Legislator Case Law & Legislation
7d0ef005-2fc2-4b5f-abcd-af909c5d3aed AI generated

7d0ef005-2fc2-4b5f-abcd-af909c5d3aed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7d0ef005-2fc2-4b5f-abcd-af909c5d3aed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-5216-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03104-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 8 000 eurų neturtinės žalos (b. l. 1-4).Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. jis buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo kaip kalinamojo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas.

Legislator headnote

AI generated

7d0ef005-2fc2-4b5f-abcd-af909c5d3aed · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5216-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03104-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 8 000 eurų neturtinės žalos (b. l. 1-4).Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. jis buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo kaip kalinamojo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas.

PaaiÅ¡kino, kad kamerose buvo nuo 1 iki 2 asmenų. Jose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameroje esantys stalas, gultai, sanitarinis mazgas užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros grindų ploto. Mano, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ kameroje, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturi bÅ«ti įskaičiuojamas. Dėl mažo kameros ploto buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Kamerose buvo Å¡alta ir drėgna. Lange įrengtos grotos trukdė jį atidaryti ir vėdinti patalpÄ .

Ventiliacijos kameroje nebuvo. Tarp grotų ir lango buvo daug Å¡iukÅ¡lių, kurios skleidė nemalonų kvapÄ . Jas iÅ¡valyti trukdė grotos. Kameroje Nr. 380, kuri yra rÅ«syje, vasaros laikotarpiu buvo netinkama oro temperatÅ«ra. Pro kameros langÄ sklido triukÅ¡mas ir dulkės, nes už lango pjovė medienÄ , kniaukė katės. Dėl triukÅ¡mo pareiÅ¡kėjas negirdėjo televizoriaus garso, jam skaudėjo galvÄ , jis tapo nervingas, nepailsėjęs, kilo minčių save žaloti. Taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas įrengtas Å¡alia įėjimo į kamerÄ .

Naudojantis sanitariniu mazgu jį galėjo stebėti tikrinantys pareigÅ«nai. Tuo buvo pažeistas jo privatumas, pažemintas orumas. Be to, sanitariniame mazge nebuvo laikiklio tualetiniam popieriui. Asmens privatumas nebuvo užtikrintas ir maudantis duÅ¡e. DuÅ¡o patalpoje nebubo įrengtos persirengimo kabinos, o rÅ«bų kabyklos buvo prie pat įėjimo, todėl nusirenginėjant buvo stebimas kitų kalinamųjų ir pareigÅ«nų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl aukščiau nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė fiziniais ir dvasiniais nepatogumais.

PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimus grindžia Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Seimo kontrolieriaus iÅ¡vadomis. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 40-47). PaaiÅ¡kino, kad turimais duomenimis pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas su pertraukomis nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d.

įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Surinkti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

PaaiÅ¡kino ir tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Tam iÅ¡duodamos valymo priemonės ir inventorius. Remiantis sutartimi LukiÅ¡kių TI-K atliekami graužikų ir vabzdžių naikinimo darbai. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis, taip pat yra lentyna maisto produktams sudėti.

Kamerų langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, kas atitinka kamerų įrengimo reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose tiekiamas šaltas vanduo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose 2017 m.

įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pabrėžia, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 4,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagÄ , kuriÄ prašė pateikti teismas.                          Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sÄ lygomis vykdant jo suėmimÄ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. LukiÅ¡kių TI-K.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje b. Nr. A822-81/2014). PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:1999, skunde, be kita ko, teigė, kad jam LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999 negalioja nuo 2010 m. balandžio 11 d. PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui įkalinimo įstaigos kameroje, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. liepos 20 d. 2017 m. balandžio 26 d., 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. gegužės 25 d.

– 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas buvo išvykęs į kitas kardomojo kalinimo įstaigas. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas kamerose: Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m.), 256 (plotas 23,32 kv. m.), 124 (plotas 7,31 kv. m.), Nr. 375 (plotas 7,37 kv. m.), Nr. 314 (plotas 7,58 kv. m.), 273 (plotas 7,79 kv. m.), Nr. 109 (7,31 kv. m.), 373 (plotas 7,25 kv. m.), Nr. 112 (plotas 7,28 kv. m.), Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m.), Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m.), Nr. 296 (plotas – 8,03 kv. m.), Nr. 121 (plotas 7,38 kv. m.), Nr. 119 (plotas – 7,31 kv. m.), Nr. 380 (plotas 7,35 kv. m.), Nr. 115 (plotas – 7,45 kv. m.).

Å ie duomenys byloje esančiais įrodymais nepaneigti, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo. Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, plotu ir asmenų, laikytų Å¡iose kamerose kartu su pareiÅ¡kėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo, Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,69 iki 7,79 kv. m. kameros ploto (b. l. 40-41). Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m. (b. l. 44), taigi net atskaičiavus minėtÄ plotÄ iÅ¡ kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bendro ploto, EŽTT įvardijamas 3 kv. m. minimalus ploto standartas taip pat buvo iÅ¡laikytas.

Be to, kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, pareiÅ¡kėjas jo buvimo laikotarpiu turėjo teisę į pasivaikščiojimÄ gryname ore, lankyti bibliotekÄ , sportuoti, todėl nebuvo visÄ parÄ kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų skundęsis dėl ploto trÅ«kumo, kad tariamas ploto trÅ«kumas turėjo įtakos jo sveikatos bÅ«klei. Taigi, apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: jose buvo šalta, drėgna, langai neatsidarė, tarp jų angose įrengtų grotų šiukšlės, nuo kurių sklido nemalonus kvapas, vėdinimo sistemos nebuvo Remiantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu, kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. praneÅ¡imas dėl S. D. skundo Nr. 24-6321 patvirtina, kad visos LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per langus, kaip nurodyta aukščiau cituotose higienos normose. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui.

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai, kuriuose remiantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu įrengtos grotos (b. l. 52-53).Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad vykdant visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (toliau – NVSC) ginčui aktualiu ar jam artimu laikotarpiais atliko planinius ir operatyvinius patikrinimus, patikrinimų aktuose užfiksuodamas tikrintose Lukiškių TI-K patalpose aptiktus neatitikimus higienos normoms.

Kamerose Nr.124 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2017 m. kovo 14 d.), Nr. 273 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 25 d.) ir Nr. 375 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. kovo 20 d.) operatyviosios kontrolės metu (2017 m. sausio 10 d. patikrinimo aktas) nebuvo užfiksuoti HN 134:2015 pažeidimai. Oro temperatūra kameroje Nr. 124 buvo 21,6 ?C, kameroje Nr. 273 – 20,7 ?C, Nr. 375-21,9 ?C (b. l. 38). Taip pat nurodyta, kad šiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti kameras per atidaromus langus, kamerose langai darinėjasi (HN 134:2015 17 punktas).

GyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 124 tvarko asmenys, atliekantys Å«kio darbus ir paskirti įvalytojo pareigas, kameras Nr. 273 ir Nr. 375 turi valyti jose apgyvendinti asmenys. Patikrinimo metu Å¡iose gyvenamosiose kamerose valymo priemonės buvo (b. l. 59-61). Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad NVSC operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdė ir kamerose Nr. 106 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 2017 m. birželio 7 d.), 110 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 2017 m. kovo 13 d. ), 119 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 2017 m. birželio 30 d.).

NVSC 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akte nurodyta, kad šiose kamerose buvo vizualiai švaru, sudaryta galimybė išvėdinti kameras per langus langai atsidaro (HN 134:2015). Kameroje Nr. 106 oro temperatūra buvo 18,2 ?C, santykinė oro drėgmė – 35 proc., kameroje Nr. 110 – temperatūra 18,2 ?C, santykinė drėgmė – 35 proc., kameroje Nr. 119 – temperatūra 18 ?C, santykinė drėgmė - 36 proc. Tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 67-69). NVSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto duomenimis kameroje Nr. 110 higienos normų pažeidimų, susijusių su gyvenamųjų patalpų vėdinimu, temperatūra taip pat nenustatyta (b. l. 71-72), tačiau konstatuota, kad kameroje Nr. 110 langų stiklai buvo vizualiai nešvarūs, kad tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimų.

Taip pat pažymėta, kad Lukiškių TI-K vadovo patvirtintame gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraše nėra numatyta langų valymo tvarka. NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte nurodyta, kad grįžtamosios kontrolės metu HN 134:2015 35 punkto pažeidimas kameroje Nr. 110 buvo pašalintas (b. l. 75). NVSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto duomenys, be kita ko patvirtina, kad kamera Nr. 273 vėdinama per atidaromus langus, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, kameroje buvo vizualiai švarūs langų stiklai (b. l. 92-94).

NVSC 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo tikrinamos kameros Nr. 106 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 2017 m. birželio 7 d.), Nr. 110 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 2017 m. kovo 13 d.) ir Nr. 373 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.) (b. l. 79-81). Nustatyta, LukiÅ¡kių TI-K yra direktoriaus patvirtintas bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraÅ¡as, kuriame nustatyta, kad gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius, langus valo jose laikomi asmenys.

Patikrinimo metu kamerose Nr. 265, 373 ir 301 buvo vizualiai neÅ¡varÅ«s langų stiklai, panagės, kameroje Nr. 110 buvo vizualiai neÅ¡varus grindų pavirÅ¡ius, tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimo, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Kamerose Nr. 265, 373 ir 301 valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo. LukiÅ¡kių TI-K įpareigotas nedelsiant paÅ¡alinti HN 134:2015 35 punkto pažeidimÄ . Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K ėmėsi priemonių konstatuotiems pažeidimams paÅ¡alinti ir jie buvo paÅ¡alinti (b. l. 83, 85-86).IÅ¡ NVSC 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akto duomenų matyti, kad operatyviosios kontrolės metu, be kita ko, buvo tikrinama kamera Nr. 375 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. kovo 20 d.).

Kameroje buvo iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė, dirbtinė apÅ¡vieta. HN 134:2015 pažeidimai nebuvo konstatuoti (b. l. 88-89). NVSC 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 375 santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 115-116). PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kameroje Nr. 380 vasaros metu buvo „nežmoniÅ¡kos oro sÄ lygos“, tačiau nesukonkretino, kuo tai pasireiÅ¡kė. NVSC jokių patikrinimų ginčui aktualiu laikotarpiu Å¡ioje kameroje neatliko.

Taip pat nėra duomenų, kad NVSC atliko patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ir nustatė higienos normų pažeidimus. Dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad NVSC patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, kokios sÄ lygos Å¡iose kamerose buvo visais pareiÅ¡kėjo buvimo jose laikotarpiais. PareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose ir skunde nesukonkretino, kokiose kamerose nesilaikyta higienos normų reikalavimų.

Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo ir NVSC patikrinimo aktų duomenimis, nustatyta, kad Lukiškių TI-K vykdomi remonto darbai, šalinami NVSC aptikti higienos normų pažeidimai. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracijai reiškė nusiskundimus dėl kamerų temperatūros, drėgmės, ventiliacijos, nėra. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose temperatūra, santykinė oro drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.

Pažymėtina, kad už gyvenamųjų patalpų Å¡varÄ atsakingi patys jose laikomi asmenys, o bylos duomenys rodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė sÄ lygas (iÅ¡davė inventorių ir priemones) gyvenamosioms patalpoms valyti.PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl triukÅ¡mo kameroje Nr. 380 taip pat nepatvirtinti jokia įrodomÄ ja medžiaga. Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl to į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , taip pat nėra.

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu keletÄ kartų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymais suteikti psichiatro pagalbÄ (b. l. 28, 37, 38). PraÅ¡ymų suteikti psichiatro pagalbÄ nemotyvavo. Tokių duomenų asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra. Tai, kad psichiatro pagalba pareiÅ¡kėjui buvo bÅ«tina dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, objektyvių įrodymų nėra. Vien pareiÅ¡kėjo teiginių, kad psichologinės ir sveikatos problemos jam kilo dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, nepakanka neteisėtiems LukiÅ¡kių TI-K veiksmams įrodyti.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jis nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, matomas per kameros duryse įrengtÄ stebėjimo langelį. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8x0,7 m. Patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Asmens privatumui užtikrinti atsiliepimo pateikimo datai Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose užuolaidos buvo įrengtos I korpuso 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 ir Nr. 75, 6 posto kamerose nuo Nr. 226A iki Nr. 244, 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200, 12 posto kamerose Nuo 202 iki Nr. 227, II korpuso 212 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370, 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385, 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323, 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338, 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352.

Postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252-257), Nr. 23 (kameros Nr. 386-395), Nr. 25 (kameros Nr. 406-417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418-426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 45, 52-53). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad artimiausiu laiku užuolaidos bus įrengtos visų kamerų sanitariniuose mazguose. Pažymėtina, kad Å¡i informacija atspindi tik atsiliepimo į skundÄ pateikimo metu buvusiÄ situacijÄ . Atsikirtimuose į atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose Nr. 256, 266, 273 ir 296 nebuvo užuolaidų sanitariniame mazge (b. l. 132-133).

Å iuos teiginius teismas laiko iÅ¡ dalies pagrįstais, nes LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kameroje Nr. 256 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Tačiau įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo nurodytose kamerose Nr. 266, 273 ir 296 jo buvimo jose laikotarpiu buvo įrengtos užuolaidos asmenų privatumui užtikrinti, atsakovo atstovas nepateikė. Taigi, nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, kad kamerose Nr. 266 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.), Nr. 273 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. ir nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) ir Nr. 296 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 12 d.) jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo aspektu ir apimti pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo tualetinio popieriaus laikiklio. Pažymėtina, kad pareiškėjas neindividualizavo, kurioje kameroje ir kuriuo laikotarpiu jam trūko šio inventoriaus, todėl įvertinus didelį jo pakeistų kamerų kiekį, reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų proporcingumo principo. Be to, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti laikiklis tualetiniam popieriui.

Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisykles kameroje turi bÅ«ti įrengta lentyna daiktams susidėti. Todėl konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo atveju nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi privatumo neužtikrinimu duÅ¡o patalpose. Nurodo, kad Å¡iose patalpose nebuvo persirengimo kabinų, o rÅ«bų kabykla buvo įrengta prieÅ¡ais stebėjimo langelį. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas jokių su tuo susijusių duomenų teismui nepateikė. Teismas, vadovaudamasis Å¡ios kategorijos bylose taikomu įrodinėjimo principu, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, o jai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016), sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas pripažinti ir pažeidimÄ , susijusį su privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimu.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir duÅ¡u, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K administracijos darbuotojų elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 8 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 400 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 4,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K bylos medžiagÄ pateikė elektroniniu bÅ«du, todėl realiai iÅ¡laidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡ias iÅ¡laidas.Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,                                  n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti S. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 (keturis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėja                                                                                                         Ina Kirkutienė