7cdfdd7a-c021-47fb-8b40-e35fff54ac49 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-8429-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-02252-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3; 63.3.8; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, susipažinusi su S. J. skundu,                                                       n u s t a t ė: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-04-20 gautas (pašto įstaigai įteiktas 2015-04-17) S. J. skundas, kuriame prašoma:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-03-26 sprendimÄ Nr. 1D-3255(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“;

2) priteisti iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 343,74 Lt (1 547,65 Eur), susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-12-15 iki 2013-12-31. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Nurodo, kad terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, t. y. nuo 2012-09-21. PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad įstatymai, kuriais remiantis jam buvo perskaičiuojama pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, kad pensijos mažinimas yra laikinas ir praėjus sunkmečiui, jos bus atstatytos, o praradimai - kompensuoti.

Tik Konstituciniam Teismui priėmus ir paskelbus nutarimÄ suprato, kad pensijos buvo sumažintos nepagrįstai ir pažeidžiant konstitucinius principus. Mano, kad termino paduoti skundÄ dėl pensijos nepriemokos nepraleido, tačiau jeigu teismas vertintų, kad terminas praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti dėl nurodytų objektyvių ir svarbių aplinkybių. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad įstatymų leidėjas iki Å¡iol nėra sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos gavėjams teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, todėl dėl Å¡ių priežasčių buvo žymiai apsunkinta asmenų teisė į teisminę gynybÄ .PraÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ netenkinamas, skundÄ atsisakoma priimti.Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės siekia ir kelia ginÄÄ byloje dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam nebuvo iÅ¡mokėta dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo, susidariusi per laikotarpį nuo 2010-12-15 iki 2013-12-31.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), jog kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. O pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Å iuo atveju, kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, jam valstybinė pensija buvo ribojama nuo jos paskyrimo – 2010-12-15 - pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. IÅ¡ prie skundo pateiktos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2015-03-23 pažymos apie pareiÅ¡kėjo pensijos dydį 2010-2013 metais matyti, kad valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui buvo perskaičiuojama nuo 2010 m. gruodžio mėn., pirmÄ jÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjas gavo 2011 m. sausio mėn. už 2010 m. gruodžio mėn.Atsižvelgiant į minėtÄ administracinių teismų praktikÄ bei byloje nustatytas aplinkybes ? kad pareiÅ¡kėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. sausio mėn., t. y., kai jam buvo iÅ¡mokėta pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. gruodžio mėn., tačiau skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė tik 2015-04-17, t. y. pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisės į valstybinę pensijÄ pažeidimas skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010-12-15 iki 2013-12-31, nors tai yra iÅ¡ esmės skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių pažeidimų visuma.

PareiÅ¡kėjui valstybinė pensija buvo ribojama ir nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, kuriomis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013-12-31. PareiÅ¡kėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str., 15 str. buvo perskaičiuojama (pratęstas jos perskaičiavimas) nuo 2012-01-01 atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvienÄ mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

PareiÅ¡kėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus Å¡iuo atveju sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs nurodytu pagrindu sumažintÄ valstybinę pensijÄ , iÅ¡mokėtÄ už 2012 m. sausio mėn. Ä® teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2015-04-17, t. y. praleidęs 3 metų terminÄ skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, paduoti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., praÅ¡yme atnaujinti terminÄ nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti praÅ¡ymÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti Å¡iÄ teisinę situacijÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas.

Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ . Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 pažymėjo, kad įvertinant tai, jog iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismÄ procesinio termino dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiÅ¡kėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminÄ , be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad tik Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimÄ , jam tapo žinoma, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl termino tokio pobÅ«džio bylose atnaujinimo, tuo tarpu objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminÄ paduoti skundÄ , nenurodo.

PareiÅ¡kėjo žinojimas apie pensijos sumažinimÄ , tačiau delsimas kreiptis į teismÄ , laikytinas pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ , negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ . Jokių objektyvių ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminÄ paduoti skundÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Å iuo atveju terminas pareikÅ¡ti reikalavimui priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės valstybinės pensijos nepriemokÄ buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiÅ¡kumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios priklausiusių priežasčių. Pažymėtina, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė tik 2015-04-17, t. y. praėjus 5 metams nuo pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos ir daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, kad egzistavo objektyvios kliÅ«tys, trukdžiusios pareiÅ¡kėjui įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ . Aplinkybės, jog reikalavimui dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, paaiÅ¡kėjo LVAT priėmus 2013-03-12 nutartį (adm. byla. Nr. A552-519/2013), o tai, kad Å¡is terminas skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos galutinai iÅ¡aiÅ¡kinta LVAT 2013-11-07 nutartyje (adm. byla.

Nr. A444-2232/2013). Nepaisant to, į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2015-04-17, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo 2013-11-07 nutarties paskelbimo dienos. Jokios aplinkybės, kurios sukliudė pareiÅ¡kėjui nedelsiant po LVAT 2013-11-07 nutarties paskelbimo dienos ginti savo teises ir nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjo pasirinkto elgesio bÅ«do, teismui nėra nurodytos. Toks delsimas laikytinas nepateisinamai ilgu, todėl pareiÅ¡kėjui nepateikus jokių objektyvių ir individualių termino praleidimÄ pateisinančių įrodymų ir aplinkybių, praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo patenkinimas neatitiktų protingumo principo, lemtų teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo pažeidimÄ . ABTÄ® 37 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundÄ , jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminÄ atnaujinti.

Atsižvelgus į tai, kad teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ , pareiÅ¡kėjo skundo dalį, kuria praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-12-15 iki 2013-12-31 atsisakoma priimti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-03-26 sprendimÄ Nr. 1D-3255(11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, kuri negali bÅ«ti sulyginama su numatytÄ ja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.).

Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo. Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Todėl reikalavimÄ panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-03-26 sprendimÄ Nr. 1D-3255(11) atsisakoma priimti, kaip nesukeliantį pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtinÄ administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 ir 8 p., 149 str., n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo S. J. praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ paduoti skundÄ netenkinti.Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ . Nutarčiai įsiteisėjus, skundÄ su priedais grÄ Å¾inti S. J..Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                               Jolita Rasiukevičienė