7cd009c7-643e-45df-954b-277240231bcd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-365-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13859-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4; 2.5.39.2.6.1; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-858-199/2015 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), trečiajam asmeniui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 809,82 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2012 m. spalio 17 d. Ukrainoje eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis „Ford Fusion“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis O.

T. Avarija įvyko dėl transporto priemonės „Volkswagen Transporter“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojo O. A. (O. A.) kaltės. Nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Transporter“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – V. P. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė atlygino nukentėjusiam padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama 5 619,63 Eur (19 403,46 Lt) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ pagal užsienio partnerių pretenzijÄ .

Transporto priemonės „Volkswagen Transporter“ draudėjas V. P. ir ieÅ¡kovė, 2012 m. spalio 15 d. sudarydami transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, susitarė, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (Sutarties 1.5.2.5 punktas). Draudėjas pažeidė minėtÄ sutarties reikalavimÄ , kadangi transporto priemonę eismo įvykio metu valdė O.

A., kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikoje. Atsakovo sudarytos sutarties 1.5.2.5 punkte įtvirtinta sÄ lyga yra individuali sutarties sÄ lyga, kuri buvo įraÅ¡yta draudėjo pageidavimu, nes, nesant Å¡ios sÄ lygos, draudimo įmoka bÅ«tų buvusi žymiai didesnė. Atsakovo kaltė dėl draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo pasireiÅ¡kia tuo, jog, perduodamas draudimo sutartį naujam transporto priemonės savininkui, užsienio valstybės piliečiui, kuris pagal draudimo sutarties sÄ lygas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, privalėjo informuoti apie tai draudikÄ , nes taip iÅ¡ esmės padidėjo rizika.

Už Å¡ios draudimo sutarties sÄ lygos pažeidimÄ sutartyje yra numatytos turtinės sankcijos – prievolė atlyginti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Apie tai, kad pardavė transporto priemonę, atsakovas privalėjo informuoti draudikÄ dar iki tol, kol ja pradėjo naudotis O. A. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra pranešęs apie transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimÄ užsieniečiui, nors tai numato teisės aktai. Taip pat atsakovas nepranešė apie draudimo rizikos pasikeitimÄ , nors draudimo sutarties 1.5.1 punktas numato, kad draudimo rizikos pasikeitimu gali bÅ«ti laikomas bet kurių transporto priemonės registracijos duomenų pakeitimas, o jei taip atsitiktų, atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuota draudėjo turima sumokėti draudimo įmoka.

Vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 56 punktu, Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 38 punktu, ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ draudėjui grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (2 809,82 Eur), kadangi yra padaryti du draudimo sutarties pažeidimai – draudikui nepraneÅ¡ta apie transporto priemonės registracijos duomenų pasikeitimÄ (Sutarties 1.5.1 punktas) ir transporto priemonę už Lietuvos Respublikos ribų vairavo asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios ar darbo vietos Lietuvos Respublikoje (Sutarties 1.5.2.5 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį. Konstatavo, kad transporto priemonės „Volkswagen Transporter“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) draudimo sutartis Nr. 03/224224087 TIA numeris 224224087 nėra pasiraÅ¡yta atsakovo, todėl ji atsakovo nevaržo, nes neįrodo, jog draudėjas akceptavo visas draudiko pasiÅ«lyme esančias sutarties sÄ lygas (CK 6.990 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, sprendė, kad draudimo sutartyje Nr. 03/224224087 TIA numeris 224224087 įraÅ¡yta sÄ lyga, jog atsakovui sumokėjus draudimo sutartyje nurodytÄ draudimo įmokÄ , draudimo sutartis yra laikoma sudaryta ir patvirtina atsakovo supažindinimÄ su draudimo sutarties sÄ lygomis, negali bÅ«ti laikoma pakankamu įrodymu, kad atsakovas iÅ¡ tiesų buvo supažindintas su draudimo sutartyje įraÅ¡yta 1.5.2.5 punkto sÄ lyga.

Pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog draudimo sutartį su ieÅ¡kovu sudarė ne atsakovas, o jo tėvas V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), byloje nėra įrodymų, kad atsakovas įgaliojo savo tėvÄ sudaryti draudimo sutartį, prieÅ¡ingai, atsakovas neigia, jog jam buvo žinoma apie Å¡ios sutarties sudarymÄ . Padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pateikta duomenų, jog atsakovas buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis. Atsižvelgęs ir į tai, kad ieÅ¡kovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir teikia profesionalias draudimo paslaugas, todėl jos, kaip draudiko, pareiga yra užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2 809,82 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo pagrįstumo.

Nustatęs, kad byloje pateiktas praneÅ¡imas-deklaracija Nr. 9096866 patvirtina, jog 2012 m. lapkričio 30 d. atsakovas pranešė VÄ® „Regitra“, kad transporto priemonė ir nuosavybės teisė į jÄ perduota užsienio gyventojui, Å¡io praneÅ¡imo pagrindu 2012 m. lapkričio 30 d. transporto priemonė buvo iÅ¡registruota, sprendė, kad atsakovas nepraleido Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 76.3 punkte nustatyto termino įregistruoti duomenų pakeitimÄ , o pareiga informuoti ieÅ¡kovę apie transporto priemonės registracijos duomenų pasikeitimÄ atsakovo nesaistė, kadangi atsakovas nebuvo supažindintas su draudimo taisyklėmis.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties sÄ lygos, kurias, ieÅ¡kovės teigimu, pažeidė atsakovas, negali bÅ«ti panaudotos prieÅ¡ atsakovÄ ir atsakovui negali kilti Å¡ių draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo pasekmės, nes atsakovas nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su draudimo sutarties 1.5.2.5. ir 1.5.1 punktuose nustatytomis sÄ lygomis, Å¡ios sÄ lygos neįgijo teisinės galios (Draudimo įstatymo 78 straipsnio 5 dalis). Pažymėjo, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. LT/AEC0422735 tarp iÅ¡vardintų valstybių, kuriose suteikiama draudimo apsauga, nėra Ukrainos, todėl Å¡ioje Å¡alyje ieÅ¡kovė galbÅ«t neturėjo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokas už draudėjÄ .

Nurodęs, kad Ukraina nepriklauso Europos SÄ jungai, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo iÅ¡duota žalioji kortelė, suteikianti draudimo apsaugÄ Ukrainoje, laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kokiu pagrindu iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui ir kuo remiantis ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Pažeidžiant TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai spręsta, kad transporto priemonė buvo apdrausta nežinant atsakovui. Draudimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus ieÅ¡kovei pateikė atsakovo tėvas V. P. Pagal TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 2 dalį praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį ir kitÄ bÅ«tinÄ informacijÄ sutarčiai sudaryti pateikęs atsakovo tėvas laikomas atsakovo atstovu pagal įstatymÄ . Atsakovas nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė buvo apdrausta kito draudiko.2.

Nepagrįsta iÅ¡vada, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuostatos buvo neiÅ¡aiÅ¡kintos ir iÅ¡reikÅ¡tos neaiÅ¡kiai, nesuprantamai jÄ sudariusiam atsakovo tėvui V. P. Reikalavimas, kad vartojimo sutarčių sÄ lygos bÅ«tų raÅ¡omos aiÅ¡kia, suprantama kalba ir vartotojui faktiÅ¡kai bÅ«tų suteikiama galimybė iÅ¡nagrinėti visas sÄ lygas, įgyvendintas CK 6.188 straipsnį papildžius nauja 6 dalimi, joje nustatant, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai.

Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovui V. P. buvo sudaryta galimybė susipažinti su įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis.3. Pažeistos teisės normos, reglamentuojančios draudėjo pareigÄ informuoti draudikÄ apie aplinkybes, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Pagal draudimo sutarties 2.2.3 punktÄ apie nuosavybės teisės perėjimÄ neinformavus draudiko nei ankstesniam, nei naujajam savininkui, draudimo sutartyje nurodytam draudėjui tenka visos pasekmės. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų perdavęs transporto priemonės savininkui O.

A. dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, todėl iÅ¡ Å¡ios draudimo sutarties atsiradusios teisinės pasekmės turi tekti atsakovui.4. Pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis, nes byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas neturėjo teisėto pagrindo spręsti Å¡io klausimo. Nenustatyta, jog Å¡ioje byloje buvo sÄ lyga peržengti pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pat nėra duomenų, jog apie ketinimÄ peržengti ieÅ¡kinio reikalavimų ribas pirmosios instancijos teismas pranešė Å¡alims.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad draudimo sutartyje nenurodytas draudėjo asmens kodas ar gimimo data, t. y. draudėjas sutartyje nėra identifikuotas. Draudimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta atsakovo ar kito asmens (CK 6.989 straipsnis), ieÅ¡kovė nepateikė kitų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sutiko su draudimo sutarties 1.5.2.5 punkto individualia sÄ lyga. Dėl to ieÅ¡kovė neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovas įvykdytų tai, apie kÄ jis nebuvo informuotas.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, patvirtino, jog transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl negalima spręsti, kad atsakovas turėjo pareigÄ praneÅ¡ti draudikui apie transporto priemonės panaudojimÄ už Lietuvos Respublikos ribų asmens, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.

Nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kad atsakovo tėvas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su draudimo sutartimi (ir jos individualiomis sÄ lygomis), kad jam tokia galimybė buvo suteikta (jei taip, tai kokiu bÅ«du, kada, kur ir pan.). Nors liudytoja G. S. parodė, kad draudimo sutartį sudarė atsakovo tėvas, tačiau, kilus ginčui, nėra pagrindo remtis Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimais dėl esančios tvarkos sudarant draudimo sutartis (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), nes tai neįrodo, kokiomis sÄ lygomis buvo sudaryta ginčo sutartis, ir nepaneigia draudimo sandorio sudarymo raÅ¡ytine forma privalomumo.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo tėvo V. P. 2012 m. spalio 15 d. 8.31 val. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/224224087, kuria buvo apdrausta atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civiline atsakomybe, išduotas draudimo liudijimas (1 t., b. l. 12–13, 14).

TÄ pačiÄ dienÄ 9 val. atsakovas V. P. automobilį pardavė O. A. (1 t., b. l. 18). 2012 m. spalio 17 d. Ukrainoje dėl O. A. kaltės, vairuojant Lietuvoje iÅ¡ atsakovo įsigytÄ automobilį, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19, 21). Ukrainos motorinių transporto priemonių draudimo biuras paskaičiavo nuostolius (5 619,63 Eur), praÅ¡ymas, kad AB Lietuvos draudimas pervestų minėtÄ sumÄ Ä¯ biuro sÄ skaitÄ (1 t., b. l. 20, 22).

AB Lietuvos draudimas pervedė 19 403,46 Lt Ukrainos draudikų biurui (1 t., b. l. 24–25). Kadangi draudėjas pažeidė Draudimo sutarties 1.5.2.5 punkte numatytÄ reikalavimÄ , kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudėjas neinformavo draudiko apie tai, jog pardavė automobilį, draudikas pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 9 701,73 Lt (1 t., b. l. 10–11, 17).

Draudėjas AB Lietuvos draudimo reikalavimo neįvykdė, todėl draudikas kreipėsi į teismÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieÅ¡kovė.Transporto priemonės yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis) ir tai lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant (TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 2 dalis). Už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingas yra transporto priemonės savininkas (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, t. y. savininkas, keli savininkai ar asmenys, naudojantys automobilį pagal lizingo sutartį, ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis.

Å i sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigÄ apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti jÄ sudaryti, nes Å¡i sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1, 2 dalys).Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonė buvo apdrausta nežinant atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog transporto priemonė buvo apdrausta kito draudiko, nors, kaip minėta, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas transporto priemonės savininkas.

Byloje nustatyta, kad dokumentus, reikalingus draudimo sutarčiai sudaryti ieÅ¡kovei pateikė atsakovo tėvas V. P. Pagal TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 2 dalį draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovÄ pateikė praÅ¡ymus, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymÄ .

Taigi praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį ir kitÄ bÅ«tinÄ informacijÄ sutarčiai sudaryti pateikęs atsakovo tėvas laikomas atsakovo atstovu pagal įstatymÄ .Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuostatos buvo neiÅ¡aiÅ¡kintos ir iÅ¡reikÅ¡tos neaiÅ¡kiai, nesuprantamai jÄ sudariusiam atsakovo tėvui V. P. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutarties sÄ lygų galiojimo, konstatavo, kad sutartis atsakovo nepasiraÅ¡yta, todėl jo nevaržo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas įgaliojo savo tėvÄ sudaryti draudimo sutartį, atsakovas teigia apie draudimo sutartį nieko nežinÄ s, todėl sprendė, kad atsakovas nesupažindintas su draudimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant draudimo sutartį turi bÅ«ti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 straipsnio 3 dalis), taip pat Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis (TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 1 dalis). Å alys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sÄ lygų, kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

Draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs vieno iÅ¡ bendrųjų prievolių vykdymo principų – Å¡alių bendradarbiavimo – ypatingÄ svarbÄ draudimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; kt.).

Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo rizikÄ . Nustatydamas draudimo rizikÄ , draudikas vertina draudėjo pateiktÄ informacijÄ , nes faktai, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatyta draudimo rizika, paprastai bÅ«na žinomi tik draudėjui. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo pareiga suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui.

Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima rizikÄ manydamas, kad Å¡is nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sÄ lygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) dydį. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo apskaičiuoti draudimo įmokÄ pagal tai, kokia draudimo apsauga nustatyta TPVCAPDÄ®, t. y. įvertinęs visÄ prisiimamos rizikos apimtį.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje sudaryta įprastinė draudimo sutartis su papildoma sÄ lyga, 1.5.2.5 punkte numatančia padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , t. y. kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tokiÄ draudimo rizikÄ numatančiÄ sÄ lygÄ buvo paskaičiuota mėnesinė draudimo įmoka (52 Lt). Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, nesant tokios draudimo rizikÄ numatančios sÄ lygos, draudimo įmoka bÅ«tų žymiai didesnė, t. y. 249 Lt (1 t., b. l. 15–16). Draudimo įmoka buvo sumokėta (1 t., b. l. 15). Jos sumokėjimas patvirtina, kad draudimo sutartis yra sudaryta ir atsakovo susipažinimÄ su draudimo sutarties sÄ lygomis. Teisėjų kolegija jau nutartyje yra pasisakiusi dėl draudimo sutarties sudarymo dokumentus ir praÅ¡ymÄ pateikus atsakovo tėvui, todėl dėl to nesikartoja.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, esančių įrodymų, spręstina, kad atsakovo atstovui V. P. buvo sudaryta galimybė susipažinti su įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis. Kaip minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo automobilis bÅ«tų draustas kito draudiko. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo draudimo sutartis nevaržo.

Apelianto teigimu, padaryti CK 6.1010 straipsnio 1 dalies ir TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai.Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizika laikoma padidėjusia tada, kai atsiranda ar pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimÄ draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo praneÅ¡ti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo. Draudiko teisė dėl draudimo rizikos pasikeitimo reikalauti papildomos draudimo įmokos įtvirtinta CK 6.1010 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamos bylos atveju tarp draudiko ir draudėjo sudarytų sutarčių pagrindu draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo praneÅ¡ti raÅ¡tu draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis.

Pagal draudimo sutarties 2.2.3 punktÄ apie nuosavybės teisės perėjimÄ neinformavus draudiko nei ankstesniam, nei naujajam savininkui, draudimo sutartyje nurodytam draudėjui tenka visos pasekmės. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų perdavęs transporto priemonės savininkui O. A. dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, todėl iÅ¡ Å¡ios draudimo sutarties atsiradusios teisinės pasekmės turi tekti atsakovui. Jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo apie tai praneÅ¡ti draudikui, o to nepadarius, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos (Sutarties 2.2.3 punktas).Nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio Ukrainoje, patvirtina, jog Å¡alių sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikė draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (1 t., b. l. 20, 22).

Taigi, vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų Å¡iuo atveju buvo įgyvendintas. IeÅ¡kovė taikė draudimo apsaugÄ per eismo įvykį ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , o iÅ¡ atsakovo reikalauja grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos remdamasi aplinkybe, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieÅ¡kovę apie draudimo rizikos padidėjimÄ (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, vertino įrodymus, todėl tenkintinas apeliantės apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.Patenkinus ieÅ¡kinį, tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 84,28 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 7), 37,36 Eur už dokumentų vertimÄ (1 t., b. l. 126) ir 57,92 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (1 t., b. l. 144–146). IÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.Apeliacinį skundÄ patenkinus, apeliantei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 63 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 13).            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a:             Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ panaikinti – priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti.             IeÅ¡kovei akcinei bendrovei Lietuvos draudimas, į. k. 110051834, iÅ¡ atsakovo V.

P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 2 809,82 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 179,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (84,28 Eur žyminį mokestį, 37,36 Eur už dokumentų vertimÄ , 57,92 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ). Priteisti apeliantei akcinei bendrovei Lietuvos draudimas, į. k. 110051834, iÅ¡ atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 63 Eur iÅ¡laidas apeliaciniame procese.

Teisėjai                                                                                          Nijolia Indreikienė                                                                                                          Leonas Jachimavičius                                                                                                                                                                                     Virginija Lozoraitytė