7cef65bd-ea25-4e0a-a3c4-e377504581ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-109-244/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01223-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Monikai SkardžiÅ«tei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. P., A. A. ir V. Ž. skundÄ atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å tabo įgaliotos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės V.

P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtų priedų ir priemokų išmokėjimo, n u s t a t ė:Pareiškėjai skunde (b. l. 1–5) prašo solidariai priteisti iš atsakovių Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – Varėnos rinktinė) ir Lietuvos valstybės G. P. 597,79 Lt darbo užmokesčio dalį, A. A. – 2 260,58 Lt darbo užmokesčio dalį ir V.

Ž. – 2 632,24 Lt darbo užmokesčio dalį. Paaiškino, kad pareiškėjai dirba Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje ir Operatyvinės veiklos skyriuje: G. P. – specialisto pareigose, A. A. – tyrėjo ir V. Ž. – vyresniosios tyrėjos pareigose. Nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Nuo 2007-07-01 iki 2008-10-31 G.

P. buvo neišmokėta 597,79 Lt priemokų ir priedų, nuo 2007-09-01 iki 2009-12-31 A. A. buvo neišmokėta 2 260,58 Lt priemokų ir priedų, o nuo 2007-08-01 iki 2009-12-31 V. Ž. – 2 634,24 Lt priemokų ir priedų. Atsakovai nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę ir prieštarauja Konstitucijai. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ; už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ; už laipsnį arba tarnybinį rangÄ â€“ mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str., 25 str. 7 d.). Priemokos mokamos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ir jos negali virÅ¡yti 60 proc. pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje reglamentuota, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ir negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos, o 36 straipsnis numato, jog pareigÅ«nai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį, kurių suma negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , konstatavo, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu. Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu. Draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiÅ«ros į religijÄ ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis, nepasikeitus darbuotojo darbo funkcijoms, darbo apimčiai.

Pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į kiekvieno piliečio teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ sÄ sajÄ su nuosavybės teise konstatuotina, kad tokia teisinė situacija reikÅ¡tų, jog sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 str. 1 d., bet ir Konstitucijos 23 str. 2009 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas paskelbė nutarimÄ , kuriame teigiama, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Å iuo atveju Varėnos rinktinės, kaip darbdavio, netinkamas darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimas, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti visÄ darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å tabo įgaliotos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės V.

P., atsiliepime į skundÄ (b. l. 23–26) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad civilinė atsakomybė, bÅ«dama teisinės atsakomybės rÅ«Å¡imi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiÅ«riu yra nepriekaiÅ¡tinga, jo civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalÄ kitam asmeniui.

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. To paties straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Valstybei, kaip ir asmeniui yra taikomos tos pačios žalos atlyginimo normos kaip teisės subjektui, dalyvaujančiam civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pareiÅ¡kėjai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryÅ¡io ir žalÄ sukėlusių pareigÅ«nų elgesio neteisėtumo faktus.

Valstybė gali bÅ«ti įpareigota atlyginti žalÄ tik esant teisei prieÅ¡ingiems veiksmams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 d.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Kadangi atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjams priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neiÅ¡mokėtoms pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio dalims netaikytina.Atsakovė Varėnos rinktinė atsiliepime į skundÄ (b. l. 30–33) su skundu nesutinka, parÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , patenkinus pareiÅ¡kėjų skundÄ â€“ praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. PaaiÅ¡kino, kad darbo užmokestis statutiniams valstybės tarnautojams turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir iÅ¡mokamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatomis.

Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali šio įstatymo redakcija nuo 2006 m. liepos 19 d.) 23 straipsnio „Darbo užmokestis“ 1 dalis nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga, 2) priedai, 3) priemokos. Å io straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007 m. spalio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis buvo iÅ¡dėstyta nauja redakcija ir nurodyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies (Å¡io straipsnio redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.) 1 punkte buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui priedas mokamas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , o Å¡ios dalies 5 punkte buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui mokamas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcija iki 2009 m. sausio 1 d. daugiau nebuvo keičiama. BÅ«tent Å¡iomis įstatymo nuostatomis ir vadovavosi Varėnos rinktinė iÅ¡mokėdama darbo užmokestį pareiÅ¡kėjams. Varėnos rinktinė negalėjo nevykdyti įstatymų reikalavimų, todėl nepagrįstas skundo teiginys, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Nuo 2009 m. sausio 1 dienos pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijÄ , pareiÅ¡kėjams mokamų priedų ir priemokų suma nebuvo ribojama.

PareiÅ¡kėjai nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė tariamai nepagrįstas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies taikymas apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius. IÅ¡ skunde iÅ¡dėstytų teiginių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai reikalauja žalos (negautų pajamų) atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Varėnos rinktinės neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pareiÅ¡kėjų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytÄ darbo užmokestį nebuvo paneigta ir Varėnos rinktinės aktais ar veiksmais ribojama, nes darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas pagal galiojantį įstatymÄ .

PareiÅ¡kėjai nenurodo, kad Varėnos rinktinė 2007–2008 metais neteisingai apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo jiems priklausantį darbo užmokestį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio normÄ bÅ«tinoji tam tikrų iÅ¡laidų pripažinimo atlyginti žalÄ sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Valstybei kaip ir asmeniui yra taikomos tos pačios žalos atlyginimo normos kaip teisės subjektui, dalyvaujančiam civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pareiÅ¡kėjai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryÅ¡io ir žalÄ sukėlusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Varėnos rinktinės pareigÅ«nų elgesio neteisėtumo faktus. Konstitucijos 107 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Kadangi sprendimai riboti pareiÅ¡kėjams priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio daliai netaikytina. Varėnos rinktinė neginčija, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo turi bÅ«ti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjai su skundu į teismÄ kreipėsi po 2009 m. gruodžio 11 d.

Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, o 2009 metais darbo užmokesčio ribojimas jų atžvilgiu nebuvo taikomas. Skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už 2007–2008 metus, susidariusios dėl Å¡iuo laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. DC-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-l 175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261–275) yra konstatavusi, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, manantys, jog jų teisės dėl minėto Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo (legislatyvinės omisijos) buvo pažeistos, turėjo (turi) teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismÄ , kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybÄ , taikydamas ne tik įstatymÄ (plačiÄ ja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ .

Toks teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimui atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Neužtikrinus Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintos teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , bÅ«tų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje  įtvirtinta  asmens  teisė,  bet  ir konstituciniai lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-l 175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas (administracinė byla Nr. A575-1831/2011).

Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjo A. A. asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 7–9) dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų, laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui nebuvo išmokėta 2 260,58 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjos V. Ž. asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 11–13) dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų, laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-12-31 pareiškėjai nebuvo išmokėta 2 632,24 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjo G.

P. asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 15–17) dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-03-01 pareiškėjui nebuvo išmokėta 597,79 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).Šiuose dokumentuose pareiškėjams apskaičiuotų darbo užmokesčio ir neišmokėtos jų dalies sumų atsakovė neginčija, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės atsakingo darbuotojo parengtose ir patvirtintose pažymose pateikta informacija.

Teismas pažymi, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio objekto (institucijos) kalte, todėl civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos neturi esminės reikÅ¡mės ir Å¡iuo atveju netaikytinos.Bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovas yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, o ne Lietuvos valstybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies yra tarnybinis ginčas, tai pareiga tinkamai atlyginti pareiÅ¡kėjui už jo atliktÄ darbÄ , tenka įstaigai, kurioje pareiÅ¡kėjas tarnavo, t. y. Å¡iuo atveju Varėnos rinktinė. Vidaus tarnybos statutas nenustato, per kokį terminÄ valstybės tarnautojas gali kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, tačiau, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalimi, tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti turėtų bÅ«ti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas.

Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal Civilinio kodekso 1.130 straipsnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjai su skundu į teismÄ kreipėsi 2010-04-30, todėl jų piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007-04-30 iki 2010-04-30. Å iuo atveju DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminas nėra praleistas. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti negauto G. P. 597,79 Lt darbo užmokesčio dalį, A. A. – 2 260,58 Lt darbo užmokesčio dalį ir V. Ž. – 2 632,24 Lt darbo užmokesčio dalį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi. CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomÄ aplinkybę apie sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, nes valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, o biudžete turi bÅ«ti numatyti asignavimai valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sprendžia, kad teismo sprendimas vykdymas atidėtinas vieniems metams skaičiuojant nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjų G.

P., A. A. ir V. Ž. skundÄ patenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės: G. P. 597,79 Lt (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis litus, 79 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, A. A. – 2 260,58 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų, 58 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį ir V. Ž. – 2 632,24 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt du litus, 24 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.

Sprendimo vykdymÄ atidėti vieniems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Liudmila Zaborovska