2020-12-09 Nr. AB-23387-3-61-3-03229-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-815-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03229-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 51.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. J. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. (R2-(TT)4954 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020 vykdymo“ ir įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, pašalinant padarytą pažeidimą, ir įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2020 m. spalio 28 d. pateikė atsiliepimą į skundą ir medžiagą, susijusią su ginčijamo rašto panaikinimu. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinės bylos medžiagą pripažino nevieša, neteikiant jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą bei atsakovo įgaliotą atstovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį, jo įgaliotą atstovą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad tikslinga tenkinti atsakovo prašymą ir pripažinti bylos medžiagą nevieša, neteikiant jos susipažinti kitiems asmenims, kadangi teikiamą medžiagą sudaro informacija, turinti komercinę paslaptį, bei gali turėti realią komercinę vertę, be to, Patikrinimo akte nurodyta informacija apima ir privačių asmenų (darbuotojų) atlyginimo klausimus, todėl medžiaga turi būti išsaugota.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendime nurodė, kad Patikrinimo akto medžiagos 70 procentų negali būti pripažinta nevieša, todėl Patikrinimo akto didžiajai daliai negali būti taikomi visiško konfidencialumo apribojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimo 21–24 punktuose pakartotinai išaiškino gamybinės-komercinės paslapties esmę ABTĮ 15 straipsnio nuostatų prasme, be to, Patikrinimo akto išvados neturi komercinės ir profesinės paslapties požymių, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalį. Išvadose nėra minima informacija, kuri apimtų privačių asmenų (darbuotojų) atlyginimo klausimus, kaip neteisingai teigiama teismo skundžiamojoje nutartyje.

Pareiškėjas atskirajame skunde kelia abejones dėl teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria jis buvo įpareigotas pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas nurodo, kad į šį klausimą buvo atsakęs 2020 m. rugsėjo 30 d. skunde, teikdamas, jog tikslinga būtų palaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinių sprendimų administracinėse bylose Nr. eA-20-525/2020 ir Nr. eA-1765-261/2020, kurios, kaip teigia atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, yra susijusios su nagrinėjama administracine byla.

Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime prašo pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas nurodo, kad 2020 m. spalio 27 d. teismui pateikė atsiliepimą į skundą ir medžiagą, susijusią su ginčijamo sprendimo priėmimu, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017, prašydamas teismo šių nutarčių neviešinti, atsižvelgiant į tai, kad šiomis nutartimis bylų medžiaga buvo pripažinta nevieša. Taigi atsakovas, pateikdamas tokį prašymą, neturėjo tikslo visos administracinės bylos Nr. I4-5191-821/2020 medžiagos pripažinti nevieša, o tik Tarybos teikiamus priedus, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nutartys, priimtos ABĮ 49 straipsnio 2 dalies pagrindu, yra galutinės, t. y. įsiteisėja iškart ir negali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju nevieša pripažinta bylos medžiaga, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai laiko komercine paslaptimi, tačiau teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas dėl atskirojo skundo padavimo, kai šioje normoje nustatyta, kad dėl tokios teismo nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi, bylos medžiagą pripažino nevieša, neteikiant jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą bei atsakovo įgaliotą atstovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį, jo įgaliotą atstovą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ABTĮ 8 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant teismo posėdžio viešumą, kartu suteikiant visuomenei teisę stebėti viešą teismo posėdį. ABTĮ 14 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant nedalyvavusių byloje asmenų teisę susipažinti su viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga, kuomet įsiteisėja procesinis sprendimas, užbaigiantis bylos nagrinėjimą. ABTĮ 49 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas siaurąja prasme, nustatantis proceso dalyvių teisę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais (kas apima ir teisę daryti medžiagos kopijas), tuo pačiu užtikrinant šalims ir kitiems proceso dalyviams proceso principų – tiesioginio dalyvavimo, žodinio proceso, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo proceso viešumo principo išimčių, turėtų taikyti ir aiškinti atitinkamas įstatymo leidėjo nustatytas proceso taisykles, nustatytas priklausomai nuo to, kokio pobūdžio viešumo principo apribojimas yra taikomas, būtent, ar teismo proceso viešumo apribojimas yra susijęs su šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teise asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga ar su visuomenės teise dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-441/2012).

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, kuria tenkintas atsakovo prašymas ir nutarta administracinės bylos medžiagą pripažinti nevieša, neteikiant jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą bei atsakovo įgaliotą atstovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį, jo įgaliotą atstovą, priimta vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikrą bylos medžiagą) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014, 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-552/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atskiruoju skundu nėra skundžiama nutartis, priimta ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, todėl procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šia priimta teismo nutartimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia (be kita ko) teisė į tinkamą teismo procesą, nes priėmus pirmosios instancijos teismo nutartį byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentus dėl galimai nepagrįsto viešumo principo ribojimo, proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Tada, esant pateiktiems argumentams šiuo aspektu, ir bus vertinamas ginčijamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumas, ar priimta teismo nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, be kita ko, teisė į tinkamą teismo procesą (ABTĮ 5 str., Konstitucijos 30 str.).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria jis įpareigotas pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, todėl teisėjų kolegija šių pareiškėjo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu, 151 straipsniu, 152 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo J. K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė