Legislator Case Law & Legislation
7cf3ecad-41ca-4589-bdb1-7af06b51b8bd AI generated

7cf3ecad-41ca-4589-bdb1-7af06b51b8bd · Kauno apygardos teismas

Case Number 7cf3ecad-41ca-4589-bdb1-7af06b51b8bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-908-657/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10839-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

Legislator headnote

AI generated

7cf3ecad-41ca-4589-bdb1-7af06b51b8bd · Kauno apygardos teismas: IeÅ¡kovai neįrodė, jog jie ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginčo bute ir vedė su juo bendrÄ Å«kį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-908-657/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10839-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

B., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. B., ir V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1314-1110/2020 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, trečiasis asmuo – V. B., ir pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tretieji asmenys – R.

B., J. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. B., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. B., kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovÄ J. B. V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) d., Å¡eimos nariu ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotÄ savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad V. B. 2009 m. kovo 31 d. su savivaldybe sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, iÅ¡sikėlusiam iÅ¡ savininkui grÄ Å¾intos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį Nr. 201-9-197, kuria atsakovė V. B. ir jo Å¡eimos nariams – sÅ«nui V. B., R. B. ir vaikaičiui J. B. – neterminuotai iÅ¡nuomojo 51,74 kv. m. ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. Butas buvo parinktas, kaip pritaikytas neįgaliam ir specialiųjų poreikių turinčiam mirusiojo pagrindinio nuomininko anÅ«kui J. B.. Ginčo buto nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas kartu su Å¡eimos nariais nepertraukiamai faktiÅ¡kai ir realiai gyvena ginčo bute iki Å¡ios dienos, jo globėja moka visus su butu susijusius mokesčius, bute deklaruota jo gyvenamoji vieta.

3. IeÅ¡kovas V. B. taip pat kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jį mirusio tėvo V. B. Å¡eimos nariu bei įpareigoti savivaldybę sudaryti su juo ginčo buto nuomos sutartį.

4. Nurodė, kad minėtas butas nebuvo parinktas kaip pritaikytas neįgaliam ir specialiųjų poreikių turinčiam Å¡eimos nariui. IeÅ¡kovas J. B. Å¡iame bute negyveno. Nuo sutarties sudarymo iki V. B. mirties jis gyveno ginčo bute, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, prižiÅ«rėjo butÄ , su mirusiuoju teikė vienas kitam buitinę paramÄ . IeÅ¡kovas V. B. tÄ darė nuolat, nes V. B. buvo ligotas, juos siejo labai artimas emocinis ryÅ¡ys. Jokio kito turto ir gyvenamosios vietos neturi. IeÅ¡kovo J. B. globėja sutarties sudarymo metu buvo ieÅ¡kovo sutuoktinė ir V. B. marti. V. B. ir R. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas J. B. su globėja ginčo bute negyveno. R. B. mokesčius už butÄ pradėjo mokėti tik po V. B. mirties. Jis pats dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, tačiau ginčo butas yra jo pagrindinė ir vienintelė gyvenamoji vieta.

5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti.

6. Nurodė, kad ieÅ¡kovas J. B. savivaldybei nėra pateikęs praÅ¡ymo pakeisti nuomos sutartį jo vardu. Tokį praÅ¡ymÄ pateikė jo globėja, tačiau prašė nuomos sutartį pakeisti jos vardu. IeÅ¡kovo globėjai ir V. B. buvo pasiÅ«lyta susitarti, kuriam iÅ¡ jų perraÅ¡yti sutartį, tačiau susitarimas nebuvo gautas. IeÅ¡kovas J. B. byloje nepateikė jokių įrodymų, kad yra mirusiojo V. B. vaikaitis, bei kad jis iki pagrindinio nuomininko V. B. mirties ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ginčo bute ir vedė su juo bendrÄ Å«kį.

V. B. ieÅ¡kinyje nurodyta, kad iki V. B. mirties ginčo bute gyveno trečiasis asmuo V. B. ir V. B., jie kartu vedė bendrÄ Å«kį, mokėjo mokesčius. IÅ¡ V. B. pateikto SMS žinučių susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovo globėja matyti, kad ji nuomojasi kitÄ butÄ , tačiau nori gyventi atsakovei priklausančiame bute. IeÅ¡kovui J. B. iÅ¡vykus iÅ¡ ginčo buto, jis prarado teisę į nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pateikti kvitai apie sumokėtus mokesčius po V. B. mirties patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas J.

B. ir jo globėja ginčo bute pradėjo gyventi tik po V. B. mirties.

7. Ginčas iš tikrųjų yra kilęs ne tarp savivaldybės ir V. B. dėl asmens pripažinimo šeimos nariu, o tarp R. B. ir V. B. dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, todėl V. B. ieškinyje reiškiami reikalavimai netinkamam subjektui. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė turėtų būti pakeista atsakove R. B.. Ieškovas V. B. neįrodė, kad su V. B. ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginčo bute, kartu su juo tvarkė namų ūkį. V. B., ieškovo J. B. globėja R. B. ir ieškovas J. B. susitarimo, kieno vardu turėtų būti pakeista nuomos sutartis mirus nuomininkui V. B., iki šiol administracijai nėra pateikę, todėl teismui net ir tenkinus ieškinio reikalavimus, nuomos sutartis su ieškovu negalėtų būti sudaryta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinius atmetė.

9. Teismas nurodė, kad gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute J. B. yra deklaravęs nuo 2009 m. gegužės 4 d., jo globėja, buvusi V. B. sutuoktinė R. B. ir ieÅ¡kovas V. B. – nuo 2009 m. balandžio 29 d. Už ginčo butÄ nuomos mokesčio iki Å¡iol mokėti nereikia dėl vis dar galiojančios valstybės garantijos. Å ių asmenų santuoka nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) d. IeÅ¡kovas V. B. (duomenys neskelbtini)d. sudarė kitÄ santuokÄ su V. Č..

10. IeÅ¡kovai neįrodė, jog jie ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginčo bute ir vedė su juo bendrÄ Å«kį.

11. IeÅ¡kovo V. B. sutuoktinės paaiÅ¡kinimai, kad jie įprasto santuokinio gyvenimo negyveno, bendro Å«kio nevedė, liudytoja ginčo bute negyveno, tik atvykdavo pas sutuoktinį, vertinti kaip siekis nepakenkti sutuoktiniui, su kuriuo, kaip nurodė liudytoja, jÄ sieja artimas ryÅ¡ys. Sutuoktinių darbo specifika, t. y. liudytoja dirba paromis, o ieÅ¡kovas V. B. – vairuotoju, dėl ko dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs, nėra tiek iÅ¡skirtinė, kad leistų spręsti apie objektyvų poreikį sutuoktiniams negyventi įprasto santuokinio gyvenimo.

Jų darbo grafikai nėra tiek nesuderinami laisvo laiko prasme, kaip teismo posėdžio metu akcentavo ieÅ¡kovas V. B.. Juo labiau, kad liudytoja V. B. patvirtino, kad santykiai su sutuoktiniu yra geri, jie myli vienas kitÄ , todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad V. B. vedė bendrÄ Å«kį su savo tėvu, o ne su sutuoktine V. B.. Povedybinę sutartį V. ir V. B. sudarė tik 2019 m. birželio 7 d. Tačiau ir Å¡ios sutarties 3.3, 3.6 papunkčiai paneigia liudytojos parodymus, kad santuoka buvo sudaryta, tik siekiant oficialaus sutuoktinių statuso, o ne realių iÅ¡ santuokos sudarymo kylančių teisių ir pareigų prisiėmimo.

12. BÅ«tent į liudytojai V. B. nuosavybės teise priklausančius namus, o ne į ginčo butÄ V. B. parsivežė sergantį tėvÄ prieÅ¡ pat jo mirtį. Policijos 2019 m. liepos 6 d. nutarime skirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti V. B. įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡ sutuoktinei V. B. priklausančio namo. Be to, nors policijai V. B. nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra ginčo bute, tačiau UAB „Kauno butų Å«kis“ 2019 m. balandžio 16 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros aktuose nurodyta, kad, ginčo buto patikrinimo metu nustatyta, jog jame gyvena R.

B. ir J. B., o V. B. ginčo bute negyvena. IeÅ¡kovas V. B. paaiÅ¡kino, kad važiuodavo su tėvu apsipirkti į LenkijÄ , pirkdavo maistÄ , kitus buities reikmenis, remontuodavo sugedusius daiktus, už tėvÄ atlikdavo kitus buities darbus, tačiau Å¡i aplinkybė vertintina ne kaip bendro Å«kio vedimais, o pagalba, bÅ«dinga tėvo ir sÅ«naus santykiams.

13. IÅ¡ R. B. ir V. B. santuokos nutraukimo civi linėje byloje Nr. 2-8610-375/2012 esančio pareiÅ¡kimo matyti, kad jau 2012 m. balandžio 20 d. V. B. savo gyvenamosios vietos adresÄ nurodė adresÄ , (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime pažymima, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2010 metų. Toks pats gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. IÅ¡silavinimo stoka V. B. neturėjo sutrukdyti suprasti, kad bÅ«tent nurodytu adresu jam bus siunčiami pareiÅ¡kėjui skirti procesiniai dokumentai.

Be to, ieÅ¡kovas V. B. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų buvę reikalinga nurodyti klaidingÄ gyvenamosios vietos adresÄ . Tai, kad iÅ¡ ginčo buto ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė dar skyrybų su pirmÄ ja sutuoktine metu, patvirtina antstolės R. S. 2019 m. rugpjūčio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotos aplinkybės, jog 2019 m. gegužės 1 d. V. B. neÅ¡a iÅ¡ (duomenys neskelbtini), asmeninius daiktus, kurie, tikėtina, buvo likę nuo tada, kai ieÅ¡kovas iki santuokos sudarymo su V.

B., gyveno šiuo adresu.

14. Su ginčo šalimi jokiais artimais ryšiais nesusijusi liudytoja V. T. Š. paaiškino, kad buvo V. B. kaimynė, su V. B. bendraudavo, matydavo, kaip pas V. B. atvažiuoja sūnus V. B., tačiau V. B. gyveno vienas. V. B. ginčo bute išgyveno daugiau nei dešimt metų, todėl natūralu, kad liudytoja galėjo tiesiog neužfiksuoti, kad paskutinius du mėnesius iki savo mirties jis nuolat buvo ne ginčo bute, o (duomenys neskelbtini). Po V. B. mirties R. B. ir J. B. bute būna retai, atvažiuoja porai valandų ir išvažiuoja, bute nenakvoja.

15. Liudytojas K. Č., nors ir nurodė, kad V. B., grįžęs iÅ¡ reiso, tik užsukdavo aplankyti savo sutuoktinę, tačiau tuo pačiu nurodė, kad pats gyveno kitu adresu. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo V. B. ir V. B. nesiejo nuolatinis gyvenimas kartu ir bendro Å«kio vedimas.

16. Atsakovių atstovė paaiškino, kad iš savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus specialistės žino, kad V. B. buvo atėjęs į savivaldybę aiškintis, kokiu būdu galėtų iš ginčo buto išdeklaruoti J. B. ir R. B..

17. SusiraÅ¡inėjimo trumposiomis SMS žinutėmis turinys patvirtina, kad R. B. 2019 m. kovo 10 d. nuomojosi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ už 250,00 Eur nuomos mokestį. Akivaizdu, kad globėjos, o kartu ir ieÅ¡kovo J. B., gyvenamoji vieta iki V. B. mirties buvo kita. Praėjus pakankamai nedaug laiko nuo nurodytos žinutės iÅ¡siuntimo teisme civilinėje byloje Nr. 2-8610-375/2012 buvo gautas R. B. praÅ¡ymas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dėl iÅ¡laikymo J. B. teikimo. Byloje esančios nuotraukos patvirtina faktÄ , kad po santuokos nutraukimo R. B. turi naujÄ draugÄ ir jų bendrÄ gyvenimÄ kartu. Å iuos raÅ¡ytinius įrodymus patvirtina ir V. B. teismo posėdyje duoti parodymai, kad R. B. su D. G. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kur jis lankė savo sÅ«nų J. B..

18. J. B. pateikė mokėjimo dokumentus, kad po V. B. mirties mokėjo ginčo buto komunalinius mokesčius, tačiau Å¡ie įrodymai nepatvirtina gyvenimo ginčo bute fakto ir bendro Å«kio vedimo su V. B. iki jo mirties. Vien faktas, kad po V. B. mirties ieÅ¡kovė stengiasi kuo daugiau laiko praleisti ginčo bute, kÄ patvirtina ir UAB „Kauno butų Å«kis“ apžiÅ«ros aktai, neleidžia daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų. Juo labiau, kai 2019 m. balandžio 16 d. apžiÅ«rint ginčo butÄ , R. B. įteikiant procesinius dokumentus civilinėje byloje bute buvo ne ji pati, o jos mama I. B..

19. Nors liudytoja R. D., ieÅ¡kovo V. B. sesuo, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas J. B. ir jo globėja R. B. metus iki V. B. mirties gyveno ginčo bute, tačiau teismas Å¡ios liudytojos parodymų kaip visiÅ¡kai patikimais nevertina. Liudytoja nurodė, kad V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) iki pat 2019 m. gegužės 1 d., tačiau Å¡ių jos parodymų nepatvirtino liudytojas V. P.. Pati liudytoja parodė, kad ji nurodytu adresu negyveno. Liudytoja R. D. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pat tėvo mirtį V. B. rÅ«pinosi R. B., tačiau byloje buvo nustatyta, kad likus porai mėnesių iki V. B. mirties jis gyveno dabartinės V. B. sutuoktinės namuose, kur buvo slaugomas. Liudytoja nurodė, kad dėl sutuoktinio ligos ji tėvÄ prieÅ¡ jo mirtį lankė retai. Be to, ieÅ¡kovÄ J. B. ir mirusįjį V. B. siejęs giminystės ryÅ¡ys (vaikaitis ir senelis) leidžia spęsti, kad ieÅ¡kovas J. B. galėjo lankytis pas senelį.

20. Nelaikytinas pagrįstu atsakovės argumentas, kad aplinkybė, jog 2019 m. gegužės 8 d. praÅ¡yme R. B. praÅ¡o pakeisti ginčo buto nuomos sutartį jos vardu, yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį dėl praleisto dviejų mėnesių termino kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo. PraÅ¡ymo turinys patvirtina, kad praÅ¡ymas teikiamas J. B. vardu, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, o R. B. yra jo globėja, kÄ pagrindžia byloje esantys duomenys.

21. Ginčo butas priklauso savivaldybei, kuriai ir priklauso teisė savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisę objektÄ ir disponuoti, todėl pritartina atsakovėms, kad ieÅ¡kinys Kauno miesto savivaldybės administracijai reiÅ¡kiamas nepagrįstai. Savivaldybė 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡te R. B. ir V. B. prašė susitarti, kieno vardu pageidauja pakeisti ginčo buto nuomos sutartį. Å io raÅ¡to jo adresatai neskundė. IeÅ¡kovų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, nepavykus susitarti tarpusavyje, yra galimas, nes tokiÄ teisę suteikia CK 6.602 straipsnio 3 dalis.

Pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimų tikslas – įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį. Reikalavimas pripažinti nuomininko Å¡eimos nariu yra bÅ«tina sÄ lyga, kad bÅ«tų patenkintas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas ir pasiektas ieÅ¡kiniais siekiamas tikslas. Pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį tinkama atsakovė yra Kauno miesto savivaldybė, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimus nukreipė netinkamam subjektui.

22. Ieškinius atmetus, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovės nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 23. Apeliacinius skundus pateikė abu ieškovai.

24. IeÅ¡kovas J. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, neįvertino faktinių bylos duomenų, Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo J.

B. reikalavimÄ pagrįstu ir jį pripažinti mirusio pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariu, su kuriuo atsakovė bÅ«tų įpareigojama sudaryti pagrindinę nuomos sutartį. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas J. B. ne mažiau kaip vienerius metus iki senelio V. B. mirties kartu su juo gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį bei liko gyventi ginčo bute iki Å¡iol. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas J. B. yra mirusio pagrindinio nuomininko V. B. vaikaitis. IeÅ¡kovo gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gegužės 4 d., raÅ¡ytinių domenų apie kitÄ ieÅ¡kovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra.

Å iame bute J. B. buvo apgyvendintas ir teisėtai gyveno nuomininko V. B. sutikimu. R. B. ir liudytojos R. D. paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, neprieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Nei susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis, nei fotonuotraukos iÅ¡ socialinio tinklo Facebook neturėtų bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, kurie patvirtintų faktÄ dėl ieÅ¡kovo J. B. gyvenimo kitoje vietoje, kadangi, sprendžiant iÅ¡ žinučių turinio, nuomos fakto nepatvirtino jokie kiti raÅ¡ytiniai įrodymai byloje.

Civilinė byla Nr. 2-8610-375/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo prijungta atsakovės Kauno miesto savivaldybės praÅ¡ymu tikslu nustatyti tikrÄ jÄ ir faktinę V. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas savo iÅ¡vadas faktiÅ¡kai grindė fotonuotraukomis, nesusijusiomis su ieÅ¡kovu J. B., visiÅ¡kai nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų, neįvertino įrodymų visumos, nepaÅ¡alino įrodymų prieÅ¡taringumo, nenustatė bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog tai, kad apžiÅ«rint ginčo butÄ 2019 m. balandžio 16 d. ar R. B. įteikiant procesinius dokumentus bute buvo jos mama I. B., įrodo, kad ieÅ¡kovas bute negyvena. Tiek ieÅ¡kovas, tiek jo globėja nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute nuo 2009 metų, kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi. Teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį prieÅ¡tarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. 2.2. IeÅ¡kovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės R.

B., mirus seneliui V. B., per du mėnesius po jo mirties tinkamai informavo nuomotojÄ apie norÄ tapti pagrindiniu ginčo buto nuomininku, todėl nėra pagrindo atsisakyti sudaryti su ieÅ¡kovu buto nuomos sutartį.

25. Apeliantas su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašė prijungti prie bylos raÅ¡ytinius įrodymus – 2011 m. rugsėjo 23 d. AB TEO LT interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymÄ ir mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡us už interneto ir televizijos paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 24 d. UAB „Tele2“ Judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį ir mokėjimo pavedimus už paslaugÄ ; liudytojos R. D. santuokos liudijimÄ ; 2017-2018 metų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nacionalinio vėžio instituto apie atliktus laboratorinius tyrimus.

26. IeÅ¡kovas V. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Teismas, netinkamai vertino įrodymus, liudytojų parodymus, nesiaiÅ¡kino bylos esmės, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, iÅ¡ esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, kad sutuoktinės V.

B. parodymai vertintini, kaip siekis nepakenkti sutuoktiniui, su kuriuo, jÄ sieja artimas ryÅ¡ys, o darbas trukdytų jiems gyventi įprastÄ santuokinį gyvenimÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad V. B. vedė bendrÄ Å«kį su savo tėvu, o ne su sutuoktine V. B., netinkamai vertindamas povedybinės sutarties reikÅ¡mę. Aplinkybė, jog V. B. parsivežė sergantį tėvÄ prieÅ¡ jo mirtį ne į ginčo butÄ , kad sulaikymo ar santuokos nutraukimo metu buvo nurodytas kitas adresas, nepaneigia fakto, kad jis su tėvu ginčo bute negyveno ir nevedė bendro Å«kio. 4.2.

Teismas darė nepagrįstas iÅ¡vadas, kas turėtų byloje bÅ«ti atsakovu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pavyzdžiui, civilinė byla Nr. e3K-3-167-248/2019, atsakovėmis bÅ«na savivaldybė ir savivaldybės administracija, todėl ir nurodė dvi atsakoves.

27. Apeliantas su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, V. Č. vaikų gimimo liudijimus. Nurodė, kad Å¡ie nauji įrodymai yra reikalingi, kad teismas galėtų iÅ¡nagrinėti bylÄ teisingai ir visapusiÅ¡kai. Gimimo liudijimai teikiami todėl, kad patvirtinti aplinkybes, kodėl jų Å¡eima atskirai veda Å«kį. Darbo grafikai už 2019 m. balandžio ir liepos mėnesius teikiami įrodyti, kad tikrinimo metu V. B. negalėjo bÅ«ti ginčo bute, nes buvo komandiruotėje. IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Juridinių asmenų registro teikiami įrodyti, kad tai yra du atskiri juridiniai asmenys ir paneigti teismo motyvus dėl atsakovės tinkamumo.

28. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieÅ¡kovų apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 6.1. Atsiliepimuose nurodė, kad teismo sprendimas priimtas, nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariais ir nuomos sutarčių sudarymo bylose.

Å ioje byloje draudimas remtis liudytojų parodymus neturėtų bÅ«ti taikomas, nes tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, byloje yra pateikta kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kad apeliantai ginčo bute su nuomininku negyveno, negyvena ir Å¡iuo metu, ir nei gyvenamosios patalpos apžiÅ«ros aktai, nei povedybinė sutartis, Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad V. B. rÅ«pinosi tėvu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis kartu su V. B. vedė bendrÄ Å«kį. Teismas tinkamai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus bei pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai metus iki V.

B. mirties ginčo bute negyveno ir su juo nevedė bendro ūkio. 6.2. Ieškovas J. B. nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę pakeisti nuomos sutartį mirus pagrindiniam nuomininkui, nepateikė mirusio nuomininko šeimos narių susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, todėl Kauno miesto savivaldybė nepažeidė jokių ieškovo teisių ir įstatymo saugomų interesų. Apeliantai ginčo bute vieneri metai iki pagrindinio nuomininko mirties ginčo bute negyveno, nebuvo nuomininko šeimos nariais ir šiuo metu jame negyvena, todėl remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies imperatyvia nuostata, nuomos sutartis su apeliantu negali būti sudaryta. 6.3.

Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai nusprendė, kad ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai reiškiamas nepagrįstai.

29. IeÅ¡kovas V. B. atsiliepime į J. B. apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti; sustabdyti bylÄ iki kol bus atlikta DNR ekspertizė tikslu nustatyti, ar J. B. yra V. B. sÅ«nus. Po DNR atlikto testo, apskritai gali bÅ«ti paneigta, kad J. B. yra mirusio V. B. anÅ«kas.

30. Atsiliepime nurodė, kad įvertino įrodymų visumÄ ir pagrįstai sprendė, kad J. B., bÅ«damas neveiksnus, negali gyventi vienas, todėl su globėja R. B. ginčo bute negyveno ir bendro Å«kio su V. B. nei jis, nei jo globėja netvarkė.

31. IeÅ¡kovas J. B. atsiliepime į V. B. apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

32. Atsiliepime nurodė, kad teismo spendimas dalyje dėl ieÅ¡kovo V. B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atmetimo yra teisėtas ir pagrįstas, nes V. B. neįrodė, kad jis gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį ne su savo sutuoktine V. B., o su tėvu V. B.. V. B. tik teikė tėvui pagalbÄ . Teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo butas priklauso savivaldybei, kuriai ir priklauso teisė savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teise objektÄ ir disponuoti.

Byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai ištyrė visus ieškovo V. B. byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos įrodymų vertinimo praktikos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Dėl naujų įrodymų priėmimo 34. Kartu su apeliaciniais skundais apeliantai pateikė naujus įrodymus: ieÅ¡kovas J. B. – 2011 m. rugsėjo 23 d. AB TEO LT interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymÄ ir mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡us už interneto ir televizijos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 24 d. UAB „Tele2“ Judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį ir mokėjimo pavedimus už paslaugÄ ; liudytojos R.

D. santuokos liudijimÄ ; 2017-2018 metų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nacionalinio vėžio instituto apie atliktus laboratorinius tyrimus, o ieÅ¡kovas V. B. – VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, V. Č. vaikų gimimo liudijimus.

35. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantai nepagrindė, kodėl Å¡ių įrodymų jie neteikė pirmosios instancijos teismui, nors tokiÄ objektyviÄ galimybę turėjo, ir kodėl Å¡i bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Abu ieÅ¡kovai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, kuriems keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, jie teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jiems žinomos civilinį procesÄ reglamentuojančios teisės normos, taigi, ir Å¡alių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai – tai, kad Å¡alis turi sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai.

Apeliantų nurodyti argumentai, kad tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo manant, jog teismui neužteko įrodymų bylai teisingai iÅ¡nagrinėti, pripažintini nepagrįstais, todėl ieÅ¡kovų kartu su apeliaciniais skundais pateikti įrodymai atsisakytini priimti. Dėl bylos sustabdymo 37. Apeliantas V. B. prašė sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimÄ iki Kauno apylinkės bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1838-1026/2020 dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir tėvystės nuginčijimo, nes iÅ¡nagrinėjus minėtÄ bylÄ galimai bÅ«tų paneigtas faktas, kad J.

B. yra V. B. sūnus ir tuo pačiu V. B. anūkas.

38. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 str.), jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje (kitose neiÅ¡nagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ bylos privalomojo sustabdymo pagrindÄ , turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai turi bÅ«ti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimÄ praÅ¡oma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios praÅ¡oma sustabdyti bylÄ .

Ä®rodinėjimo dalykÄ , t. y. byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai. Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol neiÅ¡spręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271219/2018).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i civiline byla neturi tiesioginio prejudicinio teisinio ryÅ¡io su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1838-1026/2020, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl apelianto V. B. nurodytų aplinkybių sustabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimo nėra bÅ«tina, todėl praÅ¡ymas netenkinamas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 40. Apeliantas J. B. prašė apeliacinės instancijos teismo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas nevertino esminių bylos įrodymų, netinkamai taikė materialios teisės normas.

41. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apelianto atstovai dalyvavo asmeniškai, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, be to, bylos aplinkybės įrodinėjamos ir rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, netenkina apelianto prašymo.

43. Ieškovas V. B. savo reikalavimus reiškė dviem atsakovėms – Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai.

44. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ Ä¯gyvendindamos turto savininko funkcijas. Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių turtÄ patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka, kurie turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, iÅ¡skyrus sprendimus, susijusius su Å¡io turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

45. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatuose, patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-428 įtvirtinta, kad administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina (nuostatų 33.1. p.); <...> organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymÄ ir naudojimÄ (nuostatų 33.3. p.).

46. Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1714 su vėlesniais pakeitimais 10.1. punkte nustatyta, kad skyriaus tikslas yra užtikrinti efektyvų savivaldybės nekilnojamojo turto valdymÄ , naudojimÄ , priežiÅ«rÄ ir disponavimÄ juo, savivaldybės gyvenamųjų patalpų (bÅ«sto) nuomos administravimÄ ; 11.7. punkte įtvirtinta, kad skyriaus uždavinys yra užtikrinti priimtų sprendimų dėl <...> valstybės garantijų savininkams ir nuomininkams, iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkams grÄ Å¾intų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymÄ ; o taip pat organizuoja savivaldybės valdomų statinių nuomÄ , suteikimÄ panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdyti ir naudoti, rengia nuomos, panaudos ir patikėjimo sutartis, atlieka sutarčių pakeitimo, atnaujinimo ir nutraukimo, nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo procedÅ«ras, teikia dokumentus Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijai (12.1.2.p.);administruoja savivaldybės valdomų statinių nuomÄ (12.1.3. p.); kontroliuoja savivaldybės valdomų statinių nuomos, patikėjimo ir panaudos sutarčių vykdymÄ , inicijuoja teisminius procesus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, dalyvauja antstolio organizuotame asmenų, naudojančių statinius be teisinio pagrindo, iÅ¡keldinime (12.1.4 p.); pagal suteiktus įgaliojimus iÅ¡duoda sutikimus dėl gyvenamosios vietos savivaldybės gyvenamosiose patalpose deklaravimo (12.1.5. p.) ir kt.

47. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-617 redakcija) patvirtinto Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta, kad savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomos sutartys sudaromos, keičiamos, tikslinamos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu pateikiant dokumentus nekilnojamojo turto valdymo padaliniui.

48. Toks teisinis reglamentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nors Kauno miesto savivaldybės administracija yra įgaliota spręsti tam tikrus klausimus, susijusius su savivaldybei priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tinkamu atsakovu Å¡iuo atveju yra Kauno miesto savivaldybė (CPK 45 str.), kuri taip pat buvo nurodyta ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinyje dėl pripažinimo Å¡eimos nariu bei įpareigojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį.

49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo mirus vienam iÅ¡ valstybės garantijos turėtojų. Dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu 50. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia.

Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas. Pažymėtina, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisė arba teisėtas interesas yra pažeisti, gali teismo reikalauti taikyti kelis teisinės gynybos bÅ«dus. Å iuo atveju teismui, nagrinėjančiam bylÄ , kyla pareiga nustatyti, kuris iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų teisinės gynybos bÅ«dų turėtų bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į bylos dalyvių teisinius santykius ir jiems taikytinÄ reglamentavimÄ .

51. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai reiÅ¡kė analogiÅ¡kus reikalavimus praÅ¡ydami pripažinti juos V. B. Å¡eimos nariu, ginčydami kito asmens praÅ¡ymÄ pripažinti jį Å¡eimos nariu, ir taip pat prašė pakeisti ginčo buto nuomos sutartį jų vardu.

52. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.589 – 6.602 straipsniais, ginčijamu sprendimu ieškinius atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovai neįrodė, kad buvo mirusio ginčo buto nuomininko V. B. šeimos nariais, todėl nėra pagrindo su jais sudaryti ginčo buto nuomos sutartis.

53. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡io kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Å i norma koreliuoja (lot. correlatio - santykiavimas) su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiÅ¡kiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo Å¡eimos nariai nepraranda teisės į nuomotÄ butÄ .

54. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį (CK 6.588 str. 2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (CK 6.588 str. 4d.).

55. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį. Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-367-611/2018).

56. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro Å«kio tvarkymo, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka Å¡ia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrÄ Å«kį (CPK 12 str., 178 str.).

57. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

58. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiÅ¡kai gali gyventi keliose vietose.

59. CK 2.17 straipsnyje iÅ¡vardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 str. 1 d.). Å ie kriterijai taikytini ir teismui nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu.

60. Vienas iÅ¡ Å¡altinių nustatyti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra informacija iÅ¡ Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.).Tačiau Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamÄ ja vieta, jei Å¡ie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais.

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai ginčo bute, (duomenys neskelbtini), yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų gyvenamÄ sias vietas nustatė daugiausia remdamasis liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai dėl įrodinėtinų aplinkybių iÅ¡ esmės sutapo, jie visi patvirtino, kad ieÅ¡kovai dažniau bute ėmė lankytis po V. B. mirties. Pats ieÅ¡kovas V. B. paaiÅ¡kino, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl retai bÅ«na namuose, tėvui V. B. sergant jį parsivežė į savo sutuoktinės V. B. namus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu SMS žinučių turinys, fotonuotraukos iÅ¡ socialinio tinklo Facebook, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad J. B. su globėja R. B. nuolat negyveno Å¡iame bute.

62. Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimÄ nuomininko Å¡eimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos bÅ«tų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė Å«kį. Paprastai bendru Å«kio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramÄ ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo Å¡eimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro Å«kio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobÅ«dis. Konkreti bendro Å«kio tvarkymo iÅ¡raiÅ¡ka kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.

63. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendime detaliai atskleidė liudytojų parodymus, įvertino raÅ¡ytinius įrodymus ir padarė bylos įrodymų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai V. B. ir J. B. neįrodė, jog jie kartu su V. B. vedė bendrÄ Å«kį, todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kinių reikalavimus pripažinti juos V. B. Å¡eimos nariais. Dėl ieÅ¡kovų teisės į ginčo butÄ ir nuomos sutarties pakeitimo 64.

Byloje nustatyta, kad ginčo butas su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei pagal 2009 m. vasario 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-21-09 02 09-017. IÅ¡ byloje pateiktos 2006 m. liepos 20 d. valstybės garantijos Nr. 1949 nustatyta, kad valstybė (garantas) įsipareigojo savininkui grÄ Å¾into buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams nustatyta tvarka iÅ¡nuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas, į nuompinigių sumÄ Ä¯skaičiuojant nuomotų patalpų vertę.

Valstybės garantijos turėtojais nurodyti V. B., V. B., J. B. ir R. B.. Nuomojamo turto (duomenys neskelbtini) patikslinta rinkos vertė 83 000,00 Lt (24 038,47 Eur), o pagal 2009 m. kovo 18 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktÄ apskaičiuotas nuomos mokestis per mėnesį yra 145,46 Lt (42,13 Eur). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog valstybės garantijoje nustatyta, kad nuomininkai praranda teisę į valstybės garantijÄ , jei jie perleidžia reikalavimo teisę, atsirandančiÄ iÅ¡ valstybės garantijos (5 p.), o patuÅ¡tinti turimas patalpas garantijos turėtojai įsipareigojo tada, kai bus įvykdyta valstybės garantija (6 p.).

65. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A-1049 buvo nuspręsta neterminuotai iÅ¡nuomoti V. B., V. B., J. B. ir R. B., iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkui grÄ Å¾into buto, 51,74 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), o Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyriaus vedėja įpareigota pasiraÅ¡yti patalpų neterminuotos nuomos sutartį su nuomininkais V. B., V. B., J. B. ir R. B.. Tuo pačiu įsakymu Apskaitos skyrius įpareigotas kiekvienÄ mėnesį daryti nuomotų patalpų vertės atskaitymus už buto nuomÄ , tvarkyti atskaitomų lėšų apskaitÄ ir informuoti Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyrių apie padarytus atskaitymus ir galutinį įvykdymÄ .

66. Kauno miesto savivaldybė ir V. B. 2009 m. kovo 31 d. sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-197, kurios 2 punkte nurodyta, kad gyvenamoji patalpa suteikiama nuomininkui ir kartu su gyvenantiems asmenims, ir suteikiamoje patalpoje turi teisę gyventi nuomininkas ir Å¡ie asmenys: nuomininko sÅ«nus V. B., nuomininko marti R. B., nuomininko vaikaitis J. B.. IeÅ¡kovas V. B. nuo 2009 m. balandžio 29 d., o ieÅ¡kovas J. B. nuo 2009 m. gegužės 4 d. yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute (2019 m. liepos 2 d. pažyma apie gyvenamÄ jÄ vietÄ ).

67. V. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. IeÅ¡kovas V. B., o taip pat R. B., atstovaudama J. B. 2019 m. gegužės 8 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui praÅ¡ymus pakeisti buto nuomos sutartį jų vardu. Atsakovė 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡tu Nr. 60-6-455 pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams susitarti, kurio vardu bus sudaroma buto nuomos sutartis, arba patuÅ¡tinti butÄ ir perduoti jį Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui UAB Kauno butų Å«kis.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu ir nacionalizuoto turto grÄ Å¾inimu, yra vieÅ¡ojo administravimo veikla, ji yra vykdoma pagal specialius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Valstybės garantijų sugrÄ Å¾intų natÅ«ra gyvenamųjų namų nuomininkams ir savininkams iÅ¡davimas bei įvykdymas yra sudedamoji nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso dalis, kuriÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.

Valstybės garantijas, jų vykdymÄ , garantijų turėtojų teises ir pareigas taip pat nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme. Ginčai kilę dėl valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos, susijusios su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu ir nacionalizuoto turto grÄ Å¾inimu yra teismingi administraciniams teismams.

Visuose Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintas valstybės siekis užtikrinti nuomininkų, gyvenančių savininkams sugrÄ Å¾intuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse ar butuose, interesus, draudžiant Å¡ių nuomininkų iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ jų užimamų gyvenamųjų patalpų per valstybės suteiktų ir nuomininkų pasirinktų garantijų įvykdymo laikÄ , t. y. kompensuojant gyvenamųjų patalpų įsigijimo iÅ¡laidas, suteikiant kitas gyvenamÄ sias patalpas (nuosavybėn ar nuomai), perduodant nuosavybėn žemės sklypÄ gyvenamajam namui statyti ir. t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1157/2013).

69. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas apibrėžia ratÄ asmenų, turinčių teisę tapti nuomininkui iÅ¡duodamos valstybės garantijos turėtojais ir nustato garantijos iÅ¡davimo tvarkÄ . Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, 6 dalies nuostatas valstybės garantija iÅ¡duodama nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams, kurie jÄ pasiraÅ¡o ir tampa garantijos turėtojais, iÅ¡ valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise, yra paveldima, nes 9 straipsnio 7 dalyje taip pat numatyta, jog valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iÅ¡ valstybės garantijos, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Paveldėjus iÅ¡ valstybės garantijos atsirandančiÄ reikalavimo teisę, valstybės garantijoje numatytas valstybės įsipareigojimas, kuris buvo suteiktas mirusiam garantijos turėtojui, įgyvendinamas įpėdiniams, kai valstybės garantijÄ iÅ¡davusiai savivaldybės vykdomajai institucijai įpėdinis (garantijos įgijėjas) pateikia paveldėjimo teisės į garantijos turėtojo reikalavimo teisę, atsirandančiÄ iÅ¡ valstybės garantijos, notaro patvirtintÄ liudijimo nuoraÅ¡Ä . Savivaldybės vykdomoji institucija, iÅ¡davusi valstybės garantijÄ , paveldėjimo teisės liudijimo nuoraÅ¡o pagrindu patikslina valstybės garantijÄ , nurodydama naujo garantijos turėtojo (asmens, paveldėjusio reikalavimo teisę, atsirandančiÄ iÅ¡ valstybės garantijos) duomenis.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, valstybės garantija jÄ pasiraÅ¡iusiems asmenims, tampa nuosavybe, nes garantuoja asmeniui tam tikras teises į materialines vertybes.

70. Kaip jau minėta ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A-1049 pagal valstybės garantijÄ buvo neterminuotai iÅ¡nuomotas V. B., V. B., J. B. ir R. B., iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkui grÄ Å¾into buto. Nors įsakyme buvo nurodyta, kad patalpų neterminuotos nuomos sutartis turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta su visais nuomininkais: V. B., V. B., J. B. ir R. B., tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2009 m. kovo 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 201-9-197, ji buvo sudaryta tik su V. B., nurodant, kad gyvenamoji patalpa suteikiama ir kartu su nuomininkui gyvenantiems asmenims – nuomininko sÅ«nui V. B., nuomininko marčiai R. B. ir nuomininko vaikaičiui J. B..

71. Remiantis minėtos sutarties 6 punktu, nuomininko šeimos nariai ir fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariu, bet gyvenantys kartu su juo, bei sutarties 2 punkte nurodyti asmenys (t. y. V., J. ir R. B.) naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip nuomininkas, vykdo visus įsipareigojimus ir atsako pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties.

72. Byloje esantys įrodymai patvirtina, o ir Å¡alys neginčija to fakto, kad apeliantai iki iÅ¡sikraustant iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾into buvusiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , jame gyveno kartu su V. B., kad jiems kartu su V. B. buvo suteikta valstybės garantija ir jie buvo įraÅ¡yti Vyriausybės nustatytos formos 2006 m. liepos 20 d. valstybės garantiniame dokumente Nr. 1949. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai V. B. ir J. B., kaip ir miręs nuomininkas V. B. yra valstybės garantijos turėtojai.

73. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsniu, valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma.

74. Byloje atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad valstybės garantija buvo susijusi iÅ¡skirtinai su V. B. asmeniu, kad bÅ«tų panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. A-1049, kuriuo pagal valstybės garantijÄ ginčo butas taip pat buvo neterminuotai iÅ¡nuomotas V. B. ir J. B., kad bÅ«tų panaikinta valstybės garantija jos turėtojams V. B. ir J. B., kad ieÅ¡kovai bÅ«tų praradę teisę į pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutartį nuomojamÄ ginčo butÄ , ir net nebÅ«dami pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariai bÅ«tų netekę nuomininko teisių, kaip tai numatyta sutarties 6 punkte; kad valstybės garantija ar nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis ar panaikintos kitais pagrindais.

Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad kitiems asmenims, iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkui grÄ Å¾into buto, garantijos turėtojams V. B., J. B., bÅ«tų suteiktos (iÅ¡nuomotos) kitos gyvenamosios patalpos, iÅ¡mokėta piniginė kompensacija, kad jie reikalavimo teisę, atsirandančiÄ iÅ¡ valstybės garantijos bÅ«tų perleidę tretiesiems asmenims, kitur deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir/ar valstybės garantija jos turėtojams bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdyta. Juolab, kad pati atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡te Nr. 60-6-455, neginčydama ieÅ¡kovų teisių į butÄ , siÅ«lė susitarti, kurio vardu bus sudaroma buto nuomos sutartis, arba patuÅ¡tinti butÄ ir perduoti gyvenamųjų patalpų administratoriui.

75. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad valstybės garantijÄ pasirašė ir jos turėtojais tapo V.

B., abu ieškovai bei R. B., taigi, 83 000 Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensacija garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Mirusiajam V. B. tenkanti nepanaudota gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensacijos dalis yra paveldima įstatymų nustatyta tvarka.

76. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko Å¡eimos nariai ir buvę Å¡eimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Pagal CK 6.599 straipsnio 1 dalį, nuomininkas, pilnamečiai Å¡eimos nariai ar buvę Å¡eimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkÄ ir sÄ lygas nekeisdami nuomos sutarties. Ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sÄ lygų nustatymo, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.599 str. 2 d.). Gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ bei naudojimosi bendru turtu tvarkÄ (CK 4.75 str., 4.81 str.).

77. Šiuo atveju tinkamam ginčo išsprendimui nėra reikšminga, ar ieškovai buvo V. B. šeimos nariais CK 6.588 straipsnio prasme, nes ir buvę nuomininko šeimos nariai, toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, jeigu jie yra įvardyti nuomos sutartyje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai (CK 6.589 str.).

78. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ , moka mokesčius, yra įvardinti tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. A-1049, tiek ir 2009 m. kovo 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, jie yra valstybės garantijos, kuri nėra įvykdyta, turėtojai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų praradę teisę gyventi ginčo bute, todėl turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir miręs nuomininkas V. B..

79. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiÅ¡kia ir tai, kad nuosavybės teisės subjektas turi teisę laisvai valdyti turimÄ turtÄ , juo naudotis bei disponuoti, taip pat turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, o CK 6.598-6.600 straipsniuose yra įtvirtinta galimybė keisti valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarant atskiras gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su kiekvienu pilnamečiu nuomininku. Savo pageidavimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė gyvenamosios patalpos nuomotojai įstatymų nustatyta tvarka.

80. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tikslus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų, tarp jų – ir garantijų iÅ¡davimo bei vykdymo procedÅ«rų, laikymasis yra bÅ«tina sÄ lyga, užtikrinanti nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumÄ . Savivaldos vykdomosios institucijos privalo tiksliai laikytis įstatymų reikalavimų, ir savo praktika nekurti naujų procedÅ«rų, kurios įstatymais nėra numatytos ir reglamentuotos, nes įstatymais nėra draudžiama sudaryti atskiras gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su pilnamečiais buto nuomininkais, juolab, kad butas yra dviejų kambarių.

81. Kauno miesto savivaldybės argumentai, kad ieÅ¡kovas J. B. nepateikė praÅ¡ymo pakeisti nuomos sutartį jo vardu, atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų J. B. yra pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl R. B., bÅ«dama jo globėja, atstove pagal įstatymÄ , jo teises ir interesus tam tikroje srityje gina be specialaus pavedimo. Dėl bylos baigties 82. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.

Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Vien tik apeliacinės instancijos teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiÅ¡kai įvertinus reikÅ¡mingus faktinius duomenis dėl nuomos sutarčių sudarymo sÄ lygų, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso Å¡alies teisė į apeliacijÄ , o tai lemtų teisės bent kartÄ apskųsti nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimÄ . Dėl nurodytos priežasties, o taip pat nustačius, kad ieÅ¡kovai turi teisę sudaryti ginčo buto nuomos sutartis, tačiau įvertinus tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovai nėra tarpusavyje susitarę dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu, o atsakovė gali sudaryti atskiras sutartis tik nurodydama konkrečias nuomojamas patalpas bute, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas dalyje, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovų reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti (pakeisti) ginčo buto nuomos sutartis naikintinas ir byla Å¡ioje dalyje grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

83. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieÅ¡kovais, turėtų užtikrinti galimybę ieÅ¡kovams patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , kiek tai susiję su atsakovės įpareigojimu sudaryti nuomos sutartis, nes atskiru nuomos sutarties objektu gali bÅ«ti tik izoliuota gyvenamoji patalpa, suteikti teisę Å¡alims pateikti su tuo susijusius papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus.

84. Kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo (laimėjo iÅ¡ dalies) ginÄÄ , paskirstyti byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju klausimas dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡is teismas turėtų iÅ¡spręsti ir Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu 327 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovų V. B. ir J. B., atstovaujamo R. B. reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti (pakeisti) ginčo buto nuomos sutartis ir bylÄ Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė