7cd73d3a-2f7a-4cd4-9e54-0d1d8277669d · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2S-380-357/2023

Teismo proceso Nr. 2-31-3-00422-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5;

3.3.2.5

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Å iauliai

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2023 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja A. Č. kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, A. Č. ir A. Č. iki savo mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus: pastatÄ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iÅ¡ garažų unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatÄ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mai 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos A. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja pateikė VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ , kuriame nurodyta, jog iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ bei kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus nuspręsta praÅ¡ymÄ atmesti, kadangi nepateikti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . IÅ¡ minėto sprendimo turinio nustatė, kad su A. Č. praÅ¡ymu registro tvarkytojui buvo pateiktos tik Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ parengtos 2021-12-17 nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos. Pažymėjo, jog teismui pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji minėtÄ sprendimÄ skundė jame nurodyta tvarka. Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos negalėjimÄ gauti dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o 2.1 punktu numatyto dokumento ir pateikti jo kartu su praÅ¡ymu registro tvarkytojui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pareiÅ¡kėja, siekdama savo teisių įgyvendinimo, kaip jų įgyvendinimo bÅ«dÄ pasirinko pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo su tikslu turtÄ ir nuosavybės teises į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimo nėra pagrindo priimti ir nagrinėti teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja A. Č. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

4.1. Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pareiÅ¡kėja neturi galimybės įraÅ¡yti Nekilnojamojo turto kadastre kitais bÅ«dais, kaip teisminiu bÅ«du, todėl pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. Č. ir A. Č., iki mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė sekančius nekilnojamuosius daiktus: pastatÄ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

4.2. PareiÅ¡kėja negali gauti įrašų Å«kinėse knygose, kadangi įrašų Å«kinėse knygose apie tai, kad statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, nėra, nors statybos leidimas buvo iÅ¡duotas (jis pateiktas kartu su pareiÅ¡kimu), tačiau nebuvo praneÅ¡ta apie statybos eigÄ ar jos užbaigimÄ . Vadinasi, pareiÅ¡kėja tokio dokumento negali gauti.

4.3. Teismas nepagrįstai vadovaujasi teismo sprendimais, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo esančių šioje civilinėje byloje.

4.4. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad „tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimo nėra pagrindo priimti ir nagrinėti teisme, kadangi ir nagrinėjamu atveju teismas pareiÅ¡kėjai nesukurtų nuosavybės teisių į TurtÄ , ir galėtų tik patvirtinti nuosavybės teisių į TurtÄ faktÄ praradus jÄ patvirtinančius dokumentus.“ PareiÅ¡kėja ir neprašė teismo sukurti ar patvirtinti nuosavybės teises į turtÄ , ji prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji ir jos miręs sutuoktinis iki savo mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus.

4.5. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas turės juridinę reikÅ¡mę, nes jo pagrindu bus atlikta ginčo turto teisinė registracija. PareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, jog ji negali gauti kitokia tvarka dokumentų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ .

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos A. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

7. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ .

8. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistÄ subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , turi pateikti teismui procesinį dokumentÄ (ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , skundÄ ), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ).

9. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus (CPK 443 str. 2 d., 447 str.). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

10. Apeliantė A. Č. kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka, CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, A. Č. ir A. Č. iki savo mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus: pastatÄ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iÅ¡ garažų unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatÄ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

11. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ . Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

12. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

13. Apeliantė praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto ir nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

14. PareiÅ¡kėja pateikė VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ , kuriame nurodyta, jog iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ bei kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus nuspręsta praÅ¡ymÄ atmesti, kadangi nepateikti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Sprendime nurodyta, kad jis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsnių nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantė neskundė minėto sprendimo neužkerta jai kelio kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008; Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-891-440/2017) negalima remtis kaip precedentu, kadangi Å¡iose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo esančių nagrinėjamoje civilinėje byloje.

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintu „Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡u“ (aktuali redakcija nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) numatyti registruojant neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teiktini dokumentai: praÅ¡ymas įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir, tuo atveju, kai statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai – savivaldybės ar archyvo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose (sÄ raÅ¡o 2.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bÅ«tent Å¡io dokumento nepateikimÄ kaip priežastį atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ir nurodė VÄ® Registrų centro skyrius. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ minėto sprendimo turinio matyti, jog su A. Č. praÅ¡ymu registro tvarkytojui buvo pateiktos tik Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ parengtos 2021-12-17 nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos. Taip pat pažymėjo, kad teismui pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji minėtÄ sprendimÄ skundė jame nurodyta tvarka. Teismo vertinimu, nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos negalėjimÄ gauti „Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o“ 2.1 punktu numatyto dokumento ir pateikti jo kartu su praÅ¡ymu registro tvarkytojui.

16. Apeliantė nurodo, kad ji negali gauti įrašų Å«kinėse knygose, kadangi įrašų Å«kinėse knygose apie tai, kad statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, nėra, nors statybos leidimas buvo iÅ¡duotas (jis pateiktas kartu su pareiÅ¡kimu), tačiau nebuvo praneÅ¡ta apie statybos eigÄ ar jos užbaigimÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisiniu pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymui į Nekilojamojo turto kadastrÄ gali bÅ«ti teismo procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis). Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 8 bei 9 punktas numato, kad atitinkamas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo arba teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo yra teisinis pagrindas senų statinių ir nuosavybės teisių į juos registravimui.

18. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nėra duomenų apie tai, kad apeliantė negali gauti archyvinių išrašų iš Pakruojo seniūnijos ūkinių knygų ir dėl statinių įteisinimo negali inicijuoti viešojo administravimo procedūras.

19. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi suformuota kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ir įteisindamas ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

20. Viena iÅ¡ bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali bÅ«ti patvirtintas valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali bÅ«ti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ . Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiÅ¡kėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui jÄ (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ ir jį valdo kaip savÄ , konstatavimas.

21. Pažymėtina, jeigu asmeniui jau yra atsiradusi nuosavybės teisė į statinį, tai Å¡is asmuo pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali reikÅ¡ti reikalavimo dėl valdymo fakto patvirtinimo pagal CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio normas), nes valdymas nėra savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, o yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės elementų (sudedamųjų dalių). Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ akcentuotina, jog apeliantė gali ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ar reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl daiktinės valdymo teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai nesukurtų juridinių pasekmių.

22. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė