7cd3872e-8a0d-4da5-bc3d-a8f6d287e42b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jonas GaidukevičiusPranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                             Baudž. byla Nr. 1A-188-317/2010Teisėja: Lina Šafronienė                                        (Proceso Nr. 61-1-0890-07)                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                       2.4.7.             KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui Jonui Kvaraciejui, nuteistajam V.

K., nukentėjusiojo atstovei Jelenai Koltakovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. bei jo gynėjo-advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1d. laisvės atėmimu 3 metams. IÅ¡ nuteistojo V. K. Valstybinei ligonių kasai priteistas 5188 Lt. civilinis ieÅ¡kinys, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. G. 582,85 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 40000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, o valstybei 1766,21 Lt. iÅ¡laidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam A.

G..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. K. nuteistas už tai, jog 2007-07-08 apie 2 val. baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam A. G. į galvÄ , padarydamas jam deÅ¡inės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžį, kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , kraujo susikaupimÄ deÅ¡inės ausies bÅ«gninėje ertmėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje skiltyse, deÅ¡inio veidinio nervo paralyžių, deÅ¡inės ausies kurtumÄ , kirstinę muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje t.y. sunkiai sutrikdė A.

G. sveikatÄ .Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, teismas netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes ir vienpusiÅ¡kai nagrinėjo bylÄ nukentėjusiojo naudai. Teismas nepagrįstai atmetė liudininkės I. Z. parodymus, tačiau patikėjo J. G.-G. parodymais, kuri paaiÅ¡kino, jog jos vyrui A. G. smÅ«gį jis sudavęs stovint jiems vienas prieÅ¡ais kitÄ veidais, nors A. G. savo parodymuose teigė, kad jam smÅ«gį sudavė žmogus, priėjęs prie jo iÅ¡ nugaros pusės. PrieÅ¡taringus jų parodymus patvirtina ir I.

Z. įraÅ¡ytas ir pateiktas pokalbio su A. G. garso įraÅ¡as. Apelianto įsitikinimu, nesutampa J. G.-G., A. G., I. N., N. N., A. J. parodymai tyrimo metu ir teisme, jie nepastovÅ«s, netvirti, painÅ«s ir melagingi, tačiau teismas kažkodėl tai jais patikėjo, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai nepatikėjo ir atmetė V. Å ., T. Å ., S. B., V. K., S. B. parodymus.Nuteistojo gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendį ir priimti naujÄ -iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai pripažino V.

K. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 135 str. 1 d. Apelianto įsitikinimu, nuteistojo kaltė įvykdžius šį nusikaltimÄ nėra įrodyta, nes iÅ¡ byloje apklaustų 12 liudytojų, 10 jų nepatvirtina, kad V. K. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį A. G., o pagrindinis įrodymų Å¡altinis pagrindžiant kaltinimÄ yra tik įvykio metu buvusios neblaivios liudytojos J. G. parodymai. Pasak apelianto, liudytoja J. G. parodė, kad matė kaip V. K. smogė į veidÄ kumščiu A. G. jiems stovint vienas prieÅ¡ais kitÄ veidas į veidÄ .

Toks A. G. sužalojimo mechanizmas neatitinka nuosprendžio teiginių, nes jo parodymai iÅ¡ esmės paneigia liudytojos J. G. parodymus, kurių pagrindu V. K. buvo nuteistas. Nukentėjusysis davė parodymus, kad sužalojimo metu V. K. Å¡alia nematė iÅ¡ viso, iÅ¡girdęs kažkÄ Å¡aukiant „atsargiai“, atsisukęs ir pajutęs smÅ«gį į veido sritį. Kaip suprato iÅ¡ situacijos, smÅ«gis buvo suduotas žmogaus, priartėjusio iÅ¡ nugaros. Tokie esminiai prieÅ¡taravimai Å¡ių asmenų parodymuose teismui nesukėlė jokių abejonių, kadangi nuosprendyje teigiama, kad teismas tiki liudytojos J.

G. parodymais. Tačiau neanalizuojama ir neaptariama, kodėl atmetami nukentėjusiojo parodymai, kad V. K. prieÅ¡ais jį nebuvo. Apelianto nuomone, negalima sutikti su teismo iÅ¡vadomis, kad liudytojos J. G. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, kad ji atpažino nuteistÄ jį iÅ¡ nuotraukų, kad matė įvykį ir kitaip bÅ«tų negalėjusi nurodyti įvykio detalių ir mechanizmo, nes jos parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, o atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK 191 str., 192 str. reikalavimus ir vertintinas kaip niekinis.Apelianto nuomone, teismas pateiktÄ nukentėjusiojo A.

G. ir liudytojų I. Z. bei J. G. pokalbio įraÅ¡Ä kažkodėl vertino kaip I. Z. bandymÄ paveikti A. G., nors pokalbis tik patvirtina, kad A. G. nebuvo žinoma kas jį sužalojo. Tai paneigia jo ir J. G. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu, kuomet ji parodė, kad po įvykio kalbėjo su A. G. ir nurodė jį sumuÅ¡usį V. K.. Gi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas eilę kartų, tokios aplinkybės ikiteisminiam tyrimui nenurodė. Apelianto teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu abu sutuoktiniai pateikė jau „paderintus" parodymus, neva J.

G. pasakojusi sutuoktiniui kas jį sužalojo, o A. G. tai patvirtino.Skunde teigiama, kad parodymus teisme pakeitė ir liudytoja I. N.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 28 d. ( b.l. 125) praėjus pusmečiui po įvykio) ji nurodė: „vėliau sužinojau, kad buvo sumuÅ¡tas A. G., tačiau prie kokių aplinkybių nežinau, asmeniÅ¡kai nemačiau". 2009m. gruodžio 2 d. apklausoje ji nurodė, kad „sekančiÄ dienÄ A. G. buvo prastos bÅ«klės, todėl su juo apie įvykį bare nepasikalbėjom.

Kai A. G. jau buvo geresnės sveikatos bÅ«klės, buvo susitikusi su juo pasikalbėti ir jis neminėjęs kas jam sudavė smÅ«gį (b.l. 141).Teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡i liudytoja vėl pakeitė parodymus:ji nurodė, kad kalbėjosi su A. G. praėjus porai dienų po įvykio ir jis jai papasakojo, kad jį sumušė V. K..Apelianto teigimu, teismas ne tik kad neįvertino nukentėjusiojo ir Å¡ių dviejų liudytojų parodymų pakeitimo, bet ir nepriėmė jų atžvilgiu jokio procesinio sprendimo dėl melagingų parodymų, kaip numato BPK, įvardijo jų parodymus kaip nuoseklius, patikimus ir jais pasirėmė, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas parodymus kitų deÅ¡imties liudytojų, patvirtinančių nuteistojo nekaltumÄ , įvertino kritiÅ¡kai ir paneigė įvairiais motyvais-suinteresuotumu, draugyste ir t.t., o V.

K. kaltinančiuose nukentėjusiojo, J. G. ir I. N. prieÅ¡taringuose parodymuose suinteresuotumo neįžvelgia. Tai jog Å¡aliÅ¡kai vertinamos bylos aplinkybės ir iÅ¡ esmės iÅ¡kraipoma bylos medžiaga, rodo teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ . Apeliantas nurodo, jog teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 4 d. reikalavimus, nepatikrinęs įrodymų nustatyta tvarka, savo Å¡aliÅ¡kais samprotavimais paneigė svarbias bylos aplinkybes, tuo apribodamas nuteistojo teisę į gynybÄ .Atsikirtime į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A.

G. nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendį laiko teisėtu ir pagrįstu, o su nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniais skundais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais.Nukentėjusiojo A. G. atstovė bei prokurorė prašė atmesti nuteistojo bei jo gynėjo skundus, o apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo-advokato J.Kvaraciejaus apeliaciniai skundai atmestini.Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino V.

K. kaltu padarius LR BK 135 str. 1d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismÄ savo iÅ¡vadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Å i įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis.

Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apeliantų, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo motyvų: VisiÅ¡kai nepagrįsti ir nemotyvuoti nuteistojo teiginiai, kad teismas netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes ir vienpusiÅ¡kai nagrinėjo bylÄ nukentėjusiojo naudai. Teisminio nagrinėjimo metu pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos visos faktinės bylos aplinkybės, pagal kurias teismas ir priėmė įrodymais pagrįstÄ nuosprendį. Teismas pagrįstai netikėjo ir atmetė liudininkės I. Z. parodymus, o vadovavosi J. G.-G. parodymais, kurie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s ir atitinka kitus nuosprendyje aptartus įrodymus.

Å ios liudytojos parodymai teisme, jog A. G. smÅ«gį sudavė bÅ«tent V. K. ir tai jis padarė stovėdamas prieÅ¡ais nukentėjusį, neprieÅ¡tarauja ne tik jos parodymams tyrimo metu, tačiau neprieÅ¡tarauja ir A. G. parodymams tyrimo metu (b.l. 12-15 t.1) bei teisme(t.3 b.l. 44), kur jis aiÅ¡kino, jog smÅ«gį jam sudavė žmogus, priėjęs prie jo iÅ¡ nugaros pusės. Nukentėjęs patvirtino, jog priėjus prie jo jį sužalojusiam asmeniui, jis atsisukęs ir gavęs nuo Å¡io asmens smÅ«gį į veidÄ .

Tai jokiu bÅ«du neprieÅ¡tarauja J. G.-G. nuosekliems parodymams, kad A. G. sužalojęs asmuo ir nukentėjusysis stovėjo veidu vienas į kitÄ , kas atsispindi ir apylinkės teismo nuosprendyje.VisiÅ¡kai nemotyvuotas nuteistojo teiginys, kad prieÅ¡taringus J. G. ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina I. Z. įraÅ¡ytas ir pateiktas pokalbio su A. G. garso įraÅ¡as. Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo ir nuosprendyje nurodė, jog pateiktame įraÅ¡e I. Z. ne vienÄ kartÄ kartoja, jog jį sužalojo ne V.

K., o visai kitas asmuo. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokie I. Z. teiginiai bando nukreipti nukentėjusį bei įtikinti jį, kad sužalojimus jam padarė ne V. K.. Tačiau toks vertinimas jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikimÄ yra teismo pareiga. BÅ«tent pateiktas ir teisme iÅ¡klausytas garso įraÅ¡as patvirtina, jog nei A. G., nei J. G.-G. nėra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti V. K., pasipelnyti ar siekia kokių tai kitų tikslų, o tik siekė, kad bÅ«tų nustatytas A.

G. sužalojęs asmuo. Nepagrįsti faktiniais duomenimis apelianto skundo teiginiai, kad nesutampa J. G.-G.,A. G.,I. N., N. N., A. J. parodymai duoti tyrimo metu ir teisme, kad jie nepastovūs, netvirti, painūs ir melagingi. Apylinkės teismas ištyręs šių liudytojų parodymus, nuosprendyje smulkiai aptarė juos ir motyvavo, kodėl būtent šių liudytojų parodymais tiki ir vadovaujasi. Aptartų asmenų parodymai jei ir nesutampa, tai tik visiškai neesminėmis ir įrodomosios galios neturinčiomis detalėmis, kas yra visiškai suprantama ir paaiškinama ilgu laiko tarpu po įvykio bei tuo, jog įvykio metu šie asmenys buvo skirtingose vietose, buvo neblaivūs, todėl kai kurias neesmines detales galėjo skirtingai interpretuoti ir pateikti.Teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nepatikėjo ir atmetė V.

Å ., T. Å ., S. B., V. K., S. B. parodymus. Apeliacinės instancijos teismo kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir konstatuoja, jog J. G.-G., A. G., I. N., N. N., A. J. parodymai esminėmis aplinkybėmis neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, o papildo vieni kitus ir atitinka kitus teisme iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus. Gi V. Å ., T. Å ., S. B., V. K., S. B. parodymus apylinkės teismas atmetė ir jais nesivadovavo pagrįstai ir motyvavo tokį sprendimÄ . Kolegija sutinka su visais apylinkės teismo argumentais.

Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvų: Apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl vadovavosi nukentėjusiojo A. G., liudytojų J. G. - G.,I. N.,N. N.,A. J., D. A. parodymais, o atmetė bei nesivadovavo kitų nuosprendyje aptartų liudytojų parodymais ir įvertino juos kaip duotus melagingai, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismo išvados dėl V. Š., T. Š., S. B., V. K., S. B., I. Z. parodymų yra pagrįstos, todėl nėra objektyvaus pagrindo šių asmenų parodymais tikėti ir jais vadovautis.

Å ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja paties kaltinamojo parodymams, kad jis nebuvo baro patalpose tuo metu, kai buvo sumuÅ¡tas A. G.. Pagrįsti apelianto teiginiai, kad pagrindinis įrodymų Å¡altinis pagrindžiant kaltinimÄ , yra liudytojos J. G. parodymai, jog ji matė, kaip V. K. smogė į veidÄ kumščiu A. G.. Kad tai įvyko jiems stovint vienas prieÅ¡ais kitÄ , liudytoja nuosekliai tvirtino tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. VisiÅ¡kai nemotyvuoti ir nepagrįsti teiginiai, kad toks A. G. sužalojimo mechanizmas neatitinka nuosprendžio teiginių, ir, kad nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės paneigia nenuoseklius ir prieÅ¡taringus liudytojos J.

G. parodymus. Tai, kad nukentėjusysis atsisukęs į prie jo iÅ¡ nugaros pusės priėjusį asmenį ir pajutęs smÅ«gį į veido sritį, jokiu bÅ«du nepaneigia J. G. parodymų, kad smÅ«gį V. K. A. G. sudavė jiems stovint vienas į kitÄ veidu. Tokius parodymus J. G. davė viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Å¡ie parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, kad jie neatitinka iÅ¡tirtų faktinių aplinkybių. Tai, jog vienos apklausos metu(t.1 b.l.

1) ji nurodė mačiusi, kaip prie A. G. ir I. N. priÅ¡oko ne vienas, o grupė vaikinų, neprieÅ¡tarauja kitų apklausų metu (t.1 b.l. 3-6) jos duotiems parodymams, jog ji matė, kad prie biliardo stalo stovinčiam A. G. smÅ«gį į veidÄ sudavė V. K.. Liudytojų A. G., J. G. - G., I. N., N. N., A. J. parodymai patvirtina, jog V. K. bare prie stalelio sėdėjo su I. Z. bei dar viena mergina ir dviem vaikinais ir, kad konflikto metu su V. K. buvę vaikinai taip pat dalyvavo muÅ¡tynėse. Tai patvirtina ne tik A.

G., J. G. - G., I. N., N. N., A. J. parodymai bet ir ta aplinkybė, jog muÅ¡tynių metu vieno iÅ¡ paminėtų asmenų buvo sužalotas I. N., o A.Jankauskas mušėsi su dar vienu konflikte dalyvavusiu asmeniu.Nemotyvuotas ir nepagrįstas apelianto teigimas, kad V. K. atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant LR BPK 191 str., 192 str. reikalavimus. Kadangi atpažinimo metu buvo laikomasi Å¡ių įstatymo normų reikalavimų, apylinkės teismas pagrįstai juo vadovavosi. Apylinkės teismas pateiktÄ nukentėjusiojo A.

G. ir liudytojų I. Z. bei J. G. pokalbio įraÅ¡Ä vertino kaip to reikalaujama LR BPK 20 str. 5d. ir nėra objektyvaus pagrindo tokį įrodymų vertinimÄ laikyti Å¡aliÅ¡ku. Skunde teigiama, kad parodymus pakeitė liudytoja I. N. ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 28 d. (t.1 b.l. 125) bei 2009 m. gruodžio 2 d.(t.1 b.l. 141-142) nurodžiusi, kad A. G. neminėjęs, kas jam sudavė smÅ«gį į veidÄ , o teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡i liudytoja pakeitusi parodymus bei nurodžiusi, kad bÅ«tent iÅ¡ A.

G. sužinojo, jog jį sumušė V. K..IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog dar apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 1 b.l. 150-151) Å¡i liudytoja nurodė, kad A. G. kaip jį sužalojusį asmenį jai nurodęs V. K. ir tai ji patvirtinusi teisme (t.3 b.l. 98-100). Tokiais jos parodymais nėra pagrindo abejoti, nes jų nepaneigė ir A. G.. BÅ«tent dėl to nebuvo pagrindo laikyti liudytojos parodymus melagingais. Apylinkės teismas nuosprendyje iÅ¡samiai aptarė, kodėl V. K. naudai liudijusių liudytojų parodymus laikė prieÅ¡taringais ir įvertino juos kritiÅ¡kai, o V.

K. kaltinančiuose nukentėjusiojo, J. G. ir I. N. parodymuose suinteresuotumo ir prieÅ¡taringumo neįžvelgė. Teismo motyvų ir argumentų nėra pagrindo vertinti kaip Å¡aliÅ¡kų ar iÅ¡kraipančių bylos medžiagÄ , o apelianto teiginiai, kad apylinkės teismo iÅ¡vados nuosprendyje rodo iÅ¡ankstinį jo nusistatymÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atmestini ir skundo argumentai, jog teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 4 d. reikalavimus t.y. nepatikrinęs įrodymų nustatyta tvarka, savo Å¡aliÅ¡kais samprotavimais paneigė svarbias bylos aplinkybes, tuo apribodamas nuteistojo teisę į gynybÄ .

Tokie teismo teiginiai nėra motyvuoti ir pagrįsti faktiniais duomenimis.Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, jo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, todėl jį naikinti nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė : Nuteistojo V. K. bei jo gynėjo-advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus atmesti.Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                    Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                 Jurgis Kiškis                                                                          Algerdas Urbšys