2019-07-03 Nr. AB-13885-3-62-3-01407-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1453-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01407-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. su skundu (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d. jis buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. Minėtose patalpose nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas. Pareiškėjas, norėdamas atlikti gamtinius reikalus, turėjo kentėti, kai kitas nuteistasis buvo tualete. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, depresiją.

3. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose. Alytaus PN nurodė, jog galioję teisės aktai nenumatė gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

6. Pareiškėjas galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, ar kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.

7. Alytaus PN nurodė Visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VSC) patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, jog įstaiga atitiko higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Į VSC pareiškėjas nesikreipė. Alytaus PN patalpos įrengtos vadovaujantis galiojusiais teisės aktais.

8. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo, tariamai, patirtą žalą.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpų gyvenamojo ploto trūkumo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas bei su juo laikytų asmenų skaičių, taip pat byloje pateiktą pažymą apie kito nuteistojo perkėlimą, konstatavo, kad pareiškėjo aiškinimas dėl ploto trūkumo liko nepaneigtas, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų negalima nustatyti, jog pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo patalpose buvo 12 miegamųjų vietų. Teismas konstatavo, jog nesant duomenų, liko nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 19 būrio 1 gyvenamoje patalpoje buvo daugiau nei 12 nuteistųjų. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpose vertinamuoju laikotarpiu buvo 16 miegamųjų vietų į bylą pateikta nebuvo, todėl vienam asmeniui tekęs plotas minėtose patalpose skaičiuotinas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš 15 miegamųjų vietų. Teismas nustatė, jog pareiškėją laikant 19 būrio 1 miegamajame, jam teko 3,12 kv. m., todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose jam buvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.

12. Dėl pareiškėjo nusiskundimo, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teismas nurodė, jog Alytaus PN nepateikė konkrečių duomenų apie ginčo laikotarpiu kamerų tipo ir baudos izoliatoriuje įrengtus sanitarinius mazgus, todėl pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo privatumo pažeidimo, t. y. netinkamų sanitarinių mazgų įrengimo kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus patalpose.

13. Pareiškėjas skunde nurodė, jog bendrabučio gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose buvo netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, natūralios ir dirbtinės apšvietos atitiktį galiojusių higienos normų reikalavimams pareiškėjo buvimo jose metu, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų patalpų netinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo vertino pareiškėjo naudai. Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių, nenurodė, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkama natūrali ir dirbtinė apšvieta, be to, į atsakovo atstovą pareiškėjas su skundais nesikreipė, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos darbuotojus, kad Alytaus PN sąmoningai būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį ir trukmę, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

16. Alytaus PN nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino atsakovo atstovo pateiktą medžiagą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai neparemti įrodymais.

17. Natūralaus apšvietimo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir kiti teisės aktai nereglamentuoja, tačiau pirmos instancijos teismas atsakovo atstovui nepateikus tokių duomenų vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus. Nors sprendime teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė kamerų tipo patalpų ir baudos izoliatorių kamerų sanitarinių mazgų fotonuotraukų, ir konstatavo, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo neprašė pateikti fotonuotraukų.

18. Teismas nevertino atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių, kad kiekvienoje kamerų tipo patalpoje ir baudos izoliatoriuje yra atskiras sanitarinis mazgas, kuriame yra tualetas ir praustuvas. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau šiuo atveju tokių įrodymų pateikta nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Atsakovo atstovas Alytaus PN nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino Alytaus PN pateiktą medžiagą, jog kiekvienoje kamerų tipo ir baudos izoliatoriuje yra atskiras sanitarinis mazgas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, todėl priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

24. Teisėjų kolegija, vertindama Alytaus PN apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

25. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tik abstrakčiai nurodė, kad kamerose ir baudos izoliatoriuje yra įrengti sanitariniai mazgai, kuriame yra tualetas ir praustuvas. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, taip pat, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

27. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad, atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kad apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo veiksmus neteisėtais. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino tai, jog pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių, nenurodė, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkama natūrali ir dirbtinė apšvieta, be to, į atsakovo atstovą pareiškėjas su skundais nesikreipė, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, jis patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 400 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimas yra proporcinga ir adekvati kompensacija patirtai skriaudai atlyginti.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė