7d0c8558-b216-4f8d-a744-5e87fdbf517a · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracines bylos Nr

Administracines bylos Nr. I-55-84/2010

                                                                                                                  Procesinio sprendimo

kategorija: 16.4.; 16.6.; 74.

 (S)

ŠIAULIU APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. bir˛elio 21 d.

Šiauliai

                                                                                                                               Â

Šiauliu apygardos administracinio teismo teiseja Maryte Šva˛iene, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškejai A. B.,

dalyvaujant pareiškejos atstovui advokatui Nerijui Ulcinui, dalyvaujant atsakovo Šiauliu apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posedyje išnagrinejo byla pagal pareiškejos skunda ir patikslinta skunda del Šiauliu apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko isakymo panaikinimo bei kitu reikalavimu.

Teismas, išnagrinejes byla,

n u s t a t e:

Pareiškeja 2009-06-03 skundu bei 2009-06-15 ir 2010-05-24 patikslintais skundais kreipesi i Šiauliu apygardos administracini teisma, prašydama: panaikinti 2009-05-06 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-2-15-50 „Del Šiauliu apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiauliu apskrities VPK) Nusikaltimu tyrimo biuro Asmenu paieškos skyriaus tyrejos A. B. veiksmu“; panaikinti 2009-05-11 Šiauliu apskrities VPK viršininko isakyma Nr. 40-TE-229 „Del inspektores A.

B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir gra˛inti ja i tarnyba; priteisti atlyginima u˛ visa priverstines pravaikštos laika; priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Pareiškeja bei jos atstovas skunde ir patikslintuose skunduose bei teismo posed˛io metu nurode, kad su skund˛iamu Šiauliu apskrities VPK viršininko isakymu nesutinka, nes neaišku, kodel u˛ vairavima išgerus taikoma tik viena nuobauda – atleidimas iš tarnybos, kodel vairavimas išgerus iš karto yra prilyginamas pareiguno vardo pa˛eminimui, kodel buvo vykdomas tarnybinis patikrinimas tuo metu, kai vyko administracinio teises pa˛eidimo bylos del tu paciu prie˛asciu nagrinejimas. Pareiškeja bei jos atstovas nurode, kad nei viename istatyme nera nustatyta, kad vairavimas išgerus butinai reiškia pareiguno vardo pa˛eminima. Taip pat tokiu atveju yra galimybe taikyti tik atleidima iš tarnybos, tai yra negalima individualizuoti nuobaudos. Praše skunda tenkinti.

Atsakovas Šiauliu apskrities VPK atsiliepime bei atstovas teismo posed˛io metu nurode, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai ivertinti irodymai leido išvadoje pagristai konstatuoti, kad pareiškeja vairavo automobili budama neblaivi ir šiais savo veiksmais pa˛emino pareiguno varda. Fakta, kad A. B. automobili vairavo neblaivi, remdamasis tais paciais irodymais, nustate ir Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009-06-04 nutarimu administracineje byloje Nr. A-1326-167/2009, šio sprendimo 2010-04-02 nutartimi nepakeite ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pareiguno vardo pa˛eminimas – tai kaltas pareiguno veikimas ar neveikimas, susijes ar nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, taciau akivaizd˛iai ˛eminantis vidaus tarnybos sistemos autoriteta, griaunantis pasitikejima vidaus reikalu istaiga arba ja kompromituojantis. Pareiguno vardo pa˛eminimas yra savarankiškas institutas, kurio sudeciai nustatyti istatymas nereikalauja kitu atsakomybes rušiu konstatavimo ir kuris teisetai ir pagristai, ivertinus pavestu atlikti tarnybini tyrima pareigunu surinktus irodymus, yra pavestas vadovui, turinciam teise skirti i pareigas pareiguna, del kurio veiksmu atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Pareiškejos elgesys ne tarnybos metu, tai yra transporto priemones vairavimas esant neblaiviai, atliekant tarnybini patikrinima buvo ivertintas kaip savarankiškas nusi˛engimas, u˛ kuri taikoma savarankiška atsakomybe, todel buvo galima atriboti nuo jos padaryto administracinio teises pa˛eidimo, kurio galima teisine pasekme buvo administracine, o ne tarnybine atsakomybe. Taip pat pareiškejos veika atribota ir nuo nusikalstamos veikos, del kurios tarnybinio patikrinimo atlikimo metu tesesi ikiteisminis tyrimas, kur A. B. buvo nukentejusioji.

Atsi˛velgiant i tai, buvo priimtas sprendimas, kad nera tikslinga nebaigti tarnybinio patikrinimo del pareiškejos padaryto administracinio teises pa˛eidimo bei nebaigto ikiteisminio tyrimo. Pagal Vidaus tarnybos statuto 25 str. 1 d. nuostatas bei teismine praktika, pareiguno veikoje esant pareiguno varda ˛eminanciu po˛ymiu, tarnybinis patikrinimas turejo buti tesiamas, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pradejimo ar administracinio teises pa˛eidimo bylos iškelimo. Valstybes tarnautojams, ypac statutiniams pareigunams, vykdantiems valstybes pavestas funkcijas, yra suteikti ypatingi igaliojimai.

Valstybe ir visuomene kelia jiems aukštesnius profesinius ir moralinius reikalavimus bei pagristai tikisi sa˛iningos veiklos. Esant duomenu apie pareigunu padaryta teises pa˛eidima ir del to pradeta tyrima (tarnybine, baud˛iamaja, administracine tvarka), tiek visuomene, tiek istaiga, kurioje tarnauja pareigunas, yra suinteresuoti per imanomai trumpiausia laikotarpi ji u˛baigti ir teisiškai ivertinti pareiguno padaryta veika, ypatingai tais atvejais, kuomet pareigunu padaryta veika (elgesys) del akivaizdaus amoralumo gali sukelti visuomenes pasipiktinima ir didinti nepasitikejima vald˛ios institucijomis.

Pa˛ymetina, kad A. B. nebuvo paskirta tarnybine nuobauda. A. B. iš vidaus tarnybos buvo atleista remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., tai yra esant vienam iš pagrindu, kai pareigunas turi buti atleid˛iamas iš tarnybos. Praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Pareiškejos A. B. skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagristas.

Del reikalavimo panaikinti tarnybinio patikrinimo išvada

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-12-28 nutartyje administracineje byloje Nr. A11-851/2004 (Administraciniu teismu praktika Nr. 4, p. 186-192) yra konstataves, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali buti laikoma teises aktu, tiesiogiai nustatanciu tikrinamam pareigunui administracines teises ir pareigas. Todel išvada (joje pateikti faktai bei tikrintojo pasiulymai) negali buti laikoma galimu apskusti veiksmu pagal Tarnybiniu patikrinimu atlikimo bei tarnybiniu nuobaudu skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16.4 punkta, taip pat Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka skund˛iamu teises aktu. Teismas konstatuoja, jog pareiškejos reikalavimas panaikinti 2009-05-06 Šiauliu apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-2-15-50 yra nenagrinetinas teismu, todel byla del reikalavimo panaikinti 2009-05-06 Šiauliu apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-2-15-50 nutrauktina, kaip nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 101 str. 1 d. 1 p.).

Del reikalavimo panaikinti isakyma del atleidimo iš tarnybos

Nagrinejamas administracinis gincas kilo del Šiauliu apskrities VPK viršininko 2009-05-11 isakymo Nr. 40-TE-229 „Del inspektores A.

B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškeja atleista iš vidaus tarnybos u˛ pareiguno vardo pa˛eminima Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu (Valstybes ˇinios, 2003, Nr. 42-1927) patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu.

Statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad pareigunas atleid˛iamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pa˛emino pareiguno varda. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitu atleidimo iš tarnybos pagrindu kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykiu nutraukimo pagrindas. U˛ pareiguno vardo pa˛eminima numatyta vienintele galima bausme – atleidimas iš pareigu. Pareiguno vardo pa˛eminimo savoka pateikta Statuto 2 str.

7 d. Pagal šia materialines teises norma pareiguno vardo pa˛eminimas – tai kaltas pareiguno veikimas ar neveikimas, susijes ar nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, taciau akivaizd˛iai ˛eminantis vidaus tarnybos sistemos autoriteta, griaunantis pasitikejima vidaus reikalu istaiga arba ja kompromituojantis. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikyma, yra visuomenes po˛iuris i atitinkama pareiguno veikima ar neveikima tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai kenkia vidaus tarnybos sistemos autoritetui ir kiek tai siejama su visuomenes lukesciais bei pasitikejimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti taip pat butina nustatyti pareiguno kalte del atitinkamo veikimo ar neveikimo. Statuto

53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme tai yra bylai reikšminga aplinkybe, kuria butina nustatyti ABTI 57 str. numatytomis irodinejimo priemonemis. Šia aplinkybe nustacius, ji turi buti ivertinta taikant akivaizdumo kriteriju visuomeneje galiojanciu iprastiniu morales nuostatu ir teisetu lukesciu, kuriu visuomene tikisi iš pareigunu, po˛iuriu. Reikalavimas nustatyti akivaizdu vidaus tarnybos sistemos autoriteto ˛eminima, pasitikejimo vidaus reikalu istaiga griovima arba jos kompromitavima yra vertinamojo pobud˛io bei sietinas su visuomeneje galiojanciomis iprastinemis morales nuostatomis ir teisetais lukesciais, kuriu visuomene tikisi iš pareigunu. Todel šios pasekmes gali buti nustatytos, atsi˛velgiant i pareiguno padaryto pa˛eidimo pobudi, jo kaltes forma, pa˛eidimo padarymo aplinkybes, pa˛eidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei i tai, ar pareiguno padaryta veika akivaizd˛iai kertasi su visuomeneje galiojanciomis morales nuostatomis bei visuomenes teisetais lukesciais, kuriu visuomene tikisi iš pareigunu. Tokio pobud˛io priemones taikymas yra skirtas ne tik kad drausmine tvarka butu nubaustas pareiguno varda pa˛emines asmuo, bet ir kad tokiu budu butu saugomas vidaus reikalu sistemos autoritetas visuomeneje, butu formuojamas visuomenes teigiamas po˛iuris i šios sistemos veiklos principinguma ir efektyvuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracineje byloje Nr. A143-231/2008).

Atsi˛velgiant i tai, butina išsiaiškinti, koks pareiškejos veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas. Šis pagrindas ivardintas tarnybinio patikrinimo išvadoje, surašytoje 2009-05-06. Joje nurodyta, kad pareiškeja ne tarnybos metu neblaivi vairuodama transporto priemone pateko i eismo ivyki. Nurodyta, kad pareiškeja, pradedama eiti pareigas, prisieke sa˛iningai vykdyti Lietuvos Respublikos istatymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos ˛monems bei valstybei, susilaikyti nuo veiksmu, kurie galetu pakenkti geram istaigos, kurioje ji dirba, vardui. Pabre˛ta, kad budama policijos pareigune ir ˛inodama, kad negalima vairuoti transporto priemones bunant neblaiviai, ji ne tik

neu˛kirto kelio daromam teises pa˛eidimui, taciau pati ji padare. A. B. pasirašytinai buvo supa˛indinta su Policijos generalinio

komisaro 2004-05-28 nurodymu Nr. N-12 „Del policijos pareigunu drausmes vairuojant transporto priemones“. Šio nurodymo 2 p. numatyta, kad pareigunu transporto priemoniu vairavima esant neblaiviems reikia vertinti kaip policijos pareiguno vardo pa˛eminima. Pareigune buvo supa˛indinta ir su Šiauliu miesto VPK viršininko 2007-12-11 isakymu Nr. 40-V-361 „Del policijos pareigunu tarnybines drausmes stiprinimo“. Taciau pareiškeja, nors ir pasirašytinai supa˛indinta su minetu nurodymu bei isakymu, budama neblaivi vairavo transporto priemone ir tuo samoningai dare vienus pavojingiausiu ir sunkiausiu Keliu eismo taisykliu pa˛eidimu ir šiurkšciai pa˛eide teises aktu, nustatanciu atsakomybe u˛ transporto priemoniu vairavima esant neblaiviai, nustatytus reikalavimus, tai yra atliko neteisetus veiksmus, kuriems u˛kirsti kelia yra policijos pareiguno profesine pareiga. Tokie veiksmai nors ir padaryti ne tarnybos metu, taciau akivaizd˛iai ˛emina vidaus tarnybos pareiguno varda, griauna sistemos autoriteta. Tokie neteiseti veiksmai daro itaka visuomenes po˛iuriui i vidaus reikalu sistemos pareigunu ir pacios sistemos veikla, be to, toks elgesys neigiamai veikia ir pacius vidaus reikalu sistemos pareigunus, ju po˛iuri i kontrole bei teises, morales normu laikymasi, todel pripa˛intina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad A. B. veiksmai atitinka pareiguno vardo pa˛eminimo teisine samprata (b.l. 6-14).

Pagal byloje esancius duomenis, kurie buvo ˛inomi atliekant tarnybini patikrinima, 2009-01-28 Šiauliu apskrities VPK KPB viršininko tarnybini pranešima (b.l. 34), 2009-04-09 Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos rašta Nr. (1.15)9-1396 (b.l. 38), M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus 2009-01-09 specialisto išvada Nr. T-A 5/09(04) ir 2009-02-19 specialisto išvada Nr. S 62/09 (01) R 642/09 (b.l. 70-72, 75) pareiškeja vairavo automobili budama neblaivi. Šis faktas taip pat yra nustatytas isiteisejusiu 2009-06-04 Šiauliu miesto apylinkes teismo nutarimu administracinio teises pa˛eidimo byloje Nr. A-1326-167/2009 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. N444-1433/2010 paliko ši Šiauliu miesto apylinkes teismo nutarima nepakeista). Faktas, kad pareiškeja vairavo transporto priemone neblaivi, nors ir ivykes, kai pareiškeja neatlikinejo tarnybiniu pareigu, pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. yra pakankamas pagrindas pripa˛inti pareiškejos veiksmus kaip ˛eminancius pareiguno varda.

Byloje surinktu irodymu pagrindu konstatuoti pareiškejos veiksmai yra iš esmes priešingi nurodytoms istatyminems jos, kaip policijos pareigunes, pareigoms. Toks elgesys neabejotinai ˛emina policijos, kaip teisesaugos institucijos, autoriteta visuomenes akyse bei griauna pasitikejima jos pareigunais, kadangi ne tik prieštarauja iprastinems visuomeneje galiojancioms morales nuostatoms, bet ir nepateisina teisetu visuomenes lukesciu, kuriu ji tikisi iš vidaus tarnybos pareigunu.

Taip pat pa˛ymetina, jog pareigunas privalo ne tik gerbti duota priesaika, bet ir elgtis pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro

2004-07-16 isakymu Nr. V-347 patvirtinta Lietuvos policijos pareigunu etikos kodeksa (toliau – ir Kodeksas), ipareigojanti policijos

pareiguna vadovautis visuotinai priimtomis morales normomis, savo elgesiu stengtis buti pavyzd˛iu kitiems asmenims (Kodekso 4.28 p.), saugoti profesine garbe, savo gera varda ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu ne˛emintu policijos pareiguno vardo (Kodekso 4.6 p.).

Pareiškeja nurodo, kad negalejo buti vykdomas tarnybinis patikrinimas tuo metu, kai vyko administracinio teises pa˛eidimo bylos del tu paciu prie˛asciu nagrinejimas.

Pa˛ymetina, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2003-08-27 isakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybiniu patikrinimu atlikimo bei tarnybiniu nuobaudu skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 p. nustato, jog gavus informacija apie galima tarnybini nusi˛engima ir nustacius, kad del pareiguno veikos yra pradetas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinejimo procesas arba bylos del administracinio teises pa˛eidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas. Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareiguno veikoje savarankiško tarnybinio nusi˛engimo po˛ymiu, atribojanciu ji nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teises pa˛eidimo, tarnybiniu nuobaudu skyrimo procedura šioje dalyje tesiama bei baigiama laikantis Tvarkos reikalavimu.

Pareiškeja jos atleidimo iš vidaus tarnybos klausima nepagristai sieja su jai taikytina administracine atsakomybe. Pareiškejos poelgis yra vertinamas jos tarnybiniu santykiu kontekste ir sprend˛iama, ar yra pagrindas u˛ ši poelgi taikyti pareiškejai su jos tarnyba susijusias poveikio priemones. Vertinant pareiškejos poelgi tarnybos santykiu kontekste pripa˛intina, kad ji pa˛emino pareiguno varda. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustacius, jog pareigunas pa˛emino pareiguno varda, yra imperatyvi teisine priemone, kuri negali buti keiciama kitomis priemonemis.

Ivertinus šias aplinkybes – padaryta pa˛eidima jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais, kartu su visuomeneje galiojanciomis morales nuostatomis bei visuomenes teisetais lukesciais, kuriu visuomene tikisi iš pareigunu, darytina išvada, jog pareiškeja šiais savo veiksmais akivaizd˛iai pa˛emino vidaus tarnybos sistemos autoriteta bei tuo paciu pa˛emino pareiguno varda.

Atsi˛velgdamas i išvardintas aplinkybes teismas daro išvada, kad pareiškejos A.

B. reikalavimas del Šiauliu apskrities VPK viršininko 2009-05-11 isakymo Nr. 40-TE-229 „Del inspektores A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo atmestinas kaip nepagristas.

Teismui konstatavus, kad Šiauliu apskrities VPK viršininko 2009-05-11 isakymas Nr. 40-TE-229 yra teisetas ir pagristas, pareiškejos reikalavimai – del jos gra˛inimo i tarnyba bei atlyginimo u˛ visa priverstines pravaikštos laika priteisimo, netenkintini.

Kadangi pareiškejos A. B. reikalavimai yra netenkintini, negali buti patenkintas ir jos reikalavimas del patirtu bylinejimosi išlaidu.

           Teismas, remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ˛ i a :

Pareiškejos A. B. skunda del reikalavimu panaikinti 2009-05-11 Šiauliu

apskrities VPK viršininko isakyma Nr. 40-TE-229 „Del inspektores A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir gra˛inimo jos i

tarnyba, atlyginimo u˛ visa priverstines pravaikštos laika priteisimo bei advokato atstovavimo išlaidu priteisimo atmesti kaip nepagrista.

Byla del reikalavimo panaikinti 2009-05-06 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-2-15-50 „Del Šiauliu apskrities VPK nusikaltimu tyrimo biuro asmenu paieškos skyriaus tyrejos A.

B. veiksmu“ nutraukti.

Sprendimas per

14 dienu gali buti skund˛iamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per ši teisma.

Teiseja                                                                                                                         Maryte Šva˛iene