2022-12-21 Nr. AB-31140-3-62-3-01921-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1064-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01921-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2021 m. sausio 19 d. jis buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei ir jam priklausė 4 val. per dieną trukmė pasivaikščiojimai. Pareiškėjas buvo įdarbintas Marijampolės PN darbininku ir dirbo 5 darbo dienas per savaitę nuo 8 val. iki 17 val., tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. jis buvo išleidžiamas pasivaikščioti gryname ore pagal nedirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais ir ketvirtadieniais - nuo 13 val. iki 17 val. Taigi minėtu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nes pasivaikščiojimų laikas sutapo su darbo valandomis. Patvirtinus Marijampolės PN dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, nuo 2021 m. gegužės mėn. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore po 2 val. per parą, nors jam priklausė 4 val. Pareigūnai nereagavo į pareiškėjo skundus, nesprendė problemų.

3. Pareiškėjas neturėjo galimybės paskambinti telefonu, nes būryje įrengti tik du taksofono aparatai ir prie jų susidarydavo eilės, o pasivaikščiojimų grafikas sutapo su skambinimų telefonu grafiku. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją ir pan.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 19 d. buvo įdarbintas Marijampolės PN 1 etato krūviu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 74 straipsnio 5 punktą, lengvos grupės nuteistiesiems kasdien suteikiamas 4 valandų pasivaikščiojimas. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo pasivaikščiojimo ir darbo laikas galėjo sutapti, tačiau pareiškėjas buvo įdarbintas pagal jo paties prašymą, be to, pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją bei suderinti savo grafiką taip, kad jis galėtų skirti laiko darbui ir poilsiui. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su neužtikrintu pasivaikščiojimu. Be to, pareiškėjo darbas iš dalies buvo organizuojamas lauko sąlygomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pasivaikščiojimai nebuvo užtikrinti. Pagal BVK 74 straipsnio 4 punktą, lengvos grupės nuteistiesiems kasdien suteikiama teisė tris kartus paskambinti telefonu, ši teisė pareiškėjui buvo užtikrinta pataisos namuose. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo D. D. skundą iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur neturtinę žalą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuo 2021 m. sausio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 4 d.) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos teisės į pasivaikščiojimą gryname ore 4 val. per parą ir nesudarius galimybių skambinti telefonu.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas atsiliepime neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu priklausė 4 val. per parą trukmės pasivaikščiojimai ir nurodė, jog atskiromis dienomis pareiškėjo darbo laikas galėjo sutapti su pasivaikščiojimų laiku.

8. Teismas darė išvadą, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų nustatytų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-644-822/2021).

9. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 19 d. buvo paskirtas į Marijampolės PN nuteistųjų 5 būrį (lengvoji nuteistųjų grupė). Nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Marijampolės PN pagalbiniu darbininku 1 etato krūviu, darbo grafikas nuo 8 val. iki 17.00 val.

9.2. Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 7/07-409 patvirtintą Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, 5 būrio nuteistieji vedami pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais nuo 13 val. iki 17 val.

9.3. Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-351 patvirtintą Dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, 5 būrio dirbantys nuteistieji nuo 2021 m. balandžio 28 d. vedami pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 17 val. iki 19 val. (2 val.), antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais nuo 19 val. iki 21 val. (2 val.).

10. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina pareiškėjo skundo argumentus, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., t. y. iš viso 68 darbo dienas, pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. liepos 21 d., t. y. iš viso 58 darbo dienas, pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti pagal Dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, t. y. kasdien po dvi valandas, nors pareiškėjui priklausė 4 valandų pasivaikščiojimo trukmė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo Marijampolės PN veiksmus, neužtikrinus pareiškėjui teisės į pasivaikščiojimą gryname ore laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d.

11. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu, atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bendrauti telefonu, šią aplinkybę patvirtina Skambinimų telefonu žurnalo duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas į bylą nepateikė Nuteistųjų dienotvarkių ir naudojimosi taksofonu grafiko, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistųjų teisės skambinti telefonu realizavimas, visų pirma, siejamas su asmens valios išraiška paskambinti atitinkamam asmeniui. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti konkrečiam asmeniui ir teikė prašymą pataisos namų administracijai dėl tokios teisės realizavimo ne pasivaikščiojimų metu, o atsakovo atstovas atsisakė sudaryti galimybę jam šią teisę realizuoti. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Skambučių apskaitos žurnalo duomenys, patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu pasivaikščiojimų metu. Iš Skambučių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi šia įstatymo jam suteikta teise (net po tris kartus per dieną). Aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudojo skambučio teise kiekvieną dieną, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo skambinti telefonu artimiesiems kitu laiku (dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu), o atsakovo atstovas nebūtų užtikrinęs šios teisės pareiškėjui.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pataisos namuose trūko taksofonų, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie konkretų nuteistojo pageidavimą realizuoti tam tikrą teisę (skambinti telefonu), ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas galėtų ją realizuoti. Teismo vertinimu, nenustačius, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavimo į nusiskundimus, problemų nesprendimo), kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, grindė juos bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstais samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

15. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 50 Eur, ši suma priteista iš atsakovo.

III. 16. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė neturtinę žalą (50 Eur), priimti naują sprendimą – nepriteisti neturtinės žalos, o kitą skundo dalį palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas išreiškė norą dirbti, ir todėl gali neužtekti laiko visuomet užtikrinti jo teisę į pasivaikščiojimą.

18. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į teismų praktiką, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmenių laisvių suvaržymas tam tikra prasme yra neišvengiamas.

19. Marijampolės PN nurodo, kad neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą.

20. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, tačiau pareiškėjas neįrodė jų.

21. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

22. Atsakovo atstovas taip pat akcentuoja, kad neturtinė žala priteisiama, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

23. Pareiškėjas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui D. D. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, neužtikrinus jam teisės pasivaikščioti gryname ore ir galimybės paskambinti, atlyginimo priteisimo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui teisės į pasivaikščiojimą gryname ore laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos skambinti telefonu.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės pasivaikščioti gryname ore darbo dienomis nesudarymo yra pagrįstos. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas akcentuoja, kad pasivaikščiojimo trukmės sumažėjimas pateisinamas, pareiškėjui savo noru pasirinkus dirbti. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos.

28. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atstovas nenurodė jokių reikšmingų teisinių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad buvo pažeista BVK 74 straipsnio 5 dalyje ir 103 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė kasdien po 4 val. pasivaikščioti gryname ore. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., t. y. iš viso 68 darbo dienas, pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. liepos 21 d., t. y. iš viso 58 darbo dienas, pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti pagal Dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, t. y. kasdien po 2 val., nors pareiškėjui priklausė 4 val. pasivaikščiojimo trukmė. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d. Atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjas pasivaikščiojimo laiku dirbo darbą, kurį pasirinko savanoriškai, neatleidžia Marijampolės PN nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų teisę į pasivaikščiojimą.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl teisės į pasivaikščiojimus gryname ore užtikrinimo dirbančiam nuteistajam, yra ne kartą pažymėjęs, jog teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore. Būtent atsakovo atstovas, kaip pareiškėjo bausmę vykdanti pataisos įstaiga, turi sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore, todėl tokio pobūdžio bylose atmetami atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjas turėjo kreiptis į savo darbdavį su prašymu suderinti jo darbo grafiką atsižvelgiant į kalinimo įstaigos režimą (dienotvarkę) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-462-756/2020; 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-910-520/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-964-575/2021 ir kt.).

31. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinę žalą, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota jurisprudencija, ne kartą yra nurodęs, kad būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-664-552/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-809-442/2022). Todėl atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo įrodymais, laikytinas nepagrįstu.

32. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas neužtikrinant jam teisės kasdien 4 val. pasivaikščioti gryname ore (Bausmių vykdymo kodekso 103 str. 1 d., 74 str. 5 d.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, atsižvelgus į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bei atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinę žalą.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis