7cdececa-d986-4fdb-befc-74c92db184a3 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Zalaga                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-135/2011Teisėjas Vidmantas Rudaitis                                                    Teisminio proceso Nr. 1-23-3-00035-2010-0                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                             2.4.6.4.1.; 1.2.4.8.2.             (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 16 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Klavdijos Kruminienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant nuteistajam V.

T., jo gynėjai adv. AuÅ¡rai Žukienei,nukentėjusiajai V. T., jos atstovui adv. Raimondui Kivyliui,                    vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ V.

T. V. T. 3630 Lt (trys tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai trisdeÅ¡imt litų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:              V. T. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 23 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), L. L. priklausančios sodybos pirties pastate tyčia vienÄ kartÄ sudavė ranka į veidÄ , suėmęs rankomis už kaklo purtė ir pargriovė ant žemės nukentėjusiÄ jÄ V.

T., ir jai dėl pargriaunat padaryto odos nubrozdinimo kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.              Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas ir suraÅ¡ytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, o jo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Nurodo, kad teismas įrodinėjimo naÅ¡tos negali perkelti kaltinamajam, o teismo iÅ¡vados vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstos.Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡samiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino, ir tai turėjo įtakos neteisingam sprendimui priimti. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad apeliantas padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl kaltės, nenustatė galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos motyvų, kurie, nuteistojo teigimu, bÅ«tini nusikalstamos veikos subjektyviajai pusei.

Nurodo, kad teisėtvarkos organams visada aiškino vienodas aplinkybes, jos nesikeitė ir teisiamajame posėdyje. Teigia, kad jau nuo 2008 m. vidurio jo (nuteistojo) ir nukentėjusiosios santykiai buvo įtempti, tuo metu jau jie gyveno atskirai, jis (nuteistasis) – (duomenys neskelbtini), o V. T. su sūnumi – bute (duomenys neskelbtini), šeima buvo iširusi, santuokos nutraukimo, turto padalijimo bei klausimus dėl sūnaus dar nebuvo išsprendęs teismas. Nuteistojo teigimu, V. T. jau nuo 2008 m. buvo pikta ant nuteistojo, kad jis negyveno su ja, rezgė įvairius keršto planus.Nurodo, kad įvykio metu, 2008-10-23 apie 17 val. jam parvykus į namus, t. y.

į (duomenys neskelbtini), juose rado atvykusius nukentėjusiÄ jÄ su sÅ«numi, iÅ¡ matymo jam pažįstamÄ policijos pareigÅ«nę O. M. bei sodybos sargÄ A. U. Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. U., duodamas parodymus, galėjo bÅ«ti suinteresuotas padėti nuteistajam, kadangi tuo metu sodyba oficialiai nuteistajam dar nepriklausė. Nuteistojo nuomone, dėl to, kad jis tuo metu sodyboje gyveno, turėjo teisę reikalauti, kad sodyboje nesilankytų jam nepageidaujami asmenys, tarp jų ir nukentėjusioji.

Nurodo, kad papraÅ¡ius visų iÅ¡važiuoti iÅ¡ sodybos, V. T. to daryti nesutiko ir pradėjo nuteistÄ jį įžeidinėti, todėl nuteistasis suprato, kad V. T. turi negerų tikslų. Po to ji paÅ¡oko nuo sofos ir sudavė nuteistajam per veidÄ , paskui iÅ¡bėgo į laukÄ Å¡aukdama ant nuteistojo „debilas", pradėjo verkti ir Å¡aukdama jų sÅ«nui pasakė, kad nuteistasis jÄ sumušė, sÅ«nus iÅ¡sigando ir labai susijaudino, o ji lauke dar kurį laikÄ rėkė, keikėsi, o tada su O.

M. įsėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiosios atvykimas pas jį į namus su menkai pažįstama moterimi, kuri dirba Kelmės policijoje, su kuria praktiÅ¡kai anksčiau ji nebendravo, nuteistajam sukėlė įtarimÄ , ir jis pasitvirtino. Apelianto nuomone, V. T. nesÄ Å¾iningumas matyti iÅ¡ to, kad ji bandė simuliuoti galvos smegenų sukrėtimÄ ir gydytis ilgÄ laikÄ , kad bÅ«tų nustatytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, nei buvo nustatytas 2008 m. spalio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje.

Apeliantui kelia abejonių ir tai, kuo remiantis V. T. buvo nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kurio iÅ¡ karto po tariamo įvykio Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus medikai, apžiÅ«rėję V. T., nenustatė, ir jis buvo nustatytas 2008 m. spalio 24 d. teismo medicinos specialisto, kuris nurodė, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir aplinkybėse nurodytu laiku, tačiau tiksliai neakcentavo, kad tai tikrai yra toks sužalojimas, kuris tikrai buvo padarytas 2008 m. spalio 23 d., t. y. prieÅ¡ dienÄ iki jos apžiÅ«ros.

Teigia, kad minėtas specialistas savo išvadoje nurodė ir tai, kad V. T. buvo ir galvos sumušimas, tai paneigė 2009 m. spalio 26 d. teismo medicinos specialistai, patvirtindami, jog tas sužalojimas nepagrįstas objektyviais neurologiniais požymiais, o paremtas tik subjektyviais pacientės nusiskundimais galvos skausmais. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu vilkėjo ilgas kelnes ir, kaip ji teigė teismui, jos sugadintos po įvykio nebuvo.Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji V.

T. į konfliktÄ su juo įvėlė mažametį sÅ«nų, kuris tuo metu buvo tik 5 metų, todėl besÄ lygiÅ¡kai klausė mamos, kadangi su ja gyveno. V. T. teigimu, teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis, įėjęs į pirtį, liepė V. T. pasilikti, o iÅ¡ pačios nukentėjusiosios 2008-10-23 paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji nurodo, kad jis (nuteistasis), įėjęs į pirtį piktu tonu liepė V. T. ir jos draugei per kelias minutes iÅ¡vykti, po to iÅ¡ patalpos išėjo jos draugė, o ji pasiliko pati, niekieno nepraÅ¡oma.

Taip pat nurodė, kad V. T. 2008-10-23 paaiÅ¡kinime nurodo, kad jai pasilikus jis (nuteistasis) sudavė per veidÄ , o įbėgus sÅ«nui, ji su juo iÅ¡bėgo, tačiau aplinkybės, kad ji bÅ«tų buvusi pergriauta ar pastumta ant žemės, V. T. nenurodė. Nurodo, kad V. T. parodymai kiekvienoje apklausoje buvo skirtingi, dėl to jie turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Nurodo, kad 2008-10-24 policijos pareigÅ«nei imant paaiÅ¡kinimus iÅ¡ mažamečio jų sÅ«naus, specialistas apklausoje nedalyvavo, o dalyvavo tik V.

T., kuri suinteresuota bylos baigtimi ir turi didžiulę įtakÄ sÅ«nui. Nurodo, kad medžiagÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį rinko O. M. artimi draugai ir kolegos, o O. M. taip pat buvo paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ , kad nuteistasis jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau atsakomybėn jis (nuteistasis) nebuvo patrauktas. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio 2011-02-24 metu apklausiamas apie 2008-10-23 aplinkybes jo sÅ«nus kitoje teismo patalpoje kartu su močiute (mamos mama) verkė ir jaudinosi. Nuteistojo nuomone, mažametis negali gerai prisiminti įvykių, kurie įvyko prieÅ¡ daugiau nei du metus, sekos, jeigu jam nebÅ«tų tai priminta ir jis nebÅ«tų iÅ¡mokytas kÄ sakyti.

Tai, nuteistojo teigimu, buvo galima suprasti iÅ¡ sÅ«naus kalbos, minčių dėstymo, judesių ir kt. Nurodo, kad jų sÅ«nus bijo mamos, jos besÄ lygiÅ¡kai klauso. Nurodo, kad O. M. parodymai taip pat skirtingi, o teismas nepaÅ¡alino jos parodymų skirtumų ir neatsižvelgė į tai, kad ji yra nukentėjusiosios pažįstama, todėl, nuteistojo nuomone, Å¡ios liudytojos parodymai kelia abejones ir jais negalima remtis apkaltinamajame nuosprendyje, kadangi O. M. yra pikta ant nuteistojo ir suinteresuota, kad jis bÅ«tų nuteistas, todėl ir davė parodymus, naudingus nukentėjusiajai.

Apelianto teigimu, policijos darbuotojos D. D. parodymai, kad, apklausiant vaikÄ policijoje dalyvavo jo motina, kuri vaikui jokios įtakos nedarė, kelia abejones, kadangi pareigÅ«nas, atlikęs atitinkamÄ veiksmÄ , nepripažins, kad buvo padaryi apklausos pažeidimų, kuriuos jis pats ir padarė.Nurodo, kad teismas neturėjo teisės visai nevertinti nuteistojo parodymų, kadangi tai pažeidžia LR BPK 20 str. Nurodo, kad įvykio metu jis buvo supykęs ant V. T., kad ji atvyko į jo namus ir Å¡eimininkauja, tačiau pirtyje V.

T. pasiliko pati, niekieno neverčiama ir nepraÅ¡oma, siekdama įrodyti, kad ji yra Å¡eimininkė. Nurodo, kad įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio ir per tÄ laikÄ patalpoje buvo pasikeitęs baldų iÅ¡dėstymas, o lauke prie lango, pro kurį sÅ«nus nurodė matęs įvykius tarp nuteistojo ir jo mamos, buvo padėtas suoliukas. Nurodo, kad nuosprendyje nėra nurodytos aplinkybės, kurias nustatė teismas, iÅ¡vykęs 2011-02-24 į įvykio vietÄ .Apeliantas nesupranta, kodėl teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino tai, kad jis (nuteistasis) smaugė ir daužė nukentėjusiosios galvÄ Ä¯ sienÄ , kÄ nuolat tvirtino V.

T., t. y. kodėl teismas netiki viena dalimi nukentėjusiosios parodymų, o kita dalimi tiki. Nuteistojo teigimu, nuosprendis paremtas abejonėmis, teismo šališkumu, noru padėti nukentėjusiai, todėl yra neteisėtas, neteisingas ir neobjektyvus.Nuteistasis nesutinka ir su teismo priteista išlaidų suma advokato pagalbai, taip pat su motyvu, kad nukentėjusiosios advokatas iš Klaipėdos. Nurodo tai, jog nukentėjusioji taip pat iš Klaipėdos, todėl, nuteistojo nuomone, ji, vykdama į teismo posėdžius savo transportu, galėjo padėti atvykti ir advokatui.

Taip pat nurodo, kad sprendimas motyvuojamas turtine nuteistojo padėtimi, tačiau nenurodyta, kokia ji. Taip pat nuteistajam nesuprantamas teismo motyvuose priteisiant nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas atstovo pagalbai, nurodytas skirtingas sužalojimo laipsnių nustatymas. Apelianto teigimu, teismo surinkti įrodymai yra iÅ¡vestiniai ir jų nepakanka, kad jis bÅ«tų pripažintas kaltu, o byloje buvo vadovaujamasi tik jį kaltinančiais įrodymais, teismas neįsigilino į pačiÄ Ä¯vykio situacijÄ , nenustatė, kas inicijavo konfliktÄ , kam iÅ¡ tiesų tai buvo naudinga, ar turėjo nuteistasis bent kokį nusikalstamÄ motyvÄ , ir tai rodo, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir netinkamai jas įvertino, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp bylos įrodymų.

Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė jo sÅ«naus apklausos procedÅ«rÄ , todėl jo paaiÅ¡kinimai negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais. Nurodo, kad teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai, o abejotini duomenys negali bÅ«ti patikimas įrodymas, pagrindžiantis kaltinamojo kaltę.Nukentėjusioji V. T. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus į nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuriuose nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, todėl mano, kad jis yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam V.

T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡tyrė, motyvuotai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai kvalifikavo V. T. veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nusikalstamos veikos motyvas yra fakultatyvinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis ir įrodinėjamas tik tada, kai yra apraÅ¡ytas BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, o BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra apraÅ¡ytas veikos motyvas, todėl jo įrodinėti ir nereikia.

Nurodo, kad byloje yra trys specialistų iÅ¡vados, kuriose neginčijamai nustatyta, kad V. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o skundo teiginys, kad specialisto iÅ¡vadoje daroma tik prielaida, jog V. T. sužalojimai buvo padaryti 2008-10-23 įvykio metu, nepaneigia pateiktų iÅ¡vadų objektyvumo, kadangi iÅ¡tirtų įrodymu visuma patvirtina, kad sužalojimai buvo padaryti 2008-10-23, o ne kitu laiku. Nukentėjusiosios teigimu, jos nurodytos aplinkybės buvo nuoseklios viso baudžiamojo proceso metu ir atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl praÅ¡o nuteistojo teiginius vertinti kaip pasirinktÄ gynybos versijÄ .

Teigia, kad apeliantas nepagrįstai 2011-10-24 jo sÅ«naus apklausos protokolÄ praÅ¡o vertinti kritiÅ¡kai.Nurodo, kad atmestinas apelianto argumentas, kad teismas vadovavosi tik apeliantÄ kaltinančiais įrodymais, kadangi bylos metu buvo apklausti visi asmenys, kurie 2008-10-23 buvo sodyboje, nustatyta, kad esminių prieÅ¡taravimų tarp parodymų nėra, įvertinti ir paties nuteistojo parodymai. Teigia, kad vadovaujantis LR BPK 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios V. T. turėtos iÅ¡laidos pagrįstai buvo pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ nuteistojo V.

T. Atsikirtimu V. T. praÅ¡o pripažinti nukentėjusiosios patirtas iÅ¡laidas už atstovo suteiktÄ pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliaciniame teisme proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiosios naudai, taip pat praÅ¡o V. T. apeliacinį skundÄ atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendį palikti nepakeistÄ .              Teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji V. T. ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo V.

T. apeliacinis skundas tenkintinas.             Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltininko kaltų veiksmų padarymÄ , duomenys, kurie kelia abejonę, negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, patikimai patvirtinantys nagrinėjamÄ kaltinimÄ .              IÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų yra žinoma, kad tarp nukentėjusiosios V. T. ir nuteistojo V. T. tiriamo įvykio metu vyko skyrybų procesas, abi Å¡alys konfliktavo, dėl to, nesant įrodymų, patvirtinančių vienos ar kitos pusės nurodytas aplinkybes, jų parodymais besÄ lygiÅ¡kai tikėti nėra pagrindo, nes tiek vienas, tiek kitas gali bÅ«ti suinteresuotas palankia bylos baigtimi.

Apylinkės teismas, besÄ lygiÅ¡kai vertinęs nukentėjusiosios V. T., jos draugės O. M., sÅ«naus N. T. bei pareigÅ«nės D. D., kuri kolegijos papraÅ¡yta, apklausė mažametį N. T., parodymus kaip patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį, neįvertino kitų aplinkybių, kurios leidžia abejoti tokių įrodymų patikimumu.             Nagrinėjamu atveju privati kaltintoja, nukentėjusioji, V. T. iÅ¡kėlė privatų kaltinimÄ nuteistajam V. T., nurodydama, kad jis 2008-10-23 16 val. (duomenys neskelbtini), pirties pastate sudavė jai vienÄ smÅ«gį delnu į veidÄ , griebė už kaklo, ėmė smaugti ir daužyti į sienÄ , po to parvertė ant žemės. Ekspertai įvertinę padarytų sužalojimų mastÄ , konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymo laipsnį (2 t., 1 b. l.).             Nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vieÅ¡os tvarkos pažeidimo ir sumuÅ¡imo metu nukentėjusioji V.

T. 2008-10-23 paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2008-10-23, jai bÅ«nant sodybos pirties pastate su sÅ«numi, drauge Ornanda, sargu A. U., V. T., įėjęs į pirties poilsio salę, piktai pareikalavo visiems iÅ¡eiti iÅ¡ poilsio salės, iÅ¡skyrus jÄ (V. T.), nes norėjo pakalbėti, visiems išėjus, V. T. atsistojo nuo fotelio, priėjo prie jos ir vienÄ kartÄ rankos delnu stipriai trenkė jai per veidÄ , o pamatęs pro langÄ Å¾iÅ«rintį ir verkianti sÅ«nų, atsitraukė nuo jos, o tuo metu jai (V. T.) atsistojus ir norint iÅ¡eiti praeinant pro V.

T., jis abiem rankom griebė jÄ už kaklo ir prispaudė prie sienos (1 t., 16 b.l.). 2009-04-30 apklausoje nukentėjusioji parodė labai panaÅ¡ias aplinkybes, tik nurodė, kad V. T. pagriebęs už kaklo iÅ¡ priekio, ėmė jÄ smaugti ir daužyti į sienÄ (1 t., 42 b. l.), daužė tol, kol įbėgo sÅ«nus, tada V. T. jÄ numetė ant žemės (1 t., 16, 42 b. l.). 2010-05-12 taikinamajame posėdyje nukentėjusioji V. T. parodė, kad V. T., įėjęs į pirtį įsakmiu tonu liepė visiems iÅ¡eiti, o ji (V.

T.), išėjus iÅ¡ pirties sargui ir sÅ«nui, paprašė draugės iÅ¡eiti ir palikti juos vienus, V. T. klausė, ko ji (V. T.) čia atvažinėja, trenkė delnu per skruostÄ , o V. T. norint iÅ¡eiti pas sÅ«nų, V. T. jÄ griebė už kaklo ir trenkė į sienÄ , įbėgus sÅ«nui, V. T. nukentėjusiÄ jÄ paleido, ji griuvo ant žemės ir susižalojo kelį (2 t., 45 b. l.). 2010-10-21 teismo posėdyje nukentėjusioji tvirtino, kad V. T., visus iÅ¡varęs iÅ¡ pirties, jai liepė pasilikti, po to priėjęs trenkė delnu į veidÄ , o atsistojus eiti pas verkiantį sÅ«nų, V.

T. griebė nukentėjusiÄ jÄ už kaklo ir kelis kartus trenkė į sienÄ , į sienÄ atsitrenkė pakauÅ¡iu, o nukritusi ant žemės ji į plyteles nusibrozdino kojos keliÄ , bet kurios kojos neprisimena (2 t., 99–100 b. l.). Nuteistasis V. T. nutraukto ikiteisminio tyrimo metu dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (1 t., 52 b. l.), 2010-05-12 taikinamajame posėdyje (2 t., 46 b. l.), 2010-11-26 teisiamajame posėdyje (2 t., 116 b. l.) neneigė, jog tÄ dienÄ konfliktavo su nukentėjusiÄ ja, tačiau nurodė, kad kilus konfliktui, V.

T. paÅ¡oko nuo sofos, sudavė jam per veidÄ ir iÅ¡lėkė iÅ¡ priepirčio Å¡aukdama ,,debilas“. Apklausti liudytojais nutraukto ikiteisminio tyrimo metu O. M. ir A. U. parodė, kad konflikto metu tarp V. T. ir V. T. pirtyje jie nebuvo, kÄ jie ten darė, jie nieko nežino ir nieko nematė (1 t., 21, 25, 46, 47, 48, 49 b. l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu, O. M. patvirtino, kad, kas vyko pirties viduje, ji nematė ir negirdėjo (2 t., 111 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi mažamečio nukentėjusiosios ir nuteistojo sÅ«naus N. T. parodymais, kuris vienintelis galimai tiesiogiai matė per pirties langÄ , kaip nuteistasis, paėmęs V.

T. už kaklo, trankė ir purtė, o jam (N. T.) įėjus į vidų, jis pamatė mamÄ gulinčiÄ ant žemės (2 t., 183 b. l.). Nutraukto ikiteisminio tyrimo byloje mažametis, duodamas 2008-10-24 paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad pro langÄ jis matė, ,,kaip tėvelis paėmė mamytę už kaklo ir prispaudė prie sienos, o paskui numetė ant žemės“ (1 t., 17 b. l.). Tyrėjai imant mažamečio paaiÅ¡kinimus, kartu dalyvavo mažamečio mama. Nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ 2010-11-26 teismo posėdyje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvai nepageidavo, kad teismo posėdyje bÅ«tų apklaustas jų mažametis sÅ«nus, priėmė protokolinę nutartį posėdyje neapklausti mažamečio N. T. (2 t., 115 b. l.). 2011-02-24 teisiamojo posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisme buvo įrengtas visus reikalavimus atitinkantis vaiko apklausos kambarys, nusprendė iÅ¡kviesti į posėdį ir apklausti mažametį N. T. (2 t., 167 b. l.).

BPK 186 straipsnis numato pagrindinius nepilnamečių apklausos ikiteisminio tyrimo metu ypatumus – paprastai juos apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, apklausiami ne daugiau kaip vienÄ kartÄ , apklausoje turi dalyvauti nepilnamečio įstatyminis atstovas, proceso dalyvių praÅ¡ymu ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iniciatyva į apklausÄ gali bÅ«ti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo psichologinę ir socialinę brandÄ .

BPK 280 straipsnis numato nepilnamečio liudytojo apklausos teisme ypatumus, kuriuose taip pat numatyta, kad apklausoje dalyvauja vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, jei nepilnamečiui liudytojui dėl apklausos teisme gali bÅ«ti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamÄ jį posėdį Å¡is liudytojas neÅ¡aukiamas, o teisme perskaitomi jo parodymai. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, matyti, kad Å¡iuo atveju vaiko parodymai yra vienas iÅ¡ pagrindinių tiesioginių įrodymų, kuriuo teismas grindė iÅ¡vadÄ dėl pareikÅ¡to kaltinimo V.

T.. Tačiau pažymėtina tai, kad mažamečio N. T. apklausos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atliktos vadovaujantis BPK 186 straipsnyje bei BPK 280 straipsnyje numatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu vaiko paaiškinimus 2008-10-24 užfiksavo tyrėja dalyvaujant tik nukentėjusiajai, mažamečio mamai. Ir nors tyrėja, apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad nukentėjusioji nedarė įtakos mažamečio parodymams, teismui kyla abejonės dėl minėtų parodymų objektyvumo.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 280 straipsnio nuostatomis, apklausiant nepilnametį teismo posėdyje liudytoju, privaloma Å¡aukti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovÄ arba psichologÄ . Tačiau 2011-02-24 teismo posėdžio protokole, kuriame užfiksuota mažamečio N. T. apklausa, tarp teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų nėra nurodyta, kad dalyvauja kas nors iÅ¡ prieÅ¡ tai nurodytų asmenų (2 t., 167 b. l.), o tik iÅ¡ paties protokolo teksto matyti, kad teisėjas nepilnamečiam vaikui paaiÅ¡kina, kad su juo kambaryje yra vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja (2 t., 168 b. l.).

Bylos medžiagoje nėra nurodytas minėtos darbuotojos nei vardas, nei pavardė, taip nėra dokumento, patvirtinančio jo teisę teisme atstovauti vaiko teisių apsaugos institucijÄ . Kolegija, atsižvelgdama į mažamečio N. T. apklausas, atliktas iÅ¡ dalies pažeidžiant BPK 186 ir 280 straipsnio nuostatas, pažymi, kad Å¡iuo atveju nuteistojo kaltė negali bÅ«ti grindžiama N. T. parodymais.Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, įvertino specialistų iÅ¡vadas apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus.

Ä®vykio tyrimo metu dėl V. T. padaryto sužalojimo buvo gautos trys specialistų iÅ¡vados. IÅ¡kart po 2008-10-23 įvykio nukentėjusioji kreipėsi į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių (2 t., 24 b. l.), kur apskaitos kortelėje buvo užfiksuota, kad iÅ¡oriÅ¡kai sumuÅ¡imo žymių nėra, kur, atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios parodymus, jai buvo diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas. 2008-10-24 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1692/08(04) nukentėjusiajai dėl galvos sumuÅ¡imo ir kairio kelio priekinio pavirÅ¡iaus nubrozdinimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 11 b. l.). 2009-10-26 specialisto iÅ¡vadoje Nr. KG 197/09(01) nurodyta, kad nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti griÅ«nant ir kairio kelio sÄ nario sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, o galvos smegenų sukrėtimas nepagrįstas objektyviais neurologiniais požymiais, ilgalaikis gydymas pagrįstas subjektyviais pacientės nusiskundimais (galvos skausmais) ir taip pat neatitinka sužalojimo pobÅ«džio (1 t., 112 b. l.).

Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu buvo su ilgomis kelnėmis, iÅ¡kart po įvykio nuvykusi pas Kelmės medikus kelio sužalojimo nepastebėjo, kelio nubrozdinimÄ pamatė tik vakare namie (2 t., 100 b. l.).              IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad privačios kaltintojos, nukentėjusiosios, V. T. versijos, kad jai 2010-10-23 apie 17 val. sodybos pirties pastate V. T. tyčia vienÄ kartÄ sudavė ranka į veidÄ , suėmęs rankomis už kaklo purtė ir pargriovė ant žemės, be jos pačios parodymų, byloje nėra patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Atsižvelgdama į tai, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios V. T. iÅ¡keltas kaltinimas dėl nuteistojo smurtavimo prieÅ¡ jÄ 2010-10-23, yra grindžiamas abejotinais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklÅ«s, vienuose parodymuose ji nurodo, kad nuteistasis, sudavęs per veidÄ , jÄ pagavo už kaklo ir prispaudė prie sienos, kituose parodymuose ji nurodo, kad nuteistasis, pagavęs už kaklo, jÄ smaugė ir daužė galvÄ Ä¯ sienÄ , taip pat nukentėjusioji netiksliai nurodė ir tai, ar jÄ nuteistasis numetė ant žemės, ar, nuteistajam nukentėjusiÄ jÄ paleidus, ji pati nukrito ir susižalojo keliÄ , juolab, kad 2008-10-23 nukentėjusiosios praÅ¡yme Kelmės rajono PK VirÅ¡ininkui sudrausminti V.

T., ji nurodė, kad V. T. mažamečio sÅ«naus akivaizdoje jÄ pastÅ«mė, sudavė į veidÄ ir koneveikė necenzÅ«riniais žodžiais (1 t., 15 b. l.), čia nėra užsiminta apie smaugimÄ , galvos daužymÄ Ä¯ sienÄ . Taip pat kaltinimas buvo grindžiamas parodymais liudytojų, kurie tiesiogiai paties smurtavimo fakto nematė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja O. M. yra nukentėjusiosios draugė, todėl jos parodymai, nesant kitų patikimų jos parodymus patvirtinančių duomenų, negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi įrodymai, neabejotinai patvirtinantys nuteistojo kaltus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

Ir nors 2009-10-26 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. KG 197/09(01) nurodyta, kad nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti griÅ«nant, tačiau bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog Å¡is sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas V. T. veiksmais.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad V. T. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis V.

T. atžvilgiu. V. T. iÅ¡teisinus, kaip neįrodžius jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, V. T. neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajai jos patirtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas, kurios buvo priteistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat neturi pareigos atlyginti ir advokato pagalbos iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ patenkinti.Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.Nuosprendis galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas. Kolegijos pirmininkas                                                                                                         Bronius Zalaga Teisėjai                                                                                                                                  Klavdija Kruminienė                                                                                                                                                Vidmantas Mylė                                                                Â