2021-06-16 Nr. AB-13072-3-62-3-01650-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1348-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01650-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. I. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. U. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – I. A. P., R. M. ir V. M.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. I. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Kauno departamento 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9376 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimus; 2) atlikti R. M. priklausančio, 2002 metais be statybą leidžiančio dokumento pastatyto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be statybą leidžiančio dokumento įrengtos gyvenamosios patalpos, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti R. M. išregistruoti jį iš viešo registro ir nugriauti šį statinį; 3) atlikti be statybą leidžiančio dokumento 2006 m. birželio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriuo padidintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindu atliktas savavališkas gyvenamojo namo 4 buto atsidalinimas be jokio statybą leidžiančio dokumento, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti kaltus asmenis nugriauti neteisėtai pastatytą priestatą ir atkurti buvusią padėtį.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundą, nes skunde minimų pastatų statybos darbai įvykdyti daugiau kaip prieš 10 metų.

3. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu ir teigė, kad be teisėto pagrindo viešame registre įregistruoti du statiniai – R. M. priklausantis, 2002 metais be statybą leidžiančio dokumento pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos, ir be statybą leidžiančio dokumento 2006 m. birželio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu padidintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atliktas savavališkas gyvenamojo namo 4 buto atsidalinimas be jokio statybą leidžiančio dokumento, negali suponuoti teisėtumo.

4. Taip pat pareiškėja nurodė, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes savavališka statyba vykdyta ant žemės sklypo, kurio dalis iki šiol yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, o iki 2008 metų buvo visas valstybės. Be to, pareiškėja su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturte I. A. P. dar 2011 m. liepos 7 d., kai dar nebuvo praėję daugiau nei 10 metų nuo be statybą leidžiančio dokumento ūkinio pastato ir priestato pastatymo, kreipėsi į atsakovą iš esmės su analogiškais reikalavimais, tačiau Inspekcija 2011 m. taip pat netenkino pareiškėjos prašymo.

5. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas aktas naikintinas, nes neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimus.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tiek pareiškėjos nurodyti, tiek viešajame nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys patvirtina, jog statybos darbai, dėl kurių 2019 m. birželio 14 d. skunde Inspekcijai prašoma atlikti statybos teisėtumo patikrinimą, yra atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo 2019 m. birželio 14 d. skundo Inspekcijai 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų, kadangi jau buvo pasibaigę teisės aktais nustatyti terminai, per kuriuos tokio patikrinimo procedūros galėjo būti inicijuojamos Inspekcijoje. Atitinkamai nebuvo nagrinėjami ir išvestiniai 2019 m. birželio 14 d. skundo Inspekcijai reikalavimai dėl R. M. įpareigojimo išregistruoti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viešojo registro ir nugriauti šį statinį, bei dėl kaltų asmenų įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą ir atkurti buvusią padėtį.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. skunde Inspekcijai nenurodė jokių aplinkybių, jog dėl ūkinio pastato ir gyvenamojo namo statybos teisėtumo būtų atliekamas tyrimas teisėsaugos institucijose. Taip pat pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. skunde Inspekcijai nebuvo nurodžiusi aplinkybių ar suformulavusi prašymo imtis atitinkamų veiksmų dėl galimai pažeisto viešojo intereso. Taip pat paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0477 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kurio užstatyta teritorija 0,0477 ha, yra suformuotas tokio dydžio, kuris būtinas žemės sklype esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir yra skirtas nuomai arba pardavimui žemės sklype esančių pastatų savininkams ar nuomininkams, pagal jiems nuosavybės teise priklausančią pastatų ir statinių dalį. Tai, jog dalis žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai dėl to, kad ne visi žemės sklype esančių pastatų (jų dalių) savininkai yra išsipirkę jiems pagal nuosavybės teise turimą pastatų ir statinių dalį priklausiančias žemės sklypo dalis, ginčo atveju negali būti laikoma viešuoju interesu.

9. Inspekcijos nuomone, Sprendimo dalis yra teisėta ir motyvuota, priimta nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimta kompetentingo subjekto, joje nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. A. P. prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir V. M. palaikė Inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos R. I. U. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją ir prašė: 1) imtis veiksmų, kad būtų visiškai įvykdytas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3044-894/2016 ir būtų išardyti be teisėto pagrindo pastatyto ir nugriauto priestato pamatai, sienų likučiai ir sutvarkyta statybvietė; 2) atlikti R. M. priklausančio, 2002 metais be statybą leidžiančio dokumento pastatyto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be statybą leidžiančio dokumento įrengtos gyvenamosios patalpos, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti R. M. išregistruoti jį iš viešo registro ir nugriauti šį statinį; 3) atlikti be statybą leidžiančio dokumento 2006 m. birželio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriuo padidintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindu atliktas savavališkas gyvenamojo namo 4 buto atsidalinimas be jokio statybą leidžiančio dokumento, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti kaltus asmenis nugriauti neteisėtai pastatytą priestatą ir atkurti buvusią padėtį. Inspekcija Sprendimu pareiškėjai atsakė, jog 2019 m. birželio 14 d. skundo 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų Inspekcija nenagrinės, kadangi minimų pastatų statybos darbai įvykdyti daugiau kaip prieš 10 metų.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintais įstatymo viršenybės ir objektyvumo principais, 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas, įvertinęs Sprendimą, pripažino, kad iš esmės jis yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Teismas nurodė, jog Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Priežiūros įstatymu, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. D1-190 redakcija), Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. D1-190 redakcija) patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – ir Inspekcijos taisyklės).

16. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atitinkamai Inspekcijos taisyklių 46.9.6 punktas numato, kad prašymai ir skundai dėl statybos teisėtumo Inspekcijoje nenagrinėjami, jeigu iki skundo padavimo dienos yra suėjęs jo padavimo terminas, t. y. jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

17. Teismas, remdamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad administracinės procedūros apimtį ir atitinkamai priimamo administracinio sprendimo pagrindus lemia pareiškėjo prašyme ar skunde išdėstytos faktinės aplinkybės, t. y. prašymo ar skundo faktinis pagrindas, ir prašymo ar skundo dalykas – prašymai. 2019 m. birželio 14 d. skunde Inspekcijai pareiškėja yra nurodžiusi, jog prašo atlikti statybos teisėtumo patikrinimą dėl R. M. priklausančio, 2002 metais pastatyto ūkinio pastato ir dėl 2006 m. birželio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu padidinto gyvenamojo namo. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad gyvenamojo namo rekonstravimas ir ūkio pastato statyba (duomenys neskelbtini) atlikti 2002–2005 metais. Teismas vertino, kad tiek pareiškėjos nurodyti, tiek viešajame nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys patvirtino, jog statybos darbai, dėl kurių 2019 m. birželio 14 d. skunde Inspekcijos prašoma atlikti statybos teisėtumo patikrinimą, yra atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog Inspekcija, laikydamasi specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių atitinkamų administracinių sprendimų priėmimą Inspekcijoje, pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundo Inspekcijai 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų, kadangi jau buvo pasibaigę teisės aktais nustatyti terminai, per kuriuos tokio patikrinimo procedūros galėjo būti inicijuojamos Inspekcijoje. Atitinkamai dėl praleisto termino nenagrinėjant pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundo Inspekcijai 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų, pagrįstai nebuvo nagrinėjami ir išvestiniai pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundo Inspekcijai reikalavimai dėl R. M. įpareigojimo išregistruoti ūkinį pastatą iš viešojo registro ir nugriauti šį statinį, bei dėl kaltų asmenų įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir atkurti buvusią padėtį.

19. Teismas pareiškėjos skundo argumentus, jog Sprendimo skundžiama dalis yra nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ar teisės aktų normomis, atmetė.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl ūkinio pastato ir gyvenamojo namo statybos teisėtumo būtų atliekamas tyrimas teisėsaugos institucijose, kaip ir nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima pripažinti viešojo intereso buvimą (pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. skunde Inspekcijai nebuvo nurodžiusi aplinkybių ar suformulavusi prašymo imtis atitinkamų veiksmų dėl galimai pažeisto viešojo intereso). Žemės sklypas yra suformuotas tokio dydžio, kuris būtinas žemės sklype esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir yra skirtas nuomai arba pardavimui žemės sklype esančių pastatų savininkams ar nuomininkams, pagal jiems nuosavybės teise priklausančią pastatų ir statinių dalį. Tai, jog dalis žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai dėl to, kad ne visi žemės sklype esančių pastatų (jų dalių) savininkai yra išsipirkę jiems pagal nuosavybės teise turimą pastatų ir statinių dalį priklausiančias žemės sklypo dalis, ginčo atveju negali būti laikoma viešuoju interesu. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Inspekcija turėjo ginti viešąjį interesą.

21. Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad dar 2011 m. liepos 7 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl statybos (duomenys neskelbtini), teisėtumo (dėl ko Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje dar 2011 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas sprendimas nurodant jo apskundimo tvarką), niekaip nepaneigia tų faktinių aplinkybių, kad Inspekcijoje gavus pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundą nuo skundžiamų statybos darbų buvo praėjęs daugiau nei 10 metų terminas.

22. Teismas nurodė, jog iš Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas, juo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjos keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, dėl ko jį naikinti ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra jokio pagrindo.

III. 23. Pareiškėja R. I. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindo), pažodžiui perrašė atsakovo atsiliepimo motyvus;

24.2. Teismas visiškai nevertino skundžiamo akto teisėtumo imperatyvių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normų, susijusių su statybą leidžiančio dokumento (kai jis yra privalomas) turėjimu, kontekste, visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos skunde cituotos teismų praktikos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pagal Statybos įstatymą viena iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – tai statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) turėjimas. Jeigu yra surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, tai paaiškėjus aplinkybėms, jog nėra pagrindinių teisės būti statytoju sąlygų arba bent vienos iš jų, surašyti dokumentai paprastai turi būti paneigti;

24.3. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, jog byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro išraše matyti, kad be teisėto pagrindo viešame registre įregistruoti du statiniai – R. M. priklausantis, 2002 metais be statybą leidžiančio dokumento pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos, ir be statybą leidžiančio dokumento 2006 m. birželio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu padidintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atliktas savavališkas gyvenamojo namo 4 buto atsidalinimas be jokio statybą leidžiančio dokumento, negali suponuoti teisėtumo pagal Statybos įstatymo normas;

24.4. Teismas nenurodė, kokiems konkrečiai byloje esantiems ir ištirtiems įrodymams neprieštarauja skundžiamas aktas. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iš viso nepateikė byloje esančių dokumentų teisinio vertinimo Statybos įstatymo normų kontekste;

24.5. Priežiūros įstatymo norma, nustatanti 10 metų kreipimosi terminą nuo skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 14 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas. Tokio anksčiau nenustatyto termino skaičiavimas nesuderinamas su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais, kadangi šis terminas pasibaigė jau jo nustatymo metu. Tai lėmė situaciją, kai Inspekcija apskritai neturi galimybės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai prieštaraujančių Statybos įstatymui ir sukeliančių esminius viešojo intereso pažeidimus statybą pateisinančių bei įteisinančių dokumentų peržiūrėjimo. 2011 metais šis terminas nebuvo nustatytas ir Inspekcija turėjo teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjai toks termino nustatymas reiškia, kad ji nebetenka teisės į veiksmingą jos nuosavybės teisės teisinės gynybos priemonę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), nepaisant to, kad ji nuo pat 2004 metų teisinėmis priemonėmis gynė pažeidžiamas savo teises. Pareiškėjos skundo teiginiai liko nenagrinėti, nepaisant gero administravimo principo;

24.6. Teismas netinkamai interpretavo, kad atvejai, kai bet kuris asmuo, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas), gali valstybinėje žemėje gali statyti ir įteisinti statinius, jais darydamas žalą žemės sklype esančio statinio bendraturčiams, nėra viešasis interesas;

24.7. Atsakovas 2011 metais netenkino pareiškėjos prašymo, nors jau tada žinojo, kad nebuvo pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių namo bendraturčiams būti statytojais ir neturint statybą leidžiančio dokumento statyti ūkinį pastatą, priestatą, vykdyti patalpų atidalijimą ir rekonstrukciją neturint pareiškėjos sutikimo;

24.8. Galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos į bylą neįtraukto asmens – V. M., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. tapusiu gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, teisėms ir pareigoms.

25. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas akcentuoja, kad bylos teisingam išsprendimui aktualios tik konkrečiam ginčo dalykui aktualios teisės normos, t. y. reglamentuojančios skundų nagrinėjimą ir skundų nenagrinėjimo atvejus Inspekcijoje. Inspekcijos nuomone, teismas sprendime tinkamai taikė ir aiškino bylos dalykui aktualias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos nurodytos statybos, atliktos anksčiau kaip prieš 10 metų, teisėtumas nebuvo bei negalėjo būti vertinamas Inspekcijoje, atitinkamai, ir teisme, kadangi tai nebuvo ginčo dalyku. Su ginčo dalyku taip pat nesusiję ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog dar 2011 m. liepos 7 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją. Dėl nurodyto kreipimosi Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje dar 2011 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas sprendimas, nurodant jo apskundimo tvarką, kuris teismine tvarka nebuvo ginčijamas. Inspekcijos nuomone, vien tas faktas, kad V. M. bylos nagrinėjimo metu tapo dalies žemės sklypo ir dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, nereiškia, kad teismo sprendimas galėtų turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi gindama savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pridėti prie bylos pateiktą dokumentą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Tretieji suinteresuoti asmenys, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo nepagrindė aplinkybėmis, dėl kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tretieji suinteresuoti asmenys nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

V. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno departamento 2019 m. liepos 15 d. rašto Nr. (15.2)-2D-9376 „Dėl skundo“ dalies, kuria Inspekcija nusprendė nenagrinėti pareiškėjos R. I. U. 2019 m. birželio 14 d. skunde minimų pastatų statybos darbų teisėtumo, kadangi jų statybos darbai įvykdyti daugiau kaip prieš 10 metų, pagrįstumo bei teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių teiktus argumentus dėl ginčo esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Inspekcija, laikydamasi specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių atitinkamų administracinių sprendimų priėmimą Inspekcijoje, pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundo Inspekcijai 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų, kadangi jau buvo pasibaigę teisės aktais nustatyti terminai, per kuriuos tokio patikrinimo procedūros galėjo būti inicijuojamos Inspekcijoje.

33. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, nepateikė byloje esančių dokumentų teisinio vertinimo Statybos įstatymo normų kontekste, neatsižvelgė į tai, kad Priežiūros įstatymo norma, nustatanti 10 metų kreipimosi terminą nuo skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 14 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. prašo pridėti prie bylos dokumentą, kurį gavo visi (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkai.

36. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas naujus duomenis, nepagrindė, kokias bylai dėl Sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. pareiškimas dėl ketinimo parduoti jai nuosavybės teise priklausančią dalį gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šių naujai pateiktų duomenų.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją ir prašė: 1) imtis veiksmų, kad būtų visiškai įvykdytas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3044-894/2016 ir būtų išardyti be teisėto pagrindo pastatyto ir nugriauto priestato pamatai, sienų likučiai ir sutvarkyta statybvietė; 2) atlikti R. M. priklausančio, 2002 metais be statybą leidžiančio dokumento pastatyto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be statybą leidžiančio dokumento įrengtos gyvenamosios patalpos, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti R. M. išregistruoti jį iš viešo registro ir nugriauti šį statinį; 3) atlikti be statybą leidžiančio dokumento 2006 m. birželio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriuo padidintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindu atliktas savavališkas gyvenamojo namo 4 buto atsidalinimas be jokio statybą leidžiančio dokumento, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti kaltus asmenis nugriauti neteisėtai pastatytą priestatą ir atkurti buvusią padėtį.

39. Atsakovas Inspekcija Sprendimu (el. b. l. 10) pareiškėjai atsakė, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas yra įvykdytas, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstravimas ir ūkio pastato statyba (duomenys neskelbtini) atlikti 2002 metais, todėl vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, Inspekcijos taisyklių 46.9.6 punktu, pareiškėjos skunde minimų pastatų statybos darbų teisėtumas nebus nagrinėjamas, nes darbai įvykdyti daugiau kaip prieš 10 metų.

40. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2577 redakcija) įtvirtinta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros įstatymo norma, nustatanti 10 metų kreipimosi terminą nuo skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 14 d. Taigi priimant byloje ginčijamą Inspekcijos Sprendimą, aptariama Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma jau galiojo ir atsakovas galėjo ja vadovautis.

41. Inspekcijos taisyklių 46.9.6 punktas nustato, kad prašymai ir skundai dėl statybos teisėtumo Inspekcijoje nenagrinėjami, jeigu iki skundo padavimo dienos yra suėjęs jo padavimo terminas, t. y. jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundo turinį, skundžiamą Inspekcijos Sprendimą, pareiškėjos skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytą poziciją, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais skundo reikalavimais ir teisingai sprendė, jog Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundo Inspekcijai 2 (atlikti R. M. priklausančio, 2002 metais be statybą leidžiančio dokumento pastatyto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be statybą leidžiančio dokumento įrengtos gyvenamosios patalpos, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti R. M. išregistruoti iš viešo registro ir nugriauti šį statinį) ir 3 (atlikti be statybą leidžiančio dokumento 2006 m. birželio 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriuo padidintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindu atliktas savavališkas gyvenamojo namo 4 buto atsidalinimas be jokio statybą leidžiančio dokumento, teisėtumo patikrinimą, o nustačius teisės aktų pažeidimus – įpareigoti kaltus asmenis nugriauti neteisėtai pastatytą priestatą ir atkurti buvusią padėtį) reikalavimų, kadangi jau buvo pasibaigę teisės aktais nustatyti terminai, per kuriuos Inspekcijoje galėjo būti inicijuojamos tokio patikrinimo procedūros.

43. Tokio byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog Priežiūros įstatyme 10 metų termino nustatymas reiškia, kad ji nebetenka teisės į veiksmingą jos nuosavybės teisės teisinės gynybos priemonę, garantuojamą Konvencijos, nes įstatymų leidėjas numatė išimtis, kurioms esant skundai ir pranešimai dėl statybos teisėtumo turi būti nagrinėjami, net jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų – kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju nenustačius tokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų konstatuoti išimtinį atvejį, Inspekcija turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d, skundo 2 bei 3 reikalavimus.

44. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su statybą leidžiančiu dokumentu, Sprendimo ir byloje esančių dokumentų atitikties Statybos įstatymo normoms neįvertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria Inspekcija nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skunde minimų pastatų statybos darbų teisėtumo. Kaip jau minėta, kad Inspekcija, nustačiusi, kad yra suėję Priežiūros įstatyme nustatyti terminai, pagrįstai pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skunde minimų pastatų statybos darbų teisėtumo nenagrinėjo ir nevertino su tuo susijusių faktinių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo, konstatavo, kad Inspekcijos Sprendime išsamiai išdėstyti argumentai, dėl ko Inspekcija nenagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. skundo 2 ir 3 reikalavimų, nurodytos nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Su ginčo dalyku taip pat nesusiję ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog dar 2011 m. liepos 7 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją. Byloje nustatyta, jog dėl nurodyto pareiškėjos kreipimosi Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje dar 2011 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas sprendimas, nurodant jo apskundimo tvarką, kuris teismine tvarka nebuvo ginčijamas.

45. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindo), pažodžiui perrašė atsakovo atsiliepimo motyvus, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjos, tiek atsakovo išsakytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą, o sutikdamas su atsakovo pozicija, pažodžiui neperrašė procesinio dokumento teksto.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos į bylą neįtraukto asmens – V. M., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. tapusiu gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kurį priimant pareiškėjos nurodytas asmuo nedalyvavo, materialinio suinteresuotumo neturėjo, taigi nėra jokio pagrindo jį įtraukti į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 2 d.).

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. I. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė