7cee4f8e-f89a-4e10-a42b-cd8f37d955bb · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                                                                            Nuorašas:Pranešėjas A. Kisielius                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-315/2014Teisėja A.

K. Macevičienė                                   Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02097-2010-8                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6                                                                                                  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S 2014 m. gegužės 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Viačeslavui Jevmenovui,nukentėjusiojo atstovui G.

R.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,iÅ¡teisintajam R. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. R. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro Viačeslavo Jevmenovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. iÅ¡teisintas, nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1dalyje, sudėties.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. M. buvo kaltinamas padaręs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent tuo, kad 2010-11-06, apie 3.30 val., prie įėjimo į UAB „Lounge and Restaurants“ priklausantį klubÄ â€žOlialia“, esantį Gynėjų g. 14, Vilniuje, R. M. tyčia sudavė vienÄ kartÄ kumščiu V. R. į kaklo sritį taip padarydamas pastarajam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nuo ko V. R. krito aukÅ¡tielninkas, atsitrenkdamas galva į grindinį, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kairės pusės smilkininės – momeninės (pakauÅ¡io dalies) sričių stiprus sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva kairėje momeninėje srityje su subfascijine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairiojo smilkinkaulio žvyno įstrižinis linijinis lūžis, einantis link pleiÅ¡tkaulio didžiojo sparno, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontuziniais židiniais deÅ¡inės pusės smilkininėje ir kaktinėje bei kairės pusės smilkininėje skiltyse.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, R. M. iÅ¡teisintas, nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1dalyje, sudėties.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti R. M. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai R. M. iÅ¡teisino. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka ir BPK 305 str. 3 d. reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendį grindė iÅ¡ esmės tik kaltinamajam R. M. palankia įrodymų dalimi, neatsižvelgdamas ir nevertindamas baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos. Liudytojų duoti parodymai nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti. Teismas formaliai konstatavo, kad byloje esantys prieÅ¡taravimai nepanaikinti ir objektyviais duomenimis negali bÅ«ti paÅ¡alinti. Su tokia pozicija sunku sutikti, nes bÅ«tent visų įrodymų byloje seka, visuma ir sÄ saja tarpusavyje atskleidžia nusikalstamos veikos mechanizmÄ , seka ir asmenį, kuris tai padarė, t.y.

R. M.. Nukentėjusiojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad R. M. niekada neneigė ir tai patvirtino teisme, kad sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į barzdÄ ar lÅ«pÄ , bÅ«tent po Å¡io smÅ«gio jis nugriuvo. Tai iÅ¡ esmės patvirtina ir ekspertų iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad žaizda apatinėje lÅ«pos dalyje yra muÅ¡tinė ir nebÅ«dinga savęs sužalojimui. R. M. teiginys, kad tai buvo tik stumtelėjimas, yra paneigtas tiek liudytojo S. M., tiek M. Ž. parodymais, kurie nurodė, kad po smÅ«gio R.

M. krumpliai buvo kruvini ir užklijuoti pleistru. LogiÅ¡kÄ tolimesnę įvykių sekÄ patvirtina ir liudytojas V. K., kuris nurodė, kad po darbo M. Ž. visiems pasakė, kad lauke R. kažkam trenkė ir kad geriau bÅ«tų panaudojęs pipirines dujas. Liudytojas S. M. parodė, kad įvykio vietoje buvo Å¡alia ir kad po savaitės buvo nuvažiavęs pas R. M. į namus atiduoti pinigus už to vakaro darbÄ . Ä® S. M. klausimÄ , kodėl jis taip padarė, pastarasis atsakė, kad V. R. buvo girtas ir „rovėsi“, todėl taip ir turėjo bÅ«ti.

S. M. nurodė, kad iÅ¡ R. M. pažįstamų vėliau sužinojo, kad pastarasis mėgsta pasimuÅ¡ti ir yra „muÅ¡tukas“ bei melagis. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. tai padarė tyčia, visiÅ¡kai suprasdamas savo galimybes kaip buvęs boksininkas. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad liudytojas E. P. taip pat dirbęs tÄ vakarÄ patvirtino, kad liudytojas M. Ž. jam tÄ patį vakarÄ pasakė, kad R. nukentėjusįjį daužė. Teismas taip pat sureikÅ¡mino įvykio nemačiusio liudytojo V.

G. parodymus, kurie buvo daugiau jausmingi ir vertinantys M. Ž. asmenybę. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroras Viačeslavas Jevmenovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d. ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, klaidingai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl įrodymų vertinimo.

Teismas nurodė, kad M. Ž. parodymai yra prieštaringi, vieni kitus paneigiantys, tačiau neatkreipė dėmesio, kad jo parodymai buvo duodami nuo 2010-11-03, kai jis buvo apklaustas liudytoju, ir vėliau 2010-12-08 bei 2010-12-13, kai jis buvo apklaustas įtariamuoju. Jo parodymai pagal procesinę padėtį kaip liudytojo, įtariamojo iš esmės nesikeitė: jis parodė, kad nukentėjusiajam V. R. sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę veido pusę. Be to, M. Ž. teigimu, tai buvo ne smūgis, o kontaktas siekiant atsistumti nuo V.

R.. 2012-04-13, kai M. Ž. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 140 str. 1 d., jis parodė, kad nukentėjusįjį nustÅ«mė nuo savęs delnu į krÅ«tinę, taip jį iÅ¡stumdamas pro duris. Tokie prieÅ¡taravimai iÅ¡ esmės nepaneigia, kad bÅ«tent jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į virÅ¡utinę lÅ«pÄ , nuo kurio nukentėjusysis galėjo nugriÅ«ti. Teigia, kad iÅ¡teisintojo R. M. parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s, nes jis 2010-12-10 ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė visai skirtingas aplinkybes ir tik 2013-04-24 teismo posėdžio metu prisipažino, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam V.

R. į virÅ¡utinę lÅ«pos sritį, todėl darytina iÅ¡vada, kad visi R. M. ir M. Ž. parodymai nėra nuoseklÅ«s, ir kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, yra prieÅ¡taringi bei jų prieÅ¡taravimų atskirai paÅ¡alinti nepavyko. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog 2012-03-21 ekspertizės akte Nr. EKG 103-12(01) nurodyta, kad V. R. nustatyta muÅ¡tinė virÅ¡utinės lÅ«pos žaizda, kuri atsirado kaip smÅ«gio pasekmė. Ji padaryta trauminiu poveikiu kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu.

Teismas nuosprendyje neteisingai įvertino ekspertizės akto teiginius ir jame padarytas iÅ¡vadas bei neteisingai įvertino R. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriuose jis aiÅ¡kino, kad galėjo suduoti ar sudavė nukentėjusiajam V. R. į virÅ¡utinę lÅ«pos dalį ar barzdÄ , kas bÅ«tent ir buvo jo veiksmų priežastinio ryÅ¡io pasekmė, o ne kaip teismas įvertino, jog nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado kaip savaiminio griuvimo pasekmė. Prokuroro nuomone, negalima sutikti su teismo teiginiu, jog iÅ¡naudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti, nes nebuvo apklaustas liudytoja S. Z., kuri tuo metu buvo iÅ¡vykusi į OlandijÄ .

Teismas, paskelbdamas bylos medžiagÄ , visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į S. Z. duotus parodymus: ji nurodė, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis V. R. po konflikto Å¡alia klubo ir restorano „Livelounge“ bei apsauginių veiksmus. Taip pat teismas neįvertino ir liudytojo E. P. parodymų. Skunde taip pat nurodoma, kad yra pagrindo manyti, jog liudytojas V. G., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, vadovavosi subjektyviu 2010-11-06 situacijos vertinimu bei visuomenės nuomone, kuri buvo suformuota žiniasklaidos, o taip pat kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo rezultatais.

Darytina iÅ¡vada, kad teismas nuosprendyje rėmėsi tik subjektyviais liudytojų V. G., S. M., nemačiusių įvykio, parodymais bei nevertino R. M., liudytojo E. P. bei komisijinės medicinos ekspertizės iÅ¡vados. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiojo atstovas prašė nukentėjusiojo ir prokuroro skundus tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti R.

M. padarius jam inkriminuotÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d numatytÄ nusikaltimÄ ir jį pagrįstai iÅ¡teisino.Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai, sprendžiant bylÄ , patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo, darant nusikalstamÄ veikÄ , nekyla jokių pagrįstų abejonių, o visos iÅ¡kilusios abejonės, kai jų negalima paÅ¡alinti, vertinamos kaltinamojo naudai.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir apylinkės teismo priimto nuosprendžio, teismas iÅ¡analizavo visus byloje esančius įrodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ .

Baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis neginčijamai nustatytas tik faktas, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t.y. 2010-11-06, apie 3.30 val., prie įėjimo į UAB „Lounge and Restaurants“ priklausantį klubÄ â€žOlialia“, esantį Gynėjų g. 14, Vilniuje, V. R. krito aukÅ¡tielninkas, atsitrenkdamas galva į grindinį, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kairės pusės smilkininės – momeninės (pakauÅ¡io dalies) sričių stiprus sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva kairėje momeninėje srityje su subfascijine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairiojo smilkinkaulio žvyno įstrižinis linijinis lūžis, einantis link pleiÅ¡tkaulio didžiojo sparno, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontuziniais židiniais deÅ¡inės pusės smilkininėje ir kaktinėje bei kairės pusės smilkininėje skiltyse.

Kaltinimas R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiamas liudytojų S. Z., S. M., E. P., M. Ž. parodymais, iÅ¡ dalies nukentėjusiojo V. R. parodymais, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios R. M. savo kaltę neigė. Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-11-05 apie 23.00 val. kartu su J. S. nuėjo į klubÄ â€žMetelica“, kuriame iÅ¡gėrė ir neilgai pabuvo. Vėliau J. S. išėjo namo, o jis nuėjo į „Olialia“ kluba, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, kuris yra jo namo pastato pirmame aukÅ¡te.

Antrame aukÅ¡te rÅ«binėje paliko paltÄ ir nuėjo prie baro, užsisakė iÅ¡gerti. Prie baro buvo vienas, su niekuo nebendravo. Po to tik pamena, kaip apsaugos darbuotojai vedė jį link laiptų į apačiÄ . Po to jis nieko neatsimena, atgavo sÄ monę tik po reanimacijos. Kaip patyrė traumÄ , neprisimena. Atpažinti apsaugos darbuotojų, kurie vedė jį nuo baro iki laiptų, negali. Skunde teigiama, kad jei teismas neatsižvelgė į tai, kad R. M. niekada neneigė ir tai patvirtino teisme, kad sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į barzdÄ ar lÅ«pÄ , bÅ«tent po Å¡io smÅ«gio jis nugriuvo.

Tai iÅ¡ esmės patvirtina ir ekspertų iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad žaizda apatinėje lÅ«pos dalyje yra muÅ¡tinė ir nebÅ«dinga savęs sužalojimui. R. M. teiginys, kad tai buvo tik stumtelėjimas, yra paneigtas tiek liudytojo S. M., tiek M. Ž. parodymais, kurie nurodė, kad po smÅ«gio R. M. krumpliai buvo kruvini ir užklijuoti pleistru. LogiÅ¡kÄ tolimesnę įvykių sekÄ patvirtina ir liudytojas V. K., kuris nurodė, kad po darbo M. Ž. visiems pasakė, kad lauke R. kažkam trenkė ir kad geriau bÅ«tų panaudojęs pipirines dujas.

Liudytojas S. M. parodė, kad įvykio vietoje buvo Å¡alia ir kad po savaitės buvo nuvažiavęs pas R. M. į namus atiduoti pinigus už to vakaro darbÄ . Ä® S. M. klausimÄ , kodėl jis taip padarė, pastarasis atsakė, kad V. R. buvo girtas ir „rovėsi“, todėl taip ir turėjo bÅ«ti. S. M. nurodė, kad iÅ¡ R. M. pažįstamų vėliau sužinojo, kad pastarasis mėgsta pasimuÅ¡ti ir yra „muÅ¡tukas“ bei melagis. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. tai padarė tyčia, visiÅ¡kai suprasdamas savo galimybes kaip buvęs boksininkas.

Apeliacinio skundo motyvai atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iÅ¡teisintasis neginčijo to, kad sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į barzdÄ ar lÅ«pÄ , tačiau parodė, kad tai nebuvo smÅ«gis. Be to, byloje nesurinkta jokių duomenų, kad bÅ«tent po minėto kontakto nukentėjusysis nugriuvo. 2012-03-21 atlikta komisijinė teismo medicinos ekspertizė, kurios akte konstatuota, jog sunki V. R. galvos smegenų trauma įvyko nuo griuvimo, bei galvos kairės pusės smilkininės-momeninės (pakauÅ¡io dalies) srities atsitrenkimo į kietÄ bukÄ neribotÄ pavirÅ¡ių.

Bet koks smÅ«gio sudavimas į kairę smilkininę sritį yra atmetamas. Apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai, iÅ¡analizavęs liudytojų parodymus, iÅ¡ kurių dalis buvo apklausti net kelis kartus, pagrįstai konstatavo, kad liudytojo M. Ž. parodymai yra prieÅ¡taringi. Jis keitė savo duotus parodymus, o atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje M. Ž. nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metų nesutapo. 2011-10-25 apklausimas įtariamuoju M. Ž. jau parodė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, tačiau nurodė, kad smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė ne į kairę veido pusę, bet į kairiÄ jÄ kaklo pusę.

Jo teigimu, tai buvo tikslu atsistumti nuo nukentėjusiojo V. R.. 2012-04-13 M. Ž. parodė dar kitas aplinkybes, t.y. tai, kad nukentėjusysis iÅ¡vedamas į laukÄ per klubo duris, griebė liudytojui už Å¡varko atlapo, jis pats nebuvo išėjęs į laukÄ , bet paėmė deÅ¡ine ranka klientui už sprando ir už rankos iÅ¡stÅ«mė jį per duris, kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsitrenktų. Ä®vertinant liudytojo S. M. parodymus, matyti, kad pastarasis taip pat nebuvo nuoseklus duodamas parodymus.

Apie tai, kad nukentėjusysis V. R. į laukÄ išėjo tuo metu, kai laukė rÅ«kė R. M. bei tÄ aplinkybę, jog R. M. grįžus jo deÅ¡inės rankos krumpliai buvo prakirsti.Tai liudytojas parodė tik papildomos apklausos metu. Kitos apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, t. y. tai, jog M. po savaitės buvo nuvažiavęs pas R. M. į namus atiduoti pinigus už to vakaro darbÄ , o į S. M. klausimÄ , kodėl jis taip padarė, pastarasis atsakė, kad V. R. buvo girtas ir „rovėsi“, todėl taip ir turėjo bÅ«ti, be to, S. M. nurodė, kad iÅ¡ R.

M. pažįstamų vėliau sužinojo, kad pastarasis mėgsta pasimuÅ¡ti ir yra „muÅ¡tukas“ bei melagis, taip pat vertintinos kritiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apie tai, kad kalbėjosi po įvykio su R. M. liudytojas parodė tik 2012-04-17 apklausos metu, t.y. praėjus beveik pusantrų metų po įvykio. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, liudytojas S. M. nukentėjusiojo V. R. motinai ne tik nenurodė, kad matė kaip V. R. sužalojo R. M., tačiau ir nepaminėjo pastarojo iÅ¡vardindamas tÄ vakarÄ klube dirbusius asmenis.

Taip pat pažymėtina, kad tiek M. Ž., tiek S. M. teigė, jog apie nukentėjusiojo sužalojimÄ ir Å¡io įvykio aplinkybes sužinojo vienas iÅ¡ kito, tačiau jų parodymai yra skirtingi. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas E. P. taip pat dirbęs tÄ vakarÄ patvirtino, kad liudytojas M. Ž. jam tÄ patį vakarÄ pasakė, kad R. nukentėjusįjį daužė, Å¡is skundo argumentas taip pat atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apklaustas teisiamajame posėdyje E. P. parodė, kad tÄ dienÄ dirbo klube „Olialia“, konkrečiai paties įvykio nematė.

Jis palydėjo nukentėjusįjį iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , tačiau viduryje laiptų jį pasitiko M. Ž.. Tuomet liudytojas pakilo į viršų. Vėliau M. Ž. per racijÄ pasakė, kad žmogus lauke guli. Nuėjo pažiÅ«rėti, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . TÄ pačiÄ dienÄ jis kalbėjo su M. Ž., kuris sakė, kad R. nukentėjusįjį sudaužė. Taigi, kaip matyti iÅ¡ liudytojo E. P. parodymų, pastarasis paties konflikto nematė. Kiti iÅ¡tirti baudžiamosios bylos duomenys – raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡kilusių abejonių dėl nukentėjusio sužalojimo aplinkybių nepaÅ¡alino.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos nusikalstamos veikos pasekmės, tačiau nustatyti konflikto iniciatoriaus nepavyko. Taip pat nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp išteisintojo R. M. ir liudytojo M. Ž. parodymų. Kaltinimas R. M. iš esmės buvo grindžiamas tarpusavyje nesutampančiais ir, kaip minėta aukščiau, prieštaringais liudytojų S. M. ir M. Ž. parodymais. Paminėtos aplinkybės, vertinant jas visumoje su ištirtais rašytiniais bylos įrodymais (specialisto išvada ir kt.), jokia apimtimi negali būti įvardintos kaip netiesioginiai įrodymai.

Å ie įrodymai tarpusavyje yra prieÅ¡taringi ir vieni kitų nepapildantys. Ekspertė J. Gincman-DoroÅ¡enko apeliacinės instancijos teisme parodė, kad muÅ¡tinę žaizdÄ padarant reikalinga jėga. Teismo medicininiu požiÅ«riu jÄ vertina kaip smÅ«gį, kaip smÅ«gio sudavimÄ . Dėl muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡utinėje lÅ«poje paaiÅ¡kino, kad visi sužalojimai, kurie buvo nustatyti V. R., yra padaryti dviejų traumų pasekoje. Todėl tie trauminiai poveikiai buvo iÅ¡skirti. Tai nereiÅ¡kia, kad smÅ«gis į lÅ«pų sritį bÅ«tent privalėjo sukelti griuvimÄ , nes iÅ¡skirti mechanizmÄ Â sunkios galvos smegenų traumos, ar tai buvo pastÅ«mimo metu, ar tai smÅ«gio metu, ar tai nugriuvimo, objektyvių aplinkybių iÅ¡skirti kaip tas griuvimas vyko, griuvimo priežastis nėra galimybės. Galėjo bÅ«ti nuo smÅ«gio, bet galėjo bÅ«ti ne nuo smÅ«gio.

Konkrečiai pasakyti nėra objektyvių aplinkybių. Nėra metodikos nustatyti griuvimo priežastį. Jėga turėjo bÅ«ti, nes tai yra muÅ¡tinė žaizda, nes jeigu priliečia rankÄ prie lÅ«pų ir tiesiog stumia, jei yra kažkoks nedidelis jėgos poveikis, suteikiama daugių daugiausia kraujosruva, bet tam, kad padaryti muÅ¡tinę žaizdÄ , turėjo bÅ«ti didesnės jėgos, todėl traktuotinas kaip smÅ«gio sudavimas. Su kuo tai buvo padaryta negali iÅ¡skirti – ranka ar koja. Tai yra bukas, riboto pavirÅ¡iaus daiktas, plačios priklausomybės daiktai.

IÅ¡skirti konkrečiai, kuo tai buvo padaryta, ranka, kumščiu ar delnu, negali. Veido atstÅ«mimas yra kontaktas, tai buvo jėga. Ar buvo labai stiprus smÅ«gis ,apie kurį paaiÅ¡kino M. Ž. ji patvirtinti negalėtų. Jėgos jie nenustatinėja. Tačiau atsižvelgiant į trauminio poveikio pasekmes, tai buvo muÅ¡tinė žaizda lÅ«poje, o ne žandikaulio lūžis, kai galėtų kalbėti apie didesnio smÅ«gio jėgÄ . Å iuo atveju, didelės jėgos tam sužalojimo padarymui nereikėjo.

Iš trauminio poveikio pasekmių yra muštinė žaizda. Muštinei žaizdai lūpoje padarymui didesnės jėgos nereikia. Jei kalbėtų apie stiprų smūgį, tai turėtų ir atitinkamas pasekmes, t. y., daugybiniai dantų, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos ar paties žandikaulio, apatinio ar viršutinio lūžiai, tuomet suduota didele jėga. Sužalojimų į kaklo, peties sritį nebuvo fiksuota medicininiuose dokumentuose. Pats nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas. Todėl visas tyrimas, tiek pirminis eksperto V.

K., tiek jos, buvo padarytas pagal medicininius dokumentus. Ä®rašų apie sužalojimus kitose kÅ«no vietose nėra. Darytina iÅ¡vada , kad jų nebuvo. Nesutinka su eksperto V. K. suraÅ¡yta iÅ¡vada. Ji davė savo iÅ¡vadÄ ir jÄ argumentavo. Dėl galvos sužalojimo negali iÅ¡skirti, ar tai buvo suteiktas papildomas griuvimo pagreitis. Žmogus galėjo ir pats nugriÅ«ti. Jokios metodinės medžiagos, nei objektyvių kriterijų, ar sunki galvos smegenų trauma galėjo įvykti pačiam nugriÅ«nant ar reikėjo papildomos jėgos – pastÅ«mimo ar smÅ«gio sudavimo, Å¡iuo atveju, iÅ¡skirti negali.

Pats mechanizmas yra griuvimas. Dėl atsitrenkimo paaiškino ,kad buvo griūvama aukštielninku, kadangi sužalojimo vieta yra kairės momeninė sritis, pakaušio dalyje. Žalojančio daikto veikimo vieta buvo kairė momeninė sritis, nes tai rodo pačių kontuzinių židinių išsidėstymas priešsmūginėje pusėje. Kontuziniai židiniai, kurie buvo didesne apimtimi negu kairėje smilkininėje srityje, buvo ir dešinėje smilkininėje ir dešinėje kaktinėje srityje, tai rodė, kad trauminio poveikio jėga yra iš užpakalio priekin.

Kadangi yra daugiau smilkinkaulio, ar momenkaulio sritis, vertinant turėjo būti ir momenkaulio lūžis. Bet jo kompiuterinėse tomogramose nesimatė. Atsižvelgiant į tai, kaip buvo išsidėstę kontuziniai židiniai, sprendžiama, kad lokalizacija, pati veikimo vieta ,buvo daugiau iš pakaušinės pusės, tai yra momenkaulis. Dėl momenkaulio, smilkinkaulio lūžio šiuo konkrečiu atveju, kriterijų nėra, mokslinių tyrimų nėra.Todėl, negali išskirti, ar tai buvo tam griuvimui suteiktas papildomas pagreitis , ar jo nebuvo.Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, spręsdamas ar yra pagrindo pripažinti asmenį kaltu pagal jam suformuluotÄ kaltinimÄ , neiÅ¡vengiamai turi nustatyti, ar patrauktojo baudžiamojon atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo nusikaltimo požymių, t.y. ar yra nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiÅ¡kai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – nusikalstama veika ir objektas, į kÄ Å¡ia neteisėta veika yra kėsinamasi.

Subjektyviosios pusės požymiai, kurių buvimas, taip pat yra būtinas patraukti asmenį atsakomybėn, yra subjektas ir jo veiksmų vidinės paskatos. Būtinas ir pagrindinis subjektyviosios pusės požymis yra kaltė. Iš byloje esančių įrodymų, nagrinėjamu atveju, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nustatytas tik vienintelis inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis - objektas, teisinis gėris, į kurį buvo kėsinamasi neteisėta veika, t.y. nukentėjusiojo sveikata.

Visi kiti bÅ«tini asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal kaltinime nurodytÄ BK straipsnį objektyviosios pusės bÅ«tini požymiai nebuvo nustatyti ir įrodyti: nėra byloje surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. R. sveikatÄ sunkiai sutrikdė bÅ«tent R. M.. Taigi, nesant įrodyta, kad nusikalstamus veiksmus atliko kaltinamasis, nėra pagrindo kalbėti ir apie subjektyviosios pusės požymių buvimÄ . Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkta medžiaga neįrodyta, kad kaltinamasis R.

M. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jį iÅ¡teisino BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir faktus, daroma iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendis, kuriuo R. M. iÅ¡teisintas pagal BK 135 str. 1 d., yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus juose iÅ¡dėstytais motyvais ir panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a : nukentėjusiojo V. R. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Viačeslavo Jevmenovo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                          Arūnas Kisielius Teisėjai                                                                                    Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                          Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėNuorašas tikras: