7cd3ee73-ea56-4c26-a77b-75c5fb2de84f · Klaipėdos apygardos teismas

                                                        Civilinė byla Nr. 2A-722-479/2018                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11940-2017-6                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           2.2.1.9.3; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Žerlausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

Z. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. A.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ buvo iÅ¡spausdintas straipsnis „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“, kuriame buvo paskleista ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija bei atskleistos ieÅ¡kovo privataus gyvenimo aplinkybės. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovo garbė ir orumas bei teisė į privatų gyvenimÄ buvo pažeisti straipsnyje teigiant, kad ieÅ¡kovas yra žudikas, tuo pažeidžiant jo nekaltumo prezumpcijÄ , taip pat atskleidžiant privačius duomenis apie tai, kokios yra ieÅ¡kovo pareigos, kokio dydžio yra jo darbo užmokestis, taip pat atskleista informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas įvaikino sutuoktinės dukrÄ , jos poreikiams ėmė 20 000 Eur paskolÄ , atskleisti duomenys apie ieÅ¡kovui suteiktų kreditų skaičių.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nedavė sutikimo atskleisti Å¡iuos duomenis bei nenurodė tokios informacijos žurnalistams duodamas interviu. Žurnalistė straipsnyje nepagrįstai teigė, kad ieÅ¡kovas prisipažįsta nužudęs sutuoktinę, taip pat pati sprendžia apie ieÅ¡kovo motyvus bei konstatuoja, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl padaryto nusikaltimo, taip pat pateikia informacijÄ , jog ieÅ¡kovas dėl įvykio kaltina pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Be to, straipsnio autorė nepagrįstai pristato ieÅ¡kovÄ kaip aukÄ , nevengiantį vartoti alkoholio.

IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad straipsnyje buvo neteisėtai pavieÅ¡inti ikiteisminio tyrimo duomenys, paskleista neteisinga informacija apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ jo sulaikymo metu (daugiau nei 2 promilės), nors Klaipėdos apskrities VPK alkotesteriu patikrinus ieÅ¡kovo neblaivumÄ , buvo nustatytas tik 0,22 promilės neblaivumas. IeÅ¡kinyje teigiama, kad jis raÅ¡tu prašė dienraščio paneigti Å¡iÄ informacijÄ , bet atsakymo nesulaukė. Dėl to ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti, kad dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ 2017 m. balandžio 7 d. straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo iÅ¡spausdinti jo garbę ir orumÄ Å¾eminantys teiginiai, taip pat pavieÅ¡inta privati informacija apie ieÅ¡kovÄ , tuo pažeidžiant teisę į ieÅ¡kovo privatų gyvenimÄ , taip pat prašė paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , atsipraÅ¡yti ieÅ¡kovo bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė UAB „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai kaltina atsakovę ir žurnalistę pažeidus jo privatumÄ , nes straipsnis „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo parengtas remiantis Klaipėdos teisme vykusiame vieÅ¡ame teismo posėdyje dėl ieÅ¡kovo suėmimo žurnalistams pateikta informacija. Atsakovė nurodė, kad savo Å¡eimines problemas pavieÅ¡ino pats ieÅ¡kovas, savo noru tapęs informacijos Å¡altiniu žurnalistams.

Ä® teismo salę atvesdintas ieÅ¡kovas, žurnalistų paklaustas, dėl ko nužudė savo žmonÄ , aiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir iÅ¡dėstė savo versijÄ , pasakojo Å¡eiminio gyvenimo detales, iÅ¡ jų ir apie ginčus su sutuoktine dėl skyrybų, problemas dėl alkoholio. IeÅ¡kovas interviu davė savo noru, nedraudė jo filmuoti. Atsakovė nurodė ir tai, kad posėdžių salėje taip pat buvo kalbinami posėdyje dalyvavę Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras J. P. ir ieÅ¡kovo, kuris tada buvo įtariamasis, gynėjas advokatas A.

L. Atsakovės nuomone, jeigu ieÅ¡kovas pats neslepia faktų, kuriuos jis įvardija kaip privataus gyvenimo informacijÄ , tokia informacija negali bÅ«ti laikoma konfidencialia, o atsakovas ir trečiasis asmuo negali bÅ«ti laikomi pažeidusiais kokius nors ribojimus. Atsakovė pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia žurnalistams vertinti paÅ¡nekovų elgesio ir daryti savo iÅ¡vadų iÅ¡ surinktos informacijos, nes žiniasklaidos užduotis yra ne tik pateikti faktus skaitytojui, bet ir juos analizuoti bei aiÅ¡kinti.

Kadangi šiuo atveju nebuvo paskleista jokia tikrovės neatitinkanti informacija, ieškovo garbė ir orumas pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Klaipėdos dienraštis“ dienraštyje „Klaipėda“ išspausdintame A. A. 2017 d. balandžio 7 d. straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ ir jo antraštėje paskelbdama teiginius, kad ieškovas J.

Z. yra žudikas, kad ieÅ¡kovas nužudė žmonÄ , pažeidė ieÅ¡kovo J. Z. nekaltumo prezumpcijÄ ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Teismas taip pat pripažino, kad dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ iÅ¡spausdintame A. A. 2017 m. balandžio 7 d. straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ paskelbti duomenys, tai yra teiginys, kad „J. Z. sulaikymo metu buvo neblaivus. Sulaikant nustatytas per 2 prom. girtumas“, neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Teismas taip pat pripažino, kad dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ iÅ¡spausdintame A.

A. 2017 m. balandžio 7 d. straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ paskelbiant duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovas yra įsivaikinęs sutuoktinės dukrÄ , kad dukros poreikiams yra paėmęs ir mokėjo tris 20 000 Eur sumos kreditus, taip pat pateikta informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas „vienoje žinomoje gamykloje dirbo gamybinės linijos prižiÅ«rėtoju, <...> „į rankas“ gaudavo 1,5 tÅ«kst. eurų algÄ â€œ, pažeidė ieÅ¡kovo J. Z. teisę į privatų gyvenimÄ .

Teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ 2017 m. balandžio 7 d. straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo paskleista ieÅ¡kinyje nurodyta informacija apie ieÅ¡kovÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad straipsnyje yra teigiama, jog ieÅ¡kovas nužudė savo žmonÄ , nors straipsnio publikavimo metu ieÅ¡kovas tik buvo įtariamas Å¡io nusikaltimo padarymu.

Ä®vertinęs straipsnio antraÅ¡tę, visÄ straipsnio kontekstÄ , kuriame, be jokių abejonių, ieÅ¡kovas yra laikomas žudiku, teismas pripažino, kad atsakovė ir trečiasis asmuo tokiais savo teiginiais pažeidė ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcijÄ , kartu pažeisdama ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Be to, straipsnyje paskelbtas teiginys, kad ieÅ¡kovas sulaikymo metu buvo neblaivus ir jam buvo nustatytas per 2 promilių girtumas, taip pat neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Ä®vertinęs kitus straipsnyje iÅ¡dėstytus teiginius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju žurnalistė tik iÅ¡sakė savo nuomonę dėl įvykio bei pateikė subjektyvaus ir vertinamojo pobÅ«džio teiginius apie ieÅ¡kovÄ , todėl tokiais teiginiais ieÅ¡kovo garbė ir orumas nebuvo pažeisti.Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡spausdindama ginčo straipsnį atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo teisę į privatų gyvenimÄ , nes be ieÅ¡kovo sutikimo pavieÅ¡ino jo privataus gyvenimo detales apie tai, kad ieÅ¡kovas yra įsivaikinęs sutuoktinės dukrÄ , jos poreikiams yra gavęs straipsnyje nurodyto konkretaus dydžio kreditÄ , nurodė ieÅ¡kovo gautų kreditų skaičių bei pateikė informacijÄ apie ieÅ¡kovo pareigas ir tuo metu gauto atlyginimo dydį.Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nesuformulavo konkretaus paneigimo teksto, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kinio reikalavimus paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimÄ ir ieÅ¡kovo atsipraÅ¡yti.

Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertino tai, kad ieÅ¡kovas nėra pateikęs teismui jokių jo sveikatos pablogėjimÄ dėl straipsnio pasirodymo patvirtinančių dokumentų, taip pat tai, kad po ginčo straipsnio iÅ¡spausdinimo ieÅ¡kovas pats neneigė savo kaltės dėl sutuoktinės nužudymo, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad straipsnyje buvo pažeista ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcija. Apeliantės teigimu, dar iki straipsnio iÅ¡spausdinimo pateikdama informacijÄ apie nusikaltimÄ atsakovė buvo aiÅ¡kiai įvardijusi, jog ieÅ¡kovas yra įtariamas nusikaltimo padarymu, iÅ¡ paties straipsnio konteksto skaitytojui taip pat yra aiÅ¡kiai suprantama, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Be to, terminas „žudikas“ nereiÅ¡kia, jog dėl asmens jau yra priimtas teismo sprendimas, todėl Å¡iuo terminu nekaltumo prezumpcija nėra pažeidžiama.Teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes byloje ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti Å¡io klausimo.Teismas neįvertino, kad pateikdama informacijÄ apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ , straipsnio autorė rėmėsi prokuroro pateiktais duomenimis, todėl žurnalistė neturėjo pagrindo papildomai tikrinti Å¡ios informacijos patikimumo.

Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad ieÅ¡kovas nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo teisę į privatų gyvenimÄ . Apeliantės teigimu, straipsnyje buvo pateikta informacija, kuri buvo paskelbta bylos nagrinėjimo metu, todėl Å¡i informacija jau buvo vieÅ¡a.Teismas neįvertino, jog atsakovės paskleista informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas nužudė savo sutuoktinę ir buvo neblaivus, atitinka tikrovę, todėl tokios informacijos paskleidimas negalėjo pažeminti ieÅ¡kovo garbės ir orumo.Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto bei neįrodinėjo, kuo Å¡i žala pasireiÅ¡kė, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti atmestas.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. A. pareiÅ¡kė prisidėjimÄ prie atsakovės apeliacinio skundo ir prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ teismui nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Ä®vertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Atsakovė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog straipsnyje buvo pažeista ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcija. Apeliantės teigimu, dar iki straipsnio iÅ¡spausdinimo pateikdama informacijÄ apie nusikaltimÄ , atsakovė buvo aiÅ¡kiai įvardijusi, jog ieÅ¡kovas yra įtariamas nusikaltimo padarymu, iÅ¡ paties straipsnio konteksto skaitytojui taip pat yra aiÅ¡kiai suprantama, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Be to, terminas „žudikas“ nereiÅ¡kia, jog dėl asmens jau yra priimtas teismo nuosprendis, todėl Å¡iuo terminu nekaltumo prezumpcija nėra pažeidžiama. Su Å¡iomis skundo nuostatomis negalima sutikti.Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , taip pat draudžiama skleisti informacijÄ , pažeidžiančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ ir kliudančiÄ teisminės valdžios neÅ¡aliÅ¡kumui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekaltumo prezumpcija, pagal kuriÄ asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta prieÅ¡ingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimÄ pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimÄ , nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ 2017 d. balandžio 7 d. buvo iÅ¡spausdintas A.

A. straipsnis „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“. Å ioje byloje, be kita ko, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar minėtame straipsnyje buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į nekaltumo prezumpcijÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-102-360/2017 ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nužudymas savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario).

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 22 d., Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡nagrinėjus nuteistojo apeliacinį skundÄ ir pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Byloje nėra ginčo dėl to, jog straipsnis „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo iÅ¡spausdintas 2017 m. balandžio 7 d., tai yra iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl straipsnio publikavimo dienÄ ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje turėjo tik įtariamojo statusÄ .

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad straipsnio pavadinime yra vartojamas terminas „žudikas“, jis pagal savo esmę yra nužudymo faktÄ konstatuojantis terminas. Atsakovė teigė, kad terminas „žudikas“ yra tik literatÅ«rinis posakis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nors teisė skleisti informacijÄ visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatÅ«rines raiÅ¡kos priemones, tačiau vartojami žodžiai ir formuluotės negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos, asmens garbės ir orumo (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsižvelgtina ir į tai, kad straipsnyje yra vartojama ir daugiau konstatuojamojo pobÅ«džio teiginių: „vieninteliu smÅ«giu į krÅ«tinę žmonÄ nužudęs J. Z. <...> J. Z., nužudęs žmonÄ , pėsčiomis patraukė Dituvos sodų link“. Taigi nors ginčo straipsnio publikavimo dienÄ ieÅ¡kovas turėjo tik įtariamojo statusÄ , tačiau naudojant konstatuojamojo pobÅ«džio teiginius, iÅ¡ kurių galima suprasti, jog ieÅ¡kovas neabejotinai yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , buvo pažeista ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcija.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog vėliau ieÅ¡kovas vis dėlto buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes nekaltumo prezumpcija galioja iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl straipsnio publikavimo dienÄ ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti laikomas kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu bei teismo padaryta iÅ¡vada, kad publikuojant ginčo straipsnį buvo pažeista ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcija.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes byloje ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti Å¡io klausimo.

Su Å¡ia skundo nuostata negalima sutikti.Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-152/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikto patikslinto ieÅ¡kinio matyti, kad jame ieÅ¡kovas nurodė faktinio pobÅ«džio aplinkybes apie tai, kad ginčo straipsnyje žurnalistė konstatuoja ieÅ¡kovo kaltę dėl įvykio, ieÅ¡kinyje taip pat nurodoma, kad straipsnyje ne teismas, bet trečiasis asmuo nustatinėja kaltÄ asmenį dėl nusikaltimo padarymo.

IÅ¡ Å¡ių patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje savo garbės ir orumo pažeidimÄ grindžia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu publikuojant straipsnį. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykÄ , be kita ko, sudarė aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Dėl to, nagrinėdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu susijusias aplinkybes ir patikslintame ieÅ¡kinyje suformuluotų ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų neperžengė.Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog pateikdama informacijÄ apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ , straipsnio autorė rėmėsi prokuroro pateiktais duomenimis, todėl žurnalistė neturėjo pagrindo papildomai tikrinti Å¡ios informacijos patikimumo.

Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad ieÅ¡kovas nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Ginčo straipsnio publikavimo metu galiojusi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustatė, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat buvo nustatyta, kad žurnalistas privalo teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, bÅ«tina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintÄ , tikrÄ informacijÄ , todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigÄ padaryti viskÄ , kÄ konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumÄ . Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos Å¡altiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos Å¡altinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi bÅ«ti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu Å¡altiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Å ioje byloje tarp Å¡alių, be kita ko, kilo ginčas dėl to, jog straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad sulaikymo metu ieÅ¡kovas buvo neblaivus, jam nustatytas virÅ¡ 2 promilių girtumas.

Straipsnyje nurodoma, kad „J. Z. sulaikymo metu buvo neblaivus. Sulaikant nustatytas per 2 prom. girtumas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovui byloje teigiant, kad straipsnyje paskleisti duomenys apie jo neblaivumÄ neatitinka tikrovės, atsakovei teko procesinė pareiga įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017 konstatavo, jog byloje nebuvo įrodyta, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, todėl buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis dėl Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.

Baudžiamojoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad po sulaikymo 2017 m. balandžio 4 d. 17.20 val. ieÅ¡kovui buvo nustatytas 0,22 promilių girtumas. Taigi ginčo straipsnyje paskleista informacija apie ieÅ¡kovui nustatytÄ neblaivumÄ neatitiko tikrovės.Apeliantė savo atsikirtimus grindė tuo, jog pateikdama informacijÄ ji rėmėsi prokuroro J. P. pateiktais duomenis apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ , todėl papildomai tikrinti Å¡ios informacijos neprivalėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentais tuo aspektu, kad prokuroro, kaip valstybinį kaltinimÄ palaikančio pareigÅ«no, pateikiama oficiali informacija gali bÅ«ti vertinama kaip patikima ir paprastai nereikalauja papildomo jo pateiktos informacijos patikrinimo.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakydamas į žurnalistų klausimus prokuroras J. P. nurodė, jog duomenys apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ buvo tik pirminiai ir gauti pokalbio su policijos pareigÅ«nu metu. Taigi prokuroro pateikta informacija Å¡iuo atveju nebuvo oficialÅ«s baudžiamosios bylos duomenys ir tai buvo galima suprasti iÅ¡ prokuroro atsakymo, tačiau straipsnyje Å¡i informacija yra konstatuojamojo pobÅ«džio, tai yra pateikiama kaip faktas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu bei teismo padaryta iÅ¡vada, kad publikuojant ginčo straipsnį buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ jo sulaikymo metu.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog atsakovės paskleista informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas nužudė savo sutuoktinę ir buvo neblaivus, atitinka tikrovę, todėl tokios informacijos paskleidimas negalėjo pažeminti ieÅ¡kovo garbės ir orumo.

Å i skundo nuostata nėra pagrįsta.Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad visuomenės informavimo priemonėse iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskleidus informacijÄ , jog asmuo padarė nusikaltimÄ , yra pažeidžiama asmens konstitucinė teisė į nekaltumo prezumpcijÄ , sudaromos sÄ lygos formuotis visuomenės įsitikinimui to asmens kaltumu dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcijos pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir asmens garbės bei orumo pažeidimÄ .

Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008). Vien tai, jog vėliau ieÅ¡kovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nekeičia ginčo situacijos teisinio vertinimo bei atsakovės atsakomybės neÅ¡alina, nes ginčo straipsnio publikavimo metu ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti garantuojama teisė į nekaltumo prezumpcijÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nekaltumo prezumpcijÄ pažeidžiančios informacijos paskleidimo faktas Å¡iuo atveju buvo pakankamas pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimÄ , todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos.Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo teisę į privatų gyvenimÄ .

Apeliantės teigimu, straipsnyje buvo pateikta informacija, kuri buvo paskelbta bylos nagrinėjimo metu, todėl Å¡i informacija jau buvo vieÅ¡a. Su Å¡ia skundo nuostata teisėjų kolegija taip pat nesutinka.Teisė į privatų gyvenimÄ yra viena iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintas privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ .

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog privataus gyvenimo neliečiamumas reiÅ¡kia tai, kad informacijÄ apie asmens privatų gyvenimÄ galima skelbti tik jo sutikimu. Asmuo savo sutikimÄ gali iÅ¡reikÅ¡ti žodžiu, raÅ¡tu, toks sutikimas gali bÅ«ti nuspėjamas ir iÅ¡ konkliudentinių veiksmų. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė į privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti ribojama, kai yra tokių sÄ lygų visuma: pirma, galimybė riboti tokiÄ teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatÄ ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, EŽTT 2000 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ SuomijÄ (L. v.

Finland, no. 25651/94, judgment of 27 April 2000); L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006).Nagrinėjamu atveju straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo pavieÅ¡inti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas yra įsivaikinęs sutuoktinės dukrÄ („vienÄ jų vyras esÄ Ä—mė žmonos dukrai, kuriÄ Ä¯vaikino, kai Å¡iai dar buvo treji metukai“), jos poreikiams yra gavęs straipsnyje įvardyto konkretaus dydžio kreditÄ („esÄ dukros poreikiams vyras iÅ¡ banko pasiskolino 20 tÅ«kst. eurų“), nurodė ieÅ¡kovo gautų kreditų skaičių („jis ir toliau mokėjo tris kreditus“) bei pateikė informacijÄ apie ieÅ¡kovo pareigas ir tuo metu gauto atlyginimo dydį („vyras aiÅ¡kino, kad vienoje žinomoje gamykloje dirbo gamybinės linijos prižiÅ«rėtoju, turėjo aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , o „į rankas“ gaudavo 1,5 tÅ«kst. eurų algÄ â€œ).

Byloje esantys įrodymai, tai yra 2017 m. balandžio 6 d. Balticum TV bei TV3 žinių vaizdo įraÅ¡ai, nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų vieÅ¡ai atskleidęs Å¡iÄ informacijÄ ar kokia nors forma bÅ«tų davęs sutikimÄ dėl jos pavieÅ¡inimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , skelbiant privataus pobÅ«džio informacijÄ , turi bÅ«ti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrÄ informacijÄ apie kitÄ asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas nėra vieÅ¡as asmuo, o pagrindinis ginčo straipsnio tikslas buvo pateikti visuomenei informacijÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl straipsnyje pateikta informacija apie ieÅ¡kovo sutuoktinės dukros įvaikinimÄ , ieÅ¡kovo įsipareigojimus, darbovietę ir darbo užmokestį nebuvo susijusi su pagrindiniu straipsnio tikslu, o Å¡ių ieÅ¡kovo privataus gyvenimo detalių atskleidimas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pateisinamas teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu žinoti.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡spausdindama ginčo straipsnį ir jame paskelbdama su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusias ieÅ¡kovo privataus gyvenimo aplinkybes, atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo teisę į privatų gyvenimÄ .Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto bei neįrodinėjo, kuo Å¡i žala pasireiÅ¡kė, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti atmestas.

Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais sutinka.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nors Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad publikuodama ginčo straipsnį atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcijÄ , paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo neblaivumo laipsnį jo sulaikymo metu, taip pat be ieÅ¡kovo sutikimo pavieÅ¡ino ieÅ¡kovo privataus gyvenimo detales, tačiau neteisėti veiksmai yra tik viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų ir vien jų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei taikyti.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atsiradimas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nėra preziumuojamas, todėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti ne tik neteisėtus atsakovės veiksmus, bet ir neturtinės žalos faktÄ bei jos dydį (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių ieÅ¡kovo fizinės bei psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ patvirtinančių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie itin didelius ginčo straipsnio sukeltus dvasinius ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimus.

Akivaizdu, kad nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, privataus gyvenimo aplinkybių atskleidimas visuomenės informavimo priemonėje galėjo sukelti neigiamų emocijų ieÅ¡kovui, tačiau byloje esantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog dėl publikuoto straipsnio ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai buvo tokio masto, dėl kurio ieÅ¡kovas bÅ«tų įgijęs teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . BÅ«tina įvertinti ir tai, kad straipsnis buvo publikuotas jau po to, kai ieÅ¡kovas buvo suimtas, jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai nusikaltimo padarymu, todėl straipsnio publikavimas bei jame paskelbta informacija apie nusikalstamos veikos padarymÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės nebuvo netikėta.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl nenustačius žalos, kaip bÅ«tinosios atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.Ä®vertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitos skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Å¡i sprendimo dalis paliktina galioti nepakeista.CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi 700 Eur žyminio mokesčio (600 Eur už turtinį reikalavimÄ ir 100 Eur už neturtinį reikalavimÄ ) sumokėjimas ieÅ¡kovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra patenkinta pusė ieÅ¡kovo neturtinių reikalavimų bei atmestas turtinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo keičiama, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 650 Eur, iÅ¡ atsakovės – 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Ä®rodymų apie kitas pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra pateikta.Atsakovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 845 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ jų 45 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis ir 800 Eur už advokato pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ .

Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetamas visiÅ¡kai, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 45 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieÅ¡kovo neturtiniai reikalavimai yra paliekama nepakeista ir Å¡i apeliacinio skundo dalis yra atmetama, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 400 Eur už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ viso atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 445 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui J. Z. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atmesti ieÅ¡kovo J.

Z. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Padidinti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo J. Z. priteisto žyminio mokesčio dydį nuo 590 Eur iki 650 Eur.Sumažinti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ priteisto žyminio mokesčio dydį nuo 110 Eur iki 50 Eur.KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį palikti galioti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos dienraÅ¡tis“ iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

Z. 445 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjai                                                                                                              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                        Raimonda Andrulienė                                    Alvydas Žerlauskas                               Â