Legislator Case Law & Legislation
7cd74a87-01d2-47ab-a983-76ec966d12e9 AI generated

7cd74a87-01d2-47ab-a983-76ec966d12e9 · Regionų administracinis teismas

Case Number 7cd74a87-01d2-47ab-a983-76ec966d12e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-4791-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00750-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

7cd74a87-01d2-47ab-a983-76ec966d12e9 · Regionų administracinis teismas: LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė nemigÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pan. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos.

Keywords

AI generated
meeting the threshold minimum benefits surplus-sharing minimum maintenance calculation calculation of provisional maintenance right to minimum subsistence health coverage for cataract
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-4791-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00750-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 55 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2019-01-01 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 3-me sektoriuje netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankÅ¡tose gyvenamosiose patalpose buvo laikoma nuo 10 iki 14 nuteistųjų.

Å ių patalpų plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Gyvenamojo ploto trÅ«kumas sukėlė nemigÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Atsakovo atstovas, PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu (b. l. 8-14) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma PravieniÅ¡kių PN-AK 3-o sektoriaus gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Atkreipė dėmesį, kad ne visos gyvenamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, be to, teisės aktai nenumato, kad baldų užimamas plotas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas vertinant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ .

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, kurios pablogintų jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Duomenų apie sveikatos pablogėjimÄ , kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. PareiÅ¡kėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalÄ , todėl jo skundas nepagrįstas.

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 3-jo sektoriaus gyvenamosiose patalpose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2019-01-01, neužtikrinus pareiÅ¡kėjui gyvenamojo ploto normos. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr.

LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ , tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2019-04-01 (b. l. 5), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė nemigÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pan. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos.

Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2015-04-20 iki 2016-03-31 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas už minėtÄ laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2019-01-01. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiÅ¡kėjas nuo 2016-04-01 iki 2016-04-29 buvo laikomas 10 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,71 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; laikotarpiu nuo 2016-04-29 iki 2018-05-30 - 4 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,57 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,35 kv. m ploto; nuo 2018-05-30 iki 2019-01-01 – 15 bÅ«rio 9 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 11,67 kv. m ploto, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,89 kv. m ploto (b. l. 47, 19).

Teismas, įvertinęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui, vertinamu laikotarpiu ginčo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trÅ«kumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nemiga, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis