2018-06-27 Nr. AB-12224-3-61-3-01591-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1057-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01591-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Granulė LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Granulė LT“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Granulė LT“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. SKP-488 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Agentūra sudarė 2011 m. sausio 20 d. paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003902-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kurios pagrindu Agentūra skyrė pareiškėjui 423 797,50 Eur paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ projektui Nr. 3VK-KK-10-2-003902-PR001 „Šiaudų granuliavimo gamybos linijos verslo sukūrimas kaimo vietovėje“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti. Pagal Paramos sutarties 17.30 punktą pareiškėjas įsipareigojo mažiausiai 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, Projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ar kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti Projekto veiklos, nekeisti Projekto įgyvendinimo vietos. Iš esmės analogiški reikalavimai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.12 punkte bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 187 punkte. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdydamas Projektą laikėsi šių reikalavimų. Agentūra per du kartus pareiškėjui išmokėjo 423 797,50 Eur paramą, kuria buvo padengta ⅔ pareiškėjo išlaidų, patirtų Projekto veiklai vykdyti – reikalingos įrangos (teleskopinio krautuvo, ryšulių preso ir granulių gamybos linijos) įsigijimui, paraiškos ir plano parengimo bei Projekto viešinimo išlaidos.

1.2. Tačiau Agentūra 2015 m. liepos 3 d. atliko paraiškos patikrą vietoje ir 2015 m. liepos 3 d. patikros vietoje ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nurodė, kad pareiškėjas jokios veiklos nevykdo, už paramos lėšas įsigyti įrenginiai nenaudojami ir laikomi rakinamoje patalpoje, patalpose nėra elektros, nepateikti gautas pajamas patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgusi į tai, Agentūra skundžiamu Sprendimu pritaikė pareiškėjui sankciją – visos paramos sumos susigrąžinimą ir Paramos sutarties nutraukimą. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su tokiu Sprendimu, ir teigė, jog Agentūra pažeidė Administravimo taisyklių 2541 bei 255 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, nesilaikė viešojo administravimo subjektams keliamų objektyvumo, nešališkumo, gero viešojo administravimo ir kitų reikalavimų.

1.3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis veiklos nebuvo nutraukęs, o tik laikinai sustabdęs, kadangi dėl rinkos pokyčių šiaudų granuliavimo gamyba kurį laiką buvo nuostolinga. Pagal 2015 m. gegužės 25 d. mainų sutartį pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. davė UAB „Litangus“ laikinai valdyti ir naudotis šiaudų granuliavimo įranga už 400 tonų supresuotų šieno / šiaudų ryšulių atlyginimą, tačiau įrangos nuosavybės teisės neperleido, t. y. minėta sutartis iš esmės buvo ne mainų, o nuomos. Be to, Agentūra įrangos nuomai neprieštaravo. Agentūros prašymu, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 9 d. buvo pateikęs jai 2015 m. gegužės 25 d. nuomos sutartį su UAB „Litangus“; pareiškėjo kreditoriaus reikalavimo teisių perleidimo pareiškėjo akcininkui sutartį; 2013 m. rugpjūčio 14 d. granulių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šiaudų granulės buvo tiektos 2013–2014 m. ir bus tiekiamos toliau; informavo, kad 2015 m. lapkričio mėn. priėmė į darbą dar 3 darbuotojus (šiuo metu dirba 4 darbuotojai); duomenis, kad 2015 m. lapkričio 9 d. buvo sumokėta dalis įsiskolinimo už elektrą, lapkričio mėn. planuojama atsiskaityti su AB „Lesto“ ir atnaujinti elektros energijos tiekimą; per lapkričio ir gruodžio mėn. planuojama pilnai paruošti įrangą veiklai ir atnaujinti gamybą. Pareiškėjas taip pat pateikė 2015 m. lapkričio 25 d. paaiškinimą, kad reikalavimo teisė į jo skolą priklauso pareiškėjo akcininkui A. L.; siekiant išvengti nuostolių didėjimo ir atstatyti įmonės mokumą, 2016 m. numatyta kapitalizuoti akcininko paskolas – sumažinti palūkanas, padidinti įstatinį kapitalą; pateikė 2015 m. lapkričio 2 d. granulių pirkimo–pardavimo sutartį (rusų k.), pagal kurią šiaudų granulės bus realizuojamos Estijoje. Pareiškėjo manymu, jo Agentūrai pateikti dokumentai įrodo, kad UAB „Granulė LT“ tik buvo pristabdžiusi veiklą, tačiau atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo taikė griežčiausias sankcijas.

1.4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl Agentūros sprendimo susigrąžinti paramą jis priverstas sustabdyti veiklos atnaujinimą ir investicijas. Pabrėžė, kad į Projektą yra investavęs dideles lėšas – įrangos ir žemės sklypo įsigijimui, nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ir remontui. Su Projekto veiklos vykdymu patirtos išlaidos buvo teisėtos, jos buvo suderintos su Agentūra, jokios būtinos procedūros nebuvo pažeistos, todėl, pareiškėjo nuomone, Agentūra neturi jokio teisinio pagrindo susigrąžinti visą paramos sumą.

1.5. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 2541 punktu, pareiškėjas tvirtino, kad Agentūra, Projekto administravimo metu nustačiusi neatitiktį, turėjo teisę kreiptis į paramos gavėją dėl neatitikties ištaisymo, tačiau neatitiktį ištaisius ir gavus tai patvirtinančius duomenis, turėjo Projektą administruoti toliau. Šiuo atveju pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su Agentūra, teikė dokumentus ir atsakymus į paklausimus, ėmėsi veiksmų atnaujinti gamybinę veiklą, t. y. tinkamai vykdė Paramos sutarti ir su Projekto įgyvendinimu susijusius Europos Bendrijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

1.6. Pareiškėjas kartu akcentavo, jog skundžiamame Sprendime nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu buvo paskirta griežčiausia sankcija – visos paramos sumos susigrąžinimas ir sutarties nutraukimas, taip pat nemotyvuota ir nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą ar negali pasiekti Paramos sutartyje ir / ar paraiškoje nustatytų Projekto uždavinių. Sprendimas paremtas vien patikrinimo vietoje ataskaitos duomenimis, realiai neįvertinus pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų.

2. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. Agentūroje buvo užregistruota pareiškėjo paraiška paramai Projekto įgyvendinimui gauti. Pagal Paramos sutarties 1.1 punktą pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-10-2-003902-MP001 ir 2012 m. gruodžio 3 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-10-2-003902-MP002 jam buvo atitinkamai išmokėta 94 559,49 Eur ir 329 238,01 Eur paramos suma.

2.2. Įvertinusi pareiškėjo Agentūrai pateiktas 2014 m. balandžio 30 d. užbaigto Projekto ataskaitą Nr. 3 ir 2014 m. lapkričio 19 d. patikslintą Projekto ataskaitą, Agentūra 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. BRK-772(10.3.8) kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad jo ekonominio gyvybingumo rodikliai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintose Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės) nustatytų reikalavimų, pareiškėjas nepasiekė Paraiškoje užsibrėžtų rodiklių, todėl paprašė pateikti veiksmų planą, kaip Bendrovė ketina gerinti esamą padėtį, pateikti 2014 m. pirmo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus bei paaiškinimą dėl ekonominio gyvybingumo rodiklių neatitikimo. Taip pat informavo, kad nepateikus prašomų dokumentų, pareiškėjui gali būti taikomos sankcijos. Pareiškėjas 2015 m. vasario 9 d. pateikė 2014 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus bei paaiškino, kad Paraiškoje nustatyti įsipareigojimai nepasiekti, nes 2013 m. rinkoje vyravo maža šieno granulių kaina. Pardavimai konkurencinga kaina buvo atnaujinti tik 2014 m. pabaigoje.

2.3. Agentūra 2015 m. liepos 3 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad jokios veiklos 2015 m. Bendrovė nevykdo, įrenginiai nenaudojami, patalpose nėra elektros. Mokėjimo prašymuose nurodytos investicijos / įrenginiai laikomi rakinamoje patalpoje. Įvertinusi turimus duomenis, Agentūra inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimą ir apie tai 2015 m. liepos 15 d. informavo pareiškėją bei paprašė pateikti informaciją apie Projekto veiklos nevykdymo priežastis ir kitus dokumentus. Nors 2015 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, jis nepateikė dokumentų už 2015 m., įrodančių, kad Projekto veikla vykdoma. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsakovas 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Šiame kontekste atsakovas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo 2015 m. lapkričio 23 d. Agentūroje vykusiame komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje, todėl jam buvo sudarytos visos galimybės pateikti paaiškinimus dėl įtariamų pažeidimų.

2.4. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs skundo padavimo terminą, kadangi jam skundžiamo Sprendimo turinys tapo žinomas anksčiau, nei nurodyta skunde. Agentūra pabrėžė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku 2015 m. gruodžio 31 d. kartu su lydraščiu Nr. BRK-10579. Be to, 2016 m. sausio 12 d. Agentūra kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu taikyti pareiškėjo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, prie prašymo pridėdama skundžiamą Sprendimą, o 2016 m. sausio 25 d. pateikė ieškinį. Elektroninio paslaugų portalo duomenimis, teismo pranešimas su ieškiniu ir jo priedais (įskaitant skundžiamą Sprendimą) buvo išsiųstas pareiškėjui 2016 m. sausio 28 d., o 2016 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo. Taigi, atsakovo teigimu, pareiškėjas skundžiamą Sprendimą gavo ir su juo susipažino ne vėliau kaip 2016 m. vasario mėn., o iki 2016 m. kovo 10 d. pareiškėjas jau kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl jo skolos pagal minėtą Agentūros Sprendimą, priteisimo.

2.5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, nė karto nepasiekė Paraiškoje nurodytų rodiklių. Nurodė, kad Bendrovės ekonominio gyvybingumo rodikliai neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nustatytų ekonominio gyvybingumo reikalavimų. Be to, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas 2015 m. vykdė veiklą. Nors kartu su 2015 m. lapkričio 25 d. raštu pareiškėjas pateikė 2015 m. lapkričio 2 d. sutartį su BJ Tootmise OU dėl granulių pirkimo–pardavimo, pagal kurią susitarta dėl 3 000 t granulių pardavimo per metus, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių šios sutarties vykdymą. Taigi, atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtino, kad jis nepasiekė Projekto veiklos rodiklių, nustojo vykdyti Projektą, todėl nebuvo pagrindo kalbėti apie neatitiktį ar jos pašalinimą ir atitinkamai taikyti Administravimo taisyklių 2541 punkto nuostatas.

2.6. Agentūra akcentavo, kad Paramos sutartimi pareiškėjas buvo įsipareigojęs siekti Projekto rezultatų, vykdyti Paraiškoje numatytus įsipareigojimus ir mažiausiai 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos nenutraukti Projekto veiklos. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pažymėjo, kad, pareiškėjui nepasiekus Projekto tikslų ir uždavinių, nustojus vykdyti Projekto veiklą, jis padarė pažeidimą, kaip jis apibrėžiamas Administravimo taisyklių 3.27 punkte. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte technikos nuoma nėra priskiriama prie tinkamų finansuoti išlaidų, todėl pareiškėjas, išnuomodamas UAB „Litangus“ už paramos lėšas įsigytą techniką, veikė neteisėtai.

2.7. Agentūra paaiškino, kad pagal Administravimo taisyklių 197.3.2 punktą paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustoja vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų. Atitinkamai šiuo atveju pareiškėjas nepasiekė Projekto rodiklių, nustojo vykdyti Projekto veiklą, todėl Agentūra padarė išvadą, kad tikslinė parama nebuvo panaudota taip, kaip pareiškėjas įsipareigojo pagal teisės aktų ir Paramos sutarties reikalavimus. Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjui sankcija buvo skirta pagrįstai.

2.8. Agentūra pabrėžė, jog pareiškėjas buvo informuotas apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą, buvo atlikta patikra vietoje, sudarytos sąlygos pareiškėjui dalyvauti pažeidimų komisijos posėdyje bei pateikti paaiškinimus, dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su įtariamu pažeidimu, t. y. buvo atliktas išsamus tyrimas, surinkta visa aktuali informacija, patikrintos faktinės aplinkybės bei priimtas teisėtas ir pagrįstas Sprendimas. Sprendime yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas, konstatuotos faktinės aplinkybės yra susietos su teisės aktų nuostatomis, kuriomis pareiškėjas prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgusi į tai, Agentūra pareiškėjo teiginį, jog Sprendime nenurodytas sankcijų skyrimo teisinis pagrindas ir išsamūs motyvai, laikė nepagrįstu.

2.9. Remdamasi Įgyvendinimo taisyklių 20.12 punktu ir Paramos sutarties 17.1, 17.13, 17.29 bei 17.30 punktais, Agentūra nurodė, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pasiekti Projekto rezultatus, tikslus ir uždavinius bei nenutraukti Projekto veiklos, todėl, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, privalo pagrįsti, kad tinkamai vykdė Projektą ir kitus Paramos sutartimi bei teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

4.1. Prie paraiškos paramai gauti pareiškėjo pateiktame verslo plane nurodyta, kad investicinio Projekto tikslas – įkurti rentabilų šiaudų granulių gamybos verslą, sukuriant naujas darbo vietas bei didinant ne žemės ūkio veiklų įvairovę kaime. Pareiškėjas įsipareigojo plėtoti šiaudų granulių gamybos verslą, kuris gerintų gyvenimo kokybę kaime, didintų gyventojų užimtumą ir sukurtų papildomų pajamų šaltinį kaimo gyventojams.

4.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1109 pareiškėjui skirta parama iki 1 463 288 Lt visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų.

4.3. 2011 m. sausio 20 d. pareiškėjas ir Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2003902-PR001, kurios 1.1 punkte įtvirtintas pareiškėjo įsipareigojimas įgyvendinti projektą „Šiaudų granuliavimo gamybos linijos verslo sukūrimas kaimo vietovėje“ nepažeidžiant Paramos sutarties, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Tuo tarpu Agentūra Paramos sutartimi įsipareigojo sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti paramos gavėjo (pareiškėjo) pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka sutartyje nustatytas sąlygas, teikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pinigų užsakymo paraiškas dėl lėšų bei, gavus lėšas, jas pervesti pareiškėjui (Paramos sutarties 1.2 p.). Paramos sutartimi nustatyta, kad pareiškėjui kompensuojama iki 1 463 288 Lt (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų, likusia dalimi iki 787 924 Lt (t. y. iki 35 proc.) savo įnašu įsipareigojo prisidėti pareiškėjas.

4.4. Paramos sutarties 16.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti sutarties pakeitimą, laikydamasis Paramos sutarties 31–35 punktuose nurodytų sąlygų. Paramos sutarties 31 punkte įtvirtinta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys remiamos veiklos pobūdį, Projekto įgyvendinimo reikalavimus ir (arba) vietą, nuosavybės formas ar kitaip keičiantys Projektą ar sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus pareiškėjo įsipareigojimus, pareiškėjui neleidžiama mažiausiai 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Paramos gavėjas (pareiškėjas) privalo raštu informuoti apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su sutartimi, Projekto įgyvendinimu, ir pranešti aplinkybes, dėl kurių kinta Projekto įgyvendinimo sąlygos ir, jei reikia, inicijuoti sutarties pakeitimą.

4.5. Paramos sutarties 17 punkte, įtvirtinančiame pareiškėjo pareigas, be kita ko, nustatyta: siekiant numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane (17.1 p.); įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais (17.13 p.); vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad būtų užtikrintas Projekto įgyvendinimas, kaip numatyta Paraiškoje ir (arba) verslo plane (17.29 p.); be Agentūros rašytinio sutikimo mažiausiai 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, Projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti veiklos, nekeisti Projekto įgyvendinimo vietos (17.30 p.).

4.6. Paramos sutarties 5.1 punktu pareiškėjas įsipareigojo Projektą įvykdyti iki 2011 m. gruodžio 1 d., o 2012 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu Nr. 7 paramos sutarties šalys susitarė dėl 5.1 punkto pakeitimo ir įtvirtinto pareiškėjo pareigą Projektą įvykdyti iki 2012 m. gruodžio 1 d.

4.7. 2012 m. spalio 5 d. pareiškėjui išmokėta pirma paramos suma pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo prašymą už įsigytą teleskopinį krautuvą bei stačiakampių ryšulių presą, paraiškos ir verslo plano parengimą bei informacinį stendą.

4.8. 2013 m. sausio 17 d. pareiškėjui išmokėta likusi paramos suma pagal 2012 m. gruodžio 3 d. mokėjimo prašymą už šiaudų granulių gamybos liniją.

4.9. 2015 m. liepos 3 d. Agentūra atliko užsakomąją patikrą vietoje ir Ataskaitoje konstatavo, kad pareiškėjas jokios veiklos nevykdo, įrenginiai nenaudojami, patalpose nėra elektros, nepateikti gautas pajamas įrodantys dokumentai, mokėjimo prašymuose nurodytos investicijos / įrenginiai (šiaudų granulių gamybos linija, teleskopinis krautuvas, stačiakampių ryšulių presas) laikomi rakinamoje patalpoje.

4.10. 2015 m. liepos 15 d. pareiškėjo paprašyta pateikti informaciją.

4.11. 2015 m. liepos 21 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė informaciją, kad Projekte numatyta veikla nevykdoma laikinai dėl finansavimo trūkumo ir nepakankamų finansinių resursų gamybai vystyti. Įmonė siekia perfinansuoti paskolas, užsitikrinti ilgalaikius lėšų šaltinius ir ketina gamybą atnaujinti. Kartu Agentūrai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo veiklą 2014 metais.

4.12. Atlikusi patikrą vietoje ir įvertinusi pareiškėjo 2015 m. liepos 21 d. pateiktus duomenis, Agentūra ginčijamu Sprendimu padarė išvadą, kad įgyvendindamas Projektą pareiškėjas nei karto nepasiekė Paraiškoje nurodytų rodiklių. Ekonominio gyvybingumo rodikliai neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nustatytų reikalavimų – grynasis pelningumas turi būti >1, paskolų padengimo rodiklis turi būti >1,25. Pagal 2010 m. gruodžio 12 d. verslo planą pareiškėjas 2011 metais planavo pagaminti 1 500 t šiaudų granulių ir gauti 451 800 Lt pajamų, 2012 metais – parduoti 6 000 t šiaudų granulių ir gauti 2 077 200 Lt pajamų, 2013 metais – parduoti 6 900 t šiaudų granulių ir gauti 1 806 300 Lt pajamų, 2014 metais – parduoti 7 935 t šiaudų granulių ir gauti 2 388 735 Lt pajamų, o 2015 metais – parduoti 9 125 t šiaudų granulių ir gauti 2 747 000 Lt pajamų.

4.13. 2014 m. balandžio 30 d. Projekto įgyvendinimo galutinėje ataskaitoje Nr. 3 pareiškėjas nurodė, kad per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietoje planuotų 2 077 200 Lt pajamų gavo 389 163 Lt, kas reiškia 16,65 grynojo pelningumo rodiklį ir 1,17 paskolų padengimo rodiklį.

5. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių iš esmės nėra, pagrįstai Agentūrai leido spręsti, jog pareiškėjas nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių bei 2015 metais nustojo vykdyti veiklą, tokiu būdu pažeisdamas ne tik Paramos sutarties 17.1, 17.13, 17.29, 17.30 punktų reikalavimus, tačiau ir Įgyvendinimo taisyklių 20.12 punkto bei Administravimo taisyklių 187 ir 190 punktų reikalavimus. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Bendrovė veiklos nenutraukė, o tik laikinai ją pristabdė, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinę bylą teisme taip ir nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie atnaujintą ir (ar) vykdomą pareiškėjo veiklą, kurie paneigtų minėtų Paramos sutarties, Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatų pažeidimą.

6. Nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Agentūra pažeidė Administravimo taisyklių 2541 ir 255 punktų reikalavimus, teismas pabrėžė, jog Administravimo taisyklių 2541 punkte nustatyta, kad Agentūra, projekto administravimo metu nustačiusi neatitiktį, turi teisę kreiptis į paramos gavėją dėl neatitikties ištaisymo, o neatitiktį ištaisius ir gavus tai patvirtinančius duomenis, projektą administruoti toliau, t. y. įtariamo pažeidimo procedūrų nepradėti. Tuo tarpu Administravimo taisyklių 255 punktas įtvirtina, kad Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas, išskyrus 2541 punkte numatytą atvejį. Tuo atveju, jei yra įtariama nusikalstama veika, Agentūra nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio įtarimo nustatymo, informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, kartu pateikdama jai visą su pažeidimu susijusią informaciją. Apie įtariamą nusikalstamą veiką Agentūra taip pat informuoja ministeriją. Pareiškėjo ar paramos gavėjo dokumentų ar duomenų neatitiktis Administravimo taisyklių 3.13 punkte apibrėžta kaip tikrinant pareiškėjo ar paramos gavėjo pateiktus dokumentus ar duomenis nustatoma neatitiktis, kai trūksta reikiamų dokumentų arba pateikiami netikslūs ar nesutampantys su tikrove duomenys, randama klaidų ar kitokių faktų, dėl kurių Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui nepadaroma finansinės žalos. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo procedūra pradėta įtarus, kad pareiškėjas padarė teisės aktų nuostatų pažeidimą Administravimo taisyklių 3.27 punkto taikymo prasme.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime nurodyta, jog sankcija pareiškėjui skiriama vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.2 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų. Tokia pati sankcija yra numatyta ir Paramos sutarties 19.1 punkte, kuriuo ginčijamame Sprendime vadovaujasi ir Agentūra. Paramos sutarties 19.1 punkte nustatyta, kad Agentūra turi teisę sumažinti Paramą, neskirti Paramos, susigrąžinti Paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti Paramos sutartį paaiškėjus, jog paramos gavėjas (pareiškėjas) nustojo vykdyti Projektą, negali pasiekti Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (Paramos sutarties 25.8 p.).

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamas Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – yra nepakankamai pagrįstas objektyviais duomenimis, o paskirta sankcija nemotyvuota. Šiame kontekste, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį ir į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendino VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. Sprendimą pagrindė objektyviais faktais, kurių ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas nepaneigė, ir pritaikė tinkamas bei aktualias teisės aktų nuostatas. Agentūra, be kita ko, tinkamai aiškino ir taikė tarp šalių pasirašytos Paramos sutarties sąlygas ir teisėtai bei pagrįstai pritaikė tiek Paramos sutartyje, tiek teisės aktuose numatytą sankciją ir Paramos sutartį su pareiškėju nutraukė. Teismas nenustatė, jog šiuo atveju būtų pažeistas VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas objektyvumo principas. Tuo tarpu pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti viešojo administravimo subjekto (Agentūros) šališkumu ir (ar) neobjektyvumu. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas. Teismas ex officio nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje įtvirtintų akto negaliojimo pagrindų.

9. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Granulė LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. SKP-488, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų, netinkamai įvertinus ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad su skundu pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes ir pateikė pakankamai jas patvirtinančių įrodymų, jog nenutraukė Projekto veiklos, o tik buvo ją laikinai sustabdęs dėl objektyvių ekonominių priežasčių – šiaudų granuliavimo gamyba buvo laikinai nevykdoma, nes dėl rinkos pokyčių tokia veikla kurį laiką buvo nuostolinga.

Pareiškėjo įsitikinimu, būtų buvę neprotinga reikalauti iš Bendrovės vykdyti veiklą nuostolingomis sąlygomis, o trumpalaikis veiklos sustabdymas labiau atitiko Projekto uždavinius ir tikslus bei ekonominę verslo logiką. Tuo tarpu teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su Agentūra, nurodė Agentūrai veiklos sustabdymo priežastis ir veiklos atnaujinimo galimybes, dėjo realias pastangas veiklą atnaujinti. Šiuo aspektu pareiškėjas pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, ir atkreipia dėmesį į tai, jog pagal 2015 m. gegužės 25 d. mainų sutartį Bendrovė dviejų mėnesių laikotarpiui UAB „Litangus“ davė laikinai valdyti ir naudotis stačiakampių ryšulių presą, o ne granuliavimo įrangą, granuliavimo įranga niekada ir niekam nebuvo perduota ar išnuomota.

Ryšulių preso ar kitos už paramos lėšas įsigytos įrangos nuosavybės teisės pareiškėjas taip pat niekada niekam nebuvo perleidęs. Be to, pareiškėjas paaiškina, kad būtent dėl Agentūros veiksmų, t. y. Agentūrai priėmus ginčijamą Sprendimą, laikinai sustabdė veiklos atnaujinimą, iki kol bus išspręstas ginčas su Agentūra, tai jis buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui. Jeigu ne ginčijamas Sprendimas, Bendrovė jau būtu atnaujinusi ir pilnai vykdžiusi veiklą, tačiau dėl Agentūros veiksmų sukelto teisinio netikrumo to padaryti negali.

Todėl aplinkybė, kad Bendrovė nėra atnaujinusi veiklos, pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu negali būti vertinama neigiamai. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl Administravimo taisyklių 2541 bei 255 punktų nuostatų ir mano, jog šiuo atveju Agentūra turėjo vadovautis Administravimo taisyklių 2541 punktu. Kartu akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir neanalizavo, kokiu teisiniu pagrindu Bendrovei paskirta būtent griežčiausia sankcija.

12. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą.

13. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, jog nagrinėjamu atveju Agentūra priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, ir atkreipia dėmesį, jog Agentūra, administruodama paramą, privalo siekti, kad būtų apsaugoti visos Europos Sąjungos, o ne atskirų ūkio subjektų, finansiniai interesai. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog neva būtent Agentūros priimtas Sprendimas privertė Bendrovę sustabdyti investicijas, kadangi tokie Agentūros veiksmai sukėlė teisinį netikrumą, yra nepagrįsti. Atsakovas akcentuoja, kad sankcijos dydžio pagrįstumas negali būti vertinamas pagal subjekto, kuriam taikoma sankcija, planus toliau įgyvendinti projektą ir pan., t. y. susigrąžintinos paramos dydžio negali lemti tai, ar pažeidimą padaręs subjektas turės objektyvią galimybę tęsti veiklą, ar ne. Agentūra kartu pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas leidimo perleisti turtą neprašė ir neinformavo Agentūros apie turto (stačiakampių ryšulių preso) perleidimą trečiajam asmeniui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SKP-488, kuriuo Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą, nepasiekė nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų, nusprendė susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramos sumą ir nutraukti Paramos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė pakankamai įrodymų, jog Bendrovė nenutraukė Projekto veiklos, bet tik buvo ją laikinai sustabdžiusi dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o vėliau dėjo realias pastangas veiklą atnaujinti, tačiau būtent dėl Agentūros veiksmų, t. y. Agentūrai priėmus ginčijamą Sprendimą, sustabdė veiklos atnaujinimą. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos Administravimo taisyklių 2541 punkto nuostatos, be to, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir neanalizavo, kokiu teisiniu pagrindu Bendrovei paskirta griežčiausia sankcija.

17. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi minėtų įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl joms pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis iš esmės neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas 2015 metais nustojo vykdyti Projektą, be to, jis nepasiekė nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų (žr. šios nutarties 4.9–4.13 punktus), t. y. pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.12 punkto, Administravimo taisyklių 187 ir 190 punktų, Paramos sutarties 17.1, 17.13, 17.29 bei 17.30 punktų nuostatas. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis veiklos nenutraukė, bet tik buvo laikinai ją sustabdęs, o vėliau neatnaujino būtent dėl Agentūros priimto ginčijamo Sprendimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją ir nepaneigia išvados, jog šiuo atveju pareiškėjas pažeidė minėtas nuostatas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog dėl objektyvių ekonominių priežasčių buvo būtina laikinai sustabdyti Projekto įgyvendinimą, turėjo raštu kreiptis į Agentūrą ir su ja tai suderinti, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Be to, nors aplinkybė, kad veikla pagal Projektą nėra vykdoma, buvo nustatyta dar 2015 m. liepos 3 d. patikros vietoje metu (el. bylos I t., b. l. 59–69; II t., b. l. 27–37), o pati Bendrovė 2015 m. lapkričio 9 d. rašte, atsakydama į Agentūros 2015 m. spalio 13 d. raštą Nr. BRK-8795(14.5) (el. bylos I t., b. l. 44–45; III t., b. l. 11–12), paaiškino, kad iki gruodžio mėn. pabaigos numatoma atnaujinti gamybą, tuo tarpu ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tik 2015 m. gruodžio 30 d., t. y. būtent gruodžio mėn. pabaigoje, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki minėto Sprendimo priėmimo atnaujino veiklą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas veiklos neatnaujino tik dėl Agentūros priimto Sprendimo, vertintini kritiškai ir atmestini.

20. Bendrovei nepasiekus Projekto tikslų ir uždavinių, nustojus vykdyti Projekto veiklą, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, kaip jis apibrėžiamas Administravimo taisyklių 3.27 punkte, todėl pagrįstai netaikė Administravimo taisyklių 2541 punkto ir vadovavosi būtent Administravimo taisyklių 255 punkto nuostatomis bei pagal Administravimo taisyklių 197.3.2 punktą taikė sankciją – paramos susigrąžinimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas (žr. šios nutarties 6 punktą).

21. Kadangi nagrinėjamu atveju iš esmės buvo pažeistos sutarties sąlygos, teismo nuomone, pareiškėjui pritaikyta sankcija nėra pernelyg griežta. Kartu akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, analizavo, kokiu teisiniu pagrindu Bendrovei paskirta sankcija (žr. šios nutarties 7 punktą). Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas šiuo klausimu prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

22. Pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad ginčijamas Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teismas, susipažinęs su skundžiamo sprendimo turiniu, vertina, kad ginčijamame Agentūros Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokie buvo padaryti pažeidimai, nurodytos teisės normos ir motyvai, taikomos poveiko priemonės tinkamai motyvuotos, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir yra teisėtas bei pagrįstas.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

24. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Granulė LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė