7cf3ecad-41ca-4589-bdb1-7af06b51b8bd · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-908-657/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10839-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽibutÄs BudžienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Evaldo Burzdiko, Dianos LabokaitÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.
Legislator headnote
AI generated7cf3ecad-41ca-4589-bdb1-7af06b51b8bd · Kauno apygardos teismas: IeÅ¡kovai neįrodÄ, jog jie ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginÄo bute ir vedÄ su juo bendrÄ Å«kį.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-908-657/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10839-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽibutÄs BudžienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Evaldo Burzdiko, Dianos LabokaitÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.
B., atstovaujamo įstatyminÄs atstovÄs R. B., ir V. B. apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-1314-1110/2020 pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dÄl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, treÄiasis asmuo â V. B., ir pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybÄs administracijai dÄl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tretieji asmenys â R.
B., J. B.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas J. B., atstovaujamas įstatyminÄs atstovÄs R. B., kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovÄ J. B. V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) d., Å¡eimos nariu ir įpareigoti atsakovÄ Kauno miesto savivaldybÄ sudaryti su ieÅ¡kovu buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), neterminuotÄ savivaldybÄs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. NurodÄ, kad V. B. 2009 m. kovo 31 d. su savivaldybe sudarÄ SavivaldybÄs gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, iÅ¡sikÄlusiam iÅ¡ savininkui grÄ Å¾intos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį Nr. 201-9-197, kuria atsakovÄ V. B. ir jo Å¡eimos nariams â sÅ«nui V. B., R. B. ir vaikaiÄiui J. B. â neterminuotai iÅ¡nuomojo 51,74 kv. m. ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ â butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). V. B. mirÄ (duomenys neskelbtini) d. Butas buvo parinktas, kaip pritaikytas neįgaliam ir specialiųjų poreikių turinÄiam mirusiojo pagrindinio nuomininko anÅ«kui J. B.. GinÄo buto nuomos ir komunalinių mokesÄių mokÄjimo dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas kartu su Å¡eimos nariais nepertraukiamai faktiÅ¡kai ir realiai gyvena ginÄo bute iki Å¡ios dienos, jo globÄja moka visus su butu susijusius mokesÄius, bute deklaruota jo gyvenamoji vieta.
3. IeÅ¡kovas V. B. taip pat kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jį mirusio tÄvo V. B. Å¡eimos nariu bei įpareigoti savivaldybÄ sudaryti su juo ginÄo buto nuomos sutartį.
4. NurodÄ, kad minÄtas butas nebuvo parinktas kaip pritaikytas neįgaliam ir specialiųjų poreikių turinÄiam Å¡eimos nariui. IeÅ¡kovas J. B. Å¡iame bute negyveno. Nuo sutarties sudarymo iki V. B. mirties jis gyveno ginÄo bute, mokÄjo mokesÄius už komunalines paslaugas, prižiÅ«rÄjo butÄ , su mirusiuoju teikÄ vienas kitam buitinÄ paramÄ . IeÅ¡kovas V. B. tÄ darÄ nuolat, nes V. B. buvo ligotas, juos siejo labai artimas emocinis ryÅ¡ys. Jokio kito turto ir gyvenamosios vietos neturi. IeÅ¡kovo J. B. globÄja sutarties sudarymo metu buvo ieÅ¡kovo sutuoktinÄ ir V. B. marti. V. B. ir R. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas J. B. su globÄja ginÄo bute negyveno. R. B. mokesÄius už butÄ pradÄjo mokÄti tik po V. B. mirties. Jis pats dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai bÅ«na iÅ¡vykÄs iÅ¡ Lietuvos, taÄiau ginÄo butas yra jo pagrindinÄ ir vienintelÄ gyvenamoji vieta.
5. AtsakovÄ Kauno miesto savivaldybÄ su ieÅ¡kiniais nesutiko, praÅ¡Ä juos atmesti.
6. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas J. B. savivaldybei nÄra pateikÄs praÅ¡ymo pakeisti nuomos sutartį jo vardu. Tokį praÅ¡ymÄ pateikÄ jo globÄja, taÄiau praÅ¡Ä nuomos sutartį pakeisti jos vardu. IeÅ¡kovo globÄjai ir V. B. buvo pasiÅ«lyta susitarti, kuriam iÅ¡ jų perraÅ¡yti sutartį, taÄiau susitarimas nebuvo gautas. IeÅ¡kovas J. B. byloje nepateikÄ jokių įrodymų, kad yra mirusiojo V. B. vaikaitis, bei kad jis iki pagrindinio nuomininko V. B. mirties ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ginÄo bute ir vedÄ su juo bendrÄ Å«kį.
V. B. ieÅ¡kinyje nurodyta, kad iki V. B. mirties ginÄo bute gyveno treÄiasis asmuo V. B. ir V. B., jie kartu vedÄ bendrÄ Å«kį, mokÄjo mokesÄius. IÅ¡ V. B. pateikto SMS žinuÄių susiraÅ¡inÄjimo su ieÅ¡kovo globÄja matyti, kad ji nuomojasi kitÄ butÄ , taÄiau nori gyventi atsakovei priklausanÄiame bute. IeÅ¡kovui J. B. iÅ¡vykus iÅ¡ ginÄo buto, jis prarado teisÄ Ä¯ nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pateikti kvitai apie sumokÄtus mokesÄius po V. B. mirties patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas J.
B. ir jo globÄja ginÄo bute pradÄjo gyventi tik po V. B. mirties.
7. GinÄas iÅ¡ tikrųjų yra kilÄs ne tarp savivaldybÄs ir V. B. dÄl asmens pripažinimo Å¡eimos nariu, o tarp R. B. ir V. B. dÄl Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku, todÄl V. B. ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai netinkamam subjektui. AtsakovÄ Kauno miesto savivaldybÄ turÄtų bÅ«ti pakeista atsakove R. B.. IeÅ¡kovas V. B. neįrodÄ, kad su V. B. ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginÄo bute, kartu su juo tvarkÄ namų Å«kį. V. B., ieÅ¡kovo J. B. globÄja R. B. ir ieÅ¡kovas J. B. susitarimo, kieno vardu turÄtų bÅ«ti pakeista nuomos sutartis mirus nuomininkui V. B., iki Å¡iol administracijai nÄra pateikÄ, todÄl teismui net ir tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, nuomos sutartis su ieÅ¡kovu negalÄtų bÅ«ti sudaryta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 8. Kauno apylinkÄs teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinius atmetÄ.
9. Teismas nurodÄ, kad gyvenamÄ jÄ vietÄ ginÄo bute J. B. yra deklaravÄs nuo 2009 m. gegužÄs 4 d., jo globÄja, buvusi V. B. sutuoktinÄ R. B. ir ieÅ¡kovas V. B. â nuo 2009 m. balandžio 29 d. Už ginÄo butÄ nuomos mokesÄio iki Å¡iol mokÄti nereikia dÄl vis dar galiojanÄios valstybÄs garantijos. Å ių asmenų santuoka nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) d. IeÅ¡kovas V. B. (duomenys neskelbtini)d. sudarÄ kitÄ santuokÄ su V. Ä..
10. IeÅ¡kovai neįrodÄ, jog jie ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginÄo bute ir vedÄ su juo bendrÄ Å«kį.
