2020-02-26 Nr. AB-4556-3-62-3-00138-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-178-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00138-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. (8.4 TPS)-A2-267 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas –už tai, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d., nevykdydamas pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (procedūras), neteisėtai priėmė, užregistravo ir nagrinėjo prašymą, kuris buvo gautas 2017 m. birželio 9 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 321 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir MĮ) 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos – žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punktą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles (toliau – ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės), Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. patvirtintą Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 metų dokumentacijos planą Nr. (12.3 ŪS)-AR4-7, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-50 „Dėl kai kurių Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir vietos jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014-447 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių ir teritorinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Žemės ūkio skyriaus nuostatų 12.4 ir 12.5 punktus.

3. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarką ir nesant pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Z., būdama komisijos, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2017/410 sudarytos galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti, pirmininkė, 2017 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių nurodydama, kad tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. galimai viršijo tarnybinius įgaliojimus ir netinkamai vykdė pareigas, priimdamas, registruodamas ir nagrinėdamas prašymą, gautą skyriuje 2017 m. birželio 9 d. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2017/467 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarė komisiją (toliau – ir Komisija) galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Komisija buvo sudaryta iš trijų narių, komisijos pirmininke paskirta Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Z. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių ( toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 5 punktu, nurodė, kad Komisija buvo šališka, nes Komisijos pirmininkė inicijavo tyrimą dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo ir vėliau būdama komisijos nare tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisijos pirmininkė R. Z. buvo suinteresuota priimti pareiškėjui šališką sprendimą, nes inicijuodama tų pačių aplinkybių tyrimą, ji siekė išplėsti neva pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų kiekį ir paskirti daugiau tarnybinių nuobaudų. Ji, turėdama išankstinę nuomonę, galėjo daryti įtaką kitų komisijos narių sprendimams.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. (7.42)-R3-2017/1460 jis buvo informuotas apie naujai pradėtą tarnybinį patikrinimą, tačiau tai buvo padaryta pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte numatytą 5 dienų terminą informuoti valstybės tarnautoją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą nuo komisijos sudarymo dienos, t. y. buvo pažeistas teisės aktais nustatytas imperatyvus terminas, susijęs su tarnybinio tyrimo pradžia. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nevykdė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-50 „Dėl kai kurių Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir vietos jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriaus pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 papunkčiuose numatytų funkcijų. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyti faktiniai duomenys, patvirtinantys galimą tarnybinį nusižengimą, komisija tik konstatavo pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir tuo grindė pareiškėjo kaltę.

Nurodyti teisės aktai reglamentuoja administracinio pobūdžio veiksmus, susijusius su žvėrių padaryta žala žemės ūkio subjektams. Nustatant kanopinių žvėrių padarytą žalą, būtina vadovautis teisės aktų reikalavimais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintomis procedūromis tokiai žalai nustatyti, tačiau 2017 m. birželio 9 d. ūkininko laukų apžiūra vyko ne pagal šių teisės aktų reikalavimus, nes laukuose pasėliai buvo tik apžiūrėti vietoje. Dėl to buvo surašytas ne Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti aktas, o faktinės situacijos apžiūros aktas.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti aktas surašomas dėl finansinės žalos apskaičiavimo, tačiau šiuo atveju jokio žalos apskaičiavimo nebuvo daroma. Norint kvalifikuoti pareiškėjo veiksmus kaip tarnybinį nusižengimą, reikia nustatyti būtinąjį tarnybinio nusižengimo sudėties elementą – neigiamus padarinius, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje lakoniškai nurodyta, kad neva pareiškėjas netinkamai atliko tarnybines funkcijas, dėl to sumažėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos bei valstybės tarnautojo autoritetas.

Teismų praktikoje įrodinėjant padarytos žalos faktą, nepakanka konstatavimo, būtina pateikti tai patvirtinančius faktinius duomenis. Tokių duomenų tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra, todėl nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktas numato tarnybinio tyrimo atlikimo terminus. Pagal minėtą normą komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 dienų nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo, į šį laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų. Įsakymas dėl komisijos pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo priimtas 2017 m. birželio 30 d., tačiau tarnybinio tyrimo išvada surašyta 2017 m. lapkričio 17 d. Nors išvadoje pažymėta, kad nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjas sirgo arba buvo atostogose, bet laikotarpis nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 12 d. ir nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. yra ilgesnis nei 20 dienų. Nuobauda paskirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuobaudos paskyrimo laikotarpiu) nustatytą imperatyvų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminą. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitokių vertybių reviziją. Teisės pažeidimas pareiškėjo neva padarytas 2017 m. birželio 9 d., tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui paskirti tarnybinę nuobaudą. Tai yra absoliutus pagrindas ginčijamam administraciniam aktui panaikinti.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra įrodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (nėra tarnybinio nusižengimo sudėties), atliekant tarnybinį patikrinimą, nesilaikyta imperatyvių šiai administracinei procedūrai atlikti terminų, tarnybinė nuobauda paskirta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui tokią nuobaudą skirti, todėl Įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

7. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Administracija nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2017/467 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) galimam Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo D. Š. tarnybiniam nusižengimui tirti. Įsakymas dėl Komisijos sudarymo buvo priimtas R. Z., einančios Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, tarnybinio pranešimo pagrindu. R. Z. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad Komisija, sudaryta Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3- 2017/410 dėl kito pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, iš surinktos tyrimo medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. galbūt viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, netinkamai vykdė pareigas, priimdamas, registruodamas ir nagrinėdamas ūkininko prašymą, gautą 2017 m. birželio 9 d.

9. Atsakovas teigė, kad Komisijos pirmininkė nebuvo šališka pareiškėjui. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui priėmė Savivaldybės administracijos direktorius E. V. Komisijoje dalyvavo kiti 3 nariai, todėl kitų dviejų Komisijos narių pritarimo būtų užtekę motyvuotai išvadai patvirtinti. Pareiškėjo argumentai dėl R. Z. šališkumo yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl negali būti vertinami pareiškėjo naudai. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punktą, pareiškėjas nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą R. Z. Taisyklių 7 punktas reglamentuoja, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas, komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir pranešimas) pagal Taisyklių priedą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodo terminą pranešimui apie tarnybinį nusižengimą surašyti. Pareiškėjas nurodo 5 dienas, o Taisyklių 7 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos 5 darbo dienos. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2017/467 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudaryta komisija laiku pradėjo tirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą ir laiku įteikė jam pranešimą. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

D. Š. nebuvo darbe, nes Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (8.6 TPS)-Al-97 „Dėl D. Š. kasmetinių atostogų“ jam suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., o nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jis 2017 m. birželio 9 d. vykdė ūkininko laukų apžiūrą tik dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, o ne dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo.

Ūkininkas 2017 m. birželio 9 d. pateikė prašymą dėl jo kukurūzų laukų ir žirnių pasėlių apžiūrėjimo, nes minėtuose laukuose pastebėjo šernų žalojamus pasėlius, be to, prašė informuoti medžiotojų būrelį dėl medžioklės suintensyvinimo ir pasėlių apsaugos. Žemės, miško ar vandens telkinio savininko ar naudotojo prašymo priėmimo, registravimo ir nagrinėjimo eigą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, VSĮ 321 straipsnis, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-29 „Dėl kai kurių Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinti seniūnų pareigybių aprašymai, MĮ 5 straipsnio 5 dalis, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 metų dokumentacijos planas, patvirtintas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus.

11. Atsakovas nurodė, kad Metodikos 2 punktas numato, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka Savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti).

Ūkininko 2017 m. birželio 9 d. prašymas 2017 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos prašymų, pasiūlymų, skundų registre neregistruotas, tačiau 2017 m. birželio 9 d. užregistruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje Nr. 8, o tai prieštarauja VSĮ 321 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai nuostatai, kad seniūnija registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui, MĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintai nuostatai, kad savivaldybės per seniūnijas registruoja žemės, miško, vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 2 punkte įtvirtintai nuostatai, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje.

Komisija, tirdama pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nustatė, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 4 surašytas 2017 m. birželio 9 d. neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas turėjo būti surašytas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014/510 „Dėl komisijos medžiojamų gyvūnų žalai apskaičiuoti sudarymo“ sudarytos komisijos, dalyvaujant pareiškėjui, medžioklės plotų naudotojo atstovui.

Šiuo atveju Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 4 surašytas ir pasirašytas vieno komisijos nario – komisijos pirmininko D. Š., nors minėtame akte yra ūkininko ir medžioklės plotų naudotojų atstovų parašai. Pareiškėjas nurodytais veiksmais (veikdamas vienvaldiškai) viršijo Žemės ūkio skyriaus vedėjo tarnybinius įgaliojimus. Pareiškėjas, Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, yra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjo padarytas pažeidimas, netinkamai atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiesiogiai sukėlė neigiamas pasekmes – sumažino Prienų rajono savivaldybės administracijos bei valstybės tarnautojo autoritetą.

Pareiškėjo padarytas pažeidimas paaiškėjo tiriant ankstesnį jo tarnybinį nusižengimą, susijusį su jo nebuvimo darbe aplinkybėmis. Pareiškėjas darbo vietoje nebuvo faktą pateisino tuo, jog vykdė savo funkcijas, susijusias su ūkininko pasėlių apžiūra. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nebuvimo darbe buvo vertinamos kaip galimo kito tarnybinio nusižengimo sudėtis. Todėl atsirado pagrindas inicijuoti kito tarnybinio nusižengimo tyrimą. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tiriant ankstesnį pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-245 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, paaiškėjo galimas kitas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas dėl ūkininko V. P. 2017 m. birželio 9 d. pareiškimo priėmimo ir nagrinėjimo aplinkybių, todėl buvo taikytina VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti išimtį, kai netaikomas 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, o būtent tai, kad, šioje byloje ginčijamas tarnybinis nusižengimas nustatytas, kai buvo atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas.

Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos t. y. terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis savo aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nevykdydamas pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (procedūras), t. y. 2017 m. birželio 9 d. neteisėtai priėmė, užregistravo ir nagrinėjo ūkininko V. P., gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., prašymą, gautą Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje 2017 m. birželio 9 d. Skundžiamame įsakyme ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, VSĮ 321 straipsnio 1 dalies 2 punktą, MĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 2 punktą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, Administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. patvirtintą Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 metų dokumentacijos planą Nr. (12.3.ŪS)-AR4-7, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-50 „Dėl kai kurių Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir vietos jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014-447 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių ir teritorinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Žemės ūkio skyriaus nuostatų 12.4 ir 12.5 punktus.

14.2. Kaltinimas pareiškėjui padarius tarnybinį nusižengimą iš esmės grindžiamas tuo, jog pareiškėjas, vykdydamas Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas, netinkamai tyrė ūkininko 2017 m. birželio 9 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateiktą prašymą dėl jo kukurūzų laukų ir žirnių pasėlių, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., apžiūrėjimo, netinkamai atlikdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytas pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

14.3. Ūkininkas 2017 m. birželio 9 d. pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui prašymą dėl jo kukurūzų laukų ir žirnių pasėlių apžiūrėjimo, nes minėtuose laukuose pastebėjo šernų niokojamus pasėlius, taip pat prašė informuoti medžiotojų būrelį dėl medžioklės suintensyvinimo ir pasėlių apsaugos.

15. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo tvarką ir procedūras reglamentuoja specialiosios teisės normos – Metodikos (2 p., 1 priedas), MĮ (5 str. 5 d. 2 p., 18 str.), VSĮ (321 str. 1 d. 2 p.). Šiuo teisiniu reglamentavimu nustatyta detali kreipimosi dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros, įvertinimo ir nustatymo tvarka ir procedūros. Teismas pabrėžė, kad valdžios įstaigos, turinčios valdingus įgaliojimus nepavaldiems subjektams privalo veikti tik griežtai laikantis nustatyto teisinio reguliavimo ir neturi teisės piktnaudžiauti suteiktais valdžios įgaliojimais.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais, pats tirdamas ūkininko 2017 m. birželio 9 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateiktą prašymą dėl šernų daromos žalos jo kukurūzų laukams ir žirnių pasėliams, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tokių prašymų tyrimo tvarkos ir teisės aktuose nustatytos viešojo administravimo subjektų kompetencijos. Teismas konstatavo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė MĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Metodikos 2 punkte ir VSĮ 321 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nuostatas

17. Teismas išaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius bei šio skyriaus vadovas – vedėjas, valstybės tarnautojas yra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjas, atlikdamas Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas, būdamas atsakingas už skyriaus veiklą, privalėjo veikti tik pagal įstatymų nustatytą kompetenciją, jokie teisės aktų interpretavimai, pavyzdžiui, pareiškėjo mėginimai pateisinti neteisėtus veiksmus, teigiant, jog tik apžiūrėjo ūkininko pasėlius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, nepagrįsti ir negalimi, kadangi visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečių teisės aktų. Pareiškėjas neturėjo įgaliojimų registruoti ūkininko prašymo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos jo pasėliams ir vien savo nuožiūra įvertinti pasėlių ir surašyti nustatytos formos dokumento – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto.

18. Pareiškėjas, vykdydamas įstatymais priskirtą veiklą ir funkcijas, galėjo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai. Pareiškėjo vienvaldiškai 2017 m. birželio 9 d. surašytas ir pasirašytas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 4, kurio forma patvirtinta Metodikos 1 priede, neteisėtas. Metodikoje nurodytos nustatytos formos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto surašymo tikslas yra įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apimtį ir dydį vietoje (Metodikos 2 p.). Pagal MĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 18 straipsnio ir Metodikos 2 punkto nuostatas, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūra ir akto surašymas bei laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimas yra atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos kompetencijos sritis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014/510 „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų žalai apskaičiuoti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kurios kompetencijai yra priskirta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūra ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto surašymas bei laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimas pagal minėtų teisės aktų nuostatas. Teismas konstatavo, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas nėra faktinių aplinkybių konstatavimo dokumentas.

19. Teismas pabrėžė, kad nekyla abejonių, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjas netinkamai atliko nustatytas funkcijas, viršydamas savo įgaliojimus bei pažeisdamas skundžiamame akte nurodytus teisės aktus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog bet kokie valstybės tarnautojo veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjas nevykdė pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų, padarydamas tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, šiuo atveju neteisėtas veikimas, pareigų netinkamas atlikimas, pažeidžiant nurodytus teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir pasekmės, susijusios su minėtų teisės aktų reikalavimų nevykdymu. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, jog valstybės tarnautojas pažeidė teisės normas, imperatyviai įpareigojančias asmenį elgtis atitinkamu būdu. Kaip minėta, minėtos teisės normos įpareigojo pareiškėją spręsti ūkininko 2017 m. birželio 9 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateiktą prašymą dėl šernų daromos žalos jo kukurūzų laukams ir žirnių pasėliams laikantis nustatytos tvarkos ir procedūrų, kurių pareiškėjas nevykdė, pats vienas, ne kaip komisijos narys, atlikdamas veiksmus, kurie viršijo jo kompetenciją.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytam imperatyviam tarnybinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminui, teismas, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsniu ir jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nagrinėjamos šioje administracinėje byloje, paaiškėjo tiriant kitą – pirmesnį pareiškėjo tarnybinį nusižengimą dėl jo nebuvimo 2017 m. birželio 9 d. tarnyboje. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2017 m. liepos 11 d. išvada dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo D. Š. tarnybinio nusižengimo. Nurodyto tyrimo metu paaiškėjo, jog pareiškėjas savo nebuvimo darbe faktą grindė tuo, kad jis vykdė savo funkcijas, susijusias su ūkininko laukinių gyvūnų nuniokotų pasėlių apžiūra. Taigi, minėto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėjo kito galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, susijusios su netinkamu pareigų atlikimu tiriant minėto ūkininko prašymą dėl suniokotų pasėlių, todėl atsirado pagrindas inicijuoti ir kito tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taigi, šioje byloje ginčijamas tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant tarnybinį tyrimą dėl kito padaryto tarnybinio nusižengimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo atveju tarnybinė nuobauda buvo paskirta taikant specialų – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos terminą nuobaudai paskirti, t. y. ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, priešingas aiškinimas prieštarautų susiformavusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teismas konstatavo, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti nėra praleistas.

21. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis (5–7 p.), taip pat pažymėjo, kad Komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2017/467. Pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. (7.42)-R3-2017/1460 buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Taisyklių 7 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas nebuvo praleistas, kadangi nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo 5 nedarbo dienos. Atsakovas taip pat nepraleido Taisyklių 11 punkte nurodyto 20 dienų termino tarnybiniam nusižengimui tirti, skaičiuotino nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo), nes į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. spalio 30 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (8.6 TPS)-A1-97 „Dėl D. Š. kasmetinių atostogų“ suteiktos kasmetinės atostogos, nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjas sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimus.

22. Vertindamas Komisijos pirmininkės šališkumą, teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina jos šališkumo pareiškėjui. Komisijos pirmininkė, Komisijai nustačius galimo kito pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymius, inicijavo pareiškėjui kito tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdydama savo tarnybines funkcijas ir pareigas, nepažeisdama įstatymų nustatytos tvarkos, tinkamai atlikdama savo pareigas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo vertinti, jog Komisijos pirmininkė turėjo asmeninį suinteresuotumą pareiškėjo nubaudimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo nušalinimo teise, įtvirtinta Taisyklių 9 punkte. Be to, teismas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda paskirta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Teismas taip pat nusprendė, kad kiti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl procedūrinių pažeidimų, susijusių su pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymo ir nusižengimo tyrimo terminais yra nepagrįsti.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, teismas, nurodė, kad pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, įvertinus, kad pareiškėjui anksčiau per vienerius metus jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas nusprendė, kad nurodyta aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

24. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta tinkamai, atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas ištirtas ir nuobauda paskirta iš esmės nepažeidžiant valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės taikymą reglamentuojančių VTĮ 28–30 straipsnių nuostatų, apibrėžiančių tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus, asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas, ir šias procedūras detaliau reglamentuojančių Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių, reikalavimų.

III. 25. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

26. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi buvo netinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės normos nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai rėmėsi teismų praktika.

27. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo objektyvumo ir nešališkumo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepagrindė ir nemotyvavo teiginių, pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių dėl Komisijos šališkumo argumentuotai nepaneigė, be to, nevertino administracinių teismų praktikos šiuo klausimu. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-80/2011) pripažįstama, kad aplinkybė, jog tie patys asmenys inicijavo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir vėliau būdami Komisijos nariais tyrė ir priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali duoti pagrindą pareiškėjui manyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas, o tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas, galėjo būti atlikti bei priimti šališkai ir neobjektyviai. Nagrinėjamu atveju vienas valstybės tarnautojas (R. Z.) dalyvavo išaiškinant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, inicijavo tarnybinio tyrimo pradėjimą, būdama šio tyrimo Komisijos pirmininke atliko tyrimą bei pateikė siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl R. Z. šališkumo.

28. Pareiškėjas nurodo, kad buvo praleistas tarnybinės atsakomybės taikymo terminas. Atsakydamas į atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma išimtis, nustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas pabrėžia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas pabrėžia, kad nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, susijusia su 3 metų senaties termino taikymo tarnybinei nuobaudai skirti aiškinimu, kai atliekamas kompetentingos institucijos patikrinimas. Minėtoje byloje buvo išaiškinta kompetentingos institucijos patikrinimo reikšmė, konkrečiai nurodant, kad į VTĮ 30 straipsnio 1 dalies priešpaskutiniame sakinyje minimus atvejus patenka ir ikiteisminio tyrimo atlikimas, taip pat buvo išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas turi būti prilyginamas šioje teisės normoje minimam kompetentingos institucijos patikrinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino tyrimo dėl atitinkamo pažeidimo (nebuvimo tarnyboje) atlikimą kompetentingos institucijos patikrinimui jau dėl kito pažeidimo (pareiškimo priėmimo ir nagrinėjimo) ir kitoje byloje.

29. Pareiškėjas pažymi, kad, aiškinant priešingai VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl be kokio galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tarnybinė nuobauda galėtų būti skirta per trejus metus nuo pažeidimo padarymo, prieš tai inicijavus tarnybinį patikrinimą dėl pažeidimo aplinkybių tyrimo, kaip yra nagrinėjamu atveju. Tokia situacija suponuotų nelogišką ir prieštaringą išvadą, kad, esant duomenų apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytų 6 mėnesių ar 3 metų terminų taikymas priklausytų nuo to, ar dėl veiksmų (neveikimo) sudarančių tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, ar iškart, kaip numatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkte, buvo atliktas galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas.

30. Pareiškėjas pažymi, kad tik kompetentingos institucijos išvada, surašyta atlikus tarnybinį patikrinimą, gali būti pagrindu tarnybinei nuobaudai skirti. Tokia išvada buvo priimta tik 2017 m. liepos 11 d., t. y. jau prasidėjus ginčijamo tarnybinio nusižengimo tyrimui, kuris buvo pradėtas 2017 m. birželio 30 d. Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. liepos 11 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo konstatuotas visiškai savarankiškas ir objektyvia puse skirtingas tarnybinis nusižengimas (nebuvimas darbo vietoje), taip pat šioje išvadoje nebuvo analizuotas, tiriamas, juo labiau nustatytas, o tik paminėtas kitas, t. y. ginčijamas tarnybinis nusižengimas (pareiškimo priėmimas ir nagrinėjimas), todėl, dėl išdėstytų aplinkybių, nėra jokio pagrindo taikyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

31. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nenustačius VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti 3 metų senaties terminą, ir, praleidus nustatytą bendrąjį 6 mėnesių terminą, paskirta nuobauda savaime tampa negaliojanti.

32. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

34. Atsakovas papildomai nurodo, kad tik tiriant pirmąją pareiškėjo tarnybinę nuobaudą, paaiškėjo, kad, kaip ir nurodo pats pareiškėjas savo skunde, tiriant jo nebuvimo darbe aplinkybes, automatiškai buvo tiriamos ir aplinkybės, dėl kokių priežasčių jis nebuvo darbe. Pareiškėjas savo nebuvimo darbe faktą įrodinėjo, kad jis vykdė savo funkcijas, susijusias su ūkininko pasėlių apžiūra, ir todėl šios aplinkybės buvo analizuojamos taip pat. Tokioje situacijoje, kaip jo pirmosios nuobaudos tyrimo papildoma išdava paaiškėjo, kad jis, tiriamų aplinkybių, dėl ko jis nebuvo darbe, atžvilgiu, atsirado pagrindas inicijuoti kito tarnybinio nusižengimo tyrimą. Aplinkybės, kurias pareiškėjas pateikė, kaip, jo nuomone, pagrindžiančias nebuvimo darbe faktą, Komisija atitinkamai vertino ir tame jų tyrime ir vertinime įžvelgė pareiškėjo kito tarnybinio nusižengimo požymius. Todėl ir buvo inicijuotas kitas tyrimas, dėl kurio vyksta bylos nagrinėjimas. Priešingu atveju, susidarytų tokia nelogiška situacija, kad, paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už nebuvimą darbe be pateisinamų priežasčių ir tiriant šios nuobaudos aplinkybes paaiškėjus, kad be to dar yra ir galbūt padarytas kitas tarnybinis nusižengimas ir jo netiriant, būtų paneigta valstybės tarnybos instituto esmė ir iškreipiami jos reguliuojami santykiai tarp darbdavio ir valstybės tarnautojo.

35. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas pats teigia ir pripažįsta, jog, tiriant jo pirmąją nuobaudą, šio tarnybinio nusižengimo tyrimo objektas taip pat buvo ūkininko pareiškimo priėmimo ir nagrinėjimo aplinkybės, todėl manome, kad šiuo atveju taikytina VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti išimtį, kai netaikomas 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, o būtent tai, kad, šioje byloje ginčijamas tarnybinis nusižengimas nustatytas, kai buvo atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo.

37. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl netinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės ginčo santykiams, bei nesutikimu dėl teismų praktikos taikymo ir nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo vertinimo.

38. Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nustatymo apimties bei jų vertinimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi nustatomos faktinėmis aplinkybėmis.

39. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl Komisijos narės R. Z. šališkumo, toje apimtyje, kad ji inicijavo tarnybinio tyrimo pradėjimą ir vėliau būdama šio tyrimo Komisijos pirmininke atliko tyrimą dėl pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo remiamasi bendrosiomis nešališkumo vertinimo nuostatomis.

40. Bendri nešališkumo vertinimo principai yra išdėstyti teismų praktikoje vertinant teisėjų nešališkumą. Laikomasi pozicijos, kad nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims. Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, bylos šalies požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2010).

41. Todėl kiekvienu atveju vertinant asmens, priimančio sprendimą, darančio poveikį kito asmens teisėms, nešališkumą būtina įvertinti ar šališkumo bei neobjektyvumo regimybė yra objektyviai pagrįsta tuo, kad administracinio akto priėmimą gali įtakoti jį priimančio asmens privatūs ir asmeniniai interesai ar išankstinis nusistatymas.

42. Šio ginčo atveju komisijos narė R. Z. 2017 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu pranešė vadovui apie galimai pareiškėjo padarytą pažeidimą, kurio tyrimo komisijoje vėliau ji dalyvavo.

43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone ši aplinkybė negali paneigti pažeidimo tyrimo komisijos tyrimo išvados objektyvumo. Vien tik pranešimas apie padarytą tarnybinį nusižengimą nėra pakankamas pripažinti Komisijos narės R. Z. objektyviai pagrįstu išankstiniu nusistatymu ar suinteresuotumu. Nesant objektyviai pagrįstos abejonės dėl komisijos narės R. Z. objektyvumo bei nešališkumo nėra pagrindo pripažinti Komisijos sudėtį neteisėtą ir pareiškėjo nurodytu pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą.

44. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-80/2011 suformuota pozicija dėl tarnybinio nusižengimo komisijos teisėtumo vertinimo savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos šioje byloje situacijos, kadangi minėtoje byloje du komisijos nariai iš trijų buvo pripažinti galimai šališkais ir neobjektyviais dėl tiesioginio pavaldumo su pažeidimą padariusiu asmeniu ir dėl pranešimo apie padarytą nusižengimą, todėl išaiškinimai, išdėstyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-80/2011 šiam ginčui, kaip suformuota praktika panašiose bylose, netaikytini.

45. Nuobaudos skyrimo terminai nustatyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi (2012 m. birželio 5 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2041 įsigaliojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.). Šiam ginčui yra aktualūs nustatyti šešių mėnesių ir trijų metų terminai nuobaudai skirti, kadangi šie terminai yra naikinamieji ir juos praleidus yra pagrindas panaikinti aktą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

46. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada patvirtina, kad pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo diena yra 2019 m. birželio 9 d. gauto prašymo, kuri tyrė pareiškėjas, diena. Tarnybinė nuobauda dėl minėto prašymo tyrimo tvarkos pažeidimo pareiškėjui paskirta ginčijamu 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu. Todėl formaliai skaičiuojant 6 mėnesių terminą nuobaudai skirti, skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos, terminas ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo pasibaigęs. Tačiau VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos aplinkybės kada 6 mėnesių terminas netaikomas ir taikomas bendras trijų metų senaties terminas nuobaudai skirti. Šiam ginčui aktuali minėtos normos nuostata, kad 6 mėnesių terminas netaikomas kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant tarnybinį patikrinimą.

47. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui inkriminuotas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo tiriant kitą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Tai patvirtina 2017 m. birželio 27 d. Komisijos posėdžio protokolo įrašas apie tai, kad Komisijai buvo pateikti duomenis apie pareiškėjo tirtą 2017 m. birželio 9 d. prašymą (b. l. 39–40), komisijos narės R. Z., tiriančios kitą pareiškėjo pažeidimą, 2017 m. birželio 29 d. Tarnybinis pranešimas vadovui apie pareiškėjo galimai 2017 m. birželio 9 d. padarytą pažeidimą (b. l. 10) bei pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo 2017 m. lapkričio 17 d. tyrimo išvada apie pareiškėjo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo aplinkybes (b. l. 13–19).

48. Minėti įrodymai nėra paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jais remiasi ir daro išvadą, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant kito tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl tokiu atveju netaikytinas šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti skaičiuojant jo pradžia nuo pažeidimo padarymo dienos ir taikytinas trijų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

49. Atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė nesibaigus trijų metų terminui, todėl termino nuobaudai skirti nepraleido.

50. Pareiškėjui buvo paskirtas griežtas papeikimas ir nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Tyrimo išvadoje nurodyta ankstesnės nuobaudos paskyrimo įsakymo Nr.(8.4TPS)-A2-245 data 2017 m. lapkričio 20 d. (b. l. 18). Tačiau pareiškėjas šioje byloje nagrinėjamą nusižengimą padarė 2017 m. birželio 9 d., tai yra iki minėto įsakymo 2017 m. lapkričio 20 d. priėmimo dienos.

51. VTĮ 301 straipsnio 2 dalies 3 punktu nustatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra jei per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padaromas kitas tarnybinis nusižengimas (2011 m. balandžio 28 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1369 įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 1 d.). Pareiškėjas pažeidimą padarė iki nuobaudos paskyrimo, todėl ši aplinkybė nepagrįstai pripažinta pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

52. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra įrodytas, apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su atsakovo Tyrimo išvadoje pažeidimą apibūdinančių aplinkybių vertinimu, todėl daro išvadą, jog nesant pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo keistinas ir pareiškėjui paskirta nuobauda keistiną į švelnesnę, tai yra papeikimą.

53. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo D. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. (8.4 TPS)-A2-267 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir paskirtą D. Š. tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą pakeisti į papeikimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius