7ce64f7b-fe5a-4299-a7c3-e31a25fb3ca2 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-721-866/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36131-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3; 2.6.10.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo KazakiÅ«no ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I.

C. ir trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės ieškinį atsakovei I. C. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, viešoji įstaiga Vilniaus universitetas, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) Alytaus apskrities tuberkuliozinės ligoninė (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės I. C. (toliau – atsakovė) 15 828 Eur skolÄ , 624,24 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 494 Eur žyminio mokesčio.

2. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. dalyvaudama projekte „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ sudarė Trišalę sutartį su VšĮ Vilniaus universitetu (projekto partneris) ir rezidente atsakove (projekto dalyvis).

3. Sutartimi projekto partneris įsipareigojo sudaryti sÄ lygas projekto dalyviui vykdyti rezidentÅ«ros studijų programÄ bei prisiėmė ir kitus įsipareigojimus, o projekto dalyvis įsipareigojo vykdyti rezidentÅ«ros studijų programÄ ir gauti rezidentÅ«ros baigimo pažymėjimÄ bei ne mažiau kaip 2 metus po rezidentÅ«ros baigimo dirbti pas ieÅ¡kovę ligoninėje. Projekto dalyvis įsipareigojo grÄ Å¾inti už jo studijas sumokėtas lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (projekto vykdytojas, SAM) ir ligoninei, jei nebaigia rezidentÅ«ros ar nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal sutartį.

Sutarties 2.4.7 punkte numatytos 20 proc. netesybos mokėtinos projekto partnerio naudai, jei projekto dalyvis nesilaiko įsipareigojimų. 4. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas atsakovės praÅ¡ymas dėl TriÅ¡alės sutarties nutraukimo nebaigus rezidentÅ«ros studijų. Nutraukus Å¡iÄ sutartį, atsakovė neatvyko dirbti į Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę, kaip tai buvo numatyta SAM vykdomame projekte ir sudarytoje sutartyje. Remiantis atsakovės praneÅ¡imu, rezidentÅ«ros studijos buvo nutrauktos 2020 m. liepos 22 d.

VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto sprendimu. Neįvykdžius TriÅ¡alėje sutartyje numatytų įsipareigojimų, vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsakovė turi grÄ Å¾inti visas sumokėtas už rezidentÅ«ros studijas lėšas, kurias sudaro 15 828 Eur, ir sutartyje nustatyto dydžio netesybas, kurias sudaro 624,24 Eur. Per visÄ sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė nebendravo su ieÅ¡kovės atstovais dėl sutarties sÄ lygų, jų vykdymo ar nutraukimo.

5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė savo įsipareigojimus, nes atsakovė, studijuodama VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto pulmonologijos studijose, patyrė „mobingÄ â€œ, ligoninė turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti atsakovės studijų sÄ lygomis. IeÅ¡kovė privalėjo aktyviai bendrauti su VÅ¡Ä® Vilniaus universitetu ir aktyviai domėtis bÅ«simo darbuotojo mokslų rezultatais. IeÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie atitinkamas problemas studijų vietoje, bet ji nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovė praÅ¡yme dėl TriÅ¡alės sutarties nutraukimo nurodė, kad tiek studijų sutartis, tiek TriÅ¡alė sutartis yra nutraukta dėl rezidentÅ«ros studijų ir darbo metu vykdyto atsakovės atžvilgiu „mobingo“.

7. IÅ¡ atsakovės reikalaujama 16 452,24 Eur skolos, tačiau TriÅ¡alėje sutartyje numatyta, kad lėšas grÄ Å¾inti studentė privalo projekto vykdytojui, t. y. SAM, o projekto partneriui gali bÅ«ti grÄ Å¾inama tik sumokėtos jo įmokos. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-1054 (ApraÅ¡as) įsakymu patvirtinto projekto finansavimo apraÅ¡o 27 ir 28 punktus, ieÅ¡kovė gali reikalauti tik už savo studijas sumokėtos 3 276 Eur lėšų dalies, o kita dalis gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ir reikalaujama tik projekto vykdytojo. Atsakovė neturi jokio pagrindo reikalauti grÄ Å¾inti sumÄ , kurį virÅ¡ytų 3 276 Eur, t. y. 12 552 Eur.

8. Pažymėjo, kad remiantis ApraÅ¡o 5 straipsniu, jei administruojamos lėšos panaudojamos pagal jų paskirtį, jos nėra grÄ Å¾inamos administratoriui. Projekto rodikliai nepriklauso nuo vieno rezidento studijų sėkmės ir tolimesnio darbo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Projektas vertinamas pagal bendrÄ rezultatÄ pagal ApraÅ¡e pateiktus kriterijus. Projekto sėkmė bus vertinama 2023 metais ir tada bus aiÅ¡ku, ar SAM bus taikoma finansinė korekcija už projekto rezultatų nepakankamÄ pasiekimÄ , o iki to laiko SAM neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jo administruojamų projekto lėšų grÄ Å¾inimo.

9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

10. Nurodė, kad ministerija ir ieÅ¡kovė, vadovaudamosi tarpusavyje sudaryta 2017 m. rugpjūčio 28 d. Partnerystės sutartimi, susitarė nesteigdamos juridinio asmens, vykdyti ir įgyvendinti projektÄ â€žSpecialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ pagal 2014 - 2020 m. Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-617. Projektas įgyvendinamas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų pagal ministerijos ir Europos socialinio fondo agentÅ«ros sudarytÄ finansavimo sutartį. Projektas buvo parengtas dėl to, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos (ASPÄ®), ypač esančios ne didžiuosiuose miestuose, susiduria su kvalifikuotų specialistų trÅ«kumu.

11. TriÅ¡alės sutarties 2.4.5 punkte ir 2.4.6 punkte buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti už jos studijas sumokėtas lėšas: atitinkamai iÅ¡ Å¡ios sumos 80 proc. ministerijai, kaip projekto vykdytojui, ir 20 proc. ieÅ¡kovei. Taigi, tiek Partnerystės sutartyje, tiek TriÅ¡alėje sutartyje buvo numatyta, kad rezidentÅ«ros studijos apmokamos iÅ¡ Ä®gyvendinančiosios institucijos skirtų lėšų tik tuo atveju, jei yra baigiama rezidentÅ«ros studijų programa ir įvykdomos kitos TriÅ¡alėje sutartyje Projekto dalyviui, nagrinėjamu atveju atsakovei, numatytos pareigos.

12. IeÅ¡kovė savo prievolę pagal TriÅ¡alę sutartį įvykdė, pervedė VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui lėšas už atsakovės rezidentÅ«ros 2016/2017, 2017/2018 ir 2018/2019 studijų metus po 5 276 Eur, iÅ¡ viso, 15 828 Eur, tačiau atsakovė savo prievolės - baigti pulmologijos rezidentÅ«ros studijas, gauti rezidentÅ«ros studijų baigimo pažymėjimÄ , gydytojo pulmonologo veiklos praktikos licencijÄ ir dirbti pas ieÅ¡kovę pagal įgytÄ gydyto pulmonologo profesinę kvalifikacijÄ neįvykdė, todėl atsakovei kilo pareiga grÄ Å¾inti visas už jos studijas pagal ProjektÄ sumokėtas lėšas. Atsakovei taip pat yra aiÅ¡ki ir žinoma pareiga grÄ Å¾inti dėl TriÅ¡alės sutarties nutraukimo susidariusiÄ skolÄ .

13. Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

14. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ TriÅ¡alę sutartį nutraukti dėl to, kad nutraukė pulmonologijos rezidentÅ«ros studijų sutartį dėl perstojimo į vnf Å¡eimos medicinos studijų programÄ . PraÅ¡yme atsakovė taip pat prašė leisti grÄ Å¾inti skolÄ dalimis per dvejus metus. 2020 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu Nr. 6-155 atsakovę informavo, kad neprieÅ¡tarauja dėl TriÅ¡alės sutarties nutraukimo nuo 2020 m. spalio 15 d. ir nustato visų sumokėtų lėšų, t. y. 15 828 Eur grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2020 m. lapkričio 14 d.

Byloje nėra duomenų, kad Å¡iame ieÅ¡kovės raÅ¡te įvardintÄ grÄ Å¾intinÄ sumÄ ar ieÅ¡kovės nustatytÄ jos grÄ Å¾inimo terminÄ atsakovė bÅ«tų ginčijusi. 15. 2020 m. liepos 22 d. atsakovė pateikė universitetui praÅ¡ymÄ dėl rezidentÅ«ros studijų nutraukimo. PraÅ¡yme atsakovė nurodė pageidaujanti nutraukti rezidentÅ«ros studijų sutartį nuo 2020 m. liepos 23 d. dėl asmeninių priežasčių. Atsakovė savo iniciatyva nutraukė pulmonologijos rezidentÅ«ros studijų sutartį.

Atsakovė, sudarydama studijų sutartį ir TriÅ¡alę sutartį suprato savo teises ir įsipareigojimus, jų nekvestionavo ir su galimomis sankcijomis įsipareigojimus pažeidus, sutiko. Atsakovė aiÅ¡kiai suvokė, kad dėl TriÅ¡alės sutarties nutraukimo neįvykdžius joje nustatytų atsakovės įsipareigojimų ieÅ¡kovei, ji privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės ir sveikatos apsaugos ministerijos už jos pulmonologijos rezidentÅ«ros studijas sumokėtas lėšas ir netgi prašė jos skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per dvejus metus.

Tai įrodo, kad atsakovė savo pareigÄ grÄ Å¾inti lėšas suprato, jos nekvestionavo ir neginčijo.

16. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. 17. 2020 metais Santaros klinikos, kaip mokymų bazė, su atsakove (darbo santykių metu – vyresnioji rezidentė), 2020 m. sausio 13 d. buvo sudariusi terminuotÄ darbo sutartį Nr. SD-26 pulmonologijos studijų programai įgyvendinti. Darbo sutarties terminas nustatytas iki 2020 m. liepos 12 d. Atsakovė darbo funkcijas, atsižvelgiant į jos studijų programÄ , atliko Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre (PAC). 2020 m. balandžio mėnesį Santaros klinikų administracija iÅ¡ darbuotojų pradėjo gauti tarnybinius praneÅ¡imus apie iÅ¡kilusias problemas dirbant PAC.

18. PAC bendrosios praktikos slaugytoja 2020 m. balandžio 29 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 20VR-7979 bei PAC vyresnioji gydytoja rezidentė 2020 m. balandžio 29 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 20VR-8012 iÅ¡kėlė problemas dėl atsakovės, jos asmenių, dalykinių savybių, elgesio dirbant PAC. Prie Å¡ių tarnybinių praneÅ¡imų prisidėjo ir kiti PAC darbuotojai. 2020 m. birželio 9 d. Etikos komisija konstatavo, jog rezidentė atsakovė pažeidė Darbuotojų elgesio kodekso nuostatas. 2020 m. birželio 15 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-527 atsakovė buvo pripažinta padariusi darbo pareigų pažeidimÄ pažeidus SantariÅ¡kių klinikų darbuotojų elgesio kodeksÄ bei jai skirtas įspėjimas, jog jei per 12 mėnesių bus padarytas antras toks pats pažeidimas, su vyresniÄ ja rezidente gali bÅ«ti nutraukta darbo sutartis.

19. Santaros klinikose 2020 metais nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės nusiskundimus ir motyvus, kad ji buvo diskriminuojama ar jos atžvilgiu taikomas „mobingas“. Santaros klinikose buvo nustatyti absoliučiai prieÅ¡ingi faktai apie atsakovės asmenines, dalykines savybes, kompetencijas bei jos prieÅ¡iÅ¡kÄ ir nepateisinamÄ elgesį kitų PAC darbuotojų atžvilgiu esant jai nepalankioms situacijoms, t. y. tais atvejais, kai buvo iÅ¡sakomos jos padarytos klaidos, praÅ¡oma jas pataisyti ir pan.

20. PrieÅ¡ingai nei teigiama atsakovės atsiliepime, lygių galimybių kontrolierius nenurodė, jog yra „objektyviais įrodymais (rezidentų susiraÅ¡inėjimas Messenger programoje) patvirtintos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja patiria prieÅ¡iÅ¡kÄ elgesį Santaros klinikose“ bei nepatvirtino nustatęs, jog toks elgesys buvo. Pažymi, jog lygių galimybių kontrolierius nurodė, jog pareiÅ¡kėja pateikė duomenis, leidžiančius daryti tik prielaidÄ . Prielaidos darymas nėra faktinių aplinkybių konstatavimas, o atsižvelgiant į nurodytus faktus, minėtos prielaidos nepasitvirtino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 16 452,24 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 16 452,24 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 494 Eur žyminio mokesčio. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ 57,77 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

22. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamai bylai svarbÅ«s klausimai buvo svarstyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022 nurodant, kad TriÅ¡alės sutarties 2.2.1 punktu VÅ¡Ä® Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė (Projekto partneris), įsipareigojo pervesti Universitetui lėšas Projekto vykdytojo piniginio įnaÅ¡o t. y. 80 proc. dalį ir 20 proc. savo dalį, norminės studijų kainos, skirtos 1 metams, bet ne didesnės kaip 5 276 Eur, pagal Universiteto pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

23. Vykdant Partnerystės sutarties 1.2 punkte nurodytÄ susitarimÄ Projekto partneris (ieÅ¡kovė) 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui 10 552 Eur ir 5 276 Eur už atsakovės pulmonologijos studijas. Teisė reikalauti grÄ Å¾inti lėšas nutraukus rezidentÅ«ros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieÅ¡kovei, kaip sutarties Å¡aliai, atsakingai už Projekto lėšų, susidedančių iÅ¡ Projekto vykdytojo ir jos pačios įmokų sumokėjimÄ universitetui. Sutartis vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtina atsakovės pareigÄ esant tam tikroms sÄ lygoms grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas nutraukus TriÅ¡alę sutartį atsakovės iniciatyva, todėl, net ir nesant bendro su sveikatos apsaugos ministerija kreipimosi, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti minėtos skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės TriÅ¡alės sutarties pagrindu.

24. Be to, buvo atmestas atsakovės argumentas, kad reikalavimas dėl 12 552 Eur grÄ Å¾inimo galėjo bÅ«ti pateiktas tik įvertinus viso Projekto sėkmę. Projektas turi pasiekti tam tikrų rodiklių 2023 m., todėl reikalavimas grÄ Å¾inti lėšas iki Projekto rezultatų įvertinimo yra nepagrįstas. Lėšos už atsakovės rezidentÅ«ros studijas buvo sumokėtos universitetui pagal TriÅ¡alę sutartį, todėl Projekto sėkmė plačiÄ ja prasme, kurį bus įvertinta 2023 m., neturi įtakos atsakovės pareigoms pagal TriÅ¡alę sutartį.

25. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji patyrė „mobingÄ â€œ dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, nes tokių veiksmų teismas byloje nekonstatuoja. Atsakovė nedirbo vieÅ¡ojoje įstaigoje Alytaus apskrities tuberkuliozinėje ligoninėje, kur galėjo patirti „mobingÄ â€œ, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė (Projekto dalyvis), bÅ«tų pažeidusi TriÅ¡ale sutartimi prisiimtus 2.2.1 - 2.2.4 punktų įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu.

26. Teismas, atsižvelgęs į „mobingo“ sÄ vokÄ , vertino, kad byloje surinkta medžiaga byloja, kad „mobingo“ apraiÅ¡kas atsakovė patyrė ne VÅ¡Ä® Vilniaus universitete dėl studijų, o VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant. Å ios įstaigos 2020 m. birželio 9 d. Etikos komisija skyrė atsakovei įspėjimÄ dėl etikos pažeidimų, protokole nurodyta daugybė darbuotojų neįprastų tarnybinių praneÅ¡imų dėl atsakovės elgesio bei net dėl iÅ¡sakytų žodžių, tame skaičiuje iÅ¡girdus atsakovės privataus pokalbio telefonu su sutuoktiniu elementus.

27. Teismas vertino, kad iÅ¡ Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (20)SN-86)SP-59 seka, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, leidžiančius daryti prielaidÄ , kad ji dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje, tačiau nepateikė įrodymų, jog nepalankios darbo (rezidentÅ«ros) sÄ lygos, santykiai su klinikų administracija, kolegomis ir personalu susiklostė dėl jos tautybės, kilmės ir etninės priklausomybės. VieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija, žinodama, kad atsakovė dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sÄ lygas, vykdant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio reikalavimus.

Taip pat neatsakė į Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. gegužės 29 d. paklausimÄ ar pagal DK 26 straipsnio 6 dalį priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiÅ«ros principų įgyvendinimo priemonės, todėl pasiÅ«lė tai padaryti.

28. Teismas nurodė, kad pakankamų įrodymų dėl Vilniaus universiteto galimai vykdyto atsakovės atžvilgiu „mobingo“ studijų metu nepakanka Å¡iai aplinkybei konstatuoti. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų dėl neteisingo atsakovės studijų vertinimo, tačiau vertinimo klaidos iÅ¡taisytos ir bylos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad klaidos yra sisteminės ir tai yra ilgalaikis psichologinis teroras. Teismas vertino, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamo 3 projekto Nr. 08.4.2-ESFA-V-617-01-001 „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ TriÅ¡alė sutartis Nr. TS-33/2017/BS-15600-1524 nutraukta atsakovės iniciatyva, o ieÅ¡kovės bei VU kaltės dėl Å¡ios sutarties nutraukimo nekonstatuotina.

29. Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas nėra 2016 m. liepos 1 d. Valstybės nefinansuojamų studijų rezidentÅ«ros studijų sutarties Nr. 16-023-R nutraukimo pasekmės. Teismo sprendime nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ manyti, kad atsakovė atsikirtimų į ieÅ¡kinį (tame skaičiuje dėl „mobingo“) neįrodė, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.64 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo nėra pagrindo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė 30. Apeliantė (trečiasis asmuo) VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos apeliaciniu skundu praÅ¡o paÅ¡alinanti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies dalį, kurioje teismas konstatuoja faktÄ , kad atsakovė patyrė „mobingo“ apraiÅ¡kas vieÅ¡oje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

31. Su teismo konstatavimu, jog atsakovė patyrė „mobingo“ apraiÅ¡kas, Santaros klinikos nesutinka, kadangi trečiojo asmens pateiktų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teismas sprendime apskritai nenagrinėjo, todėl Santaros klinikų vertinimu, toks teismo sprendimu teisinio santykio konstatavimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas. 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime teismas nurodė, jog teismas atsižvelgia į „mobingo“ sÄ vokÄ Ä¯tvirtintÄ Ä¯statymuose bei sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje. Tačiau sprendime realiai atliko tik apraÅ¡omojo pobÅ«džio veiksmus, neatlikdamas jokios Santaros klinikų su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktų įrodymų analizės ir vertinimo, nepagrindė jų konkrečiais įstatymų reikalavimais ir (ar) teismų praktika.

32. Nepagrįstas yra teismo konstatavimas „protokole nurodyta daugybė darbuotojų neįprastų tarnybinių praneÅ¡imų dėl atsakovės elgesio bei net dėl iÅ¡sakytų žodžių, tame skaičiuje iÅ¡girdus atsakovės privataus pokalbio telefonu su sutuoktiniu elementus.“ Teismas nepateikė argumentų, kuo Santaros klinikų darbuotojų tarnybiniai praneÅ¡imai yra „neįprasti“, neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų ir, kad tokie darbuotojų tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriais jie iÅ¡vieÅ¡ina ir identifikuoja problemas (ir tai atlieka Santaros klinikose nustatyta vidaus tvarka), kilusias Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centre dėl atsakovės elgesio, negali turėti įrodomosios galios, jog Santaros klinikose buvo nustatytos prieÅ¡ingos faktinės aplinkybės, kurios parodė, jog atsakovė reikalavimus dėl atliekamų veiksmų teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, gautas kritiÅ¡kas pastabas jos atžvilgiu ar griežtÄ vertinimo tvarkÄ suprato ir vertino subjektyviai, nepagrįstai siedama tai su diskriminacija ir (ar) „mobingu“ savo atžvilgiu.

33. Pažymi, jog Santaros klinikų Etikos komisijos nagrinėjimo medžiaga ir sprendimo kopija su atsiliepimu į ieÅ¡kinį buvo pateikti teismui, tačiau teismas sprendime to nevertino ir sistemiÅ¡kai nesiejo su Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu, kuriame buvo nurodoma, jog pareiÅ¡kėja (byloje atsakovė) pateikė duomenis, leidžiančius daryti prielaidÄ , jog atsakovė dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje. Tačiau Å¡i prielaida buvo paneigta atlikus tyrimÄ Santaros klinikose, kaip tai nurodyta kasacinio teismo praktikoje bei teisės akte (apeliacinio skundo 9 punktas) ir buvo gauti prieÅ¡ingi rezultatai.

34. Apeliantė (atsakovė) I. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ir pilnai atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

35. Teigia, kad teismas netinkamai nurodė, jog vykdant Partnerystės sutarties 1.2 punkte nurodytÄ susitarimÄ projekto partneris (ieÅ¡kovė) 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui 10 552 Eur ir 5 276 Eur už atsakovės pulmonologijos studijas, todėl teisė reikalauti grÄ Å¾inti lėšas nutraukus rezidentÅ«ros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieÅ¡kovei. Pažymi, kad SAM Å¡ioje byloje yra trečiasis asmuo tik todėl, kad 12 552 Eur pervestos VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui yra iÅ¡imtinai ES lėšos, kurias administruoja SAM, o ne ligoninės pinigai.

36. Piniginį reikalavimÄ teisme gali pareikÅ¡ti tik tinkama Å¡alis, t. y. tik materialinio teisinio santykio subjektas, o ne asmuo, kuris įsivaizduoja veikiÄ s trečiosios Å¡alies valia. Reikalavimas į prievolės vykdymÄ gali atsirasti iÅ¡ sutarties, delikto ar kitais, įstatyme numatytais pagrindais. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nenurodė nei vieno sutartinio ar kito pagrindo, kodėl bÅ«tent jis reikalauja atsakovės prievolės SAM (trečiajam asmeniui) įvykdymo, sumokant reikalaujamÄ sumÄ ligoninei (ieÅ¡kovui). Byloje nepateikta nei įgaliojimo, nei pavedimo sutarties nei jokio kito SAM įgalinimus ligoninei perduodančio dokumento. Net jei toks ir bÅ«tų, tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas galėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį SAM vardu, nes tam reikalingas procesinis įgaliojimas, kuris iÅ¡duodamas atstovui CPK nurodyta tvarka ir tinkamam atstovui.

37. Pasiremdama ApraÅ¡o 5, 9 straipsniais nurodo, kad ieÅ¡kovė gali reikalauti tik savo už studijas sumokėtos 3 276 Eur lėšų dalies. Kita dalis gali bÅ«ti gražinama ir reikalaujama tik projekto vykdytojo t. y. SAM. VisiÅ¡kai nesvarbu ar Å¡ios lėšos techniÅ¡kai buvo pervestos per ligoninės sÄ skaitÄ ar tiesiogiai VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui iÅ¡ SAM. Tiek ApraÅ¡as, tiek sutartis nurodo, kad gražinamos jos turi bÅ«ti tiesiogiai SAM. Ligoninė neturi jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo reikalauti gražinti skolos sumÄ , kuri virÅ¡ytų 3 276 Eur.

38. Rezidentūros studijos VšĮ Vilniaus universitete nuo darbo sutarties Santaros klinikoje neatskiriamos. Tai medicinos rezidentūros studijų specifika, kuri buvo detaliai atskleista byloje. Studento rezidento dėstytojai yra kartu ir jo darbo kolegos, vadovai. Ir atvirkščiai. Todėl konstatavimas, kad byloje surinkta bylos medžiaga byloja, kad „mobingo“ apraiškas atsakovė patyrė ne VšĮ Vilniaus universitete dėl studijų, o Santaros klinikose dirbant yra faktiškai klaidinga ir nelogiška. Jei „mobingo“ apraiškos buvo vienoje įstaigoje, tai jos savaime bus ir kitoje.

39. Pažymi, kad teismas pripažino, kad „mobingo“ apraiÅ¡kų bÅ«ta, nes tai nustatyta Lygių galimybių kontrolieriaus. Tačiau teismas nepasisakė dėl akivaizdžios istorijos su atsakovės vertinimo balais. Tai absoliučiai akivaizdus ir objektyvus įrodymas, kad studentė buvo persekiojama. Du metus mokytis aukščiausiais balais (įskaitant vertinimus iÅ¡ studijų vadovo bei prof. K., atstovavusio VU byloje), o vėliau vienoje disciplinoje gauti kelis neigiamus pažymius iÅ¡ eilės (pažeidžiant egzaminų organizavimo tvarkÄ , kas įrodyta byloje), o tada vėl mokytis aukščiausiais balais, perėjus į kitÄ specializacija ir nutraukus terorÄ â€“ neįmanoma, jei tam nėra labai svarbių priežasčių.

40. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas atsiliepimu praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

41. Trečiasis asmuo remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ jį kartÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad teisė reikalauti grÄ Å¾inti lėšas nutraukus rezidentÅ«ros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieÅ¡kovei. Nurodo, kad apeliantė, neskaitant subjektyvių svarstymų Å¡iuo klausimu, byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokiÄ tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek analogiÅ¡kÄ ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

42. Apeliantė savo skunde teigia, kad „jei mobingo apraiÅ¡kos buvo vienoje įstaigoje, tai jos savaime bus ir kitoje“. Tokį savo argumentÄ apeliantė grindžia tuo, kad tie patys asmenys (nors jų skunde neįvardina) dirbo ir apeliantės dėstytojais universitete, ir rezidentÅ«ros vadovais (kolegomis gydytojais) Santaros klinikose. Trečiasis asmuo pažymi, kad priimant sprendimÄ , galintį turėti įtakos subjekto teisėms ir pareigoms, tokia sÄ voka kaip „savaime“ negali bÅ«ti taikoma, kadangi visi teismo sprendimai ir jų motyvai turi bÅ«ti grįsti faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl joks sprendimas (motyvas), nukreiptas į vienÄ subjektÄ , negali bÅ«ti „savaime“ pritaikytas ir kitam subjektui vien dėl to, kad abu subjektai (Å¡iuo atveju universitetas ir Santaros klinikos) turi darbo santykius su tuo pačiu asmeniu/asmenimis (juo labiau skirtingoms pareigoms ir skirtingoms darbo funkcijoms atlikti).

43. Trečiasis asmuo VÅ Ä® Vilniaus universitetas atsiliepimu praÅ¡o trečiojo asmens VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinį skundÄ tenkinti.

44. Trečiasis asmuo analizuoja byloje esantį Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (LGK) sprendimÄ , kuriuo buvo iÅ¡nagrinėtas atsakovės skundas dėl galimos diskriminacijos darbe. Universiteto nuomone, LGK sprendimo argumentų nepakanka tam, kad teismas galėtų konstatuoti atsakovę patyrus „mobingo“ apraiÅ¡kas Santaros klinikose. Manytina, kad teismas itin plečiamai aiÅ¡kino LGK sprendimo argumentacijÄ , tačiau neatsižvelgė į kitus byloje pateiktus įrodymus (ieÅ¡kovės kviesto liudytojo parodymus, Santaros klinikų atstovo paaiÅ¡kinimus, į bylÄ pateiktus dokumentus, ir kt.), todėl ginčo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginys, jog Santaros klinikose atsakovė patyrė „mobingo“ apraiÅ¡kas yra nepagrįstas.

45. IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , koreguojant motyvuojamÄ jÄ dalį.

46. Nurodo, kad Partnerystės sutartis ir TriÅ¡alė sutartis suteikė teisę ir reikalavimo pagrindÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovės. Atsakovė nepagrįstai grindžia apeliacinį skundÄ projekto finansavimo tvarkos apraÅ¡o 5 straipsniu. Pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei skirta studijų finansavimo suma nepanaudota pagal paskirtį, nes nebuvo pasiektas projekto tikslas įgyti gydytojo pulmonologo kompetencijas ir dirbti ieÅ¡kovo įstaigoje. Nurodo, kad palaiko VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto Santaros klinikų apeliacinį skundÄ dėl „mobingo“ apraiÅ¡kų ir nurodo, kad teismas, darydamas iÅ¡vadÄ apie „mobingo“ apraiÅ¡kas rėmėsi prielaida, kuri nėra pagrįsta nei Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus įsiteisėjusiu sprendimu, nei jo priėmimo pagrindžiančiomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais.

47. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atsiliepimu praÅ¡o atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

48. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės nurodymu, jog „mobingas“ yra įrodytas objektyviais byloje esančiais įrodymais, nes taikyto „mobingo“ apraiÅ¡kų fakto nustatymas byloje turėjo bÅ«ti įrodinėjimo dalykas, tačiau priimdamas sprendimÄ , teismas Å¡io fakto nevertino bei neatliko pateiktų įrodymų tyrimo, tinkamai jų neįvertino, nepagrindė įstatymų reikalavimais, teismų praktika. Kitus apeliacinio skundo motyvus trečiasis asmuo taip pat laiko nepagrįstais.

49. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

50. Nurodo, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama TriÅ¡alės sutarties Å¡alimi ir tinkama Å¡alimi, reiÅ¡kiant reikalavimus dėl finansinių įsipareigojimų pagal TriÅ¡alę sutartį įvykdymo, pareiÅ¡kė tinkamos ir pagrįstos apimties ieÅ¡kinį atsakovei dėl Projekto lėšų grÄ Å¾inimo visa apimtimi, nepriklausomai nuo to, kad iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų dalis, vadovaujantis Partnerystės sutarties nuostatomis, vėliau perduotina (grÄ Å¾intina) Projekto vykdytojui. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

52. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 53. Remiantis ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, bylos medžiaga, nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. atsakovė ir trečiais asmuo VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas sudarė Valstybės nefinansuojamų studijų rezidentÅ«ros studijų sutartį Nr. 16-023-R, pagal kuriÄ rezidentė atsakovė buvo įregistruota į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto medicinos krypties valstybės nefinansuojamos pulmonologijos 4 metų studijų programÄ ir įsipareigojo sumokėti metinę studijų kainÄ 5 276 Eur. 54. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovė (projekto partneris) ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (projekto vykdytoja) sudarė Partnerystės sutartį Nr. S-195 (toliau - Partnerystės sutartis), pagal kuriÄ Å¡alys susitarė vykdyti ir įgyvendinti projektÄ â€žSpecialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ pagal 2014 - 2020 m.

Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto “Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu” priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-617 (toliau – Projektas). Projektas įgyvendinamas pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp Europos Socialinio fondo (toliau – Ä®gyvendinančioji institucija) ir Projekto vykdytojo (Partnerystės sutarties 1.1 punktas). Partneriai susitarė, kad projekto vykdytojo piniginio įnaÅ¡o dalis į bendrÄ veiklÄ vertinama 80 proc., projekto partnerės - vertinama 20 proc., skaičiuojant Å¡iÄ dalį nuo patvirtinto studentų, priimamų į aukÅ¡tÄ sias mokyklas, norminės studijų kainos, skirtos 1 metams 1 asmeniui - 5 276 Eur (Partnerystės sutarties 1.2 punktas).

55. Pagal Partnerystės sutarties 3.3.3 punktÄ , ieÅ¡kovė įsipareigojo sudaryti su Projekte dalyvaujančiu rezidentu medicinos rezidentÅ«ros studijų finansavimo iÅ¡ Ä®gyvendinančiosios institucijos lėšų sutartį, kurioje bÅ«tų sÄ lyga, kad Projekto dalyvis baigs medicinos rezidentÅ«ros studijas ir iÅ¡dirbs ne trumpiau nei dvejus metus, suteikiant pilnos (vieno etato krÅ«vio) apimties darbo vietÄ pagal įgytÄ gydytojo specialybę, su juo sudarant darbo sutartį ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rezidentÅ«ros baigimo, pagal kuriÄ jis įsipareigotų iÅ¡dirbti ne ilgiau kaip du metus.

56. Vykdant Partnerystės sutarties nuostatas, tarp ieÅ¡kovės, atsakovės ir VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto, 2017 m. rugsėjo 15 d. sudaryta iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamo 3 projekto Nr. 08.4.2-ESFA-V-617-01-001 „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ TriÅ¡alė sutartis Nr. TS-33/2017/BS-15600-1524, pagal kuriÄ VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas įsipareigojo sudaryti sÄ lygas Projekto dalyvei rezidentei atsakovei vykdyti rezidentÅ«ros studijų programÄ (TriÅ¡alės sutarties 2.1.1. - 2.1.4 punktas), o atsakovė įsipareigojo vykdyti rezidentÅ«ros studijų programÄ , gauti rezidentÅ«ros baigimo pažymėjimÄ ir licencijÄ verstis gydytojo pulmonologo praktika bei ne mažiau kaip 2 metus po rezidentÅ«ros baigimo dirbti VÅ¡Ä® Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje gydytoju pulmonologu vieno etato krÅ«viu (TriÅ¡alės sutarties 2.3.1 - 2.3.4 punktai).

57. Vykdant Partnerystės sutarties 1.2 punkte nurodytÄ susitarimÄ , kuriame numatyta, kad projekto vykdytojo piniginio įnaÅ¡o dalis į bendrÄ veiklÄ vertinama 80 proc., projekto partnerės - vertinama 20 proc., skaičiuojant Å¡iÄ dalį nuo patvirtinto studentų, priimamų į aukÅ¡tÄ sias mokyklas, norminės studijų kainos, skirtos 1 metams 1 asmeniui – 5 276 Eur. IeÅ¡kovė 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui 10 552 Eur ir 5 276 Eur (viso 15 828 Eur) už atsakovės pulmonologijos studijas. 58. 2020 m. liepos 22 d. atsakovė pateikė VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nutraukti pulmonologijos studijas nuo 2020 m. liepos 23 d. dėl asmeninių priežasčių.

VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 2020 m. liepos 22 d. įsakymu „Dėl studijų nutraukimo“ Nr. M-134 VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentÅ«ros terapijos skyriaus gydytojÄ rezidentę nuo 2020 m. liepos 23 d. laikė nutraukusia vnf pulmonologijos studijų programos rezidentÅ«ros studijas (pačios praÅ¡ymu dėl perstojimo į vnf Å¡eimos medicinos studijų programÄ ).

59. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2020 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nutraukti TriÅ¡alę sutartį todėl, kad nutrauktos pulmonologijos studijos dėl perstojimo į vnf Å¡eimos medicinos studijų programÄ . PraÅ¡yme nurodyta, kad pagrįsta sutarties nutraukimo priežastis yra VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pulmonologijos ir alergologijos centre prieÅ¡ atsakovę vykdomas „mobingas“, dėl ko ji nuo 2018 m. gegužės mėnesio buvo priversta iÅ¡eiti ir įstoti į kitÄ specialybę.

Atsakovė taip pat nurodė, kad praÅ¡o leisti grÄ Å¾inti skolÄ dalimis per dvejus metus. 60. 2020 m. liepos 23 d. pažyma apie rezidentÅ«ros studijas Nr. 150000-N-110 tvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į Medicinos fakulteto nuolatinių studijų Å¡eimos medicinos studijų programos rezidentÅ«rÄ . 2020 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu Nr. 6-155 informavo atsakovę, jog neprieÅ¡tarauja dėl TriÅ¡alės sutarties nutraukimo nuo 2020 m. spalio 15 d. ir nurodė atsakovei grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas - 15 828 Eur ir sumokėti TriÅ¡alėje sutartyje numatytas netesybas 624,24 Eur, iÅ¡ viso 16 452,24 Eur, iki 2020 m. lapkričio 15 d., Å¡iÄ sumÄ pervedant ieÅ¡kovei.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo sumos 61. Apeliaciniame skunde atsakovė I. C. įrodinėja, kad 12 552 Eur suma ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu keliamo reikalavimo pirmosios instancijos teismo buvo priteista nepagrįstai. Apeliantės teigimu, tik trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turėjo teisę teikti reikalavimÄ dėl Å¡ios sumos. Be to, SAM neturi teisės reikalauti jokių lėšų grÄ Å¾inimo, kol nebus pabaigtas projektas, įvertinti pasiekti (ar nepasiekti) rezultatai ir aiÅ¡kus SAM pritaikytų finansinių korekcijų (sankcijų) dydis, lėšų grÄ Å¾inimas SAM reikÅ¡tų praturtėjimÄ be pagrindo.

62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡analizavo tiek iÅ¡ Partnerystės sutarties, tiek ir iÅ¡ TriÅ¡alės sutarties kylančias Å¡alių teises ir pareigas ir, kartu atsižvelgiant į tai, kad Å¡is klausimas jau buvo svarstytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022, priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teisė reikalauti grÄ Å¾inti lėšas nutraukus rezidentÅ«ros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieÅ¡kovei, kaip sutarties Å¡aliai, atsakingai už Projekto lėšų, susidedančių iÅ¡ Projekto vykdytojo ir jos pačios įmokų sumokėjimÄ VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui.

63. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nurodė, kad sutartis vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtina atsakovės pareigÄ esant tam tikroms sÄ lygoms grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas nutraukus TriÅ¡alę sutartį atsakovės iniciatyva, todėl, net ir nesant bendro su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kreipimosi, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti minėtos skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės TriÅ¡alės sutarties pagrindu.

64. Nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, spręstina, kad apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, papildomai atkreipiant dėmesį, kad Partnerystės sutartis ir TriÅ¡alė sutartis suteikė ieÅ¡kovei teisę ir reikalavimo pagrindÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovės pilnoje apimtyje, kurios dalis (12 552 Eur) vėliau pagal Partnerystės sutarties nuostatas turės bÅ«ti grÄ Å¾inta projekto vykdytojui (SAM).

65. Partnerystės sutarties 3.2.1 punktas nustatė, kad projekto vykdytojas (SAM) įsipareigoja finansuoti 80 proc. rezidentÅ«ros studijų, pervedant lėšas į 5.3 papunktyje nurodytÄ sÄ skaitÄ pagal universiteto, kuriame rezidentÅ«ros programÄ vykdo rezidentas, pateiktÄ rezidentÅ«ros studijų iÅ¡laidų sÄ matÄ ir / ar jų apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus (Partnerystės sutarties 3.2.1 punktas). Projekto lėšas projekto vykdytojas (SAM) perveda projekto partneriui (ieÅ¡kovei) į sÄ skaitÄ , nurodytÄ partnerio rekvizituose. Byloje pateiktas 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad lėšos ieÅ¡kovei buvo pervestos, t. y. buvo jos žinioje.

66. Partnerystės sutarties 3.3.4 punkte numatyta, kad Projekto partneris (ieÅ¡kovė) įsipareigoja Projekto vykdytojui (SAM) grÄ Å¾inti visas už rezidento studijas sumokėtas lėšas tuo atveju, jei ligoninė nutraukia sutartį su rezidentu, Å¡iam nebaigus vykdyti rezidentÅ«ros programos; rezidentas nebaigia rezidentÅ«ros programos; rezidentas negauna medicinos praktikos licencijos gydytojo specialisto veiklai ir kt. Sutiktina su trečiojo asmens VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto argumentais, kad aptarta Partnerystės sutarties nuostata preziumuoja ieÅ¡kovės teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti ne tik nuosavų lėšų dalį, bet ir projekto lėšų, kurias ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ projekto vykdytojo, dalį.

67. Svarbu ir tai, kad kaip minėta, vykdant Partnerystės sutartį, Projekto lėšas SAM pervedė ieÅ¡kovei, taigi Å¡ios lėšos buvo ieÅ¡kovės žinioje. Vėliau Projekto lėšos, susidedančios iÅ¡ SAM įmokos (12 552 Eur) ir ieÅ¡kovės įmokų (3 276 Eur) buvo sumokėtos VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui ieÅ¡kovės iniciatyva. Atsižvelgiant į nurodytÄ , visiÅ¡kai pagrįsta teigti, kad grÄ Å¾inti lėšas nutraukus rezidentÅ«ros studijas sutarties vykdymo prasme Å¡iuo atveju priklauso ieÅ¡kovei, todėl nėra pagrindo vertinti, kad reikalavimas dėl 12 552 Eur sumos yra pateiktas netinkamo ieÅ¡kovo.

68. Pastebėtina, kad nors apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja pirmosios instancijos teismo argumentacijos klaidingumÄ , tačiau realių argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė apsiriboja vien tik formaliu ir Å¡iuo atveju nepagrįstu nagrinėjamos situacijos vertinimu, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į bylai reikÅ¡mingus faktus bei sutarčių nuostatas.

69. Kartu atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad reikalavimas dėl 12 552 Eur grÄ Å¾inimo galėjo bÅ«ti pateiktas tik įvertinus viso Projekto sėkmę. Dėl Å¡io atsakovės argumento pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. anksčiau minėtoje nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022. Teismas nurodė, kad lėšos už atsakovės rezidentÅ«ros studijas buvo sumokėtos VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui pagal TriÅ¡alę sutartį, todėl Projekto sėkmė plačiÄ ja prasme, kuri bus įvertinta 2023 m., neturi įtakos atsakovės pareigoms pagal TriÅ¡alę sutartį. Apeliaciniame skunde nurodomi atsakovės argumentai nesuponuoja prieÅ¡ingo nagrinėjamos situacijos vertinimo.

70. IÅ¡ byloje pateikto 2021 m. gegužės 3 d. Europos socialinio fondo agentÅ«ros (įgyvendinančioji institucija) sprendimo „GrÄ Å¾intinos lėšos“, nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija priėmė sprendimÄ pripažinti netinkamomis finansuoti ir grÄ Å¾intinomis lėšomis visas už atsakovės studijas skirtas lėšas. Ä®gyvendinančioji institucija nurodė, kad pagal ApraÅ¡o 19 punktÄ , tinkama projekto tikslinė grupė – gydytojai rezidentai. Vadovaujantis 2020 m. liepos 22 d. Vilniaus universiteto medicinos fakulteto įsakymu Nr. M-134 „Dėl studijų nutraukimo“ atsakovei ir ApraÅ¡o 58 punktu kad rezidentas turi dirbti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ne trumpiau 2 metus, susigrÄ Å¾inamos Å¡ios dalyvės kompensuotos norminės studijų kainos iÅ¡laidos iÅ¡ projekto lėšų.

71. Taigi, kaip teisingai nurodo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, dėl atsakovės neįvykdytos ir nutrauktos TriÅ¡alės sutarties Projekto vykdytojo, ministerijos patirtos iÅ¡laidos, t. y. pervestos piniginės lėšos už atsakovės studijas VÅ¡Ä® Vilniaus universitete, nepriklausomai nuo Projekto baigties, t. y. ar Projektas galutiniame rezultate bÅ«tų pripažintas įvykdytas tinkamai ar netinkamai, iÅ¡ Projekto lėšų ministerijai nebus kompensuotos. Atsižvelgiant į nurodytÄ , taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad lėšų grÄ Å¾inimas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai reikÅ¡tų praturtėjimÄ be pagrindo.

Dėl grupinio (psichologinio) engimo 72. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinio, atsakovė TriÅ¡ale sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymÄ grindė VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto pulmonologijos studijose galimai patirtu grupiniu psichologiniu engimu („mobingu“), dėl ko, atsakovė, jos teigimu, turėjo nutraukti studijų sutartį ir TriÅ¡alę sutartį ieÅ¡kovei pažeidus savo įsipareigojimus.

73. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

74. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi TriÅ¡ale sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įtvirtintus TriÅ¡alės sutarties 2.2.1 – 2.2.4 punktuose. Kita vertus, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ , teismas vertino, kad grupinio engimo apraiÅ¡kas atsakovė patyrė ne VÅ¡Ä® Vilniaus universitete dėl studijų, o VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant. Remdamasis Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (20)SN-86)SP-59, teismas nurodė, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, leidžiančius daryti prielaidÄ , kad ji dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje, o VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija, žinodama, kad atsakovė dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sÄ lygas vykdant DK 30 straipsnio reikalavimus.

75. IÅ¡ byloje esančio Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dėl galimo priekabiavimo tautybės, kalbos ir kilmės pagrindais VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose tyrimo, nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos (atsakovės) skundÄ , konstatavo, jog tarp pareiÅ¡kėjos (atsakovės) ir Santaros klinikose dirbančių rezidentų (kolegų), personalo ir galimai paskirto gydytojo kuratoriaus D. V. yra susiklostę konfliktiniai, prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, tačiau objektyvių duomenų, kad jie susiformavo dėl tautybės, kalbos, kilmės ar kitų pareiÅ¡kėjos asmens tapatybės požymių nėra. Lygių galimybių kontrolierė taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja pateikė duomenis, leidžiančius daryti prielaidÄ , kad ji dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje.

76. Taigi, diskriminacijos, kuria rėmėsi atsakovė teikdama skundÄ lygių galimybių kontrolieriui, pastarasis nenustatė. Å iuo atveju procesiniuose dokumentuose atsakovė remiasi neva patirtu grupiniu psichologiniu engimu („mobingu“). Nors nurodyta sÄ voka nėra įtvirtinta teisės aktuose, tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos, ji yra siejama su tiksliniu, sisteminiu, ilgesnį laikÄ pasikartojančiu kolegų elgesiu darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegÄ , sumažinti vertę, eliminuoti arba net izoliuoti (ne fizine prasme) darbuotojÄ nuo kolegų; ujimo atmaina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1357-415/2019).

77. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė grupinio engimo apraiÅ¡kas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant, atsižvelgiant į lygių galimybių kontrolieriaus iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja pateikė duomenis, leidžiančius daryti prielaidÄ , jog ji dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje ir, taip pat remiantis lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu, nurodė, kad VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sÄ lygas, vykdant DK 30 straipsnio reikalavimus.

78. Pastebėtina, kad lygių galimybių kontrolierius 2020 m. liepos 20 d. sprendime konstatavo, kad ne itin draugiškų pareiškėjos (atsakovės) ir Santaros klinikų kolegų tarpusavio santykių kilmė sietina su pareiškėjos asmeninėmis (elgesio) savybėmis, o ne su jos asmens tapatybės požymiais. Pareiškėja taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, jog Santaros klinikų gydytojų priekaištai dėl jos kvalifikacijos yra nepagrįsti.

79. IÅ¡ lygių galimybių kontrolierius sprendimo taip pat matyti, kad 2020 m. birželio 19 d. Santaros klinikų raÅ¡te Nr. SR-2348, teiktame tarnybai, nurodyta, kad iÅ¡ Centro darbuotojų Santaros klinikų administracija yra gavusi kelis tarnybinius praneÅ¡imus su praÅ¡ymais spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos (atsakovės) neetiÅ¡ko bendravimo su kolegomis, grubaus ir neadekvataus elgesio, kolegiÅ¡kumo nebuvimo, įtampos ir konfliktinių situacijų kėlimo. NeetiÅ¡kas pareiÅ¡kėjos elgesys stebimas visÄ jos rezidentÅ«ros Santaros klinikose laikotarpį. Rezidentų teigimu, labiau patyrusio rezidento arba gydytojo pastebėjimÄ , susijusį su atitinkamų kompetencijų įgijimu, pareiÅ¡kėja priima kaip etninę diskriminacijÄ , visiÅ¡kai nepripažįsta savo klaidų ir jas nuolat kartoja.

80. IÅ¡ byloje pateikto VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinės etikos komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. IÅ¡vados (sprendimo) dėl galimų akademinės etikos pažeidimų I. C. rezidentÅ«ros studijų procese nustatyta, kad 2020 m. birželio 16 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) akademinės etikos komisija gavo VU MF dekano pavedimÄ susipažinti su dokumentais, susijusiais su rezidentės atsakovės studijų procesu. VU MF dekanas taip pat įpareigojo akademinės etikos komisijÄ priimti sprendimÄ , ar atsakovės rezidentÅ«ros studijų procese galima įžvelgti akademinės etikos pažeidimų, ir kas už Å¡iuos pažeidimus atsakingas.

81. VU MF akademinės etikos komisija, iÅ¡nagrinėjusi visus gautus dokumentus, be kita ko, nustatė, kad: atsakovė teigia, jog niekas jos nemokė, nors ji dalyvavo mokymo procese su kitais rezidentais; atsakovė reikalavo pirmumo mokyti atlikti tam tikras procedÅ«ras, neatsižvelgdama į tai, jog tuo pačiu metu procedÅ«ras atlikti buvo mokomi ir kiti rezidentai; atsakovė rodė prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ viso Centro kolektyvo atžvilgiu; atsakovė jÄ bandančių mokyti gydytojų arba labiau patyrusių rezidentų pastebėjimus, susijusius su atitinkamų kompetencijų įgijimu, priėmė kaip diskriminacijÄ .

82. Komisija atkreipė dėmesį į teigiamÄ atsakovės elgesio apibÅ«dinimÄ ftiziatrijos ciklo metu, tačiau Å¡is ciklas vyko tuo metu, kai jau buvo pradėtas atsakovės elgesio nagrinėjimas VU MF akademinės etikos komisijoje. Rezidentės elgesys Å¡io ciklo metu vertintinas kaip elgesys, atitinkantis įprastas elgesio normas. Kadangi Å¡iam elgesiui galėjo turėti įtakos pradėtas tyrimas, todėl VU MF akademinės etikos komisijos vertinimui jis įtakos neturėjo.

83. Akademinės etikos komisija įvertino informacijos visumÄ ir atkreipė dėmesį, be kita ko į tai, kad su atsakove dirbusių VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojų, gydytojų rezidentų, jų vadovų bei slaugytojų nusiskundimai yra pasikartojantys ir apie juos nepriklausomai vienas nuo kito informavo daugelis (10) skirtingų medicinos darbuotojų; 2020 m. birželio 9 d. VUL Santaros klinikos Etikos komisijos posėdžio nutarimÄ , kad atsakovė pažeidė Santaros klinikų elgesio kodeksÄ .

84. Akademinės etikos komisija laikėsi vieningos nuomonės, kad atsakovė rezidentÅ«ros studijų metu pažeidė 7; 7.2; 7.6; 7.8 VU AE Kodekso nuostatas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pažeidė VU AE KodeksÄ .

85. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad patvirtintų lygių galimybių kontrolieriaus iÅ¡sakytÄ prielaidÄ dėl galimo grupinio (psichologinio) engimo atsakovei dirbant VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Minėta prielaida, kaip ir atsakovės įrodinėtina grupinio psichologinio engimo studijuojant VÅ¡Ä® Vilniaus universitete aplinkybė, nepasitvirtino, kadangi tokių įrodymų byloje apskritai nėra. Vien tam tikros ribotos apimties citatos iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo rezidentų „Messenger“ programėlėje nepatvirtina, kad Å¡ios citatos yra siejamos su tiksliniu, sisteminiu, ilgesnį laikÄ pasikartojančiu kolegų elgesiu darbovietėje, siekiant pažeminti, apjuokti kurį nors kolegÄ (atsakovę). Atsižvelgiant į nurodytÄ ir iÅ¡ esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

86. Nenustačius, kad atsakovė patyrė grupinio engimo apraiškas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, pašalinant iš motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su grupinio engimo „mobingo“ nustatymu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Taip pat, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas tariamas DK 30 straipsnio VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų neįvykdymas šiuo atveju nustatytas išimtinai dėl netinkamo grupinio engimo fakto atsakovės atžvilgiu nustatymo, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies taip pat šalinami argumentai dėl VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų DK 30 straipsnio reikalavimų neįvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 87. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

88. Tenkinus trečiojo asmens VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinį skundÄ , trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, sudarančios 105 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ . Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Trečiojo asmens vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsakovės I.

C. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies Å¡iuos motyvus: „Teismo vertinimu, byloje surinkta bylos medžiaga byloja, kad mobingo apraiÅ¡kas atsakovė patyrė ne Vilniaus universitete dėl studijų, o vieÅ¡oje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant (t. 3 b.l. 62-122). Å ios įstaigos 2020-06-09 Etikos komisija skyrė atsakovei įspėjimÄ dėl etikos pažeidimų, protokole nurodyta daugybė darbuotojų neįprastų tarnybinių praneÅ¡imų dėl atsakovės elgesio bei net dėl iÅ¡sakytų žodžių, tame skaičiuje iÅ¡girdus atsakovės privataus pokalbio telefonu su sutuoktiniu elementus (t. 3 b.l.120-122);

IÅ¡ Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020-07-20 d. sprendimo Nr. (20)SN-86)SP-59 9 lapo seka, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, leidžiančius daryti prielaidÄ , kad ji dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje, tačiau nepateikė įrodymų, jog nepalankios darbo (rezidetÅ«ros) sÄ lygos, santykiai su klinikų administracija, kolegomis ir personalu susiklostė dėl jos tautybės, kilmės ir etninės priklausomybės. VieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija, žinodama, kad atsakovė dirba prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sÄ lygas, vykdant DK 30 str. reikalavimus.

Taip pat, neatsakė į Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020-05-29 d. paklausimÄ ar pagal DK 26 str. 6 d. priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiÅ«ros principų įgyvendinimo priemonės, todėl pasiÅ«lė tai padaryti (t. 3 b.l.123-128)“. Priteisti trečiojo asmens vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (juridinio asmens kodas 124364561) naudai iÅ¡ atsakovės I. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas Kazakiūnas Asta Pikelienė