2022-12-08 Nr. AB-30026-3-61-3-02971-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1080-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02971-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 662 000 Eur sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Skundo argumentai:

3. Pareiškėjas buvo kalinamas Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) ir atliekant laisvės atėmimo bausmę daug kartų kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymais, kad būtų suteiktas gydymas nuo nikotino priklausomybės‚ kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 175 straipsnyje, tačiau reikiamo gydymo nesulaukė. Pareiškėją konsultavo psichologė, tačiau konsultacijos kokybė nuvylė, nes pokalbio metu psichologė nurodė, kad jai reikia padaryti pertrauką parūkyti, dėl to pareiškėjui, siekiančiam mesti rūkyti, tokios konsultacijos buvo žalingos. Vėliau pareiškėjas turėjo būti konsultuotas priklausomybių konsultanto, tačiau konsultacija neįvyko, nes tuo metu pareiškėjas dalyvavo baudžiamojo proceso veiksmuose ir pareiškėjo kameroje nebuvo, o Vilniaus PN administracija tai traktavo kaip konsultacijų atsisakymą, nors pareiškėjas nei karto neatsisakė konsultacijos.

4. Pareiškėjas nesulaukė jokios pagalbos, kuri padėtų pasveikti nuo nikotino priklausomybės. Nikotinas yra priskiriamas narkotinėms medžiagoms ir yra pagalbinės priemonės, padedančios geriau toleruoti nikotino abstinencijos simptomus, tačiau jokių pagalbinių priemonių, palengvinančių abstinencijos simptomus negavo. Metimo rūkyti procesas efektyviausias, kai asmuo yra kalinamas su nerūkančiais ir tuo pačiu vykdoma intensyvi reabilitacinė programa. Visą tai galima pasiekti tik asmenį ribotam laikui patalpinus į Vilniaus PN reabilitacijos centrą, tačiau administracija atsisakė suteikti šią paslaugą.

5. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog kalinimo sąlygos buvo žeminančios pareiškėjo orumą, kenksmingos sveikatai ir diskriminacinio pobūdžio, nes pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba, jis patyrė patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį psichologiniais išgyvenimais. Dėl to atsakovas neįvykdė savo pareigos pagal BVK 175 straipsnį ir pareiškėjas patyrė nežmonišką elgesį, taip buvo pažeistos jo žmogaus teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje ir kt. teisės aktuose. Atsakovo neteisėtu neveikimu, t. y. nesuteikiant pagalbos pagal BVK 175 straipsnį ir pareiškėjo laikymu neleistinomis, žeminančiomis sąlygomis, kankinant jį fiziškai ir psichologiškai, pareiškėjui tyčine kaltės forma padaryta neturtinė žala ir valstybė yra atsakinga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsiliepimo į skundą argumentai:

8. Reabilitacijos programos nėra skirtos rūkymo priklausomybės gydymui. BVK 175 straipsnio 2 dalis numato, jog priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Pagal Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 118/V-234 (toliau – ir Tvarka), 4 punktą, pacientų gydymui laisvės atėmimo vietose steigiamas reabilitacijos centras, o pagal Tvarkos 7.1 papunktį, reabilitacijos programų tikslas yra padėti pacientui susilaikyti nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ar jų vartojimą sumažinti iki minimumo, atsisakyti intraveninių narkotikų vartojimo.

9. Atsižvelgiant į Tvarkos nuostatas, Vilniaus PN vyksta priklausomybę turinčių nuteistųjų reabilitacija, vadovaujantis Priklausomybių reabilitacijos grupės veiklos tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3-172 (toliau – ir Aprašas). Remiantis Aprašu, Priklausomybių reabilitacijos grupei priklausomu asmeniu yra laikomas nuteistasis, kuriam būdingas žalingas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ar kuriam yra diagnozuotas žalingas vartojimas, priklausomybė. Į Vilniaus PN esančią Priklausomybių reabilitacijos grupę gali būti priimami nuteistieji, kurie pripažįsta turintys priklausomybę psichoaktyviosioms arba psichiką veikiančioms medžiagoms, kreipimosi dėl priėmimo į Priklausomybių reabilitacijos grupę metu nevartoja šių medžiagų, pabaigė pirmą etapą (Įžanginę grupę) ir išreiškė norą dalyvauti kituose etapuose, sutinkantys laikytis įsipareigojimų, bausmę atliekantys lengvojoje arba paprastojoje grupėje bei neturintys diagnozuotų psichikos sveikatos sutrikimų, galinčių trukdyti reabilitacijos procesui.

10. Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, joje buvo visu ginčui aktualiu laikotarpiu. Dėl to net ir jei būtų buvusi galimybė Priklausomybių reabilitacijos grupėje vykdyti reabilitacijos programą nuteistiesiems, priklausomiems nuo tabako gaminių, pareiškėjas nebūtų atitikęs keliamų priėmimo į šią grupę sąlygų, kadangi visą ginčo laikotarpį bausmę atliko drausmės grupėje.

11. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja privalomo reabilitacijos programų įsteigimo pataisos įstaigose asmenims metantiems rūkyti, tačiau Vilniaus PN esantiems nuteistiesiems išreiškus norą, vykdoma nuo psichiką veikiančių ar kitų medžiagų priklausomų asmenų individuali reabilitacijos programa. Vilniaus PN Resocializacijos skyriuje dirba priklausomybių konsultantas, kuris esant poreikiui individualiai konsultuoja ir nuteistuosius, esančius drausmės grupėje, tačiau dėl tokių individualių konsultacijų nuteistieji į Vilniaus PN administraciją turi kreiptis patys. Pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę individualiai konsultuotis su minėtu priklausomybių konsultantu, tačiau priklausomybių konsultantui pasiūlius asmenines konsultacijas, pareiškėjas jų atsisakė. Dalyvavimas bet kokioje intervencinėje priemonėje yra grindžiamas paties asmens noru bei jo pasirinkimo laisve. Pareiškėjas skunde nenurodo Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu, nėra pateikęs objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, t. y. sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į Vilniaus PN atsiliepimą į skundą pareiškėjas pateikė atskirtimą, kuriame nurodė, jog pagal BVK 175 straipsnį, Vilniaus PN turi pareigą sudaryti galimybes gydytis nuo priklausomybės ligų, pareiškėjas nesutiko su atsakovo nurodytu teiginiu, kad į reabilitacijos grupę priimami nuteistieji, esantys paprastojoje ir lengvojoje grupėje, o nuteistieji, esantys drausminėje grupėje, į reabilitacijos grupę nepriimami ir nurodė, kad tokias taisykles susikūrė pats Vilniaus PN, kadangi nei vienas teisės aktas nenumato draudimo gydytis nuo priklausomybės ligų asmenims, esantiems drausminėje grupėje.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog nei vienas teisės aktas nenumato draudimo gydytis nuo priklausomybės ligų asmenims, esantiems drausmės grupėje. Remdamasis Aprašu, teismas konstatavo, jog į Vilniaus PN esančią Priklausomybių reabilitacijos grupę gali būti priimami bausmę atliekantys lengvojoje arba paprastojoje grupėje nuteistieji, tačiau pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupėje, todėl negali dalyvauti Priklausomybių reabilitacijos grupėje kol laikomas šioje grupėje.

15. Teismas nustatė, jog Vilniaus PN Resocializacijos skyriuje dirba priklausomybių konsultantas, kuris, esant poreikiui, individuliai konsultuoja ir nuteistuosius, esančius drausmės grupėje, tačiau dėl tokių individualių konsultacijų nuteistieji į Vilniaus PN administraciją turi kreiptis patys. Pagal byloje esančius duomenis, Vilniaus PN 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 42-2442 „Dėl skundo ir prašymų išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad jis gali kreiptis į konsultantą individualiai konsultacijai, tačiau jis tokios konsultacijos atsisakė. Teismas pabrėžė, kad dalyvavimas bet kokioje intervencinėje priemonėje yra grindžiamas paties asmens noru bei jo pasirinkimo laisve ir atsisakęs pasinaudoti individualia konsultacija, pareiškėjas išreiškė savo valią ir leido suprasti, kad tokia konsultacija jam yra nereikalinga.

16. Atsižvelgdamas į Tvarkos 7.1 papunktį, teismas darė išvadą, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja privalomo reabilitacijos programų įsteigimo pataisos įstaigose metantiems rūkyti asmenims, o remiantis bylos duomenimis, profesinio bendravimo su pareiškėju metu nebuvo nustatytos būtinosios sąlygos tolimesniam korekciniam darbui su pareiškėju, nes jis pripažino, kad yra nerūkantis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne vieną kartą teikė prašymus Vilniaus PN dėl reabilitacijos suteikimo ir sulaukdavo neigiamų atsakymų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nepalankius Vilniaus PN atsakymus pareiškėjas būtų skundęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, dėl to pareiškėjas su Vilniaus PN atsakymais sutiko.

17. Apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta vieną būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. 1 d. kilti – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

19. Apeliacinio skundo argumentai:

20. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas pats atsisakė konsultacijų dėl gydymo nuo nikotino (rūkymo) priklausomybės, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Teismas turėjo būti aktyvus ir pareikalauti atsakovo pateikti argumentus pagrindžiančius įrodymus, turi būti iš naujo vertinama, ar pareiškėjas iš tikrųjų atsisakė konsultanto paslaugų. Jei atsakovas nepateiks tai patvirtinančių duomenų, atsižvelgus į nekaltumo prezumpciją, situacija turi būti vertinama pareiškėjo naudai.

21. Teismas neteisingai rėmėsi Aprašu, tačiau šis Aprašas akivaizdžiai prieštarauja BVK 175 straipsniui, taip buvo pažeista teisės aktų hierarchija ir teismas į šią aplinkybę neįsigilino. BVK numato vienodą gydymą visiems asmenims, neišskiriant, kokiai grupei asmens yra priskiriami, dėl to neteisingai vertinta, jog drausmės grupėje esantiems asmenims netaikoma reabilitacinė programa ir ši išvada yra diskriminacinio pobūdžio.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia neigiamų pasekmių, išgyvenimų ir priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų bei jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Dėl to pirmosios instancijos teismas detaliai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsakovui neužtikrinus gydymo nuo nikotino priklausomybės, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai nesuteikus reabilitacijos nuo nikotino priklausomybės ar priklausomybių konsultanto konsultacijų, dėl to pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada ir nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs gydymo nuo rūkymo priklausomybės ir nepaisant to, jog pareiškėjas buvo drausmės grupėje, jam turėjo būti toks gydymas suteikiamas.

26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Pareiškėjas nurodo, jog jam neteisėtu valstybės neveikimu nesuteikiant gydymo (reabilitacijos ir konsultacijų) nuo nikotino priklausomybės buvo padaryta neturtinė žala.

28. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

29. Nurodytame CK straipsnyje numatyta viešoji deliktinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

30. Taigi, byloje būtina nustatyti, ar Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti, t. y. neužtikrino pareiškėjui gydymo nuo nikotino priklausomybės, ir dėl šio neteisėto neveikimo pareiškėjui buvo sukelta žala.

31. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

32. Pareiškėjas nurodo, jog jam nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, nes Vilniaus PN negarantavo gydymo nuo nikotino priklausomybės, dėl to neįvykdė pareigos pagal BVK 175 straipsnį. Atsakovas nurodo, jog BVK įvirtintas priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymas, detalizuotas Tvarkoje, nėra skirtas rūkymo priklausomybės gydymui.

33. Pagal BVK 175 straipsnį, pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (1 d.). Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija (2 d.).

34. Tvarkos, priimtos vadovaujantis BVK 175 straipsnio 2 dalimi, 1 punkte įtvirtinta, jog Tvarka nustato priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis sergančių, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų gydymo tvarką laisvės atėmimo vietose. Pagal Tvarkos 4 punktą, pacientų gydymui laisvės atėmimo vietose steigiamas reabilitacijos centras <...>, kuriame atliekamas gydymas pagal reabilitacijų programas, kurių tikslas, pagal Tvarkos 7.1 papunktį, yra padėti pacientui susilaikyti nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ar jų vartojimą sumažinti iki minimumo, atsisakyti intraveninių narkotikų vartojimo.

35. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo argumentais, jog BVK įtvirtina imperatyvią pareigą Vilniaus PN garantuoti gydymą nuo nikotino priklausomybės, nes BVK 175 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinant atsisakyti vartoti tabako gaminių. Pareiga užtikrinti sąlygas gydytis nuo priklausomybės ligų, o pareiškėjas būtent to ir reikalauja, yra detalizuojama Tvarkoje, kurioje, priešingai nei nurodo pareiškėjas, gydymas ir reabilitacijos programos nuo nikotino priklausomybės nėra įtvirtintas. Dėl to sutiktina su atsakovo argumentais, jog Tvarkoje įtvirtintos reabilitacijos programos nėra skirtos gydymui nuo nikotino priklausomybės ir nikotino priklausomybė nepatenka į šių programų taikymo sritį.

36. Atsižvelgus į tai, atmetami pareiškėjo argumentai dėl gydymo nuo nikotino priklausomybės ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisės aktuose įtvirtintos reabilitacijos programos nėra skirtos rūkymo priklausomybės gydymui ir nenumatytas privalomas reabilitacijos programų įsteigimas pataisos įstaigose metantiems rūkyti asmenims. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas neturėjo teisės reikalauti būti priimtas į reabilitacijos programą pagal BVK ir Tvarką.

37. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jo netenkino psichologės teikta konsultacija, be to, jam nebuvo suteikta priklausomybių konsultanto konsultacija, atsakovui klaidingai nurodant, jog pareiškėjas šios konsultacijos atsisakė. Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Aprašu Vilniaus PN paprastojoje grupėje esantiems asmenims sudaromos galimybės įtraukti juos į Priklausomybių reabilitacijos grupę, o drausmės grupėje, kurioje nuo (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjas, esantiems asmenims numatomos individualios konsultacijos, kurių pareiškėjas atsisakė.

38. Vadovaujantis Aprašu, Vilniaus PN vyksta priklausomybes turinčių nuteistųjų reabilitacija, nes pagal BVK 175 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Aprašo 9.4 papunktyje įtvirtinta, jog į Priklausomybių reabilitacijos grupę gali būti priimami nuteistieji, atliekantys bausmę lengvojoje arba paprastojoje grupėje. Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.

39. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-296 iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę ir joje buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, spręstina, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti Priklausomybių reabilitacijos grupėje. Dėl to atmetami su tuo susiję argumentai, nes šiuo atveju asmenų, esančių drausmės grupėje, teisės dalyvauti Priklausomybių reabilitacijos grupėje apribojimas buvo įtvirtintas Apraše ir šio teisės akto teisėtumas nėra bylos ginčo dalykas, todėl Vilniaus PN teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Aprašu ginčui aktualiu laikotarpiu.

40. Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus PN Resocializacijos skyriuje dirba priklausomybių konsultantas, kuris asmenų prašymu individuliai konsultuoja ir nuteistuosius, esančius drausmės grupėje, kaip buvo pareiškėjo atveju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, dalyvavimas atitinkamose programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir apie dalyvavimą psichologo konsultacijoje, taip pat planą dalyvauti priklausomybių konsultanto konsultacijoje dar kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą nurodė pats pareiškėjas, skunde dėstydamas su tuo susijusius argumentus.

41. Taigi, psichologo konsultacija pareiškėjui buvo teikiama, o šios konsultacijos kokybė ar dėl jos kilusi žala pareiškėjui nėra įrodyta. Be to, Vilniaus PN 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 42-2442 informavo pareiškėją, kad jis gali kreiptis į priklausomybių konsultantą individualiai konsultacijai ir Vilniaus PN 2021 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 29-1836 pažymėta, jog priklausomybių konsultantui pasiūlius asmenines konsultacijas, pareiškėjas jų atsisakė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta raštuose išdėstytas aplinkybes ir faktą, jog pareiškėjas atsisakė konsultacijų, paneigiančių duomenų.

42. Apibendrinant, byloje nenustatytas neteisėtas Vilniaus PN neveikimas nesuteikiant pareiškėjui gydymo (reabilitacijos ir konsultacijų) nuo nikotino priklausomybės, dėl to nėra pagrindo kilti viešajai deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

43. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė