2019-10-16 Nr. AB-19951-3-61-3-00633-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2108-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00633-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2R-45(4R-1) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. rugsėjo 29 d. pranešimo (toliau – ir Pranešimas) panaikinimo; 3) priimti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 29 d. pranešimo panaikinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad turėdamas įregistruotą ūkininko ūkį ir atitikdamas paramos gavėjo statusą, 2015 m. birželio 30 d. Agentūrai pateikė paraišką (Nr. 17VM-KE-15-1-05947-PR001) 400 000,00 Eur dydžio paramai investicijoms į žemės ūkio veiklą (toliau – ir Paraiška). Atlikus Paraiškos vertinimą, ji buvo įvertinta 55 atitikties balų suma. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d gavo Agentūros Pranešimą, kuriuo informuotas, kad Paraiška, įvertinta 55 balų suma, toliau nebus vertinama ir parama pagal Paraišką skiriama nebus, nes 2015 m. paraiškoms skyrus 150 mln. Eur sumą, šių lėšų pakaks tik sugrupuotų, 62–100 balų suma įvertintų paraiškų finansavimui, o žemesnių įvertinimo grupių paraiškos (57–61 balų ir 55 balų vertinamos ir finansuojamos nebebus). Lėšų trūkumo paraiškų finansavimui konstatavimas lėmė Agentūros sprendimą Paraišką atmesti.

3. Pareiškėjas 2017 m. rudenį konsultacijų dėl įgyvendinamų kaimo paramos programų kreipėsi į viešąją įstaigą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą, kur sužinojo, kad nepaisant to, jog pareiškėjas Pranešime buvo informuotas apie tai, kad paraiškos, surinkusios mažiau kaip 62 balus, vertinamos ir finansuojamos nebus, yra tęsiamas paraiškų, pateiktų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vertinimas ir sutarčių pasirašymas.

Pareiškėjui ėmus aiškinis nurodytą informaciją, tapo žinoma apie Agentūros pasirašytas paramos sutartis su paraiškas, įvertintas 57 balų suma, pateikusiais pareiškėjais (pavyzdžiui, paraiška Nr. 17VM-KT-15-1- 03970-PR001 (P. B.), skirta 96 792,00 Eur parama; paraiška Nr. 17VM-KT-15-1-04966-PR001 (J. Š.), skirta 399 998,00 Eur parama; paraiška Nr. 17VM-KT-15-1-05543-PR001 (K. R.) skirta 399 848,00 Eur parama; paraiška Nr. 17VM-KT-15-1-05814-PR001 (J. S.) skirta 149 170,00 Eur parama), t. y. 2017 m. pabaigoje pareiškėjui tapo žinoma, kad paraiškų, pateiktų 2015 m., vertinimas ir sutarčių su jas pateikusiais asmenimis pasirašymas yra tęsiamas.

Atsižvelgdamas į nurodytą, taip pat įvertindamas tai, kad didžioji dalis 55 balų verčių paraiškų teikėjų negavę paramos, 2015 m.–2016 m. pateikė paraiškas pagal kitas paramos ir veiklos sritis ir dėl to prarado teisę pasinaudoti priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ lėšomis, ėmė aktyviai aiškintis Agentūros poziciją dėl 2015 m. pateiktų 55 balų suma įvertintų paraiškų tolimesnio vertinimo. Agentūra 2017 m. spalio 25 d. elektroniniame laiške suteikė informaciją pareiškėjui apie tai, kad galiausiai buvo atliktas paraiškų, surinkusių 57 balus, vertinimas ir su paraiškas pateikusiais asmenimis buvo pasirašytos paramos sutartys, po to liko nepanaudota 17,94 mln.

Eur programos priemonės finansavimo suma, tačiau pažymint, kad visų 2015 m. pateiktų 55 balų suma įvertintų paraiškų bendra vertė sudaro 24,4 mln. Eur, esant 6,46 mln. Eur lėšų trūkumai 55 balų sumos paraiškos vertinamos nebebus. Iš nurodyto atsakymo pareiškėjui tapo žinoma, kad Agentūra, konstatuodama bendrą pateiktų 55 balų suma įvertintų paraiškų sumą (24,4 mln. Eur) nebevertino to, kad didžioji dauguma paraiškas pateikusių asmenų, šias atmetus dėl lėšų trūkumo, dar 2015 m.–2016 m. pateikė paraiškas pagal kitas priemones ir veiklos sritis ir finansavimą gavo, taip prarasdami teisę į paramą pagal administruojamą priemonę ir veiklos sritį ir kad realią 55 balų suma įvertintų paraiškų sumą sudaro suma, net mažesnė negu likusi nepanaudota 17,94 mln.

Eur programos priemonės finansavimo suma, t. y. suma, pakankama visų likusių 55 balų suma įvertintų paraiškų finansavimui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nurodytos priežasties pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 8 d. skundu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas atlikti tolimesnį paraiškų vertinimą, tačiau standartiniame, biurokratiniame, atsirašinėjimo forma pateiktame 2017 m. gruodžio 8 d. pranešime pareiškėjo skundas buvo atmestas. Įvertindamas tai, kad tik nurodytu momentu tapo žinoma apie žinomai neteisingas, melagingas Pranešime nurodytas aplinkybes ir Paraiškos atmetimo pagrindą, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Komisiją, o pastarosios nurodymu patikslinęs pateiktą skundą, paprašė atnaujinti terminą skundui dėl Pranešimo pateikti ir Pranešimą panaikinti paduoti, tačiau Komisija Sprendime pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) atsisakė priimti. Sprendimo pagrindu buvo nurodyta tai, kad skundas Komisijai buvo teikiamas suėjus 2 metų ir 2 mėnesių terminui nuo skundžiamo teisės akto apskundimo termino pasibaigimo dienos (2015 m. spalio 29 d.). Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, buvusių kliūtimi skundui dėl Pranešimo pateikti, todėl pareiškėjo žinojimas priežasčių, dėl kurių Paraiška buvo atmesta, ir nesiėmimas veiksmų sprendimui apskųsti, atima iš pareiškėjo teisę pasinaudoti Pranešimo apskundimo teise. Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentais, kadangi Sprendime nurodytus kaip objektyvių kriterijų neatitinkančius termino atnaujinimo pagrindus pagrįstai galima vertinti kaip sudarančius pagrindą praleistą įstatyme nustatytą terminą atnaujinti, nes Pranešimo apskundimo pagrindas atsirado (ne tapo pareiškėjui žinomas) tik 2017 m., o apie jų atsiradimą pareiškėjui tapo žinoma tik 2017 m. spalio mėnesį.

5. Pareiškėjo nuomone, 2 m. ir 2 mėn. praleistas teisės akto apskundimo terminas nėra kliūtis praleistam įstatyme nustatytam terminui atnaujinti, jeigu yra priežastys, pripažintinos svarbiomis, lėmusios pareiškėjo valią veikti vienu ar kitu būdu (neskųsti administracinio teisės akto). Pareiškėjo vertinimu, tokios priežastys nagrinėjamu atveju yra akivaizdžios. Agentūros, viešojo administravimo subjekto, turinčio valstybės įgalinimus ir atitinkamai, kurio nurodytos aplinkybės ir konstatuoti faktai yra laikomi objektyviais ir teisingais bei turinčiais oficialaus (prima facie) įrodymo galią, pateikta informacija suponavo pareiškėjo suvokimą, kad programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos paraiškos, įvertintos mažesne negu 62 balų suma, nebebus vertinamos ir yra atmestos trūkstant lėšų, nes Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių normose buvus įtvirtintai pareigai paskirstyti visą skirtą paramos lėšų suma tarp vertinamų paraiškų, mažesnio įvertinimo balo paraiškos nebegalėjo būti vertinamos tik tuo atveju, jeigu lėšų nebepakako visoms, remiamomis pripažintoms aukštesnio įvertinimo balo paraiškoms. Agentūros Pranešimas reiškė, kad programos priemonei skirtų lėšų nepakako visoms 62–100 balų suma įvertintoms paraiškoms. Kaip pareiškėjui tapo žinoma, šie Pranešimo teiginiai ir konstatavimai buvo žinomai melagingi ir būtent jie lėmė pareiškėjo apsisprendimą priimto sprendimo neskųsti. Akivaizdu, kad lėšų trūkstant 62–100 balų suma įvertintų paraiškų finansavimui, nebuvo jokio pagrindo tikėtis mažesne balų suma įvertintų paraiškų finansavimo, t. y. skundo dėl Pranešimo pareiškėjas nepateikė dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.

6. Kaip pareiškėjui tapo žinoma tik 2017 m. spalio mėn., priešingai, negu buvo konstatuota Pranešime, lėšų pakako ne tik visų 62–100 balų suma įvertintų paraiškų, tačiau ir visų 57–61 balų suma įvertintų paraiškų finansavimui ir dar 17,94 mln. Eur lėšų suma liko paraiškų, įvertintų 55 balų suma, finansavimui. Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių normose buvus įtvirtintai administruojančios institucijos pareigai paskirstyti visa paramos lėšų suma paraiškoms, įvertintoms didesne negu nustatyta minimali balu suma (35 balai), pastarųjų aplinkybių sužinojimas lėmė Agentūros sprendimo, įforminto Pranešime, pagrindų sužinojimą ir ginčijimą, o įvertinant tai, kad šio sprendimo ginčijimo terminai yra pasibaigę, sužinojimas pagrindų yra pagrindu praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimui. Pareiškėjas teigė, kad sužinojęs nurodytas aplinkybes, ėmė veikti aktyviai, siekė išsiaiškinti Agentūros galimybes ir ketinimus 2015 m. paraiškų, įvertintų 55 balų suma, atžvilgiu, o negavęs konkretaus atsakymo, Agentūros veiksmus ir sprendimus apskundė. Pareiškėjas savo aktyviu veikimu, iniciatyva, siekdamas išsiaiškinti tikrąsias paraiškų vertinimo (nevertinimo) aplinkybes ir priežastis, eliminavo pagrindus aukštesnės instancijos teismų nurodytus vertinti kaip paneigiančius teisę praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimą (asmens nepagrįstas delsimas, neveiklumas ir pan.), o prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė per protingą, susiklosčiusiomis sumaišties, nežinojimo ir informacijos neatskleidimo aplinkybėmis, terminą, todėl terminas turi būti atnaujintas.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Komisijai padavė skundą „Dėl Agentūros atsakymo dėl skundo“. Komisijos pirmininkas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2R-45 (4R-1) atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti skundą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių skundo padavimo terminui atnaujinti bei nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir jas gynė ne teisės aktuose nustatyta tvarka.

9. Komisija Sprendime pagrįstai konstatavo faktą, kad pareiškėjas per nustatytą įstatyme terminą neapskundė gauto Pranešimo. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai tik 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 m. ir 2 mėn. nuo Pranešimo apskundimo termino pabaigos. Šio fakto neginčija ir pareiškėjas. Komisija, vertindama pareiškėjo nurodytas apskundimo praleidimo priežastis, susijusias su tuo, kad jis neva buvo suklaidintas Agentūros dėl jo pateiktos 2015 m. paraiškos paramai gauti atmetimo priežasties – paramos lėšų trūkumo, nurodė, kaip pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios ir objektyvios, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančios. Komisija Sprendime kritiškai įvertino pareiškėjo veiksmus, susijusius su pareiškėjo bandymais 2015 m.–2017 m. išsiaiškinti Agentūros galimybę iš naujo administruoti 2015 m. skirtas ir iš dalies nepanaudotos paramos lėšas, įtraukiant į naują paraiškų vertinimą Paraišką, o taip pat pareiškėjo veiksmus dėl 2017 m. lapkričio 18 d. skundo NMA pateikimo. Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl savo teises įgyvendino aplaidžiai, o galbūt pažeistas teises gynė ne teisės aktuose nustatyta tvarka. Komisija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių skundo padavimo termino atnaujinimui, taigi, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo skundas atmestinas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo G. L. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2000 m. rugpjūčio 7 d. išduotas ūkininko ūkio pažymėjimas ŪP Nr. 0011662, ūkio įregistravimo data – 1999 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Nr. 17VM-KE-15-1-05947-PR001, kuri buvo įvertinta 55 balais. Agentūra 2015 m. rugsėjo 29 d. pranešime Nr. KT-144 „Dėl paramos paraiškos atmetimo“ pareiškėjui nurodė, kad Paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Priemonė), pateikta Agentūrai 2015 m. birželio 30 d. (reg. Nr. 17VM-KE-15-1-05947-PR001), atmetama dėl lėšų trūkumo, nes, atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 55 balais. Toliau Paraiška nebus vertinama, parama pagal Paraišką nebus skiriama. 2015 m. gegužės 4 d.–birželio 30 d. kvietimo paraiškų bendra prašoma paramos suma sudarė 239 242 860 Eur ir viršijo 2015 m. skirtų lėšų sumą. Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3D-841 paskirstymo sąrašo 5.1 eilutėje nustatyta, kad Priemonei 2015 m. maksimali lėšų suma yra 150 000 000 Eur.

12. Pareiškėjas dėl pramos skyrimo pagal Paraišką su Agentūra bendravo el. laiškais 2017 m. spalio 18 d.–lapkričio 2 d., Agentūra iš esmės nurodė, kad išsami informacija pareiškėjui pateikta Pranešime. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė skundą Agentūrai dėl Paraiškos vertinimo, kuriame prašė pateikti išsamų atsakymą, kodėl neatliekamas papildomas 55 balais įvertintų paraiškų vertinimas, reitinguojant pareiškėjus, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 43 punkte. Agentūra 2017 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. BR6-12984 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir 2017 m sprendimas) pareiškėjui nurodė, kad dėl Paraiškos 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas sprendimas Nr. KT-1440 „Dėl paramos paraiškos atmetimo“ (kuris pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku), kuriame buvo nurodyta, jog Paraiškai nebus skiriama parama, paraiška atmetama dėl lėšų trūkumo, išsamiai paaiškinant, kokia tvarka buvo vertinama Paraiška ir kokiais teisiniais aktais vadovaujantis buvo priimtas toks sprendimas. Šiame sprendime taip pat buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas ja nesinaudojo ir Pranešimo neskundė, todėl Pranešimas yra galiojantis. Dėl tų pačių priežasčių dėl visų pareiškėjų 2015 m. pateiktų paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, surinkusių 55 projektų atrankos kriterijų balus, buvo priimti atitinkami sprendimai, ir dėl tos pačios priežasties minėtos paraiškos toliau nėra vertinamos.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. su skundu, kurį patikslino 2018 m. sausio 11 d., kreipėsi į Komisiją, prašydamas atnaujinti terminą skundui Komisijai paduoti ir panaikinti Pranešimą. Komisijos pirmininkas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2R-45(4R-1) netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

14. Teismas nurodė, kad tiek Komisijai, tiek teismui pareiškėjas aiškino, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. gavęs skundžiamą sprendimą patikėjo, kad Paraiška atmesta dėl lėšų trūkumo, nurodė, kad Pranešimas (skundžiamas sprendimas) ir yra svarbi skundo padavimo termino praleidimo priežastis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam vėliau tapo žinoma, jog Pranešimo teiginiai ir konstatavimai apie lėšų trūkumą buvo žinomai melagingi ir būtent jie lėmė pareiškėjo apsisprendimą priimto sprendimo neskųsti. Taigi objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi pareiškėjas laiko skundžiamo sprendimo turinį, kuris, pareiškėjo teigimu, yra klaidinantis. Teismas pažymėjo, kad Komisija sprendime konstatavo, jog teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pavyzdžiui, sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios, t. y. objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios, skundo padavimo termino praleidimo priežastys. Teismas sutiko su Komisijos sprendime pateiktu vertinimu. Pažymėjo, kad Agentūros sprendimas ir jį priėmusi institucija, jos teiginiai, negali būti laikomi objektyviomis aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bet kurio skundžiamo sprendimo ginčijami teiginiai po ilgo laiko galėtų būti vertinami kaip sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti – tokia ydinga teismų praktika negali būti formuojama.

15. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2R-45(4R-1) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 29 d. pranešimo panaikinimo, paduoti ir priimti skundą.

III. 16. Pareiškėjas G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad nesutinka su teismo ir Komisijos sprendimų motyvais. Pareiškėjo vertinimu, priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas tik konstatavo pareiškėjo pareikšto skundo nepagrįstumą, tačiau dėl tokio skundo nepagrįstumo priežasčių ir pagrindų visiškai nepasisakė, savo argumentų visiškai nepagrindė. Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto skundo motyvų ir žinomai klaidinančio, melagingo valstybės institucijos (pranešimo) sprendimo turinio, lemiančio asmens veikimą vienu ar kitu būdu, kaip pagrindo atnaujinti terminą skundui pateikti, šių aplinkybių neatitikimo tikrovei pripažinimo atveju. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai ir skunde pateikiamas objektyvios priežasties terminui atnaujinti vertinimas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

18. Nurodo, kad sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo konstatavimu to, kad pareiškėjo nurodomu praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pagrindu teismo praktikos formavimas yra neleistinas, negalimas. Tačiau šios išvados pirmosios instancijos nepaaiškino ir nepagrindė nei teisiniais teoriniais pagrindais, nei galiojančiomis teisės normomis. Teismo rėmimasis bendro pobūdžio suformuluotomis teisės normų aiškinimo taisyklėmis neatsakė į pareiškėjo iškeltą klausimą dėl paaiškėjusio melagingo administracinio akto turinio, lėmusio jo veikimo būdą administracinio akto gavimo momentu ir įstatymo nustatyto administracinio akto apskundimo termino laikotarpiu, įtakos pareiškėjo teisei skųsti priimtą administracinį aktą, tapus žinomam melagingam administracinio akto turinio pobūdžiui. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kokių priežasčių nuo pareiškėjo valios nepriklausančio administracinio akto turinio (žinomai melagingo) suformulavimas nelaikytinas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, buvusia priežastimi įstatymo nustatyto apskundimo termino praleidimui.

19. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neatitinkančiu imperatyvių ABTĮ 86 ir 87 straipsnių normų reikalavimų ir dėl to nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir neargumentavo dėl pareiškėjo nurodytos teisinės situacijos teisinio įvertinimo. Dėl to išnagrinėtoje byloje liko neatsakyta į klausimą, kodėl administraciniame akte nurodytos žinomai melagingos, pasyvų pareiškėjo elgesį nulėmusios, aplinkybės, paaiškėjus jų melagingam pobūdžiui, nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, kurių svarba ir išaiškinimo detalės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreiptis dėl pažeidžiamos teisės gynimo. Pareiškėjas nepraleido nustatyto naikinamojo termino (10 metų), kuriam suėjus, praleisto termino atnaujinimas nebegalimas. Pareiškėjas įrodė ir pagrindė, kad tapus žinomam melagingam 2015 m. rugsėjo 29 d. Agentūros sprendimo (pranešimo) pobūdžiui, jis ėmėsi aktyvių veiksmų tikrajam Agentūros elgesiui išaiškinti ir tolimesniam pateiktų paraiškų vertinimui siekti, tai patvirtina pareiškėją buvus apdairiu, rūpestingu, t. y., subjektu, kurio pažeidžiamų teisių gynimo neturi būti atsisakoma.

20. Pareiškėjas nurodo, kad sprendime nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl Agentūra, kaip viešojo administravimo subjekto, turinčio valstybės įgalinimus ir atitinkamai, kurio nurodytos aplinkybės ir konstatuoti faktai yra laikomi objektyviais ir teisingais bei turinčiais oficialaus įrodymo galią, pateikta žinomai neteisinga informacija, suponavusi jo suvokimą to, kad programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos paraiškos, įvertintos mažesne nei 62 balų suma nebebus vertinamos ir yra atmestos trūkstant lėšų (nes Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių normose yra įtvirtinta pareiga paskirstyti visa skirta paramos lėšų suma tarp vertinamų paraiškų, mažesnio įvertinimo balo paraiškas vertinant tik tuo atveju, jei lėšų nebepakako visoms, remiamomis pripažintoms aukštesnio įvertinimo balo paraiškoms), nelaikytina objektyvia, pareiškėjo (ne)veikimą nulėmusią priežastimi. Priešingai nei nurodyta sprendime, būtent teismo formuojamas nekvestionuojamas viešojo administravimo subjekto sprendimų argumentavimo būdas sukuria teisinio neapibrėžtumo situacijas, kai pažeistų teisių gynimas neleidžiamas net paaiškėjus tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymui sprendime faktui. Būtent tokio pobūdžio, koks yra nustatomas skundžiamame sprendime, teismų praktikos formavimas neatitinka teisinės visuomenės ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

21. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad tik 2017 metų spalio mėnesį tapo žinoma, kad, priešingai, nei buvo konstatuota 2015 m. rugsėjo 29 d. Agentūros pranešime, lėšų pakako ne tik visų 62-100 balų suma įvertintų paraiškų, tačiau ir visų 57-61 balų suma įvertintų paraiškų finansavimui ir dar 17,94 mln. Eur lėšų suma liko paraiškų, įvertintų 55 balų suma, finansavimui, vadovaujantis Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių normų reglamentavimu, nustatančiu administruojančios institucijos pareigą paskirstyti visą paramos lėšų suma paraiškoms, įvertintoms didesne nei nustatyta minimali balu suma (35 balai), sudarė pagrindą atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. Agentūros sprendimo panaikinimo pateikti.

22. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad Komisija bei teismas sprendimuose pagrįstai konstatavo faktą, jog pareiškėjas per nustatytą įstatyme terminą neapskundė gauto Agentūros Pranešimo. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai tik 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams ir 2 mėnesiams nuo Pranešimo apskundimo termino pabaigos. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Komisija ir teismas, vertindami pareiškėjo nurodytas apskundimo praleidimo priežastis, susijusias su tuo, kad jis neva buvo suklaidintas Agentūros dėl jo pateiktos 2015 paraiškos paramai gauti atmetimo priežasties – paramos lėšų trūkumo, nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios ir objektyvios, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančios. Komisija sprendime kritiškai įvertino pareiškėjo veiksmus, susijusius su jo bandymais 2015-2017 metų laikotarpyje išsiaiškinti Agentūros galimybę iš naujo administruoti 2015 metams skirtas ir iš dalies nepanaudotos paramos lėšas, įtraukiant į naują paraiškų vertinimą pareiškėjo 2015 metais pateiktą paraišką, o taip pat pareiškėjo veiksmus dėl 2017 m. lapkričio 18 d. skundo Agentūrai pateikimo. Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl savo teises įgyvendino aplaidžiai, o savo galbūt pažeistas teises gynė ne teisės aktų nustatyta tvarka, o teismas su tokiu Komisijos sprendimu sutiko.

24. Atsakovas pažymėjo, kad teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Be to, turi būti vertinama ar asmuo buvo pakankamai atidus ir sąžiningas pasinaudojant savo teisių gynimu. Šia prasme turi būti vertinami individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, kuris nustato, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

25. Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių skundo padavimo termino atnaujinimui. Agentūros nuomone, Komisijos bei teismo sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 2R-45(4R-1), kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo paduoti ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sprendė, kad Komisija pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino jo skunde nurodytų termino praleidimo priežasčių, neargumentavo padarytų išvadų. Pareiškėjo teigimu, jis nepraleido teisės aktuose nustatyto 10 metų naikinamojo termino, kuriam suėjus, praleistas terminas negali būti atnaujintas.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą, todėl pritardama sprendime nurodytiems motyvams jų nekartoja, tik juos papildo atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

32. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (9 str. 2 d.).

33. Pareiškėjas skunde Komisijai prašė panaikinti Agentūros 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kurį jis gavo 2015 m. rugsėjo 29 d., todėl skundą Komisijai galėjo pateikti iki 2015 m. spalio 29 d., tačiau skundą Komisijai išsiuntė 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Pareiškėjas teigia, kad Agentūros sprendimo per nustatytą terminą neapskundė, kadangi tikėjo, jog parama jam neskirta dėl lėšų trūkumo, kaip nurodyta Agentūros 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendime. Tačiau vėliau – 2017 m. - pradėjus domėtis paramos skirstymu, 2017 m. spalio mėn. kreipėsi į Agentūra, kurios atsakymai turėjo įtakos jo sprendimui kreiptis dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikinimo.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė ginti galbūt pažeistas savo teises nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, nagrinėjamu atveju, kreipimasis į Komisiją per įstatymo nustatytą terminą. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-184-415-2019 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl sprendimo paduoti praleidimo priežastis, teismų praktiką sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, pritaria Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusioms pareiškėjui kreiptis į Komisiją ar teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos pareiškėjo teisės.

37. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, šiuo atveju galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio būdus, kad skundą Komisijai ar teismui paduotų per teisės aktuose nustatytą terminą. Aplinkybė, kad pareiškėjas neskundė Agentūros sprendimo, nes tikėjo, jog parama neskirta dėl lėšų trūkumo, o vėliau, praėjus 2 metams nuo Agentūros sprendimo priėmimo pradėjo tuo abejoti, negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūros pranešime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis laikyti objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Aplinkybė, kad pareiškėjas praėjus 2 metams nuo Pranešimo gavimo pradėjo domėtis paramos skirstymu, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo skunde nurodytų termino praleidimo priežasčių, neargumentavo padarytų išvadų, priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, o padarytas išvadas šiuo klausimu tinkamai pagrindė, todėl pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su Agentūros Pranešimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi ginčo dalykas buvo Komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar Komisija pagrįstai neatnaujino termino Pranešimui apskųsti ir atsisakė skundą priimti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu taip pat nepagrįsti ir atmestini.

40. Kitos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad jis nepraleido 10 metų naikinamojo termino skundui paduoti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei nelaikytinos objektyviomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, todėl savaime nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė