 Lt už butÄ turėjo mokėti M. Å . ir butas bÅ«tų jo asmeninė nuosavybė. Tačiau, kadangi butÄ pirko ir mokėjo po lygiai, todėl butÄ ir įregistravo nuosavybės teise po 1/2 dalį.Dėl 2896,20 EUR sumokėtų buto pardavėjui už buto pirkimÄ . Apeliantas teigia, kad jis sumokėjo pardavėjui 10.000,00 Lt (2896,20 Eur), ieÅ¡kovė ginčijo tiek pinigų perdavimo faktÄ , tiek lėšų kilmę. Kaip įrodymÄ , kad atsakovas sumokėjo pardavėjui 10000 Lt atsakovas prideda 2006- Pirkimo - pardavimo sutartį, 2006-08-09 liudijimÄ ir nurodo, kad Å¡ie dokumentai patvirtina, kad 2007 m, įsigydamas butÄ , jis turėjo pakankamai lėšų, priklausančių jam asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovei nėra žinoma apie turėtus asmeninius pinigus, nes jei jis bÅ«tų turėjęs asmeninių pinigų, Å¡alys bÅ«tų paėmę mažesnę paskolÄ ir M. Å . bÅ«tų nupirkęs savo vardu didesnę buto dalį. Tačiau net jei ir turėjo Å¡iuos pinigus, asmeninių pinigų turėjimas neįrodo fakto, kad 10 000 Lt sumokėjo buto pardavėjui. Kaip matyti iÅ¡ susitarimo, dėl mažesnės sumos M. Å . surašė susitarimÄ , buvo apdairus, todėl laikytina, kad jei bÅ«tų davęs 10000 Lt sumÄ bÅ«tų surašęs raÅ¡ytinį patvirtinimÄ .IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiPagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Byloje yra kilęs ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensacijÄ iÅ¡dėstymo, turto pagerinimo ir pan.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundoByloje nustatyta, jog Atsakovas pripažįsta, kad Å¡alims yra tikslinga atsidalinti ginčo butÄ , sutinka su ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje pasiÅ«lytu bendro turto atidalijimo bÅ«du, t.y. jog butas atitektų jam, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei kompensacijÄ , tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu kompensacijos dydžiu, praÅ¡o kompensacijos dydžio mokėjimus iÅ¡dėstyti lygiomis dalimis per 5 metus. Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kurioje nuspręsta, kad 21 750 EUR kompensacija už ½ buto dalį ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sumokėta lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieÅ¡kovės manymu, teismas jÄ pastatė į nelygiavertę padėtį su atsakovu, nes ieÅ¡kovė negalės disponuoti visa pinigų suma.Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ yra iÅ¡imtinis atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011), bÅ«tina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kuriÄ taikant yra suformuluoti aptarti iÅ¡aiÅ¡kinimai, tikslÄ .

Atidalijimo bÅ«do priteisiant kompensacijÄ pinigais taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo bÅ«dÄ , bÅ«tina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus. KompensacijÄ pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. SprendimÄ , kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia Å¡ios aplinkybės: bylos Å¡alių valia kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Sprendžiant, kuriam iÅ¡ bendraturčių turtas priteistinas natÅ«ra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«dÄ praÅ¡ančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Bylos duomenimis, atsakovas prašė apeliacinės instancijos teismo iÅ¡dėstyti kompensacijos mokėjimÄ dėl jos sunkios materialinės padėties, Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje svarbu nustatyti, ne tik kokio dydžio kompensacija turi bÅ«ti priteisiama dalijant ginčo turtÄ ir ar Å¡alys yra pajėgios tokio dydžio kompensacijÄ sumokėti.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , ypač kai turtas nedalijamas natÅ«ra, turi bÅ«ti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-271/2010). Nagrinėjamu atveju teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, atsakovo turtinės padėties ir ar atsakovas bus pajėgus iÅ¡mokėti kompensacija.Visų pirma, nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – prie atsakovo atsiliepimo pridėtų priedų, matyti, jog atidalijamas turtas yra suvaržytas hipoteka už banke paimtÄ bÅ«sto kreditÄ iki 2037-03-30, todėl sprendžiant dėl galimybės atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra bÅ«tina vertinti, kaip tai įtakos trečiojo asmens - kreditoriaus - teises ir teisėtus interesus.

CK 4.170 str. 1 d. nustatyta, kad hipoteka - daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad hipoteka neatima iÅ¡ įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistÄ turtÄ ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, o 6 d. įtvirtinta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali bÅ«ti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ , jeigu Å¡iame kodekse nenustatyta kitaip.

Kadangi Å¡alys yra solidarÅ«s skolininkai trečiojo asmens atžvilgiu, todėl norėdama perleisti visÄ butÄ atsakovui ieÅ¡kovė turėjo teikti konkrečius reikalavimus, kaip bus vykdoma jos prievolės bankui dalis, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagal jame iÅ¡dėstytus reikalavimus gali susiklostyti tokia situacija, kad ieÅ¡kovė gaus pinigus už ginčo buto dalį, tačiau su banku neatsiskaitys ir atsakovas bus priverstas prievolę bankui vykdyti vienas.Antra, Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę, atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ir iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo yra svarbus abiejų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas, todėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti siejamas tiek su skolininko, tiek ir su ieÅ¡kovo bei atsakovo interesais ir iÅ¡dėstant teismo sprendimo vykdymÄ turi bÅ«ti siekiama Å¡ių dviejų Å¡alių interesų pusiausvyros, neturi bÅ«ti pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-201/2006).Byloje atsakovas buvo pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, jog jis neturi galimybės iÅ¡ karto sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , nes kiekvienÄ mėnesį privalo vykdyti finansinę prievolę trečiajam asmeniui (bankui), iÅ¡laikyti butÄ .

Atsakovas teikė į bylÄ 2017-03-23 Lietuvos banko pažymÄ su informacija apie banko duomenų bazėje tvarkomais atsakovo duomenimis, kuri patvirtina, kad atsakovas iÅ¡ viso turi finansinių įsipareigojimų viso 37.802,58 EUR sumÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ iÅ¡ karto, todėl prašė Teismo iÅ¡dėstyti kompensacijos mokėjimÄ 5 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad prievolę trečiajam asmeniui Å¡alys įsipareigojo įvykdyti per 30 metų, todėl 5 metų laikotarpis kompensacijai sumokėti yra protingas ir atitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ .

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į Å¡ios nutarties 22-24 p. nurodytas aplinkybes.Kitas apeliantės skundo argumentas – IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, tačiau nenurodė, nuo kokios sumos prašė minėtas palÅ«kanas skaičiuoti. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog Å¡alių niekada nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai ir atsakovas nėra praleidęs termino įvykdyti piniginę prievolę, o kompensacija priteisiama iÅ¡ jo ieÅ¡kovei tik ginčijamu teismo sprendimu dėl turto dalies praradimo atidalinant jų bendrÄ turtÄ .

CPK nenumato, jog už priteistÄ kompensacijÄ bÅ«tų priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos, ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje pagrįstai atmestinas.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡ioje dalyje.Dėl atsakovo apeliacinio skundoAtsakovas prašė mažinti kompensacijÄ dėl Å¡ių aplinkybių: 1158,48 EUR suma dėl asmeninių lėšų sumokėjimo buto pardavėjui už buto rezervacijÄ , 2896,20 EUR suma dėl asmeninių lėšų sumokėjimo už buto pirkimÄ , 1010,36 EUR suma už anksčiau laiko iÅ¡ asmeninių lėšų grÄ Å¾into kredito dalį, 2735,44 EUR suma buto pagerinimų iÅ¡laidų, tačiau teismas atmetė Å¡iuos atsakovo argumentus, kaip neįrodytus.Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io argumento, pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas.

Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi bÅ«ti grindžiamas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iÅ¡ byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ , jo prigimtį, pobÅ«dį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobÅ«dį.

RaÅ¡ytiniai įrodymai vertinami kaip aiÅ¡kesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. RaÅ¡ytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, iÅ¡saugojimo, atkÅ«rimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiÅ¡kraipant). Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos.

Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl Å¡ių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-516-695/2015).Dėl atsakovo nurodytų argumentų - 2735,44 EUR buto pagerinimo iÅ¡laidų. Atsakovas teismui nurodė, jog atsakovas ginčo bute iÅ¡ savo asmeninių lėšų atliko remontÄ â€“ 4694,70 EUR sumai bei 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas įstiklino balkonÄ ir pakeitė langus – iÅ¡laidos sudarė 776,18 EUR, todėl atsakovo manymu, ieÅ¡kovė turi kompensuoti atsakovui pusę Å¡io buto pagerinimo iÅ¡laidų – 2735,44 EUR sumÄ .

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl buto pagerinimo - remontų atlikimo atsakovas neturėjo ieÅ¡kovės sutikimo. Bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ar turto vertę, reiÅ¡kia teisių pasikeitimÄ . CK 4.77 straipsnyje nustatyti pagrindai tokiam teisių pasikeitimui bei tokio pasikeitimo teisėtumui bÅ«tinos sÄ lygos. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali bÅ«ti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sÄ lygomis:

1) turint kitų bendraturčių sutikimÄ ;

2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių;

3) bendraturčio lėšomis. Teismų praktikoje suformuluotos tokios Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės: pirma, pagal CK 4.77 straipsnį gali bÅ«ti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vertė, tačiau kad atsirastų jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi iÅ¡likti daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005); antra, aplinkybė, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vėliau tÄ turtÄ atkÅ«rė, nereiÅ¡kia bendro daikto ar jo vertės padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2006).

Pagal CK 4.77 straipsnį viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, norint, padidinus daiktÄ ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarkÄ â€“ reikalingas kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui atlikus savo jėgomis, savo interesais ir sÄ skaita ginčo buto remontus, balkono įstiklinimÄ , pakeičiant langus ir taip atlikus buto pagerinimus, be ieÅ¡kovės sutikimo, padidinus Å¡io turto vertę, neturint kito bendraturčio sutikimo, bendraturtis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį ir jokios kompensacijos Å¡is kitam bendraturčiui mokėti neturi.

Dėl atsakovo argumentų, jog į mokėtinÄ kompensacijÄ taip pat turi bÅ«ti įskaičiuota 1158,48 EUR suma, kuriÄ atsakovas sumokėjo buto pardavėjui už buto rezervacijÄ bei 2896,20 EUR suma, kuriÄ atsakovas sumokėjo buto pardavėjui iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėdamas už buto pirkimÄ . Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovė nesutiko su Å¡iuo argumentu, kad Å¡i suma buvo sumokėta iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad įvardytos sumos sumokėtos iÅ¡imtinai jo asmeninėmis lėšomis, o ne iÅ¡ bendrų lėšų ir ne iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginių lėšų.

Å iuo atveju byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų neabejotinai, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes. Vien faktai, kad pinigus buto pardavėjui perdavė atsakovas nepagrindžia minėtų lėšų Å¡altinio, neįrodo kieno jos realiai buvo, nes pirkėjais buto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytos abi Å¡alys – tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog papildomai kviesti į teismo posėdį liudytoju A. N., ginčo buto pardavėjÄ , gyvenantį Klaipėdoje nebuvo pagrindo, kadangi Å¡is gali patvirtinti tik pinigų perdavimo (sumokėjimo) faktÄ , tačiau ne faktÄ , kam priklausė Å¡ios piniginės lėšos iki jų perdavimo, t.y.

Å¡is asmuo negali parodyti antrinio gautų pinigų Å¡altinio, ar atsakovo perduoti pinigai buvo asmeninės atsakovo piniginės lėšos, ar buvo asmeninės ieÅ¡kovės piniginės lėšos, ar jie buvo abiejų bendrai sudėtos piniginės lėšos. Byloje nėra įrodymų apie perduotų lėšų kilmę. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus taip pat kaip neįrodytus, kadangi byloje negalima daryti net tikėtinos iÅ¡vados, kad Å¡ie pinigai buvo iÅ¡imtinai atsakovo asmeninėje nuosavybėje turėtos lėšos.Kiti apeliantų skundų argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u t a r i a :apeliantų L.

B. (ieÅ¡kovės) ir M. Å . (atsakovo) apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                     Alvydas Barkauskas                                                                  Vaclovas PaulikasJÅ«ratė Varanauskaitė