7d0af8a2-e2e8-46f0-a451-397ddf55b963 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1120-996/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24364-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

O. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Eurocargo24“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu R. O. (toliau – atsakovas, darbuotojas), praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 34 299,11 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t.

I, b. l. 1–4). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2017 m. vasario 2 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ , atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju–ekspeditoriumi, taip pat su juo buvo pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Teigė, kad atsakovas 2017 m. birželio 2 d. PrancÅ«zijoje komandiruotės metu netinkamai ir aplaidžiai vairuodamas įmonei priklausančiÄ transporto priemonę Mercedes Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Å¡ias transporto priemones su kroviniu apvertė nuo kelio, kitų eismo dalyvių nebuvo, atsakovas policijos nekvietė.

Nurodė, kad remiantis transporto priemonių atliktų remonto darbų sÄ mata, transporto priemonėms padaryta žala sudaro 19 558,69 Eur, už transporto priemonių iÅ¡traukimÄ bei pargabenimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ Ä¯monė patyrė 14 740,42 Eur nuostolių. PaaiÅ¡kino, kad darbuotojas žinojo apie jo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei bei žadėjo jÄ atlyginti dalimis, tačiau savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos neatlygino. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė paaiÅ¡kino, kad transporto priemonėms padarytÄ 19 558,69 Eur žalÄ grindžia transporto priemonių atliktų remonto darbų sÄ matomis, žalos dydis gali bÅ«ti įrodinėjamas tiek turto vertintojo pažymomis, tiek sÄ matomis, kÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; taip pat buvo patirti papildomi 14 740,42 Eur nuostoliai, kÄ grindžia į bylÄ pateiktomis sÄ skaitomis–faktÅ«romis ir jų apmokėjimÄ patvirtinančiais įrodymais, taip pat įmonė sumokėjo 739 Eur žyminį mokestį, patyrė 268,62 Eur vertimo iÅ¡laidas bei 650 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ .

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, praÅ¡ymų atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylÄ atsakovui nedalyvaujant negauta. IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 2 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas įmonėje buvo įdarbintas vairuotoju–ekspeditoriumi (el. b. t. I, b. l. 10–17), Å¡alys 2017 m. vasario 2 d. sudarė VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu ir papildomÄ susitarimÄ prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 18–19, 20–26, 27–28), atsakovas 2017 m. birželio 6 d. surašė pasiaiÅ¡kinimÄ apie 2017 m. birželio 2 d.

įvykusį įvykį (el. b. t. I, b. l. 32). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ . DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: 1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Å i sutartis sudaroma raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Nustatyta, kad atsakovas pas ieÅ¡kovę nuo 2017 m. vasario 3 d. dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi; Å¡alys 2017 m. vasario 2 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad darbuotojas įmonei padarytÄ Å¾alÄ atlygina per 30 dienų (10.1 punktas), darbuotojas pilnai atsako už jam patikėtÄ transporto priemonę, už pilnÄ jos komplektacijÄ , kokia ji buvo perdavimo momentu (10.2 punktas), darbuotojas pilnai atsako už transporto priemonės techninį stovį, privalo laiku nustatyti gedimus ir juos Å¡alinti (10.3 punktas) (el. b. t. I, b. l. 10–17); pagal 2017 m. vasario 2 d.

Å¡alių sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojas įsipareigojo rÅ«pintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), iÅ¡laidas susidariusias dėl sugadintų daiktų (1.1 punktas, 1.14 punktas, 1.18.1 punktas, 1.18.4 punktas) (el. b. t. I, b. l. 20–26); 2017 m. vasario 2 d. sudaryta VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojas įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes gautas darbo metu ir imtis visų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti, visiÅ¡kai atlyginti įmonės patirtÄ Å¾alÄ pagal įmonės pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus (2.2, 2.5 punktai) (el. b. t.

I, b. l. 18–19). Akcentuotina, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečiÄ sutartį, su kuo jÄ sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju darbuotojo įsipareigojimai atlyginti žalÄ numatyti tiek sudarytoje darbo sutartyje, tiek papildomame susitarime, tiek VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje, atsakovas Å¡ias sutartis pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ (el. b. t.

I, b. l. 10–17, 18–19, 20–26), vadinasi, Å¡alys pasiekė bendrÄ susitarimÄ , atsakovas pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, papildomÄ susitarimÄ , VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su jų sÄ lygomis jų pasiraÅ¡ymo dienÄ sutiko, visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį jų neginčijo. Kadangi į atsakovo darbo funkcijas įėjo tarptautinių krovinių pervežimas, jis disponavo ieÅ¡kovei priklausančiomis materialinėmis vertybėmis (įmonės transporto priemonėmis, vežamu kroviniu), tai pagrįstai, vadovaujantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

IÅ¡ aiÅ¡kaus VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, darbo sutarties, papildomo susitarimo turinio (el. b. t. I, b. l. 10–17, 18–19, 20–26) akivaizdu, kad atsakovas suprato, už kÄ jis yra materialiai atsakingas. Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ . Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2017 m. birželio 2 d. vykdydamas savo darbo funkcijas komandiruotės metu PrancÅ«zijoje jam ieÅ¡kovės perduotomis ieÅ¡kovei priklausančiomis transporto priemonėmis ir įmonei patikėtais kroviniais, kelyje apvertė ieÅ¡kovei priklausančias transporto priemones (Mercedes Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jas apgadino, už Å¡ias transporto priemones jis buvo atsakingas (el. b. t.

I, b. l. 29–47), dėl ko ieÅ¡kovė patyrė nuostolių, susijusių su transporto priemonių iÅ¡traukimu, pargabenimu į Lietuvos RespublikÄ bei jų remontu – Garage Disez-Kergoat PL 2017 m. birželio 9 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. 325331 11 969,52 Eur sumai už transporto priemonių iÅ¡traukimÄ , kuriÄ Ä¯monė apmokėjo bankiniu pavedimu (el. b. t. I, b. l. 58–65); uždaroji akcinė bendrovė „Falck Lietuva“ 2017 m. liepos 17 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. FL-17 2341 2 770,90 Eur sumai už suteiktas transportavimo paslaugas, parvežant transporto priemones iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ , kuriÄ Ä¯monė apmokėjo bankiniu pavedimu (el. b. t. I, b. l. 66–69); uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sÄ matos Nr. 4836_17736 ir Nr. 00004836 patvirtina, kad transporto priemonių remontas įmonei kainavo iÅ¡ viso 19 558,69 Eur (Mercedes Benz 14 877,52 Eur + Krone 4 681,17 Eur) (el. b. t. I, b. l. 48–57) – žalos dydžio įrodinėjimas sÄ matomis yra leistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Taigi, iÅ¡ viso dėl darbuotojo aplaidaus vairavimo ir transporto priemonių apvertimo įmonė patyrė 34 299,11 Eur žalÄ (11 969,52 Eur + 2 770,90 Eur + 19 558,69 Eur). Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad atsakovas neužtikrino jam patikėtų transporto priemonių saugumo ir tokio techninio stovio, kuris buvo jas perduodant atsakovui. Vairuodamas jam patikėtas transporto priemones nepakankamai atidžiai kaip to reikalaujama iÅ¡ vairuotojo, pats sau prisiėmė galinčių kilti padarinių rizikÄ .

Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015). Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos, jei atsakovas bÅ«tų laikęsis elementarių darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtÄ ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti.

Atsakovas vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis neatsakingai, nepakankamai apdairiai, neužtikrino, kad jam patikėtos transporto priemonės nebÅ«tų sugadintos, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Taigi, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sÄ lygos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015).

Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atlyginęs ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ pilnai ar iÅ¡ dalies, prieÅ¡ingai, darbdavė nurodė, kad atsakovas žinojo apie padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei, žadėjo grÄ Å¾inti patirtas remonto bei transporto priemonių iÅ¡traukimo, transportavimo iÅ¡laidas, tačiau minėto įsipareigojimo neįvykdė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 34 299,11 Eur žalos atlyginimÄ .

Be to, ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 34 299,11 Eur sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (34 299,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiÅ¡kai – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 34 299,11 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (34 299,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atsakovui nėra.

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias ji sumokėjo jÄ atstovavusiai advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei (el. b. t.

I, b. l. 74, 75, 81), 268,62 Eur vertimo iÅ¡laidas, kurias ji sumokėjo L. V. firmai „Letra“ (el. b. t. I, b. l. 76, 77) ir už ieÅ¡kinio pateikimÄ sumokėtÄ 739 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 78). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 657,62 Eur (650 Eur + 268,62 Eur + 739 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas. Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (į. k. 303025620) iÅ¡ atsakovo R. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) 34 299,11 Eur (trisdeÅ¡imt keturių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt devynių eurų ir vienuolikos euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (34 299,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 657,62 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt septynių eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė