7ce1dc19-e2a7-4ce7-a517-fdf9cebdb52e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4958-1004/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01684-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.1.7.8; 3.1.7.6; 3.1.18.6. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. gruodžio 4 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, sekretoriaujant posėdžių sekretorėms D. G. ir Ritai Levickytei, dalyvaujant pareiškėjams T. L. ir R. B., pareiškėjų atstovui advokatui S. Š., suinteresuotiems asmenims A. A., V.

L., E. B., R. B., suinteresuoto asmens A. A. atstovei advokatei I. G., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. B., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto bankas atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų T. L. ir R. B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. A., V. L., E. B., R. B., Ž.

B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. P. T. L. ir R. B. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu (b.l. 1-4, 29-32), kurį patikslino (101-104, 105), praÅ¡ydami atnaujinti jiems palikimo priėmimo terminÄ , praleidus jį dėl svarbių priežasčių. PareiÅ¡kime nurodė, kad testamento palikėja P. L. sudariusi nebuvo, po jos mirties įpėdiniai palikimo nepriėmė, kadangi buvo likę tik kilnojami P. L. naudoti daiktai. P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos P. L. mirties, 2005-11-03 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į jai tekusį buvusios savininkės A.

R. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2,5 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės P. L. atkurtos, neatlygintinai perduodant jos nuosavybėn lygiavertį 1,64 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad apie atsiradusį palikėjos nekilnojamÄ jį turtÄ jiems nebuvo žinoma iki 2018-03-05, kol jiems nebuvo įteiktas sesers A. A. pareiÅ¡kimas teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėjai teigia, kad praleido palikimo priėmimo terminÄ , nes informacija apie paveldėtinÄ turtÄ nuo jų buvo nuslėpta.

2. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas T. L. palaikė patikslintame pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, jog brolis (R. B.) 2017 m. lapkričio mėnesį pasakė, kad mamos 2,5 ha žemės yra (atkurta) (duomenys neskelbtini). Tada suprato, jog sesuo R. A. nori tÄ Å¾emės sklypÄ sau įsigyti. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad ta žemė perkelta į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir ji tikrai yra. Iki P. L. mirties jÄ lankė vienÄ kartÄ per du, du su puse mėnesio. Negalvojo, kad gali bÅ«ti (žemės), į kuriÄ nuosavybės teisės vėliau buvo atkurtos.

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas R. B. pritarė pareiÅ¡kėjo T. L. posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms. PaaiÅ¡kino, kad su broliu (T. L.) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡siaiÅ¡kino (dėl tos žemės). Gyveno su A. A. „ant vieno kiemo“. Pažymėjo, jog mamÄ laidojo visi kartu. Papildomai paaiÅ¡kino, jog girdėjo, kad tėvai seniau turėjo (duomenys neskelbtini) žemės, bet dokumentų niekas nedavė. Po mamos mirties neturėjo jokio įrodymo ar dokumento, kad ji prieÅ¡ mirtį kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimo ir nežinojo, kur kreiptis dėl to.

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų T. L. ir R. B. atstovas advokatas prašė tenkinti pareiÅ¡kėjų patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjai suprato, kad žemė atkurta ir paveldėjimo teises į šį žemės sklypÄ siekia įgyvendinti pati A. A., tačiau jie nežinojo apie galimybę paveldėti tokiÄ Å¾emę, kad ji tokia yra. PraÅ¡o teismo neatsižvelgti į R. B. parodymus teismo posėdžio metu ir spręsti klausimÄ dėl Å¡iam suinteresuotam asmeniui teisinių pasekmių taikymo dėl jos melagingų parodymų, lyginant su jau iÅ¡nagrinėtoje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo duotais parodymais. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai nežinojo apie P. L. pradėtÄ nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimo procesÄ . PareiÅ¡kėjų nurodytos priežastys atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo terminÄ palikimui priimti yra svarbios.

5. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu (b.l. 43-46) su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad P. L. apie 6 metus iki savo mirties gyveno pas jÄ . Kai P. L. sveikatos bÅ«klė iÅ¡ esmės pablogėjo, jÄ prižiÅ«rėjo, maitino ir slaugė. Pažymėjo, kad po mamos mirties buvo likę palikėjai priklausę kilnojamieji daiktai, kuriuos pareiÅ¡kėjai turėjo galimybę priimti kaip palikimÄ , tačiau Å¡ia teise nesinaudojo. Nurodė, kad palikimo objektas, 1,64 ha žemės sklypas, buvo jau iÅ¡vieÅ¡intas registre 2005-11-29, t. y. turtas yra iÅ¡vieÅ¡intas daugiau nei 12 metų. PareiÅ¡kėjai elgdamiesi apdairiai ir rÅ«pestingai turėjo galimybę apie jų motinai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ sužinoti jau 2005 metais ir gauti tÄ patvirtinantį dokumentÄ , tačiau Å¡ia teise nesinaudojo. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. A. nesutiko su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, jog nuo 1995 m. mama P. L. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo atkÅ«rimo, važinėjo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog R. B. girdėjo apie tai, nes ateidavo pas mamÄ . PaaiÅ¡kino, kad kai mama mirė (pareiÅ¡kėjai) neprašė jos daiktų. Suinteresuoto asmens atstovė advokatė paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjai patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ grindžia viena aplinkybe, neva jie nežinojo apie motinos palikimÄ , t. y. apie teisės į žemės sklypÄ , į kurį vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , paveldėjimÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjų patikslinto pareiÅ¡kimo tenkinimui nėra nei vienos svarbios priežasties.

7. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu (b.l. 119) su brolių T. L. ir R. B. pareiÅ¡kimu sutiko ir neprieÅ¡taravo, kad terminas palikimui priimti jiems bÅ«tų atnaujintas. Nurodė, kad nei ji, nei kiti jos broliai ir seserys nežinojo apie mamai P. L. atkurtÄ nuosavybės teisę į žemės sklypÄ . PaaiÅ¡kino, kad kai mama mirė, A. A. apskritai nutraukė bet kokius ryÅ¡ius su ja ir taip pat su kitais broliais ir seserimis.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. L. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. PaaiÅ¡kino, jog visi nežinojo, kad žemė yra pervesta (perkelta) iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Kai mama bÅ«dama sveika važinėjo (į (duomenys neskelbtini)) tos žemės persivedinėti (perkelti), ji apie tai sakė. Kai P. L. sirgo ir gulėjo pas A. A., ten nuvažiuodavo tankiausiai padėti. Su broliais nekalbėjo apie tÄ Å¾emę ir negalvojo, kad mirusiems gali „priteisti“ žemę.

9. Teismo posėdžio metu R. B. paaiÅ¡kino, jog visi žinojo, kad yra ta mamos žemė, buvo kalbėta. Patvirtino, jog brolis R. (B.) tikrai Å¡ias aplinkybes žinojo. Mano, jog brolis T. (L.) Å¡ias aplinkybes taip pat turėjo žinoti, kadangi jie artimai bendrauja. PaaiÅ¡kino, jog galimai tik visi nežinojo, kad ta žemė yra pervesta (perkelta). Procesinį sprendimÄ byloje priimti paliko teismui spręsti.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. B. atsisakė duoti paaiškinimus, nes jam nerūpi, kaip jie (broliai ir sesuo) pasidalins (žemę).

11. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimais (b.l. 55-56, 115-116) prašė pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, teismas pripažins, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, yra svarbios, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui.

12. Suinteresuoti asmenys E. B., R. B., Ž. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nepateikė atsiliepimų į pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ .

13. Suinteresuotas asmuo Ž. B. ir suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir VÄ® Turto bankas atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuotiems asmenims apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, negautÄ praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ . VÄ® Turto bankas prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Todėl byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. B., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir VÄ® Turto bankas atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 str. 5 d.). PareiÅ¡kimas netenkintinas. Dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

14. IÅ¡ byloje esančio mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad P. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). P. L. turėjo Å¡eÅ¡is vaikus: E. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. L., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 5). 2018-08-28 teismo posėdžio metu į procesÄ suinteresuotu asmeniu įtraukta pareiÅ¡kėjų vyriausioji sesuo V. L. (b.l. 110-111). P. L. nebuvo sudariusi testamento. 2005-11-03 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 31-17964 po palikėjos mirties, buvo atkurta nuosavybės teisė P. L.

į jai tekusį buvusios savininkės A. R. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 2,5 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės P. L. atkurtos, neatlygintinai perduodant jos nuosavybėn lygiavertį 1,64 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18). Pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotas P. L. nuosavybe, įraÅ¡as galioja nuo 2005-11-29 (b.l. 19-20). 2018-07-05 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A.

A. po motinos P. L. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (b.l. 76-79). 2018-10-30 Å iaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-743-267/2018 2018-07-05 Å iaulių apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 15. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o P. L. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

16. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais bÅ«dais ir tvarka. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2 d. buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d. palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. Civilinio kodekso 588 str. 1 d. teismo gali bÅ«ti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®statyme nebuvo nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ terminÄ palikimui priimti.

17. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjos elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str.).

Vertinant pareiÅ¡kėjų elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidÅ«s, sÄ Å¾iningi, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. L.. PareiÅ¡kėjai yra mirusiosios sÅ«nÅ«s, todėl turi teisę paveldėti savo motinos palikimÄ kaip pirmos eilės įpėdiniai (1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pareiÅ¡kėjai per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, kadangi nurodė, buvo likę tik kilnojami P. L. naudoti daiktai.

19. Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jie praleido terminÄ po motinos P. L. mirties atsiradusiam palikimui priimti – jie neva nežinojo apie motinos palikimÄ . Kaip nurodė pareiÅ¡kėjai, jiems apie atsiradusį paveldėtinÄ turtÄ nebuvo žinoma iki 2018-03-05, kol jiems nebuvo įteiktas sesers A. A. pareiÅ¡kimas teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Taip pat pareiÅ¡kėjai teigia, kad praleido palikimo priėmimo terminÄ , nes informacija apie paveldėtinÄ turtÄ nuo jų buvo nuslėpta.

20. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu paaiÅ¡kėjo faktas, jog pareiÅ¡kėjai apie atsiradusį palikėjos nekilnojamÄ jį turtÄ sužinojo kitomis aplinkybėmis, negu buvo nurodę patikslintame pareiÅ¡kime. Apklausiami pareiÅ¡kėjai patvirtino aplinkybes, jog dar 2017 m. lapkričio mėnesį jiems buvo žinoma apie atsiradusį palikėjos P. L. nekilnojamÄ jį turtÄ . Å ias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. L., kuri paaiÅ¡kino, jog tik visi nežinojo, kad žemė yra pervesta (perkelta) iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės tiesioginės reikÅ¡mės sprendimui dėl bylos baigties neturi, tačiau rodo apie pareiÅ¡kėjų nenuoseklumÄ duodant teismui paaiÅ¡kinimus ir argumentus dėl jiems aktualaus klausimo iÅ¡sprendimo.

21. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai nežinojo, kad po motinos mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimÄ per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos P. L. mirties priimtų palikimÄ per 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d. nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ . Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos P. L. mirties nebuvo suvaržyta.

22. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime patvirtino, kad nei ji, nei kiti broliai ir seserys nežinojo apie mamai P. L. atkurtÄ nuosavybės teisę į žemės sklypÄ . Tačiau teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai aiÅ¡kiai ir suprantamai žinojo, kad po mamos mirties liko jos kilnojamieji daiktai, kuriuos pareiÅ¡kėjai turėjo galimybę priimti kaip palikimÄ . PareiÅ¡kėjai kaip palikimÄ bÅ«tų priėmė ir turtines teises į P. L. atkuriamas nuosavybes teises į žemės sklypÄ .

Teismas pritaria suinteresuoto asmens A. A. argumentams, kad pareiÅ¡kėjai Å¡ia teise nepasinaudojo net ir 2005 m., atkÅ«rus Å¡ias teises į žemės sklypÄ . Teismo vertinimu T. L. ir R. B. iÅ¡ karto po motinos mirties nesiėmė veiksmų, kad priimti jos palikimÄ . Tai, jog pareiÅ¡kėjams ir po 2017 m. lapkričio mėnesio nebuvo trukdžių nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog atkurtos paveldėjimo teisės į žemės sklypÄ ir jis perkeltas į (duomenys neskelbtini), tik patvirtina teismo argumentus dėl to, jog nesant svarbių priežasčių pareiÅ¡kėjai praleido termino palikimui priimti.

Atmestini, kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo R. B. teiginiai, kad po mamos mirties jis neturėjo jokio įrodymo ar dokumento, kad ji prieÅ¡ mirtį kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimo ir jis nežinojo, kur kreiptis dėl to. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu artimai bendrauja tarpusavyje, anksčiau abu lankėsi pas P. L. iki jos mirties, bendravo su mama, o jai mirus, dalyvavo laidotuvėse, todėl turėjo galimybę laiku priimti jos palikimÄ , kurį sudarė kilnojamasis turtas ir turtinės teisės į nuosavybės teise atkuriamÄ Å¾emės sklypÄ .

Tai, jog visi žinojo, kad yra „ta mamos žemė“ ir buvo apie tai kalbėta, patvirtina ir nuoseklūs suinteresuoto asmens R. B. parodymai.

23. Terminas palikimui priimti negali bÅ«ti pratęsiamas vien tik tuo pagrindu, kad tam pritaria suinteresuotas asmuo V. L.. Vertinant aukščiau paminėtÄ pareiÅ¡kėjų elgesį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertintinos ir jų nurodytos subjektyvios aplinkybės, galimai nurodomos, kaip svarbios praleistam terminui atnaujinti bei jų bendravimo santykis su palikėja ir seserimi A. A., kuriai nustatytas juridinę reikÅ¡mė turintis faktas apie palikimo priėmimÄ po P. L. mirties. Nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjų sesuo R.

A. bÅ«tų nuslėpusi informacijÄ nuo pareiÅ¡kėjų apie paveldėtinÄ turtÄ . Sutiktina su suinteresuoto asmens A. A. argumentu, jog iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjai teise po palikėjos P. L. mirties įstatymo nustatytu terminu priimti jos palikimÄ nepasinaudojo ne dėl svarbių priežasčių. Vertinant pareiÅ¡kėjams palankius suinteresuoto asmens V. L. parodymus, nustatyta, jog ir ji negalvojo, kad mirusiesiems gali „priteisti“ žemę. Todėl vertinat aplinkybių, argumentų ir įrodymų visumÄ ir protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjai neįrodė, kad jie terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių (1964 m.

Civilinio kodekso 588 str. 1 d., CK 1.5 str., CPK 178, 185Â str.).

24. Vertinant pareiÅ¡kėjų elgesį, negalima konstatuoti, kad jie buvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo iÅ¡ karto po P. L. mirties per 1964 m. 588 str. 1 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-246/2011).

25. Kiti pareiškėjų patikslinto pareiškimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos priimtai nutarčiai dėl patikslinto pareiškimo netenkinimo, todėl teismas jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų, jų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kitų klausimų.

26. PareiÅ¡kėjų atstovas teismo prašė spręsti klausimÄ dėl suinteresuotam asmeniui R. B. teisinių pasekmių taikymo dėl jos melagingų parodymų davimo. Lyginant iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo duotus R. B. parodymus su Å¡ioje byloje duotais parodymais, teismas nenustatė jos veikoje pažeidimų, sudarančių pagrindÄ CPK 299-300 str. tvarka spręsti klausimÄ dėl atskirosios nutarties priėmimo suinteresuoto asmens R. B. atžvilgiu dėl esÄ melagingų parodymų davimo.

27. Suinteresuoto asmens A. A. atstovė advokatė I. G. prašė netenkinti patikslinto praÅ¡ymo ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sutinkamai su CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Tačiau suinteresuoto asmens atstovei nepateikus bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.). PraÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus Å¡alys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iÅ¡ karto dėl visų iÅ¡laidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai bÅ«tų padaryta iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2016).

28. Netenkinus patikslinto pareiÅ¡kimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis (po 16,67 Eur iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo) priteistinos 33,34 Eur sumos procesinių dokumentų į teikimo iÅ¡laidos valstybei, kadangi Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma kiekvienam pareiÅ¡kėjui yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais). 29. 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis Å iaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. M.

įpareigota neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymÄ P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje įsiteisėjimo (b.l. 80-81), panaikintinos Å¡iai nutarčiai įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 str., n u s p r e n d ž i a : Patikslinto pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo netenkinti. Nepriteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų T.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 16,67 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis euro centus) iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis Å iaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. M. įpareigota neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymÄ P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Nutarties kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims, Å¡alių atstovams ir notarei. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas