2013-11-28 Nr. AB-9078-3-61-3-03282-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1845/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03282-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija, VRM) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1D-8622(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-8622(11)); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dalį – 17 724,44 Lt už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, įvertinus ir 2012 m. rugsėjo bei spalio mėnesių pensijos sumažinimą.

Paaiškino, kad 2004 m. gruodžio 31 d. pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos. 2005 m. sausio 10 d. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimu Nr. 2/17-113 nuo 2005 m. sausio 1 d. pareiškėjai paskirta 1 220,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010 m. sausio 1 d.; įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjai kiekvieną mėnesį mokama sumažinta pensija už tarnybą. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokėtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio sumažinimas, o 5 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas mokamą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį susiejo su tam tikrų pajamų turėjimu ir dar kartą įtvirtino minėtų pensijų sumažinimą.

Pažymėjo, kad VRM, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (tiek galiojusias iki 2012 m. rugsėjo 1 d., skundo surašymo dieną galiojančios redakcijos), 1 ir 2 priede (2 priedas galiojo iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) nurodytas formules, pareiškėjai kiekvieną mėnesį mokėjo ir moka sumažintą pensiją, t. y. nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai kiekvieną mėnesį mokėta sumažinta apie 673,18 Lt pensija (dydis priklausė nuo gautų draudžiamųjų pajamų), nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokama 1 011,84 Lt pensija. Taigi, kiekvieną mėnesį VRM pareiškėjai neišmokėdavo iki 2012 m. rugsėjo 1 d. apie 547,37 Lt (dydis priklausė nuo gautų draudžiamųjų pajamų) paskirtos pensijos dalies, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmoka apie 208,71 Lt. Skundo surašymo dieną (2012 m. gruodžio 21 d.) už 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugsėjo mėn. neišmokėtos pensijos dalis yra 17 307,02 Lt (suma nurodyta iki 2012 m. rugsėjo 1 d.), o įvertinus 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių pensijos sumažinimą bendra suma sudaro 17 724,44 Lt.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija)“, be kita ko, konstatavo, jog Laikinajame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją (taip pat ir pareigūnų ir karių valstybinę pensiją), ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją (taip pat ir pareigūnų ir karių valstybinę pensiją), kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų (taip pat ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) gavėjams. Taigi, įstatymų leidėjas suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tiku verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo sumažinama daugiau negu nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų (taip pat ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) gavėjams. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į VRM, kaip į instituciją, kuri skaičiuoja ir išmoka pareigūnų ir karių valstybines pensijas, prašydama išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija sprendime Nr. 1D-8622(11) nurodė, jog neišmokėta pensijos dalis nebus grąžinta, tačiau, pareiškėjos nuomone, neteisėtai neišmokėta (remiantis Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu) paskirtos pensijos dalis (2012 m. gruodžio 21 d. – 17 724,44 Lt) turi būti priteista.

Atsakovai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16-17) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija pareiškėjai pensiją mokėjo ir moka pagal pareiškėjos teisę į pensiją reguliuojančią teisę. Pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo ir yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, t. y. 1 220,55 Lt pensija perskaičiuota pagal koeficientą K=0,8290 ir sudaro 1 011,84 Lt. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinta, kad nurodyta teisės norma neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikyta Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. pensija perskaičiuota dar vienu koeficientu, priklausomai nuo draudžiamųjų pajamų dydžio. Ši norma pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, tačiau Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime išaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį, todėl 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam sprendimui, nes santykių iki šio nutarimo įsigaliojimo jis teisiškai neveikia. Pagal nurodytą išaiškinimą įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriame pagal Konstitucinio Teismo nutarimą buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XI-2195) galiotų retroaktyviai, tačiau to nepadarė nei Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, nei kitame įstatyme.

Taigi, ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę: VRM sprendimai dėl pareiškėjos pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-14) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjai 2005 m. sausio 10 d. paskirta 1 220,55 Lt pensija už tarnybą nuo 2005 m. sausio 1 d. neterminuotai (pagrindas – 2005 m. sausio 10 d. sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo Nr. 2/17-113). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8290. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pritaikius minėtą koeficientą, pareiškėjos valstybinės pensijos dydis perskaičiuotas: 1 220,55 Lt x 0,8290 = 1 011,84 Lt. Remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kiekvieną mėnesį pateiktais pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitose institucijose, sąrašais, atsižvelgiant į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, jos pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priedą. Toliau pareiškėjai bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas Laikinojo įstatymo nuostatas.

Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 155-7985) pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, 2012 m. birželio 30 d. priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4274), įsigaliojęs nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

Pažymėjo, kad Konstitucijai neprieštarauja Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Be to, Laikinajame įstatyme neįtvirtintas sumažintų pensijų kompensavimas.

Tarnyba neturi teisinio pagrindo šiuo metu elgtis kitaip, negu nustato Laikinasis įstatymas, ir mokėti pareiškėjai 1 220,55 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 34–42) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 10 628,30 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. Panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1D-8622(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjos valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d. ir kuriuo konstatuota, jog Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerija 2005 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 2/17-113 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo“ (b. l.

20) skyrė pareiškėjai, atleistai iš tarnybos 2004 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos vidaus statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio reorganizavimo), 1 220,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2005 m. sausio 1 d. neterminuotai. Pareiškėja nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. dirba Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (pažyma apie asmens įdarbinimus (b. l. 25)). Pareiškėja pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2012 m. lapkričio 27 d. prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalis grąžinimo“ (b. l. 24), kuriame prašė: pranešti, kokiu teisiniu pagrindu jai nuo 2010 m. sausio 1 d. mokama sumažinta paskirtoji pensija; pateikti pažymą apie pensijos dydį nuo 2010 m. sausio 1 d.; atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 21 d.

įsigaliojusį Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d nutarimą priimti sprendimą mokėti jai paskirtą 1 220,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir grąžinti neišmokėtos pensijos dalį. VRM, atsakydama į pareiškėjos 2012 m. lapkričio 27 d. prašymą, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 1D-8622(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ (b. l. 6–7, 21–22), be kita ko, nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustato valstybinių, taip pat ir pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę; pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas – 0,8290. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtą koeficientą pareiškėjos pensijos dydis perskaičiuotas: 1 220,55 Lt x 0,8290 = 1 011,84 Lt.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kiekvieną mėnesį pateiktais pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitose institucijose, sąrašais ir atsižvelgiant į pareiškėjos kintamus draudžiamųjų pajamų dydžius, pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priedą. Vykdant Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, 2012 m. birželio 30 d. priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas, įsigaliojęs nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., todėl apskaičiuojant ir išmokant pensijas nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, pensijos nemažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, todėl iki 2012 m. gruodžio 31 d. pensijos ir toliau bus mažinamos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Toliau pareiškėjai bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks Laikinojo įstatymo nuostatas. Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato. VRM neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjai 1 220,55 Lt dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką.

Remiantis Tarnybos 2012 m. gruodžio 14 d. pažyma apie 2010–2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-6224 (toliau – ir pažyma Nr. 11D(P)-6224) (b. l. 8, 23), pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius: perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sudarė 1 011,84 Lt; perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sudarė: 2010 m. sausio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. – po 673,181 Lt, 2010 m. birželio mėn. – 748,76 Lt, 2010 m. lieps mėn. – 710,82 Lt, 2010 m. rugpjūčio mėn. – 673,18 Lt, 2010 m. rugsėjo mėn. – 660,33 Lt, 2010 m. spalio mėn. – 673,18 Lt, 2010 m. lapkričio mėn. – 710,82 Lt, 2010 m. gruodžio mėn.–2011 m. sausio mėn. – po 673,18 Lt, 2011 m. vasario mėn. – 763,13 Lt, 2011 m. kovo mėn. – 705,66 Lt, 2011 m. balandžio mėn. – 673,18 Lt, 2011 m. gegužės mėn. – 642,82 Lt, 2011 m. birželio mėn.–2011 m. liepos mėn. – po 673,18 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 681,88 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn.–2011 m. lapkričio mėn. – po 673,18 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. – 736,01 Lt, 2012 m. sausio mėn.–2012 m. birželio mėn. – po 673,18 Lt, 2012 m. liepos mėn. – 701,81 Lt, 2012 m. rugpjūčio mėn. – 551,76 Lt. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį ir sudaro po 1 011,84 Lt kiekvieną mėnesį.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktu išaiškinimu, kad pareiškėjai tokio pobūdžio bylose turi teisę per trejus metus ginti savo pažeistas teises (jeigu kreipėsi iki 2013 m. sausio 1 d.), reikalaudami valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas. Minėtame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, be kita ko, pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos – prieštarauja / -avo atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms. Vadinasi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 1D-8622(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ tiek, kiek jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl šiuo aspektu jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kitaip vertintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 1D-8622(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ ta apimtimi, kurioje jis priimtas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, – šioje apimtyje skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1D-8622(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjos valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nurodė netinkamą atsakovą, iš kurio reikalauja priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 šio pobūdžio bylose atsakovu, priteisiant valstybinės pensijos nepriemoką, privalo būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Būtent iš šio atsakovo turėtų būti priteisiama valstybinės pensijos nepriemoka.

Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad jos atžvilgiu neteisėtai pritaikyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis: juk ši nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 17 724,44 Lt (pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. 11D (P)-6224 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ (b. l. 8, 23) 41 498,7 – 23 774,26 = 17 724,44 Lt) yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Tačiau, kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia / -vusia Konstitucijos nuostatoms, todėl pareiškėjai pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. 11D (P)-6224 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ (b. l. 8, 23) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteista 34 402,56 Lt – 23 774,26 Lt = 10 628,30 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 44–45) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas patenkintas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Jei šis reikalavimas bus atmestas, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo terminą nustatyti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos perskaičiuotų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik į ateitį nuo įsigaliojimo dienos. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai išaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį. Todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam atsakovo sprendimui, nes santykių iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo šis nutarimas teisiškai neveikia.

2. Pagal nurodytą Konstitucinio Teismo išaiškinimą įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Konstitucinio Teismo nutarimą buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (įstatymas Nr. XI-2195) galiotų retroaktyviai. Tačiau įstatymų leidėjas to nepadarė nei Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nei kitu įstatymu. Šį argumentą patvirtinta ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo 2.1 punktas, kuriame nurodoma, jog „Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pripažino, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymų ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje eksplicitiškai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi būti vykdomi sprendimai“, „jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti“, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

3. Teismas negali taikyti Konstitucinio Teismo nutarimo santykiams iki nutarimo įsigaliojimo, nes įsibrautų į Konstitucinio Teismo kompetenciją – Konstitucijos normų ir konstitucinių teisės principų priemonėmis paneigtų Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo teisinio reguliavimo apimtį, tuo pripažindamas, kad šis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisideda prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 49).

Pareiškėja J. D. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 51-54) su juo nesutinka ir prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su jo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucijos esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją dėl Konstitucinio Teismo sprendimo galios. Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo.

3. Valstybės biudžeto asignavimuose lėšos, skirtos perskaičiuotų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimui, turėjo būti numatytos bei skirtos 2013 metams, kadangi jau 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios buvo taikomos perskaičiuojant pensijos dydį, prieštarauja Konstitucijai. Minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., o tik 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Todėl atsakovo pageidaujamas sprendimo įvykdymo termino iki 2014 m. vasario 1 d. atidėjimas nėra pagrįstas. Be to, siekiant nepakenkti pareiškėjos teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą pensijos nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Atsižvelgus į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinus valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, manytina, kad teismo priimtas įpareigojimas gali ir turi būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo ginčo santykiams argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis suformuota teismų praktika panašiose bylose. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kadangi minėta byla iš esmės yra panaši kaip ir nagrinėjama.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pažymėjo, kad teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Sprendžiant dėl Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo teisiniams santykiams, atsiradusiems iki tokio nutarimo įsigaliojimo, paminėtinas Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis. Pagal Konstitucijos 110 straipsnį, nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra.

2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog teismai privalo paisyti įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą. Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebūtų užtikrinta veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą, neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai, turėtų būti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.

Apeliacinės instancijos teismui šiuo atveju nekyla abejonių dėl Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo santykiams iki tokio nutarimo įsigaliojimo, kadangi pats Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje pripažįsta tokią galimybę, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismas nemato (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimas prie apeliacinio skundo atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovų prašymas nustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo terminą iki 2014 m. vasario 1 d. netenkintinas, kadangi prašymas yra nepagrįstas argumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrindus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė