7cd469dc-3fcd-447c-a84e-5d885a473787 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2909-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00866-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje, dalyvaujant (vaizdo konferencijos bÅ«du) pareiÅ¡kėjui R. G., iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : R. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2017 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 2 000,00 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 1–6). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 24 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kina, kad jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, nes kameroje buvo laikomi 2 arba 3 asmenys, o kameros plotas nevirÅ¡ijo 7 kv. m. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad kamerose buvo didelė drėgmė, sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo netrikdomas naudotis tualetu. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam nebuvo suteikta galimybė 3 valandas pasivaikščioti gryname ore. PaaiÅ¡kina, kad galėjo vaikščioti gryname ore tik 1 valandÄ per parÄ . Nurodo, kad jam kilo depresija, pareiÅ¡kėjas jautėsi pažemintas.

Taip pat nurodo, kad nebuvo laiku etapuotas atgal į Alytaus pataisos namus, todėl praleido pasimatymÄ su artimaisiais. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K jam davė vienÄ puodukÄ , todėl kai buvo kartu duodamas pienas ir arbata, tekdavo rinktis. Nurodo, kad teko kreiptis į psichiatrÄ . 2017 m. gegužės 8 d. teisme gauti papildomi pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose pareiÅ¡kėjas pateikė nesutikimo su LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu argumentus (b. l. 94–99). PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. sausio 18 d. buvo numatytas etapas į Alytaus pataisos namus, tačiau pareiÅ¡kėjas dėl LukiÅ¡kių TI-K kaltės Å¡iuo etapu nebuvo konvojuotas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16–24).

Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Paaiškina, kad privatumui užtikrinti artimiausiu metu visose kamerose bus įrengtos užuolaidos sanitariniam mazgui atskirti. Pažymi, kad tie, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Paaiškina, kad pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į Lukiškių TI-K iš Alytaus pataisos namų dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. sausio 17 d. 14.30 val. Atkreipia dėmesį į tai, kad neįvykus pasimatymui, teisė į jį neprarandama, todėl pareiškėjas galėjo susitikti su artimaisiais kitu metu.

Pasak LukiÅ¡kių TI-K, jei atvykstantis asmuo neturi savo indų, jam yra iÅ¡duodamas plastikinių indų komplektas, įskaitant ir 2 puodukus. PareiÅ¡kėjo skundÄ LukiÅ¡kių TI-K vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti mokesčių mokėtojų sÄ skaita. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų teismui parengimÄ , vykdant 2017 m. kovo 22 d. teismo nutartį.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia (be kita ko) minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiÅ¡kėjui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.Pareiškėjo įskaitos kortelės duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. sausio 13 d., o į Alytaus pataisos namus išvyko 2017 m. sausio 24 d. (b. l. 37).

Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,61 kv. m, iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ atvykimo dienÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,38 kv. m (b. l. 16). 7 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 7,61 kv. m ploto kameroje kartu su dar vienu asmeniu. Kameroje esantis sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m plotÄ (b. l. 64). Taigi, visas Å¡ias dienas (savaitę) pareiÅ¡kėjui teko mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, nei 3,6 kv. m. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ (2016 m. spalio 20 d. sprendimas MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Kitomis dienomis LukiÅ¡kių TI-K laikėsi reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto suteikimo. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K, CK 6.271 straipsnio prasme, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.             PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. Å¡i patalpa buvo matoma kitų asmenų, todėl pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumÄ , naudojantis tualetu.             Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nesant tokių galimybių, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš byloje esančių sanitarinio mazgo nuotraukų akivaizdu, kad sanitarinis mazgas nėra izoliuotas (b. l. 80–81).

LukiÅ¡kių TI-K Å¡ios aplinkybės neneigia. LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad kamerose sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nėra techninių galimybių. Be to, iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas sienele yra atskirtas tik iÅ¡ dalies, t. y. sanitarinio mazgo patalpa nėra atitverta sienele nuo likusio kameros ploto, kaip to reikalauja Taisyklių 14.5 punktas. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo privatumas, jam naudojantis tualetu, buvo užtikrintas.

Teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Taisyklių 14.5 punkto reikalavimÄ , nes pareiÅ¡kėjui kameroje bÅ«nant kartu su dar vienu asmeniu, 7 dienas nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo minimalus privatumas.             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo labai drėgna.             Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K nurodė teismui, kad kamerų langai yra pritaikyti vėdinimui, todėl, jei kamerose jautėsi padidėjusi drėgmė, iš esmės tai reiškia, kad kameros nebuvo pakankamai vėdinamos. Teismas šiai Lukiškių TI-K išvadai pritaria. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akto matyti, kad HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir reikalavimų dėl santykinės oro drėgmės) pažeidimų kameroje Nr. 329, kurioje po kelių dienų buvo patalpintas pareiškėjas, nebuvo nustatyta (b. l. 65–66).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su didele drėgme kamerose, atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. Tais pačiais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo argumentas, susijęs su tuo, kad jam trÅ«ko puodelių, todėl teko rinktis tarp duodamo pieno ir arbatos. Å iuos pareiÅ¡kėjo skundo argumentus paneigia byloje esantis LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 15 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas visas plastikinių indų komplektas, be kita ko, ir 2 puodeliai (b. l. 47).             Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo sudarytos galimybės gryname ore praleisti ne 1, o 3 valandas.             Atsiliepime LukiÅ¡kių TI-K sutinka, kad pareiÅ¡kėjas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas, tačiau nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su tokiu praÅ¡ymu į atsakingus pareigÅ«nus nesikreipė, o 2017 m. sausio 19 ir 23 dienomis teisės pasivaikščioti apskritai atsisakė (b. l. 21).

IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017 m. vasario 6 d. praneÅ¡imo matyti, kad pareiÅ¡kėjas nepareiÅ¡kė noro vaikščioti ilgiau nei 1 val. ir grįžo į kamerÄ kartu su tuo metu vaikščiojusiais asmenimis (b. l. 49). IÅ¡ esmės tokia pati informacija buvo nurodyta ir kituose prižiÅ«rėtojų praneÅ¡imuose (b. l. 50–59). PareigÅ«nai nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas pasivaikščiojimas pagal atskirÄ grafikÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas pageidavo pasivaikščioti tik 1 val., todėl po valandos buvo grÄ Å¾intas į kamerÄ (b. l. 56, 58–59).

Å iuo aspektu teismas pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, tačiau ne pareiga. Nuteistieji turi teisę patys nuspręsti, ar Å¡ia teise pasinaudoti, ar ne. PareiÅ¡kėjui neiÅ¡reiÅ¡kus pageidavimo vaikščioti 3 valandas, minėtos pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas (neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai) teismo nekonstatuotinas.             PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ nepagrįstai ilgo jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K.

PareiÅ¡kėjas mano, kad iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K jis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į Alytaus pataisos namus kitÄ dienÄ po teismo posėdžio (t. y. 2017 m. sausio 18 d.). LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymu LukiÅ¡kių TI-K buvo siekiama užtikrinti pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodė, kad minėtame teisme 2017 m. sausio 17 d. buvo numatytas civilinės bylos, kurioje pareiÅ¡kėjas yra ieÅ¡kovu, posėdis. LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad, 2017 m. sausio 23 d. gavo iÅ¡ minėto teismo raÅ¡tÄ , kad teismo sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2017 m. vasario 6 d., todėl pareiÅ¡kėjas sekančiÄ dienÄ po Å¡io raÅ¡to gavimo buvo konvojuotas atgal į Alytaus pataisos namus.             BVK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra Å¡ių rÅ«Å¡ių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos.

Kokios rÅ«Å¡ies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas (BVK 63 straipsnis). Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, o iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkelti nuteistÄ jį tęsti bausmės atlikimÄ leidžiama dėl ligos arba kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.              Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-40605-294/2016 priėmė nutartį, kuria pripažino pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ 2017 m. sausio 17 d. 14.30 val. teismo posėdyje bÅ«tinu ir nutarė pareiÅ¡kėjÄ laikinai (nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 17 d.) perkelti į LukiÅ¡kių TI-K, kad bÅ«tų užtikrintas pareiÅ¡kėjo dalyvavimas minėtame teismo posėdyje. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo užtikrinti pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ tik bylos nagrinėjime teismo posėdžio metu.

PareiÅ¡kėjo privalomo dalyvavimo, skelbiant teismo sprendimÄ , teisės aktai nenumato. Tokio įpareigojimo (užtikrinti pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ sprendimo paskelbime) nebuvo ir minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K neturėjo pagrindo pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K laikyti iki 2017 m. sausio 24 d. Taigi, beveik savaitę pareiÅ¡kėjas atliko bausmę LukiÅ¡kių TI-K, o ne Alytaus pataisos namuose, nesant tam teisinio pagrindo (iÅ¡imtinių aplinkybių pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį).             Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

LVAT tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009). LVAT taip pat yra nurodęs, kad Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 2 000,00 Eur. Å io pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamo praÅ¡ymo prasme teismas pastebi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), t. y.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo, teismas pažymi, kad buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. 7 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat 7 dienas (pareiškėjui būnant kameroje ne vienam) nebuvo užtikrintas pareiškėjo minimalus privatumas, naudojantis tualetu, be to, pareiškėjas beveik savaitę Lukiškių TI-K buvo laikomas nepagrįstai (nesant tam būtinybės).

Vertindamas Å¡ių pažeidimų pasekmes, teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų bÅ«tų kilę rimtos pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena. Vis dėlto, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiÅ¡kėjui neturtinė žala turi bÅ«ti kompensuota pinigais.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 200,00 Eur. Å iuo aspektu teismas pastebi, kad asmens dvasinių kančių pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.LukiÅ¡kių TI-K, kaip minėta, prašė teismo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 3,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už dokumentų kopijų teismui darymÄ ).

Teismas, konstatavęs LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos kompensavimo, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas pareiÅ¡kėjo naudai. Be to, LukiÅ¡kių TI-K remiasi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka). Minėtos Tvarkos 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ji reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. LVAT administracinėje byloje Nr. A1827-858/2015 yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi LukiÅ¡kių TI-K, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Atsižvelgiant į visa tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (3,66 Eur) priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                 Jolanta Malijauskienė