11. IeÅ¡kovo V. B. sutuoktinÄs paaiÅ¡kinimai, kad jie įprasto santuokinio gyvenimo negyveno, bendro Å«kio nevedÄ, liudytoja ginÄo bute negyveno, tik atvykdavo pas sutuoktinį, vertinti kaip siekis nepakenkti sutuoktiniui, su kuriuo, kaip nurodÄ liudytoja, jÄ sieja artimas ryÅ¡ys. Sutuoktinių darbo specifika, t. y. liudytoja dirba paromis, o ieÅ¡kovas V. B. â vairuotoju, dÄl ko dažnai bÅ«na iÅ¡vykÄs, nÄra tiek iÅ¡skirtinÄ, kad leistų sprÄsti apie objektyvų poreikį sutuoktiniams negyventi įprasto santuokinio gyvenimo.
Jų darbo grafikai nÄra tiek nesuderinami laisvo laiko prasme, kaip teismo posÄdžio metu akcentavo ieÅ¡kovas V. B.. Juo labiau, kad liudytoja V. B. patvirtino, kad santykiai su sutuoktiniu yra geri, jie myli vienas kitÄ , todÄl nÄra jokio pagrindo pripažinti, kad V. B. vedÄ bendrÄ Å«kį su savo tÄvu, o ne su sutuoktine V. B.. PovedybinÄ sutartį V. ir V. B. sudarÄ tik 2019 m. birželio 7 d. TaÄiau ir Å¡ios sutarties 3.3, 3.6 papunkÄiai paneigia liudytojos parodymus, kad santuoka buvo sudaryta, tik siekiant oficialaus sutuoktinių statuso, o ne realių iÅ¡ santuokos sudarymo kylanÄių teisių ir pareigų prisiÄmimo.
12. BÅ«tent į liudytojai V. B. nuosavybÄs teise priklausanÄius namus, o ne į ginÄo butÄ V. B. parsiveÅ¾Ä sergantį tÄvÄ prieÅ¡ pat jo mirtį. Policijos 2019 m. liepos 6 d. nutarime skirti kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti V. B. įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡ sutuoktinei V. B. priklausanÄio namo. Be to, nors policijai V. B. nurodÄ, kad jo gyvenamoji vieta yra ginÄo bute, taÄiau UAB âKauno butų Å«kisâ 2019 m. balandžio 16 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros aktuose nurodyta, kad, ginÄo buto patikrinimo metu nustatyta, jog jame gyvena R.
B. ir J. B., o V. B. ginÄo bute negyvena. IeÅ¡kovas V. B. paaiÅ¡kino, kad važiuodavo su tÄvu apsipirkti į LenkijÄ , pirkdavo maistÄ , kitus buities reikmenis, remontuodavo sugedusius daiktus, už tÄvÄ atlikdavo kitus buities darbus, taÄiau Å¡i aplinkybÄ vertintina ne kaip bendro Å«kio vedimais, o pagalba, bÅ«dinga tÄvo ir sÅ«naus santykiams.
13. IÅ¡ R. B. ir V. B. santuokos nutraukimo civi linÄje byloje Nr. 2-8610-375/2012 esanÄio pareiÅ¡kimo matyti, kad jau 2012 m. balandžio 20 d. V. B. savo gyvenamosios vietos adresÄ nurodÄ adresÄ , (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime pažymima, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2010 metų. Toks pats gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ir sutartyje dÄl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. IÅ¡silavinimo stoka V. B. neturÄjo sutrukdyti suprasti, kad bÅ«tent nurodytu adresu jam bus siunÄiami pareiÅ¡kÄjui skirti procesiniai dokumentai.
Be to, ieÅ¡kovas V. B. nenurodÄ jokių objektyvių priežasÄių, dÄl kurių bÅ«tų buvÄ reikalinga nurodyti klaidingÄ gyvenamosios vietos adresÄ . Tai, kad iÅ¡ ginÄo buto ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustÄ dar skyrybų su pirmÄ ja sutuoktine metu, patvirtina antstolÄs R. S. 2019 m. rugpjÅ«Äio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotos aplinkybÄs, jog 2019 m. gegužÄs 1 d. V. B. neÅ¡a iÅ¡ (duomenys neskelbtini), asmeninius daiktus, kurie, tikÄtina, buvo likÄ nuo tada, kai ieÅ¡kovas iki santuokos sudarymo su V.
B., gyveno šiuo adresu.
14. Su ginÄo Å¡alimi jokiais artimais ryÅ¡iais nesusijusi liudytoja V. T. Å . paaiÅ¡kino, kad buvo V. B. kaimynÄ, su V. B. bendraudavo, matydavo, kaip pas V. B. atvažiuoja sÅ«nus V. B., taÄiau V. B. gyveno vienas. V. B. ginÄo bute iÅ¡gyveno daugiau nei deÅ¡imt metų, todÄl natÅ«ralu, kad liudytoja galÄjo tiesiog neužfiksuoti, kad paskutinius du mÄnesius iki savo mirties jis nuolat buvo ne ginÄo bute, o (duomenys neskelbtini). Po V. B. mirties R. B. ir J. B. bute bÅ«na retai, atvažiuoja porai valandų ir iÅ¡važiuoja, bute nenakvoja.
15. Liudytojas K. Ä., nors ir nurodÄ, kad V. B., grįžÄs iÅ¡ reiso, tik užsukdavo aplankyti savo sutuoktinÄ, taÄiau tuo paÄiu nurodÄ, kad pats gyveno kitu adresu. Byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo V. B. ir V. B. nesiejo nuolatinis gyvenimas kartu ir bendro Å«kio vedimas.
16. Atsakovių atstovÄ paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ savivaldybÄs Nekilnojamojo turto skyriaus specialistÄs žino, kad V. B. buvo atÄjÄs į savivaldybÄ aiÅ¡kintis, kokiu bÅ«du galÄtų iÅ¡ ginÄo buto iÅ¡deklaruoti J. B. ir R. B..
17. SusiraÅ¡inÄjimo trumposiomis SMS žinutÄmis turinys patvirtina, kad R. B. 2019 m. kovo 10 d. nuomojosi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ už 250,00 Eur nuomos mokestį. Akivaizdu, kad globÄjos, o kartu ir ieÅ¡kovo J. B., gyvenamoji vieta iki V. B. mirties buvo kita. PraÄjus pakankamai nedaug laiko nuo nurodytos žinutÄs iÅ¡siuntimo teisme civilinÄje byloje Nr. 2-8610-375/2012 buvo gautas R. B. praÅ¡ymas dÄl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dÄl iÅ¡laikymo J. B. teikimo. Byloje esanÄios nuotraukos patvirtina faktÄ , kad po santuokos nutraukimo R. B. turi naujÄ draugÄ ir jų bendrÄ gyvenimÄ kartu. Å iuos raÅ¡ytinius įrodymus patvirtina ir V. B. teismo posÄdyje duoti parodymai, kad R. B. su D. G. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kur jis lankÄ savo sÅ«nų J. B..
18. J. B. pateikÄ mokÄjimo dokumentus, kad po V. B. mirties mokÄjo ginÄo buto komunalinius mokesÄius, taÄiau Å¡ie įrodymai nepatvirtina gyvenimo ginÄo bute fakto ir bendro Å«kio vedimo su V. B. iki jo mirties. Vien faktas, kad po V. B. mirties ieÅ¡kovÄ stengiasi kuo daugiau laiko praleisti ginÄo bute, kÄ patvirtina ir UAB âKauno butų Å«kisâ apžiÅ«ros aktai, neleidžia daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų. Juo labiau, kai 2019 m. balandžio 16 d. apžiÅ«rint ginÄo butÄ , R. B. įteikiant procesinius dokumentus civilinÄje byloje bute buvo ne ji pati, o jos mama I. B..
19. Nors liudytoja R. D., ieÅ¡kovo V. B. sesuo, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas J. B. ir jo globÄja R. B. metus iki V. B. mirties gyveno ginÄo bute, taÄiau teismas Å¡ios liudytojos parodymų kaip visiÅ¡kai patikimais nevertina. Liudytoja nurodÄ, kad V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) iki pat 2019 m. gegužÄs 1 d., taÄiau Å¡ių jos parodymų nepatvirtino liudytojas V. P.. Pati liudytoja parodÄ, kad ji nurodytu adresu negyveno. Liudytoja R. D. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pat tÄvo mirtį V. B. rÅ«pinosi R. B., taÄiau byloje buvo nustatyta, kad likus porai mÄnesių iki V. B. mirties jis gyveno dabartinÄs V. B. sutuoktinÄs namuose, kur buvo slaugomas. Liudytoja nurodÄ, kad dÄl sutuoktinio ligos ji tÄvÄ prieÅ¡ jo mirtį lankÄ retai. Be to, ieÅ¡kovÄ J. B. ir mirusįjį V. B. siejÄs giminystÄs ryÅ¡ys (vaikaitis ir senelis) leidžia spÄsti, kad ieÅ¡kovas J. B. galÄjo lankytis pas senelį.
20. Nelaikytinas pagrįstu atsakovÄs argumentas, kad aplinkybÄ, jog 2019 m. gegužÄs 8 d. praÅ¡yme R. B. praÅ¡o pakeisti ginÄo buto nuomos sutartį jos vardu, yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį dÄl praleisto dviejų mÄnesių termino kreiptis dÄl nuomos sutarties pakeitimo. PraÅ¡ymo turinys patvirtina, kad praÅ¡ymas teikiamas J. B. vardu, kuris įsiteisÄjusiu teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, o R. B. yra jo globÄja, kÄ pagrindžia byloje esantys duomenys.
21. GinÄo butas priklauso savivaldybei, kuriai ir priklauso teisÄ savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄ objektÄ ir disponuoti, todÄl pritartina atsakovÄms, kad ieÅ¡kinys Kauno miesto savivaldybÄs administracijai reiÅ¡kiamas nepagrįstai. SavivaldybÄ 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡te R. B. ir V. B. praÅ¡Ä susitarti, kieno vardu pageidauja pakeisti ginÄo buto nuomos sutartį. Å io raÅ¡to jo adresatai neskundÄ. IeÅ¡kovų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, nepavykus susitarti tarpusavyje, yra galimas, nes tokiÄ teisÄ suteikia CK 6.602 straipsnio 3 dalis.
Pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimų tikslas â įpareigoti atsakovÄ sudaryti nuomos sutartį. Reikalavimas pripažinti nuomininko Å¡eimos nariu yra bÅ«tina sÄ lyga, kad bÅ«tų patenkintas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas ir pasiektas ieÅ¡kiniais siekiamas tikslas. Pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį tinkama atsakovÄ yra Kauno miesto savivaldybÄ, todÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimus nukreipÄ netinkamam subjektui.
22. IeÅ¡kinius atmetus, ieÅ¡kovams jų turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. AtsakovÄs nepateikÄ duomenų apie jų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, todÄl Å¡is klausimas nesprendžiamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 23. Apeliacinius skundus pateikÄ abu ieÅ¡kovai.
24. IeÅ¡kovas J. B. apeliaciniame skunde praÅ¡Ä panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas pažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, neįvertino faktinių bylos duomenų, Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir nepagrįstai darÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo J.
B. reikalavimÄ pagrįstu ir jį pripažinti mirusio pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariu, su kuriuo atsakovÄ bÅ«tų įpareigojama sudaryti pagrindinÄ nuomos sutartį. Byloje esanÄių įrodymų visuma patvirtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas J. B. ne mažiau kaip vienerius metus iki senelio V. B. mirties kartu su juo gyveno ir vedÄ bendrÄ Å«kį bei liko gyventi ginÄo bute iki Å¡iol. Byloje nÄra ginÄo, kad ieÅ¡kovas J. B. yra mirusio pagrindinio nuomininko V. B. vaikaitis. IeÅ¡kovo gyvenamoji vieta deklaruota ginÄo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gegužÄs 4 d., raÅ¡ytinių domenų apie kitÄ ieÅ¡kovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nÄra.
Å iame bute J. B. buvo apgyvendintas ir teisÄtai gyveno nuomininko V. B. sutikimu. R. B. ir liudytojos R. D. paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, neprieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Nei susiraÅ¡inÄjimas SMS žinutÄmis, nei fotonuotraukos iÅ¡ socialinio tinklo Facebook neturÄtų bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, kurie patvirtintų faktÄ dÄl ieÅ¡kovo J. B. gyvenimo kitoje vietoje, kadangi, sprendžiant iÅ¡ žinuÄių turinio, nuomos fakto nepatvirtino jokie kiti raÅ¡ytiniai įrodymai byloje.
CivilinÄ byla Nr. 2-8610-375/2012 dÄl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo prijungta atsakovÄs Kauno miesto savivaldybÄs praÅ¡ymu tikslu nustatyti tikrÄ jÄ ir faktinÄ V. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas savo iÅ¡vadas faktiÅ¡kai grindÄ fotonuotraukomis, nesusijusiomis su ieÅ¡kovu J. B., visiÅ¡kai nevertindamas kitų byloje esanÄių įrodymų, neįvertino įrodymų visumos, nepaÅ¡alino įrodymų prieÅ¡taringumo, nenustatÄ bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos.
Teismas nepagrįstai sprendÄ, jog tai, kad apžiÅ«rint ginÄo butÄ 2019 m. balandžio 16 d. ar R. B. įteikiant procesinius dokumentus bute buvo jos mama I. B., įrodo, kad ieÅ¡kovas bute negyvena. Tiek ieÅ¡kovas, tiek jo globÄja nuolatinÄ gyvenamoji vieta deklaruota ginÄo bute nuo 2009 metų, kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi. Teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį prieÅ¡tarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. 2.2. IeÅ¡kovas, atstovaujamas įstatyminÄs atstovÄs R.
B., mirus seneliui V. B., per du mÄnesius po jo mirties tinkamai informavo nuomotojÄ apie norÄ tapti pagrindiniu ginÄo buto nuomininku, todÄl nÄra pagrindo atsisakyti sudaryti su ieÅ¡kovu buto nuomos sutartį.
25. Apeliantas su apeliaciniu skundu apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ ir praÅ¡Ä prijungti prie bylos raÅ¡ytinius įrodymus â 2011 m. rugsÄjo 23 d. AB TEO LT interneto ir daugiakanalÄs televizijos paslaugų užsakymÄ ir mokÄjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡us už interneto ir televizijos paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 24 d. UAB âTele2â Judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį ir mokÄjimo pavedimus už paslaugÄ ; liudytojos R. D. santuokos liudijimÄ ; 2017-2018 metų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nacionalinio vÄžio instituto apie atliktus laboratorinius tyrimus.
26. IeÅ¡kovas V. B. apeliaciniame skunde praÅ¡Ä panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Teismas, netinkamai vertino įrodymus, liudytojų parodymus, nesiaiÅ¡kino bylos esmÄs, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, iÅ¡ esmÄs pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendÄ, kad sutuoktinÄs V.
B. parodymai vertintini, kaip siekis nepakenkti sutuoktiniui, su kuriuo, jÄ sieja artimas ryÅ¡ys, o darbas trukdytų jiems gyventi įprastÄ santuokinį gyvenimÄ . Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad nÄra jokio pagrindo pripažinti, kad V. B. vedÄ bendrÄ Å«kį su savo tÄvu, o ne su sutuoktine V. B., netinkamai vertindamas povedybinÄs sutarties reikÅ¡mÄ. AplinkybÄ, jog V. B. parsiveÅ¾Ä sergantį tÄvÄ prieÅ¡ jo mirtį ne į ginÄo butÄ , kad sulaikymo ar santuokos nutraukimo metu buvo nurodytas kitas adresas, nepaneigia fakto, kad jis su tÄvu ginÄo bute negyveno ir nevedÄ bendro Å«kio. 4.2.
Teismas darÄ nepagrįstas iÅ¡vadas, kas turÄtų byloje bÅ«ti atsakovu. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , pavyzdžiui, civilinÄ byla Nr. e3K-3-167-248/2019, atsakovÄmis bÅ«na savivaldybÄ ir savivaldybÄs administracija, todÄl ir nurodÄ dvi atsakoves.
27. Apeliantas su apeliaciniu skundu apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ ir praÅ¡Ä prijungti prie bylos naujus įrodymus â VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us, UAB â(duomenys neskelbtini)â Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äius, V. Ä. vaikų gimimo liudijimus. NurodÄ, kad Å¡ie nauji įrodymai yra reikalingi, kad teismas galÄtų iÅ¡nagrinÄti bylÄ teisingai ir visapusiÅ¡kai. Gimimo liudijimai teikiami todÄl, kad patvirtinti aplinkybes, kodÄl jų Å¡eima atskirai veda Å«kį. Darbo grafikai už 2019 m. balandžio ir liepos mÄnesius teikiami įrodyti, kad tikrinimo metu V. B. negalÄjo bÅ«ti ginÄo bute, nes buvo komandiruotÄje. IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Juridinių asmenų registro teikiami įrodyti, kad tai yra du atskiri juridiniai asmenys ir paneigti teismo motyvus dÄl atsakovÄs tinkamumo.
28. AtsakovÄ Kauno miesto savivaldybÄ ir Kauno miesto savivaldybÄs administracija atsiliepimuose į ieÅ¡kovų apeliacinius skundus praÅ¡Ä apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 6.1. Atsiliepimuose nurodÄ, kad teismo sprendimas priimtas, nepažeidžiant materialinÄs bei procesinÄs teisÄs normų, nenukrypstant nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariais ir nuomos sutarÄių sudarymo bylose.
Å ioje byloje draudimas remtis liudytojų parodymus neturÄtų bÅ«ti taikomas, nes tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, byloje yra pateikta kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kad apeliantai ginÄo bute su nuomininku negyveno, negyvena ir Å¡iuo metu, ir nei gyvenamosios patalpos apžiÅ«ros aktai, nei povedybinÄ sutartis, Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad V. B. rÅ«pinosi tÄvu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis kartu su V. B. vedÄ bendrÄ Å«kį. Teismas tinkamai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertino byloje esanÄius įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus bei pagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai metus iki V.
B. mirties ginÄo bute negyveno ir su juo nevedÄ bendro Å«kio. 6.2. IeÅ¡kovas J. B. nesikreipÄ Ä¯ Kauno miesto savivaldybÄ pakeisti nuomos sutartį mirus pagrindiniam nuomininkui, nepateikÄ mirusio nuomininko Å¡eimos narių susitarimo dÄl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, todÄl Kauno miesto savivaldybÄ nepažeidÄ jokių ieÅ¡kovo teisių ir įstatymo saugomų interesų. Apeliantai ginÄo bute vieneri metai iki pagrindinio nuomininko mirties ginÄo bute negyveno, nebuvo nuomininko Å¡eimos nariais ir Å¡iuo metu jame negyvena, todÄl remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies imperatyvia nuostata, nuomos sutartis su apeliantu negali bÅ«ti sudaryta. 6.3.
Teismas nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai nusprendÄ, kad ieÅ¡kinys Kauno miesto savivaldybÄs administracijai reiÅ¡kiamas nepagrįstai.
29. IeÅ¡kovas V. B. atsiliepime į J. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti; sustabdyti bylÄ iki kol bus atlikta DNR ekspertizÄ tikslu nustatyti, ar J. B. yra V. B. sÅ«nus. Po DNR atlikto testo, apskritai gali bÅ«ti paneigta, kad J. B. yra mirusio V. B. anÅ«kas.
30. Atsiliepime nurodÄ, kad įvertino įrodymų visumÄ ir pagrįstai sprendÄ, kad J. B., bÅ«damas neveiksnus, negali gyventi vienas, todÄl su globÄja R. B. ginÄo bute negyveno ir bendro Å«kio su V. B. nei jis, nei jo globÄja netvarkÄ.
31. IeÅ¡kovas J. B. atsiliepime į V. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.
32. Atsiliepime nurodÄ, kad teismo spendimas dalyje dÄl ieÅ¡kovo V. B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dÄl pripažinimo Å¡eimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atmetimo yra teisÄtas ir pagrįstas, nes V. B. neįrodÄ, kad jis gyveno ir vedÄ bendrÄ Å«kį ne su savo sutuoktine V. B., o su tÄvu V. B.. V. B. tik teikÄ tÄvui pagalbÄ . Teismas pagrįstai nurodÄ, jog ginÄo butas priklauso savivaldybei, kuriai ir priklauso teisÄ savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybÄs teise objektÄ ir disponuoti.
Byloje nÄra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidÄ procesines įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visus ieÅ¡kovo V. B. byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikÄ materialines ir procesines teisÄs normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos įrodymų vertinimo praktikos. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 33. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 str.). DÄl naujų įrodymų priÄmimo 34. Kartu su apeliaciniais skundais apeliantai pateikÄ naujus įrodymus: ieÅ¡kovas J. B. â 2011 m. rugsÄjo 23 d. AB TEO LT interneto ir daugiakanalÄs televizijos paslaugų užsakymÄ ir mokÄjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡us už interneto ir televizijos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 24 d. UAB âTele2â Judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį ir mokÄjimo pavedimus už paslaugÄ ; liudytojos R.
D. santuokos liudijimÄ ; 2017-2018 metų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nacionalinio vÄžio instituto apie atliktus laboratorinius tyrimus, o ieÅ¡kovas V. B. â VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us, UAB â(duomenys neskelbtini)â Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äius, V. Ä. vaikų gimimo liudijimus.
35. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
36. TeisÄjų kolegija, susipažinusi su teikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantai nepagrindÄ, kodÄl Å¡ių įrodymų jie neteikÄ pirmosios instancijos teismui, nors tokiÄ objektyviÄ galimybÄ turÄjo, ir kodÄl Å¡i bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Abu ieÅ¡kovai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, kuriems keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, jie teikia teisines paslaugas pagal teisÄs aktuose nustatytas taisykles, jiems žinomos civilinį procesÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos, taigi, ir Å¡alių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai â tai, kad Å¡alis turi sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausanÄiomis procesinÄmis teisÄmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinÄjimu, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai.
Apeliantų nurodyti argumentai, kad tokia bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo manant, jog teismui neužteko įrodymų bylai teisingai iÅ¡nagrinÄti, pripažintini nepagrįstais, todÄl ieÅ¡kovų kartu su apeliaciniais skundais pateikti įrodymai atsisakytini priimti. DÄl bylos sustabdymo 37. Apeliantas V. B. praÅ¡Ä sustabdyti arba atidÄti bylos nagrinÄjimÄ iki Kauno apylinkÄs bus iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla Nr. e2-1838-1026/2020 dÄl iÅ¡laikymo priteisimo ir tÄvystÄs nuginÄijimo, nes iÅ¡nagrinÄjus minÄtÄ bylÄ galimai bÅ«tų paneigtas faktas, kad J.
B. yra V. B. sÅ«nus ir tuo paÄiu V. B. anÅ«kas.
38. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinÄti tos bylos tol, kol bus iÅ¡sprÄsta kita byla, nagrinÄjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs (CPK 4 str.), jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinÄs bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinÄjamos civilinÄs bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinÄtoje byloje (kitose neiÅ¡nagrinÄtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turÄs teisinÄs reikÅ¡mÄs priimant teismo sprendimÄ nagrinÄjamoje byloje.
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ bylos privalomojo sustabdymo pagrindÄ , turi tinkamai nustatyti įrodinÄjimo dalykÄ abiejose bylose. SprÄsdamas, ar yra (nÄra) dviejų nagrinÄjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai turi bÅ«ti nustatyti byloje, kurios nagrinÄjimÄ praÅ¡oma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinÄje byloje, dÄl kurios praÅ¡oma sustabdyti bylÄ .
Ä®rodinÄjimo dalykÄ , t. y. byloje nustatytinus faktus, lemia ginÄo Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai. Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinÄjamoje byloje, kai tarp bylų nÄra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisÄs sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne iÅ¡nagrinÄti civilinÄ bylÄ , kol neiÅ¡sprÄsti su ja susijÄ klausimai kitoje nagrinÄjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2019 m. lapkriÄio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-271219/2018).
39. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡i civiline byla neturi tiesioginio prejudicinio teisinio ryÅ¡io su Kauno apylinkÄs teisme nagrinÄjama civiline byla Nr. e2-1838-1026/2020, todÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad dÄl apelianto V. B. nurodytų aplinkybių sustabdyti ar atidÄti bylos nagrinÄjimo nÄra bÅ«tina, todÄl praÅ¡ymas netenkinamas. DÄl žodinio bylos nagrinÄjimo 40. Apeliantas J. B. praÅ¡Ä apeliacinÄs instancijos teismo nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas nevertino esminių bylos įrodymų, netinkamai taikÄ materialios teisÄs normas.
41. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dÄl prisidÄjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas. Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisÄ tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nusprÄsti dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka, taÄiau Å¡i teisÄ ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinÄms aplinkybÄms, dÄl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinÄjimas yra bÅ«tinas.
Kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad byloje dalyvaujanÄių asmenų praÅ¡ymas nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausanÄiomis procesinÄmis teisÄmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinÄjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
42. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinÄjama žodinio proceso tvarka ir teismo posÄdžiuose apelianto atstovai dalyvavo asmeniÅ¡kai, jiems buvo suteikta teisÄ pasisakyti, be to, bylos aplinkybÄs įrodinÄjamos ir raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alys pateikÄ iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus procesiniuose dokumentuose, netenkina apelianto praÅ¡ymo.
43. IeÅ¡kovas V. B. savo reikalavimus reiÅ¡kÄ dviem atsakovÄms â Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybÄs administracijai.
44. Lietuvos Respublikos valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ Ä¯gyvendindamos turto savininko funkcijas. Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių turtÄ patikÄjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonÄs pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka, kurie turi teisÄ priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, iÅ¡skyrus sprendimus, susijusius su Å¡io turto perleidimu kitų asmenų nuosavybÄn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
45. Kauno miesto savivaldybÄs administracijos nuostatuose, patvirtintuose Kauno miesto savivaldybÄs tarybos 2012 m. rugsÄjo 13 d. sprendimu Nr. T-428 įtvirtinta, kad administracija savivaldybÄs teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybÄs institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina (nuostatų 33.1. p.); <...> organizuoja ir kontroliuoja savivaldybÄs turto valdymÄ ir naudojimÄ (nuostatų 33.3. p.).
46. Kauno miesto savivaldybÄs administracijos nekilnojamojo turto skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2017 m. gegužÄs 4 d. įsakymu Nr. A-1714 su vÄlesniais pakeitimais 10.1. punkte nustatyta, kad skyriaus tikslas yra užtikrinti efektyvų savivaldybÄs nekilnojamojo turto valdymÄ , naudojimÄ , priežiÅ«rÄ ir disponavimÄ juo, savivaldybÄs gyvenamųjų patalpų (bÅ«sto) nuomos administravimÄ ; 11.7. punkte įtvirtinta, kad skyriaus uždavinys yra užtikrinti priimtų sprendimų dÄl <...> valstybÄs garantijų savininkams ir nuomininkams, iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkams grÄ Å¾intų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymÄ ; o taip pat organizuoja savivaldybÄs valdomų statinių nuomÄ , suteikimÄ panaudos pagrindais ar patikÄjimo teise valdyti ir naudoti, rengia nuomos, panaudos ir patikÄjimo sutartis, atlieka sutarÄių pakeitimo, atnaujinimo ir nutraukimo, nekilnojamojo turto perdavimo ir priÄmimo procedÅ«ras, teikia dokumentus SavivaldybÄs turto nuomos konkurso komisijai (12.1.2.p.);administruoja savivaldybÄs valdomų statinių nuomÄ (12.1.3. p.); kontroliuoja savivaldybÄs valdomų statinių nuomos, patikÄjimo ir panaudos sutarÄių vykdymÄ , inicijuoja teisminius procesus dÄl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, dalyvauja antstolio organizuotame asmenų, naudojanÄių statinius be teisinio pagrindo, iÅ¡keldinime (12.1.4 p.); pagal suteiktus įgaliojimus iÅ¡duoda sutikimus dÄl gyvenamosios vietos savivaldybÄs gyvenamosiose patalpose deklaravimo (12.1.5. p.) ir kt.
47. Kauno miesto savivaldybÄs tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 (Kauno miesto savivaldybÄs tarybos 2017 m. rugsÄjo 12 d. sprendimo Nr. T-617 redakcija) patvirtinto Kauno miesto savivaldybÄs bÅ«sto ir socialinio bÅ«sto nuomos tvarkos apraÅ¡o IV skyriuje nustatyta, kad savivaldybÄs bÅ«sto ar socialinio bÅ«sto nuomos sutartys sudaromos, keiÄiamos, tikslinamos savivaldybÄs administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu pateikiant dokumentus nekilnojamojo turto valdymo padaliniui.
48. Toks teisinis reglamentavimas, teisÄjų kolegijos vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nors Kauno miesto savivaldybÄs administracija yra įgaliota sprÄsti tam tikrus klausimus, susijusius su savivaldybei priklausanÄio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, taÄiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tinkamu atsakovu Å¡iuo atveju yra Kauno miesto savivaldybÄ (CPK 45 str.), kuri taip pat buvo nurodyta ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinyje dÄl pripažinimo Å¡eimos nariu bei įpareigojimo sudaryti ginÄo buto nuomos sutartį.
49. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo mirus vienam iÅ¡ valstybÄs garantijos turÄtojų. DÄl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu 50. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisÄ ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia.
GinÄo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas. PažymÄtina, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisÄ arba teisÄtas interesas yra pažeisti, gali teismo reikalauti taikyti kelis teisinÄs gynybos bÅ«dus. Å iuo atveju teismui, nagrinÄjanÄiam bylÄ , kyla pareiga nustatyti, kuris iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų teisinÄs gynybos bÅ«dų turÄtų bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į bylos dalyvių teisinius santykius ir jiems taikytinÄ reglamentavimÄ .
51. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovai reiÅ¡kÄ analogiÅ¡kus reikalavimus praÅ¡ydami pripažinti juos V. B. Å¡eimos nariu, ginÄydami kito asmens praÅ¡ymÄ pripažinti jį Å¡eimos nariu, ir taip pat praÅ¡Ä pakeisti ginÄo buto nuomos sutartį jų vardu.
52. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.589 â 6.602 straipsniais, ginÄijamu sprendimu ieÅ¡kinius atmetÄ, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovai neįrodÄ, kad buvo mirusio ginÄo buto nuomininko V. B. Å¡eimos nariais, todÄl nÄra pagrindo su jais sudaryti ginÄo buto nuomos sutartis.
53. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybÄs ar savivaldybÄs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡io kodekso 6.599â6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje â sutarties pakeitimas dÄl kito Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeiÄiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mÄnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Å i norma koreliuoja (lot. correlatio - santykiavimas) su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias paÄias teises ir pareigas, atsirandanÄias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiÅ¡kianÄia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo Å¡eimos nariai nepraranda teisÄs į nuomotÄ butÄ .
54. PilnameÄiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaiÄiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį (CK 6.588 str. 2 d.). Artimieji giminaiÄiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenÄ ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkÄ namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (CK 6.588 str. 4d.).
55. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaiÄiai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenÄ ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkÄ namų Å«kį. Tik nustatÄs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-367-611/2018).
56. Sprendžiant dÄl asmens faktinÄs gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmÄs bei bendro Å«kio tvarkymo, įrodinÄjimo naÅ¡ta tenka Å¡ia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigianÄiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkreÄioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkÄ bendrÄ Å«kį (CPK 12 str., 178 str.).
57. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinÄjimo priemonÄmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu.
Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esanÄių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
58. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijÄs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Taigi, teisÄs normomis pripažįstama, kad asmuo faktiÅ¡kai gali gyventi keliose vietose.
59. CK 2.17 straipsnyje iÅ¡vardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmÄ, duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 str. 1 d.). Å ie kriterijai taikytini ir teismui nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai sprendžiamas ginÄas dÄl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu.
60. Vienas iÅ¡ Å¡altinių nustatyti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra informacija iÅ¡ Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos pilieÄių asmens duomenis, taip pat gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.).TaÄiau Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamÄ ja vieta, jei Å¡ie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais.
61. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai ginÄo bute, (duomenys neskelbtini), yra deklaravÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų gyvenamÄ sias vietas nustatÄ daugiausia remdamasis liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai dÄl įrodinÄtinų aplinkybių iÅ¡ esmÄs sutapo, jie visi patvirtino, kad ieÅ¡kovai dažniau bute ÄmÄ lankytis po V. B. mirties. Pats ieÅ¡kovas V. B. paaiÅ¡kino, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todÄl retai bÅ«na namuose, tÄvui V. B. sergant jį parsiveÅ¾Ä Ä¯ savo sutuoktinÄs V. B. namus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu SMS žinuÄių turinys, fotonuotraukos iÅ¡ socialinio tinklo Facebook, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad J. B. su globÄja R. B. nuolat negyveno Å¡iame bute.
62. TeisÄs normose, reglamentuojanÄiose asmens pripažinimÄ nuomininko Å¡eimos nariu, nÄra pateikti kriterijai, pagal kuriuos bÅ«tų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkÄ Å«kį. Paprastai bendru Å«kio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmÄms naudoja kiekvieno jų gautas lÄÅ¡as, kartu rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais paÄiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinÄ paramÄ ir pan. Be to, sprendžiant dÄl pripažinimo Å¡eimos nariu svarbu prisidÄjimo prie bendro Å«kio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobÅ«dis. Konkreti bendro Å«kio tvarkymo iÅ¡raiÅ¡ka kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinÄs padÄties, interesų ir kita.
63. TeisÄjų kolegija, remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, sprendime detaliai atskleidÄ liudytojų parodymus, įvertino raÅ¡ytinius įrodymus ir padarÄ bylos įrodymų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai V. B. ir J. B. neįrodÄ, jog jie kartu su V. B. vedÄ bendrÄ Å«kį, todÄl pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinių reikalavimus pripažinti juos V. B. Å¡eimos nariais. DÄl ieÅ¡kovų teisÄs į ginÄo butÄ ir nuomos sutarties pakeitimo 64.
Byloje nustatyta, kad ginÄo butas su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise priklauso Kauno miesto savivaldybei pagal 2009 m. vasario 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-21-09 02 09-017. IÅ¡ byloje pateiktos 2006 m. liepos 20 d. valstybÄs garantijos Nr. 1949 nustatyta, kad valstybÄ (garantas) įsipareigojo savininkui grÄ Å¾into buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams nustatyta tvarka iÅ¡nuomoti kitas valstybÄs ar savivaldybÄs gyvenamÄ sias patalpas, į nuompinigių sumÄ Ä¯skaiÄiuojant nuomotų patalpų vertÄ.
ValstybÄs garantijos turÄtojais nurodyti V. B., V. B., J. B. ir R. B.. Nuomojamo turto (duomenys neskelbtini) patikslinta rinkos vertÄ 83 000,00 Lt (24 038,47 Eur), o pagal 2009 m. kovo 18 d. SavivaldybÄs gyvenamųjų patalpų nuomos mokesÄio apskaiÄiavimo aktÄ apskaiÄiuotas nuomos mokestis per mÄnesį yra 145,46 Lt (42,13 Eur). Tuo paÄiu atkreiptinas dÄmesys, jog valstybÄs garantijoje nustatyta, kad nuomininkai praranda teisÄ Ä¯ valstybÄs garantijÄ , jei jie perleidžia reikalavimo teisÄ, atsirandanÄiÄ iÅ¡ valstybÄs garantijos (5 p.), o patuÅ¡tinti turimas patalpas garantijos turÄtojai įsipareigojo tada, kai bus įvykdyta valstybÄs garantija (6 p.).
65. Kauno miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A-1049 buvo nusprÄsta neterminuotai iÅ¡nuomoti V. B., V. B., J. B. ir R. B., iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkui grÄ Å¾into buto, 51,74 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), o Turto valdymo departamento NuosavybÄs teisių atkÅ«rimo skyriaus vedÄja įpareigota pasiraÅ¡yti patalpų neterminuotos nuomos sutartį su nuomininkais V. B., V. B., J. B. ir R. B.. Tuo paÄiu įsakymu Apskaitos skyrius įpareigotas kiekvienÄ mÄnesį daryti nuomotų patalpų vertÄs atskaitymus už buto nuomÄ , tvarkyti atskaitomų lÄšų apskaitÄ ir informuoti NuosavybÄs teisių atkÅ«rimo skyrių apie padarytus atskaitymus ir galutinį įvykdymÄ .
66. Kauno miesto savivaldybÄ ir V. B. 2009 m. kovo 31 d. sudarÄ SavivaldybÄs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-197, kurios 2 punkte nurodyta, kad gyvenamoji patalpa suteikiama nuomininkui ir kartu su gyvenantiems asmenims, ir suteikiamoje patalpoje turi teisÄ gyventi nuomininkas ir Å¡ie asmenys: nuomininko sÅ«nus V. B., nuomininko marti R. B., nuomininko vaikaitis J. B.. IeÅ¡kovas V. B. nuo 2009 m. balandžio 29 d., o ieÅ¡kovas J. B. nuo 2009 m. gegužÄs 4 d. yra deklaravÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ginÄo bute (2019 m. liepos 2 d. pažyma apie gyvenamÄ jÄ vietÄ ).
67. V. B. mirÄ (duomenys neskelbtini) d. IeÅ¡kovas V. B., o taip pat R. B., atstovaudama J. B. 2019 m. gegužÄs 8 d. pateikÄ Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Nekilnojamojo turto skyriui praÅ¡ymus pakeisti buto nuomos sutartį jų vardu. AtsakovÄ 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡tu Nr. 60-6-455 pasiÅ«lÄ pareiÅ¡kÄjams susitarti, kurio vardu bus sudaroma buto nuomos sutartis, arba patuÅ¡tinti butÄ ir perduoti jį Kauno miesto savivaldybÄs gyvenamųjų patalpų administratoriui UAB Kauno butų Å«kis.
68. TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad valstybÄs ir savivaldybių institucijų veikla, susijusi su nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu ir nacionalizuoto turto grÄ Å¾inimu, yra vieÅ¡ojo administravimo veikla, ji yra vykdoma pagal specialius įstatymus ir kitus teisÄs aktus (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). ValstybÄs garantijų sugrÄ Å¾intų natÅ«ra gyvenamųjų namų nuomininkams ir savininkams iÅ¡davimas bei įvykdymas yra sudedamoji nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo proceso dalis, kuriÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.
ValstybÄs garantijas, jų vykdymÄ , garantijų turÄtojų teises ir pareigas taip pat nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybÄs iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokÄjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme. GinÄai kilÄ dÄl valstybÄs ir savivaldybių institucijų veiklos, susijusios su nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu ir nacionalizuoto turto grÄ Å¾inimu yra teismingi administraciniams teismams.
Visuose Å¡iuose teisÄs aktuose įtvirtintas valstybÄs siekis užtikrinti nuomininkų, gyvenanÄių savininkams sugrÄ Å¾intuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse ar butuose, interesus, draudžiant Å¡ių nuomininkų iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ jų užimamų gyvenamųjų patalpų per valstybÄs suteiktų ir nuomininkų pasirinktų garantijų įvykdymo laikÄ , t. y. kompensuojant gyvenamųjų patalpų įsigijimo iÅ¡laidas, suteikiant kitas gyvenamÄ sias patalpas (nuosavybÄn ar nuomai), perduodant nuosavybÄn žemÄs sklypÄ gyvenamajam namui statyti ir. t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-1157/2013).
69. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybÄs iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokÄjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybÄs garantijų ir lengvatų, numatytų pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas apibrÄžia ratÄ asmenų, turinÄių teisÄ tapti nuomininkui iÅ¡duodamos valstybÄs garantijos turÄtojais ir nustato garantijos iÅ¡davimo tvarkÄ . Pagal minÄto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, 6 dalies nuostatas valstybÄs garantija iÅ¡duodama nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams, kurie jÄ pasiraÅ¡o ir tampa garantijos turÄtojais, iÅ¡ valstybÄs garantijos atsirandanti reikalavimo teisÄ garantijos turÄtojams priklauso bendrosios nuosavybÄs teise, yra paveldima, nes 9 straipsnio 7 dalyje taip pat numatyta, jog valstybÄs garantijos turÄtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisÄ, atsirandanti iÅ¡ valstybÄs garantijos, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
PaveldÄjus iÅ¡ valstybÄs garantijos atsirandanÄiÄ reikalavimo teisÄ, valstybÄs garantijoje numatytas valstybÄs įsipareigojimas, kuris buvo suteiktas mirusiam garantijos turÄtojui, įgyvendinamas įpÄdiniams, kai valstybÄs garantijÄ iÅ¡davusiai savivaldybÄs vykdomajai institucijai įpÄdinis (garantijos įgijÄjas) pateikia paveldÄjimo teisÄs į garantijos turÄtojo reikalavimo teisÄ, atsirandanÄiÄ iÅ¡ valstybÄs garantijos, notaro patvirtintÄ liudijimo nuoraÅ¡Ä . SavivaldybÄs vykdomoji institucija, iÅ¡davusi valstybÄs garantijÄ , paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuoraÅ¡o pagrindu patikslina valstybÄs garantijÄ , nurodydama naujo garantijos turÄtojo (asmens, paveldÄjusio reikalavimo teisÄ, atsirandanÄiÄ iÅ¡ valstybÄs garantijos) duomenis.
Taigi, teisÄjų kolegijos nuomone, valstybÄs garantija jÄ pasiraÅ¡iusiems asmenims, tampa nuosavybe, nes garantuoja asmeniui tam tikras teises į materialines vertybes.
70. Kaip jau minÄta ginÄo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A-1049 pagal valstybÄs garantijÄ buvo neterminuotai iÅ¡nuomotas V. B., V. B., J. B. ir R. B., iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkui grÄ Å¾into buto. Nors įsakyme buvo nurodyta, kad patalpų neterminuotos nuomos sutartis turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta su visais nuomininkais: V. B., V. B., J. B. ir R. B., taÄiau, kaip matyti iÅ¡ 2009 m. kovo 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 201-9-197, ji buvo sudaryta tik su V. B., nurodant, kad gyvenamoji patalpa suteikiama ir kartu su nuomininkui gyvenantiems asmenims â nuomininko sÅ«nui V. B., nuomininko marÄiai R. B. ir nuomininko vaikaiÄiui J. B..
71. Remiantis minÄtos sutarties 6 punktu, nuomininko Å¡eimos nariai ir fiziniai asmenys, nustojÄ bÅ«ti nuomininko Å¡eimos nariu, bet gyvenantys kartu su juo, bei sutarties 2 punkte nurodyti asmenys (t. y. V., J. ir R. B.) naudojasi tomis paÄiomis teisÄmis kaip nuomininkas, vykdo visus įsipareigojimus ir atsako pagal prievoles, kylanÄias iÅ¡ nuomos sutarties.
72. Byloje esantys įrodymai patvirtina, o ir Å¡alys neginÄija to fakto, kad apeliantai iki iÅ¡sikraustant iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾into buvusiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , jame gyveno kartu su V. B., kad jiems kartu su V. B. buvo suteikta valstybÄs garantija ir jie buvo įraÅ¡yti VyriausybÄs nustatytos formos 2006 m. liepos 20 d. valstybÄs garantiniame dokumente Nr. 1949. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovai V. B. ir J. B., kaip ir mirÄs nuomininkas V. B. yra valstybÄs garantijos turÄtojai.
73. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybÄs iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokÄjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybÄs garantijų ir lengvatų, numatytų pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsniu, valstybÄs garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma.
74. Byloje atsakovÄ nÄra pateikusi jokių įrodymų, kad valstybÄs garantija buvo susijusi iÅ¡skirtinai su V. B. asmeniu, kad bÅ«tų panaikintas Kauno miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. A-1049, kuriuo pagal valstybÄs garantijÄ ginÄo butas taip pat buvo neterminuotai iÅ¡nuomotas V. B. ir J. B., kad bÅ«tų panaikinta valstybÄs garantija jos turÄtojams V. B. ir J. B., kad ieÅ¡kovai bÅ«tų praradÄ teisÄ Ä¯ pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutartį nuomojamÄ ginÄo butÄ , ir net nebÅ«dami pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariai bÅ«tų netekÄ nuomininko teisių, kaip tai numatyta sutarties 6 punkte; kad valstybÄs garantija ar nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų pripažintos negaliojanÄiomis ar panaikintos kitais pagrindais.
Byloje taip pat nÄra pateikta jokių įrodymų, kad kitiems asmenims, iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkui grÄ Å¾into buto, garantijos turÄtojams V. B., J. B., bÅ«tų suteiktos (iÅ¡nuomotos) kitos gyvenamosios patalpos, iÅ¡mokÄta piniginÄ kompensacija, kad jie reikalavimo teisÄ, atsirandanÄiÄ iÅ¡ valstybÄs garantijos bÅ«tų perleidÄ tretiesiems asmenims, kitur deklaravÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir/ar valstybÄs garantija jos turÄtojams bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdyta. Juolab, kad pati atsakovÄ Kauno miesto savivaldybÄs administracija Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡te Nr. 60-6-455, neginÄydama ieÅ¡kovų teisių į butÄ , siÅ«lÄ susitarti, kurio vardu bus sudaroma buto nuomos sutartis, arba patuÅ¡tinti butÄ ir perduoti gyvenamųjų patalpų administratoriui.
75. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybÄs iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokÄjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ valstybÄs garantijos atsirandanti reikalavimo teisÄ garantijos turÄtojams priklauso bendrosios nuosavybÄs teise. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad valstybÄs garantijÄ pasiraÅ¡Ä ir jos turÄtojais tapo V.
B., abu ieÅ¡kovai bei R. B., taigi, 83 000 Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertÄs kompensacija garantijos turÄtojams priklauso bendrosios nuosavybÄs teise. Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs konkretus kiekvieno bendraturÄio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Mirusiajam V. B. tenkanti nepanaudota gyvenamųjų patalpų rinkos vertÄs kompensacijos dalis yra paveldima įstatymų nustatyta tvarka.
76. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandanÄias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisÄ apsigyventi tie nuomininko Å¡eimos nariai ir buvÄ Å¡eimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Pagal CK 6.599 straipsnio 1 dalį, nuomininkas, pilnameÄiai Å¡eimos nariai ar buvÄ Å¡eimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkÄ ir sÄ lygas nekeisdami nuomos sutarties. GinÄai, kylantys dÄl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sÄ lygų nustatymo, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.599 str. 2 d.). Gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojanÄios bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimÄ bei naudojimosi bendru turtu tvarkÄ (CK 4.75 str., 4.81 str.).
77. Å iuo atveju tinkamam ginÄo iÅ¡sprendimui nÄra reikÅ¡minga, ar ieÅ¡kovai buvo V. B. Å¡eimos nariais CK 6.588 straipsnio prasme, nes ir buvÄ nuomininko Å¡eimos nariai, toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, jeigu jie yra įvardyti nuomos sutartyje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai (CK 6.589 str.).
78. Kaip jau minÄta, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra deklaravÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , moka mokesÄius, yra įvardinti tiek Kauno miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. A-1049, tiek ir 2009 m. kovo 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, jie yra valstybÄs garantijos, kuri nÄra įvykdyta, turÄtojai, todÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad byloje nÄra įrodyta, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų praradÄ teisÄ gyventi ginÄo bute, todÄl turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandanÄias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir mirÄs nuomininkas V. B..
79. PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybÄs nelieÄiamumo principas reiÅ¡kia ir tai, kad nuosavybÄs teisÄs subjektas turi teisÄ laisvai valdyti turimÄ turtÄ , juo naudotis bei disponuoti, taip pat turi teisÄ reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, o CK 6.598-6.600 straipsniuose yra įtvirtinta galimybÄ keisti valstybÄs ar savivaldybÄs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarant atskiras gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su kiekvienu pilnameÄiu nuomininku. Savo pageidavimÄ dÄl nuomos sutarties pakeitimo ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kÄ gyvenamosios patalpos nuomotojai įstatymų nustatyta tvarka.
80. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad tikslus nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų, tarp jų â ir garantijų iÅ¡davimo bei vykdymo procedÅ«rų, laikymasis yra bÅ«tina sÄ lyga, užtikrinanti nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo teisÄtumÄ . Savivaldos vykdomosios institucijos privalo tiksliai laikytis įstatymų reikalavimų, ir savo praktika nekurti naujų procedÅ«rų, kurios įstatymais nÄra numatytos ir reglamentuotos, nes įstatymais nÄra draudžiama sudaryti atskiras gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su pilnameÄiais buto nuomininkais, juolab, kad butas yra dviejų kambarių.
81. Kauno miesto savivaldybÄs argumentai, kad ieÅ¡kovas J. B. nepateikÄ praÅ¡ymo pakeisti nuomos sutartį jo vardu, atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų J. B. yra pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todÄl R. B., bÅ«dama jo globÄja, atstove pagal įstatymÄ , jo teises ir interesus tam tikroje srityje gina be specialaus pavedimo. DÄl bylos baigties 82. ApeliacinÄs instancijos teismas yra kompetentingas sprÄsti tiek fakto, tiek teisÄs klausimus, todÄl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.
Bylos perdavimo nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , apeliacinÄs instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.
Jeigu dÄl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinÄs instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinÄjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmÄs neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
Vien tik apeliacinÄs instancijos teismui nustaÄius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiÅ¡kai įvertinus reikÅ¡mingus faktinius duomenis dÄl nuomos sutarÄių sudarymo sÄ lygų, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso Å¡alies teisÄ Ä¯ apeliacijÄ , o tai lemtų teisÄs bent kartÄ apskųsti nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolÄs tvarka pažeidimÄ . DÄl nurodytos priežasties, o taip pat nustaÄius, kad ieÅ¡kovai turi teisÄ sudaryti ginÄo buto nuomos sutartis, taÄiau įvertinus tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovai nÄra tarpusavyje susitarÄ dÄl naudojimosi tvarkos ginÄo butu, o atsakovÄ gali sudaryti atskiras sutartis tik nurodydama konkreÄias nuomojamas patalpas bute, Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas dalyje, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovų reikalavimai dÄl atsakovÄs įpareigojimo sudaryti (pakeisti) ginÄo buto nuomos sutartis naikintinas ir byla Å¡ioje dalyje grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
83. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl atsakovÄs įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieÅ¡kovais, turÄtų užtikrinti galimybÄ ieÅ¡kovams patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , kiek tai susijÄ su atsakovÄs įpareigojimu sudaryti nuomos sutartis, nes atskiru nuomos sutarties objektu gali bÅ«ti tik izoliuota gyvenamoji patalpa, suteikti teisÄ Å¡alims pateikti su tuo susijusius papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus.
84. Kol nÄra iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla ir nÄra priimtas galutinis procesinis sprendimas dÄl visų pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimÄjo (laimÄjo iÅ¡ dalies) ginÄÄ , paskirstyti byloje bylinÄjimosi iÅ¡laidas nÄra pagrindo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi nagrinÄjamu atveju klausimas dÄl atsakovÄs įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis perduodamas nagrinÄti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, Å¡is teismas turÄtų iÅ¡sprÄsti ir Å¡alių patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu 327 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovų V. B. ir J. B., atstovaujamo R. B. reikalavimai dÄl atsakovÄs įpareigojimo sudaryti (pakeisti) ginÄo buto nuomos sutartis ir bylÄ Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai ŽibutÄ BudžienÄ Evaldas Burzdikas Diana LabokaitÄ