7d081520-e5a5-447f-be02-0f00d4bcd597 · Å venčionių rajono apylinkės teismas

                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-415-617/2014( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00262-2014-1 )                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                           113.8.; 128.2.

Å VENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Å venčionys      Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij JanuÅ¡evskijsekretoriaujant Vilmai Vilkoicieneidalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. L. pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Strimaičiuisuinteresuotam asmeniui P. L.suinteresuoto asmens atstovui advokatei Almai Ramanauskieneivertėjai Valentinai NecvetnajaivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V.

L. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis P. L., Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Å venčionių rajono savivaldybės 3 notaro biuru dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :     PareiÅ¡kėjas V. L., kreipdamasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo motinos A. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ .     PareiÅ¡kėjas V. L. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A.

L.. Iki motinos mirties jis kartu su motina ir broliu P. L. nuolat gyveno motinos namuose. Mirus motinai jis taip pat su broliu liko gyventi motinos namuose ir gyveno iki 2000 m. Po to jis susiginčijo su broliu dėl jo sugyventinės, kadangi brolis nedirbo, o jis – dirbo, paliko broliui visÄ turtÄ ir išėjo iÅ¡ namų, Å¡iuo metu nuomojasi butÄ . Ä® notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė. Po motinos mirties visus mokesčius mokėjo jo brolis P. L.. Mano, jog brolis yra vyresnis, todėl pastarasis ir turėjo tvarkyti visus paveldėjimo dokumentus, o po to pasidalinti su juo.

Å iuo metu jis neturi nuosavo gyvenamojo ploto, o brolis valdo visÄ motinos turtÄ , t.y. žemės sklypus, gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, todėl praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jis po motinos mirties priėmė palikimÄ .     PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas M.Strimaitis paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas po motinos mirties porÄ mėnesių atvažiuodavo į motinos namus, suinteresuotas asmuo bandė derinti su pareiÅ¡kėju palikimo priėmimo klausimus, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , todėl praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

L. po savo motinos mirties priėmė palikimÄ .     Suinteresuotas asmuo P. L. paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka. Jis, brolis V. L. ir mama gyveno motinai priklausančiame name, esančiame JuÅ¡kų k., Pabradės sen., Å venčionių r. PrieÅ¡ porÄ metų iki motinos mirties brolis pradėjo gyventi kartu su savo sugyventine Pabradės m., į kaimÄ atvažiuodavo labai retai aplankyti motinos. Susirgus motinai ir prieÅ¡ pat mirti jai apie 1,5 mėnesio gulint ligoninėje Pabradės m. brolis nei vieno karto nebuvo aplankyti motinos ligoninėje, nors tuo metu dirbo policijoje Pabradės m.

Mirus motinai brolis buvo atvykęs į laidotuves, bet laidotuvėmis rÅ«pinosi ne brolis o jis padedant kaimynams. Po mamos mirties jis vienas liko gyventi motinos namuose, vienas rÅ«pinosi namais, padedant kaimynams rÅ«pinosi likusiu Å«kiu, mokėjo visus mokesčius. Po motinos mirties brolis gyveno ir Å¡iuo metu gyvena Pabradės m., ir nuo motinos mirties tik 3 kartus buvo atvykęs pas jį. Mirus motinai jis nusprendė tvarkyti palikimÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ notarui. Tvarkant dokumentus ir einant pas notarÄ jis 3 kartus buvo užėjęs pas V.

L. į darbÄ ir siÅ«lė jam kartu tvarkyti paveldėjimo dokumentus, bet pastarasis pirmus 2 kartus iÅ¡ viso jam nieko neatsakė, o trečiÄ kartÄ pasakė, jog jei tau reikia, tai tu ir tvarkyk. Kadangi V. L. motinos namuose negyveno, jais nesirÅ«pino, praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti.    Suinteresuoto asmens atstovė advokatė A.Ramanauskienė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas įrodo, kad jis po palikėjo mirties pradėjo valdyti turtÄ kaip savo.

Pats pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis turto nevaldė, mokesčių nemokėjo, apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas motinos namuose negyveno, todėl palikimo nepriėmė. PraÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti.     PareiÅ¡kimas netenkintinas.     IÅ¡ pareiÅ¡kėjo, suinteresuoto asmens, jų atstovų, liudytojų paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad A. L., mirusi (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6 ), yra pareiÅ¡kėjo V. L. motina ( b.l. 7 ). IÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniÅ«nijos pažymos ( b.l. 12 ) matyti, kad Å«kinėje knygoje Nr. 5 ( 1998 – 2002 m. ), asmeninės sÄ skaitos Nr. 275 A.

L. vardu įraÅ¡ytas gyvenamasis namas ir Å«kiniais pastatai, esantys JuÅ¡kų k., Pabradės sen., Å venčionių r. Taip pat apskrities virÅ¡ininko 2003-05-26 sprendimais A. L. vardu buvo atkurta nuosavybės teisę į du žemės sklypus, esančius JuÅ¡kų k., Pabradės sen., Å venčionių r. ( b.l. 8-9, 10 ). Po A. L. mirties palikimÄ priėmė suinteresuotas asmuo P. L. ( b.l. 18 ). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po motinos A. L. mirties priėmė palikimÄ , nes jis iki 2000 m. gyveno motinos namuose.

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas ( vienaÅ¡alis sandoris ), kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. LR CK 587 str. 2 d. ( įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija ), kuris taikytinas nagrinėjamojoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai:

įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos LR CK 587 str. 3 d. ( įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad:

1. priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, t.y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu;

2. tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ;

3. įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje S.L. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010 ). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , suformuotÄ taikant LR CK 587 str. ( įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija ), palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės ( patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, gyvenimas tame name ir t.t. ) ( pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje S.G. v. K.G., bylos Nr. 3K-3-8/2004 ). Aplinkybę, kad įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ ( LR CPK 178 str. ). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ pripažinti, kad jis po motinos mirties priėmė atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , grindė tuo, kad po motinos mirties liko gyventi motinos namuose.

Teismo posėdyje apklaustas pareiškėjo liudytojas J. V. paaiškino, kad apie pusmetį iki motinos mirties pareiškėjas jau negyveno motino namuose, o ar gyveno po motinos mirties, jis nežino, nes po pareiškėjo motinos mirties jis tuose namuose daugiau nesilankė. Pareiškėjo liudytojas Z. K. paaiškino, kad po pareiškėjo motinos mirties jis tuose namuose nesilankė, todėl pasakyti ar pareiškėjas gyveno motinos namuose, negali. Tik žino, jog ten liko gyventi P. L.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J.

R. paaiškino, kad ji ir pareiškėjo motina buvo geros draugės. Iki pareiškėjo motinos mirties pareiškėjas apie 2 metus kartu su motina negyveno, jis dirbo policijoje Pabradės m. ir gyveno Pabradėje. Susirgus motinai pareiškėjas nei vieno karto nebuvo aplankyti motinos ligoninėje, o buvo atvažiavęs tik į laidotuves, vėliau buvo pakviestas 1 mėnesiui po motinos mirties ir metinėms. Pareiškėjas nei vienos dienos po motinos mirties motinos namuose negyveno, ten nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena kitas sūnus Pranas.

Mirus pareiÅ¡kėjo motinai ji apie metus nuolat lankydavosi savo mirusios draugės namuose, nes padėdavo Pranui pasodinti daržus, prižiÅ«rėti juos bei motinos paliktÄ Å«kį. Liudytoja M. P. paaiÅ¡kino, kad JuÅ¡kų k., Å venčionių r. ji turi sodybÄ Ä¯ kuriÄ atvažiuoja kiekvienÄ savaitgalį, o kartais ir dažniau. Mirus L. motinai, pastarosios namuose liko gyventi Pranas, kuris prižiÅ«rėjo namus, Å«kį, o pareiÅ¡kėjo ji niekada tuose namuose nėra mačiusi. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis po motinis mirties pradėjo motinos turtÄ valdyti kaip savo.

Jis paaiÅ¡kino, kad visus mokesčius po motinos mirties mokėjo jo brolis, jis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nurodo, jog visÄ turtÄ paliko broliui, o tik dabar, kadangi neturi gyvenamosios vietos, nori gauti dalį palikimo. Esant tokioms aplinkybėms pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti patenkintas.     LR CPK 443 str. 6 d. numato, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡iÅ¡ki, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

SuinteresuotÄ asmenį P. L. byloje atstovavo advokatė A.Ramanauskienė ir už atstovavimÄ suinteresuotas asmuo sumokėjo 1000 Lt. Kadangi teismas pareiÅ¡kimÄ atmetė, teismo procesas truko 2 valandas, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui priteistina 300 Lt jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ( Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ ( paslaugas ) maksimalaus dydžio 8.18 p. ).

      Nagrinėjant bylÄ teismas turėjo 31,20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios, pareiÅ¡kimo nepatenkinus, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybės naudai.    Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448, 270 str., LR CK 587 str. ( įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija ), teismas n u s p r e n d ė :     V. L. pareiÅ¡kimo netenkinti.    Priteisti iÅ¡ V. L. 31,20 Lt ( trisdeÅ¡imt vienÄ Lt 20 ct ) teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.    Priteisti iÅ¡ V.

L. P. L. 300 Lt ( tris Å¡imtus Lt ) jo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.     Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Å venčionių rajono apylinkės teismÄ .     Teisėjas                                                                                                            Anatolij JanuÅ¡evskij