2025-06-19 Nr. AB-11716-3-61-3-01461-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2207-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01461-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. N. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagal pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 24S303958 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybą vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą, atsižvelgiant į naujas aplinkybes.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą; 2) panaikinti Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 24S303958; 3) grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) užtikrinti pareiškėjo apsaugą nuo ginčijamo sprendimo dėl išsiuntimo vykdymo iki galutinio bylos išnagrinėjimo; 5) pripažinti pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje teisėtu laikotarpiu nuo sprendimo dėl prieglobsčio atsisakymo įsigaliojimo iki galutinio teismo sprendimo dėl išsiuntimo įsiteisėjimo; 6) pripažinti, kad pareiškėjo teisinis neapibrėžtumas dėl statuso kilo ne dėl jo kaltės, o dėl valstybės institucijų veiksmų ir neveikimo.

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir siekdamas užtikrinti veiksmingą savo teisių ir interesų apsaugą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje: sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo vykdymą, įskaitant bet kokius veiksmus, susijusiu su išsiuntimo organizavimu ar įgyvendinimu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo – nustatyti, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų automatiškai pratęsiamos arba atnaujinamos iki naujo galutinio sprendimo priėmimo. Pareiškėjas paaiškina, kad pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pat ginčija paties išsiuntimo Sprendimo teisėtumą. Priverstinis Sprendimo vykdymas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sukeltų neatitaisomas pasekmes – pažeistų teises, įtvirtintas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), 13 straipsnyje (teisė į veiksmingą teisinę gynybą), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje (teisė kreiptis į teismą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. N. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 24S303958 dėl pareiškėjo išsiuntimo vykdymą.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgdamas į tai, kad priverstinis Sprendimo vykdymas iki galutinio teismo sprendimo sukeltų neatitaisomas pasekmes ir būtų pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą bei teisė kreiptis į teismą.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, priėmė sprendimą Nr. 24S128289, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-11410-583/2024, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2024 m. gegužės 23 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S128289 panaikinimo, priėmė 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi byloje Nr. eA-2350-552/2024, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, atmetė jį kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, nagrinėjamu atveju, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui nesuteikimo, jis prarado teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei nebendradarbiavo sprendžiant jo savanoriško išvykimo į užsienio valstybę klausimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 11 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo išimties tvarka. Byloje nėra duomenų, kad šis jo prašymas išnagrinėtas.

Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi vienerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad jos nepritaikius, pareiškėjo išsiuntimas į kilmės valstybę sukeltų neatitaisomas pasekmes ir būtų pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą bei teisė kreiptis į teismą.

Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su jo teise į teisingą bylos procesą ir teisminę gynybą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas gali dalyvauti procese tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymus dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) (ABTĮ 13 str. 7 d.). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebūtų užtikrinta jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą ar teisingą bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ateityje galinčių kilti neatitaisomų pasekmių vertintinos, kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtintos jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią nepataisomą žalą (pasekmes), netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, jis patirtų. Pažymėtina, kad atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio buvo ginčijamas teisme, tačiau ir pirmosios instancijos teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą. Taigi, šiuo metu nėra jokių įrodymų, patvirtinančių realų pareiškėjo persekiojimą.

Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, jog iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-221-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-475-815/2024; 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-525/2024).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų sustabdytas ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo vykdymas (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad šioje proceso stadijoje nagrinėjamas tik pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir priimama teismo nutartis būtent dėl šio pareiškėjo prašymo, todėl dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. N. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė