2021-10-20 Nr. AB-22060-3-61-3-01101-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2399-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01101-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. A.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. KT-82 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Tarybą pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. pateiktą skundą išnagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą Tarybai dėl teismo ekspertės D. A. (toliau – ir ekspertė, teismo ekspertė, D. A.) Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimų. Taryba priėmė Sprendimą, su kuriuo pareiškėja nesutinka. Pareiškėjos nuomone, Tarybos Sprendimas yra neteisėtas, nes Taryba netinkamai įvertino teismo ekspertės D. A. etiką ir rėmėsi išimtinai tik ekspertės pateiktais paaiškinimais. Teismo ekspertė 2019 m. rugpjūčio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“ (toliau – ir UAB „VVM Sevis“) atstovui tiesiog pateikė atsakymą, jog nesutinka atlikti papildomos ekspertizės, tačiau nesutikimo priežasčių apskritai nepateikė. 2020 m. sausio 7 d. rašte Tarybai teismo ekspertė jau nurodė, jog įvertinus laiko sąnaudas, nusprendė, kad tokios apimties ekspertizės artimiausiu laiku atlikti negalės, tačiau negalėjimas atlikti ekspertizę nesiejamas su UAB „VVM Servis“ atstovo nurodytais klausimais. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą tik tuo atveju, jeigu jis mano, kad pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją, bet šių aplinkybių ekspertė nenurodė ir nepripažino. Pareiškėja pažymėjo, kad šalis, besikreipianti į ekspertą, gali nurodyti tik preliminarius klausimus, o galutinius klausimus suformuluoja teismas nutartimi, paskirdamas teismo ekspertizę, todėl ekspertės teiginiai, jog šalių atstovams pateikė skirtingus atsakymus, atsižvelgiant į paklausime nurodytus klausimus, neeliminuoja skunde nurodytų etikos normų pažeidimo. Pareiškėjos nuomone, ekspertė, atsisakydama atlikti papildomą ekspertizę atsakovo UAB „VVM Servis“ atstovui prašant ir sutikdama atlikti papildomą ekspertizę byloje priešingos šalies atstovui prašant, pažeidė pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principą, bei nešališkumo principą.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. sutikime teismo ekspertė sutiko atsakyti į 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus su „Afford Trade“ OU veikla susijusius klausimus, t. y. ekspertė pakartotinai sutiko atsakyti į klausimus, kurie nesusiję su teismo ekspertės turimomis specialiomis žiniomis, o yra išimtinai teisinio pobūdžio klausimai, kaip kad, pvz., „Kokio dydžio žalą UAB „Ecoil“ patyrė atsakovams (vienas iš atsakovų ir „Afford Trade“ OU) neteisėtai pasinaudojus UAB „Ecoil“ komercinėmis paslaptimis?“. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, bei pabrėžė, kad tiek teismų praktikoje, tiek teisinėje literatūroje pripažįstama, kad teisinės žinios nėra laikomos specialiosiomis žiniomis Teismo ekspertizės įstatymo atžvilgiu, nes daryti išvadas dėl byloje taikomų normų turinio yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad ekspertė įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jai suteiktas verslo vertintojo pažymėjimas ir nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas. Pareiškėjos manymu, teismo ekspertė, 2019 m. spalio 21 d. sutikdama atsakyti į buhalterinės apskaitos žinių reikalaujančius klausimus (klausimus, apie pelną, negautas pajamas ir kt.), susijusius su „Afford Trade“ OU veikla, siekdama atsakyti ne į jos jo kompetenciją ir už jos specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimu, pažeidė Etikos kodekso 5.1 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, 7.3 punktą, nustatantį, jog teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis; Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis. Pareiškėja pažymėjo, kad teismo ekspertizės metu yra nustatomos tik faktinės konkrečios situacijos aplinkybės, o vertinamojo pobūdžio teiginiai konkretaus bylos dalyvio atžvilgiu apie jo teises, pareigas bei atsakomybę yra laikytini teisinio pobūdžio teiginiais, kuriuos teikti gali tik teismas, todėl akivaizdu, kad vien tik duodama sutikimą atsakyti į teisinius klausimus, ekspertė pažeidžia pareigą atsisakyti spręsti ne jos kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis.

5. Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skunde teismui iš esmės keliami tie patys klausimai, dėl kurių buvo pasisakyta skundžiamame Sprendime. Atsakovas pažymėjo, jog Taryba išsamiai išnagrinėjo 2019 m. lapkričio 26 d. skunde nurodytas aplinkybes ir skundžiamą sprendimą motyvavo ne vien teismo ekspertės paaiškinimais, bet įvertino Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 priimtas nutartis, taikė aktualias teisės aktų nuostatas. Atsakovas nurodė, kad dėl ekspertizės (taip pat ir papildomos) paskyrimo bei pavedimo ją atlikti konkrečiam teismo ekspertui kiekvienu atveju sprendžia teismas. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas papildomą ekspertizę atsakant į 23 klausimus pavedė atlikti ne D. A., o kitai teismo ekspertei, todėl ekspertė D. A. neturėjo pareigos atvykti ir duoti objektyvią išvadą, t. y. atlikti papildomą ekspertizę atsakant į minėtus klausimus, todėl nelaikytina, jog ji pažeidė CPK 214 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Taryba pabrėžė, kad atsižvelgusi į teismo ekspertams keliamus aukštesnius elgesio standartus, t. y. Etikos kodekse įtvirtintus reikalavimus nevilkinti ekspertinio tyrimo proceso bei vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, skundžiamame Sprendime tinkamai įvertino teismo ekspertės 2020 m. sausio 7 d. rašte Tarybai nurodytas priežastis, dėl kurių ji 2019 m. rugpjūčio 23 d. informavo vienos iš proceso šalių (UAB „VVM Servis“) atstovą nesutinkanti atlikti papildomos ekspertizės. Atsakovo nuomone, Taryba Sprendime pagrįstai nekonstatavo Etikos kodekse įtvirtinto pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo pažeidimo.

7. Atsakovas paaiškino, jog Taryba nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 proceso šalių – UAB „VVM Servis“ bei UAB „Ecoil“ – atstovai į teismo ekspertę kreipėsi dėl skirtingų klausimų, todėl teismo ekspertės veiksmai 2019 m. rugpjūčio 23 d. UAB „VVM Servis“ atstovui pateikiant atsisakymą šioje byloje atlikti papildomą ekspertizę ir 2019 m. spalio 1 d. UAB „Ecoil“ atstovui pateikiant sutikimą, nesudarė pagrindo kilti abejonėms dėl jos nešališkumo, objektyvumo ar išankstinio nusistatymo kurios nors iš proceso šalių atžvilgiu.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. KT-82 priėmimo metu civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 nebuvo pateiktų teismo ekspertės išvadų dėl klausimų, susijusių su „Afford Trade“ OU veikla, todėl nebuvo galimybės įvertini, ar teismo ekspertė pasisakė dėl byloje taikomų normų turinio, išreiškė vertinamojo pobūdžio teiginius ar kitaip pateikė nuomonę teisiniais klausimais, ar nuo teisinio vertinimo susilaikė. Atsakovas pažymėjo, kad neturi kompetencijos vertinti teismo nutartimi suformuluotų klausimų, o vien ta aplinkybė, jog teismo ekspertė sutiko ir jai buvo pavesta atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, nesudaro pagrindo konstatuoti Etikos kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimo.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. skundo Tarybai dalyje, kuri buvo priimta nagrinėti, kėlė klausimą tik dėl teismo ekspertės sutikimo atsakyti į teisinio pobūdžio klausimus, o skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė naujus argumentus dėl profesionalumo principo ir kitų teisės aktų pažeidimo, todėl šiais klausimais Taryba nepasisakė.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. pateikė paaiškinimus, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, bei netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2019 m. lapkričio 26 d. skundu (toliau – ir Skundas) kreipėsi į Tarybą dėl teismo ekspertės D. A. profesinės etikos kodekso pažeidimų, prašydama įvertinti D. A. veiksmus, susijusius su teismo eksperto elgesiu civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 ir, nustačius pažeidimus, skirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 24 punkte nustatytas poveikio priemones. Taryba priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl papildomos ekspertizės atlikimo (2019 m. gruodžio 16 d. rezoliucija). Taryba 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. KT-82 pareiškėjos Skundo dalį, kuri buvo priimta nagrinėti, atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime Taryba nurodė, kad D. A. nepažeidė teisė aktų reikalavimų, nes nebuvo šaukiama atvykti į teismą ir duoti objektyvią išvadą (atlikti papildomą ekspertizę) civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020. Sprendimą atsisakyti atlikti papildomą ekspertizę ekspertė priėmė atsižvelgusi į laiko sąnaudas ir siekdama nevilkinti teismo laiko. Taryba, peržiūrėjusi teismo ekspertai proceso šalių pateiktus klausimus formaliuoju aspektu, nustatė, kad proceso šalys į teismo ekspertę kreipėsi dėl skirtingų klausimų. Taryba pažymėjo, kad 2019 m. spalio 21 d. teismas pakartotinai pavedė teismo ekspertei atsakyti į klausimus, ekspertizės aktas dar nepateiktas, todėl nėra galimybės spręsti, ar ekspertė atliko teisinį vertinimą.

13. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Teismo ekspertizės įstatymas, Etikos kodeksas bei Reglamentas.

14. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Taryba priėmė nagrinėti tik pareiškėjos Skundo dalį (dėl ekspertės D. A. veiksmų, atsisakant civilinėje byloje e2-69-603/2020 atlikti papildomą ekspertizę), ir tik dėl šios Skundo dalies yra priimtas skundžiamas Sprendimas. Pareiškėja sprendimo priimti nagrinėti tik Skundo dalį teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, jis įsiteisėjo.

15. Teismas, vertindamas skundo teiginius, kad Sprendime Taryba netinkamai vertino ekspertės etiką, pritarė atsakovo pozicijai ir padarė išvadą, kad D. A. ginčo epizode nepažeidė Etikos kodekso 8 ir 9 punktų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Taryba ištyrė ir nustatė visas ginčijamam epizodui reikšmingas faktines aplinkybes (Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 nekvietė D. A. teismo eksperte; D. A. Tarybai nurodė, kad sprendimą atsisakyti atlikti papildomą ekspertizę UAB „VVM Servis“ atstovui ji priėmė atsižvelgusi į laiko sąnaudas (pateiktų klausimų skaičių ir turinį bei savo turimus einamuosius darbus)), ir jas teisingai įvertino. Teismas pažymėjo, kad D. A. 2020 m. sausio 7 d. paaiškinimuose išvardijo savo einamuosius darbus, paaiškino papildomos ekspertizės keliamų klausimų skaičių ir pobūdį, ir teismas nenustatė, kad šie trečiojo suinteresuoto asmens pateikti motyvai būtų formalūs ar neatitiktų tikrovės, tokių argumentų nenurodė ir pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad Tarybos Sprendime aiškiai konstatuota, kad UAB „VVM Servis“ atstovo teismo ekspertei pateiktame patikslintame klausimų sąraše nurodyti 23 patikslinti klausimai dėl papildomos ekspertizės civilinėje byloje skyrimo, susiję su UAB „Ecoil“, UAB „VVM Servis“ ir „Afford Trade“ OU veikla. Tuo tarpu UAB „Ecoil“ atstovas į teismo ekspertę kreipėsi dėl sutikimo atsakyti į 13 klausimų, susijusių su „Afford Trade“ OU veikla, į kuriuos teismo ekspertei buvo pavesta atsakyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi; o iki Tarybos Sprendimo kitokių ekspertizės aktų ekspertė nepateikė, 2019 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pavedė jai pakartotinai atsakyti į tam tikrus klausimus, todėl nesant ekspertės išvadų, negalima spręsti, ar ji galimai atliko teisinį vertinimą.

16. Teismas konstatavo, jog pareiškėja, nesutikdama su Tarybos Sprendimu, subjektyviai kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, tačiau tai nedaro Tarybos Sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, bei pažymėjo, kad argumentų, paneigiančių Tarybos poziciją (dėl klausimų ekspertei netapatumo, ekspertės užimtumo ir t.t.), skunde teismui nėra, teismas jų taip pat nenustatė.

17. Teismas, vertindamas skundo teiginius, kad Taryba nepagrįstai rėmėsi tik trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių D. A. paaiškinimus, jų nepaneigia ir LITEKO duomenų sistemos informacija apie civilinę bylą Nr. e2-69-603/2020, jos eigą ir t. t.

18. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Taryba išsamiai išanalizavo susiklosčiusią ginčo situaciją, išklausė abi šalis, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl sprendė, kad jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas taip pat netenkino išvestinio reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Skundą, bei atmetė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 19. Pareiškėja V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos V. M. skundą tenkinti pilna apimtimi.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Taryba tinkamai nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 nekvietė D. A. teismo eksperte, todėl D. A. nepažeidė CPK 214 straipsnio 1 dalies ir 219 straipsnio 1 dalies nuostatų, bei atkreipia dėmesį, jog skunde teismui buvo nurodyta, jog ekspertė pažeidė CPK 214 straipsnio 3 dalies nuostatas, o ne CPK 214 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nepagrįstai atsisakė atlikti papildomą ekspertizę, o ne šaukiama teismo neatvyko duoti išvados.

20.2. Pareiškėjos nuomone, tiek Taryba, tiek teismas klaidingai kaip tinkamus įvertino ekspertės 2020 m. sausio 7 d. tarybai pateiktame rašte nurodytus paaiškinimus dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „VVM Servis“ pateikto prašymo dėl papildomos ekspertizės byloje, jog įvertinus laiko sąnaudas, ekspertė nusprendė, kad tokios apimties ekspertizės artimiausiu laiku atlikti negalės. Pareiškėja pažymi, jog bylos šalims aplinkybė dėl tariamo teismo ekspertės užimtumo paaiškėjo tik jai pateikus minėtą 2020 m. sausio 7 d. paaiškinimą Tarybai, tačiau nei atsakant į paklausimus UAB „VVM Servis“, nei UAB „Ecoil“, teismo ekspertė tokios aplinkybės nenurodė, todėl pareiškėja daro išvadą, jog ekspertė ne dėl laiko stokos atsisakė atlikti papildomą ekspertizę prašant UAB „VVM Servis“, o jos pateikti paaiškinimai dėl užimtumo vertintini kaip deklaratyvūs.

20.3. Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo teismo sprendimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Pareiškėjos nuomone, teismas privalėjo aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime tiriant visus įrodymus ir nustatyti, ar teismo ekspertė, 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikusi neargumentuotą, abstraktų atsisakymą atlikti papildomą ekspertizę toje pačioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, nepažeidė CPK 214 straipsnio 3 dalies bei Etikos kodekso 9 punkto reikalavimų. Pasak pareiškėjos, nei Taryba, nei teismas nevertino, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo ekspertė nepateikė jokių įrodymų, jog atlikti papildomos ekspertizės negalės atlikti būtent dėl savo užimtumo, nenustatė, ar tokios aplinkybės (užimtumas, kiti darbai, kt.) egzistavo. Pareiškėjos teigimu, abejonių dėl ekspertės užimtumo kelia aplinkybė, jog praėjus mėnesiui, kitos proceso šalies civilinėje byloje atstovui pasiteiravus, ar teismo ekspertė gali atlikti papildomą ekspertizę, teismo ekspertė jau turėjo pakankamai laiko papildomai teismo ekspertizei.

20.4. Pareiškėjos nuomone, teismas klaidingai įvertino, jog teismo ekspertė sutiko atlikti papildomą ekspertizę, kai kreipėsi UAB „Ecoil“ atstovas, nes vykdė savo įsipareigojimus, kylančius iš 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties paskirti ekspertizę. Pareiškėjos teigimu, įpareigojimo „pabaigti“ teismo ekspertizę teismo ekspertei nebuvo, kadangi ekspertė pabaigė 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi skirtą atlikti ekspertizę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – ekspertizės aktą Nr. 1711/56 E bei išvadą dėl jos atlikimo, todėl, pareiškėjos nuomone, UAB „Ecoil“ prašymas atlikti papildomą ekspertizę negali būti vertinamas kaip 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi skirtos ekspertizės tąsa. Pareiškėja pažymi, jog išvadą, kad tai buvo papildoma ekspertizė, patvirtina aplinkybė, jog ekspertei buvo papildomai sumokėta, tuo tarpu, pareiškėjos nuomone, ekspertei vykdžius įsipareigojimus, kylančius iš 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, papildomai mokėti nereikėtų.

20.5. Pareiškėja pažymi, jog ekspertė 2020 m. sausio 7 d. atsakyme pateikė klaidinančius duomenis, jog UAB „VVM Servis“ pateikus 23 klausimus faktiškai galima suskirstyti į 63 klausimus, bei nurodo, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jog pati teismo ekspertė, UAB „VVM Servis“ atsisakydama atlikti papildomą teismo ekspertizę, nurodė, jog į dalį pateiktų klausimų jau yra atsakyta ir pateikta Ekspertizės akte Nr. 1711/56 E, t. y. ekspertė teikė prieštaringus argumentus, bet teismas to neįvertino.

20.6. Pareiškėjos nuomone teismas nepagrįstai vertino UAB „VVM Servis“ prašymo dėl papildomos ekspertizės klausimų turinį ir UAB „Ecoil“ klausimus, kadangi skunde teismui buvo akcentuota, jog teismo ekspertė turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu ji mano, kad pateikta medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jai pateiktas klausimas viršija jos kvalifikaciją ar kompetenciją, tačiau ekspertė nenurodė nei vienos CPK 214 straipsnio 3 dalyje nurodytos priežasties, kuri jai pagrįstai leistų atsisakyti atlikti papildomą ekspertizę ir nepažeisti Etikos kodekso 9.1 punkto. Pareiškėja pažymi, jog ekspertui atlikus vieną ekspertizę byloje, papildoma ekspertizė paprastai skiriama tam pačiam ekspertui, nes jis jau susipažinęs su byla.

20.7. Pareiškėja, pasisakydama dėl teismo argumento, jog iki Tarybos Sprendimo kitokių ekspertizės aktų ekspertė nepateikė, todėl nesant ekspertės išvadų, negalima spręsti, ar ji galimai atliko teisinį vertinimą, pažymi, jog teikiant apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 jau buvo pateikta D. A. teismo ekspertizės išvada, kuri turi būti tiriama kaip naujas įrodymas ekspertės kvalifikacijai įvertinti.

20.8. Pareiškėja pabrėžia, kad ekspertė sutiko atsakyti į 2017 m. kovo mėn. 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje suformuluotus klausimus, susijusius su „Afford Trade“ OU veikla, t. y. į klausimus, kurie yra išimtinai teisinio pobūdžio klausimai, todėl tiek Taryba, tiek teismas privalėjo vertinti, ar tokiu būdu ekspertė nepažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, tačiau nei Taryba, nei teismas neatsakė į skundo argumentą, jog vien tik teismo eksperto sutikimas duoti išvadą į jo kompetenciją nepatenkančius klausimus yra Etikos bei Teismo ekspertizės įstatymo pažeidimas. Pareiškėja pabrėžia, kad D. A. gali atlikti tik nekilnojamojo turto bei verslo vertinimo ekspertizes, tačiau nepateikė duomenų, jog gali atlikti būtent buhalterinę ekspertizę (nekalbant apie atsakymus į teisės klausimus). Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar teismo ekspertė, duodama rašytinį sutikimą atlikti 2019 m. spalio 21 d. teismo nutartimi paskirtą teismo ekspertizę, privalėjo laikytis imperatyviai įstatyme įtvirtintos pareigos atsisakyti atlikti ekspertizę dėl netinkamos kvalifikacijos.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog tiek Taryba tiek teismas netinkamai vertino kaip pagrįstą pareiškėjos Tarybai pateiktą 2020 m. sausio 7 d. paaiškinimą dėl užimtumo, pažymi, jog nagrinėjamu atveju į teismo ekspertę dėl sutikimo atlikti papildomą ekspertizę kreipėsi vienos iš proceso šalių (UAB „VVM Servis“) atstovas, kurį teismo ekspertė 2019 m. rugpjūčio 23 d. informavo, jog papildomos ekspertizės atlikti ji nesutinka. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 atlikti papildomą ekspertizę ir atsakyti į 23 klausimus buvo pavesta ne D. A., o kitai teismo ekspertei, todėl tiek Taryba, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė CPK 214 straipsnio nuostatų bei Etikos kodekso pažeidimų.

22.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ekspertės pateikti 2020 m. sausio 7 d. paaiškinimai dėl užimtumo neatitinka tikrovės, pažymi, jog tiek Taryba, tiek pirmosios instancijos teismas vertino teismo ekspertės nurodytus motyvus bei pripažino juos objektyviais, o nesant pareiškėjos pateiktų įrodymų, kurie paneigtų teismo ekspertės nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti teismo ekspertės pateiktų paaiškinimų patikimumu. Atsakovas akcentuoja, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 matyti, jog pareiškėja sutiko su kitos teismo ekspertės kandidatūra papildomai ekspertizei atlikti ir teismo ekspertės D. A. pateikto sutikimo minėtoje byloje neginčijo.

22.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad teismo ekspertė UAB „Ecoil“ atstovui pateikė 2019 m. spalio 1 d. sutikimą atsakyti į 13 klausimų ne vykdydama įsipareigojimus, kylančius iš 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 paskirti ekspertizę, bet atliko papildomą ekspertizę, bei nurodo, kad iš teismo ekspertės 2019 m. spalio 1 d. UAB „Ecoil“ atstovui duoto sutikimo atlikti verslo įvertinimo ekspertizę matyti, jog teismo ekspertė šiuo atveju sutiko atsakyti į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi pateiktus klausimus, į kuriuos dėl dokumentų stokos nebuvo atsakyta pateikus 2017 m. gruodžio 28 d. ekspertizės aktą Nr. 1711/56 E.

22.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog vien tik teismo eksperto sutikimas duoti išvadą į jo kompetenciją nepatenkančiais klausimais yra Etikos kodekso bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo pažeidimas, paaiškino, kad, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Taryba neturėjo ekspertės pateiktų išvadų teisiniais klausimais, todėl nebuvo galimybės įvertinti, dėl kurių klausimų teismo ekspertė pateikė atsakymus, nustatyti, ar teikdama atsakymus į teismo suformuluotus klausimus, teismo ekspertė pasisakė dėl byloje taikomų normų turinio, išreiškė vertinamojo pobūdžio teiginius ar kitaip pateikė nuomonę teisiniais klausimais, ar nuo teisinio vertinimo susilaikė, todėl aplinkybė, jog teismo ekspertė sutiko ir jai buvo pavesta atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, nesudaro pagrindo konstatuoti Etikos kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimo. Atsakovas pažymi, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ekspertės surašytas 2020 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės aktas Nr. 20/08/70 E skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo pateiktas ir vertinamas, todėl jis neturi būti vertinamas ir dabar.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog palaiko bei sutinka su visais Tarybos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais ir nuomone; nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. KT-82 teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Taryba išsamiai išanalizavo susiklosčiusią ginčo situaciją, išklausė abi šalis, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

26. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, sprendimas yra nemotyvuotas.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnis numato, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

28. Byloje nustatyta (be kita ko, atsižvelgiant į atsakovo bei vėliau pirmosios instancijos teismo priimtą pareiškėjos reikalavimų dalį, kuri apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas), kad pareiškėja, manydama, jog teismo ekspertė 2019 m. rugpjūčio 23 d. vienos iš civilinės bylos šalių atstovui atsisakydama atlikti papildomą ekspertizę civilinėje byloje, o vėliau 2019 m. spalio 1 d. kitos civilinės bylos šalies atstovui sutikdama atlikti papildomą ekspertizę, pažeidė Etikos kodekso 8 ir 9 punktų reikalavimus, kreipėsi į atsakovą ir prašė pripažinti teismo ekspertę pažeidus profesinę etiką. Atsakovas, išklausęs pareiškėją ir teismo ekspertę, įvertinęs kitus surinktus įrodymus, skundžiamu 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pripažino, jog teismo ekspertė nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių teismo ekspertų profesinę etiką, reikalavimų.

29. Visų pirma teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, o rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentais, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aktualios Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos 41 straipsnio 2 dalimi ir Tarybos nuostatų 5.3 punktu, Tarybai yra pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, o tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų veiklos principų. Aptartos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Tarybos veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).

31. Įvertinusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundo dalies, kuri buvo priimta nagrinėjimui Tarybos posėdyje, turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja kėlė teismo ekspertės elgesio atitikimą Etikos kodekso reikalavimams nešališkumo ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms aspektais. Šiuos abu aspektus atsakovas yra aptaręs savo sprendime, šias išvadas patikrino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien ta aplinkybė, kad teismo ekspertė pagal vieno iš civilinio proceso dalyvių prašymą atsisakė atlikti papildomą ekspertizę, negali būti laikoma Etikos kodekso pažeidimu. Kitokios išvados nesuponuoja ir tas faktas, kad vėliau teismo ekspertė toje pačioje civilinėje byloje sutiko atlikti papildomą ekspertizę kitais suformuluotais klausimais. Teismo ekspertės paaiškinimai yra logiški ir suprantami, nėra paneigtos jos nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį ji turėjo daug neatliktų ekspertizių, o UAB „VVM Servis“ prašomos ekspertizės apimtis buvo didelė ir tiesiogiai nesusijusi su anksčiau (2017 m.) tos pačios ekspertės daryta ekspertize toje pačioje civilinėje byloje. Tuo tarpu 2019 m. spalio mėnesį ekspertės buvo atsiklausta, ar ji nesutiktų papildomai atsakyti į ankstesnėje ( 2017 m.) ekspertizėje užduotus klausimus, į kuriuos tuo metu atsakyti trukdė dokumentų stoka, tačiau iš Estijos buvo gauti papildomi dokumentai, suteikiantys galimybę iš naujo bandyti atsakyti į užduotus klausimus. Šie esminiai situacijų skirtumai ir leido atsakovui padaryti pagrįstą išvadą, jog teismo ekspertė savo veika nepažeidė Etikos kodekso reikalavimų. Apeliantės argumentai, kad teismo ekspertė,2019 m. rugpjūčio mėnesį atsisakydama atlikti papildomą ekspertizę, nenurodė jokių priežasčių, o jas įvardijo tik 2020 m. sausio mėnesį paaiškinimuose Tarybai, teisėjų kolegijos nuomone, kelia per aukštą elgesio standartą, kadangi nėra proporcinga reikalauti iš teismo eksperto, kad jis nedelsiant detaliai pagrįstų ir įrodymais patvirtintų atsisakymą atlikti ekspertizę tais atvejais, kai proceso dalyvis teiraujasi tik apie tokios ekspertizės atlikimo galimybę.

32. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti teismo ekspertės kvalifikaciją bei jos atsakymus į teisinio pobūdžio klausimus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Visų pirma, kaip jau minėta šios nutarties 28 punkte, atsakovas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl teismo ekspertės veiksmų iki ekspertizės atlikimo ir skundžiamame sprendime pasisakė būtent dėl šių veiksmų atitikimo Etikos kodekso reikalavimams. Taigi pareiškėjos nusiskundimai teismo ekspertės kvalifikacija ir jos atliktos papildomos ekspertizės kokybe nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Antra, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu. Pažymėtina, jog procesinė teisė teikti įrodymus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojama. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokių priežasčių teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės aktas Nr. 20/08/70 priimtas iki šios administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, nenustatė ir nemato pagrindo tirti teismo ekspertės D. A. atliktos papildomos ekspertizės civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020 turinį.

33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl skundžiamo Tarybos sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas bei buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, iš jo turinio galima lengvai suprasti, kodėl pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo Sprendimą naikinti bei Tarybą įpareigoti pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą.

34. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė