2019-12-18 Nr. AB-24122-3-61-3-00902-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5062-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00902-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) padavė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – Ministras) 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-95 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės organizuoto konkurso Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti“ (toliau – Įsakymas) 1 punktą.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Administracijos direktorius 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 40-12/19 „Dėl pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarė Pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkurso (toliau – Konkursas) komisiją (toliau – Pretendentų konkurso komisija), paskirdamas į ją konkrečius asmenis. Tarp paskirtųjų į Pretendentų konkurso komisiją asmenų buvo ir Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė A. K., kartu paskirta ir Pretendentų komisijos pirmininke. Pretendentų konkurso komisijos posėdis įvyko 2019 m. sausio 17 d., tačiau 2019 m. sausio 21 d. du iš sudarytosios Pretendentų komisijos narių, abejodami Pretendentų konkurso komisijos sudarymo procedūros teisėtumu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) pateikė apeliacinius skundus „Dėl galimai neteisėtos Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti konkurso procedūros“. Šiems apeliaciniams skundams nagrinėti, vadovaujantis Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 (toliau – Aprašas), 42 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio 2019 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. P-30 „Dėl komisijos apeliaciniam skundui nagrinėti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – Tyrimo komisija), kuri nustatė, kad sudarant Pretendentų konkurso komisiją buvo pažeistos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatos, įtvirtinančios, jog viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas. Tyrimo komisija pažymėjo, kad Pretendentų konkurso komisijos narė ir pirmininkė A. K. yra ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė, tačiau ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narė, t. y. valstybės politikė. Tuo pagrindu Konkurso rezultatai panaikinti ginčijamu Ministro Įsakymu.

2.2. Priešingai nei išaiškino Tyrimo komisija, Savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko, statusas ir įgaliojimai yra išimtinai siejami būtent su teritorija savivaldybės, kurioje tarybos nario pareigas jis eina, todėl asmuo, einantis savivaldybės tarybos nario (valstybės politiko) pareigas Trakų savivaldybės taryboje, valstybės politiku gali būti laikomas tik šioje konkrečioje savivaldybėje. Priešingas aiškinimas visiškai prieštarautų tiek savivaldybės tarybos nario statuso ir įgaliojimų, tiek savivaldybių tarybų rinkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

2.3. Priimant ginčijamą Įsakymą buvo ignoruojami kiti teisės aktai, dėl to nepaisyta sisteminio teisės aiškinimo (taikymo) metodo, o vadovautasi vien tik lingvistine įstatymo formuluote. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą.

2.4. Priimant Įsakymą, nebuvo atsižvelgtą į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančios savivaldybės tarybos narių kandidatūros galimybę, rinkimo tvarką, įgaliojimų pradžią, pabaigą ir apimtį. Minėtos nuostatos patvirtina, kad konkrečios savivaldybės tarybos narys negali būti laikomas valstybės politiku kitoje savivaldybėje, kadangi valstybės politiko įgaliojimai savivaldybės tarybos nariui yra suteikiami tik vienos konkrečios savivaldybės teritorijoje. Tai patvirtina ir, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų konkrečios savivaldybės bendruomenės atstovų.

2.5. A. K., būdama išrinkta savivaldybės tarybos nare būtent Trakų rajono savivaldybėje, šias pareigas ir savo, kaip valstybės politiko, įgaliojimus turi teisę vykdyti tik Trakų rajono savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybėje, kurios veiklos teritorijoje veikia Baltupių progimnazija, minėta Trakų rajono savivaldybės tarybos narė, kaip valstybės politikė, neturi jokių įgaliojimų, todėl jos paskyrimas į Pretendentų konkurso komisiją, vertinant objektyviai, o ne formaliai, neprieštaravo nei Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies, nei Aprašo 18 punkto nuostatoms.

2.6. Nagrinėjamu atveju pernelyg formalus minėtų normų aiškinimas ir taikymas užkerta kelią Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti komisijos (toliau – ir Konkurso komisija) nariais būti paskirtiems švietimo srities profesionalams, turintiems reikiamos kompetencijos įvertinti pretendentų kvalifikaciją. A. K., būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, eina ir Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės pareigas, reikalaujančias iš asmens būti itin gerai susipažinus su Vilniaus mieste veikiančių šveitimo įstaigų specifika. Dėl to vertintina, kad šias pareigas einančio asmens indėlis, nulemtas jo profesinių žinių ir kompetencijos, Konkurso komisijos darbe yra itin reikšmingas ir reikalingas, siekiant atrinkti tinkamiausią kandidatą į Vilniaus miesto švietimo įstaigą.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko, statusas ir įgaliojimai yra išimtinai siejami būtent su teritorija savivaldybės, kurioje tarybos nario pareigas jis eina, todėl asmuo, einantis savivaldybės tarybos nario (valstybės politiko) pareigas Trakų savivaldybės taryboje, valstybės politiku gali būti laikomas tik šios konkrečioje savivaldybėje.

3.2. Aiškinant Aprašo 18 punkto ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies nuostatas nebuvo taikomas tik lingvistinis teisės normų aiškinimo metodas. Aiškinant Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos normos dėl asmenų, negalinčių būti Konkurso komisijos nariu, prasmę, buvo pasitelkti įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, įstatymų leidėjo ketinimų, teleologinis, loginis ir lyginamasis.

3.3. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas, šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas. Aiškinant lingvistiškai Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą normą, kad Konkurso komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nekyla abejonių, kad visi valstybės politikai, neatsižvelgiant į jų įgaliojimų ribas, negali būti minėtos komisijos nariais. Tokią normos esmę patvirtina ir tai, kad kitose teisės normose, kuriose tam tikras draudimas (apribojimas) siejamas su savivaldybės teritorija, vartojama kitokia lingvistinė konstrukcija (žr., pvz., Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 str. 1 d.).

3.4. Siekiant išsiaiškinti įstatymų leidėjo ketinimus ir taikomos normos tikslus, analizuotas aiškinamasis raštas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto“ (toliau – Aiškinamasis raštas). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo NR. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), numatytas draudimas valstybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus skirti Konkurso komisijos nariais.

Nurodyta, kad vienas iš Įstatymo projekto tikslų: užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, detalizuojant Konkurso komisijų sudėtį (Aiškinamojo rašto 1 dalis). Aiškinamojo rašto 3 dalyje analizuojant, kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai, Įstatymo projekto rengėjai pažymėjo, kad pagal galiojantį reguliavimą Konkurso komisijų nariais gali būti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Aiškinamojo rašto 4 dalyje, kurioje įvardijama, kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad Įstatymo projektu nustatoma Konkurso komisijos sudėtis, kurią sudaro 7 nariai. Tokios komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, taip pat savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai minėtos komisijos nariais negali būti.

Taigi įstatymo projekto rengėjų siekis užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, depolitizuoti Konkurso komisiją ir nustatyti aiškią jos sudėtį. Aiškinamajame rašte aiškiai įvardinta, kad pagal siūlomą reguliavimą savivaldybių tarybų nariai negalėtų būti Konkurso komisijos nariais. Įvertinus įstatymų leidėjo ketinimus ir taikomos normos tikslus, akivaizdu, kad Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta norma neturėtų būti aiškinama siaurinamai. Minėtos normos taikymas atitiks normos tikslą tik depolitizavus Konkurso komisiją visa normos tekste nustatyta apimtimi.

3.5. Remiantis argumentais apie politikų (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų) įgaliojimų ribas vertinamos situacijos kontekste, visi valstybės politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nedirbantys švietimo srityje, galėtų būti skiriami į Konkurso komisiją. Tačiau akivaizdu, kad toks aiškinimas, kaip ir pareiškėjo vertinimas, kad savivaldybės tarybos nariai turi politiko statusą tik konkrečioje savivaldybėje, kurios tarybos nariais jie yra, nagrinėjamu atveju neatitinka įstatymų leidėjo ketinimų priimant Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalį.

4. Pareiškėjas Administracija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

4.1. Sutinka, kad Konkurso komisijos procedūra ir atitinkamai konkursas švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti turėtų būti depolitizuotas. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija minėtam depolitizavimo tikslui visiškai neprieštaravo – Pretendentų konkurso komisijos sudarymo procedūra nebuvo politizuota. Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia valstybės tarnautojui ne darbo metu vykdyti politiko pareigas. Šiuo atveju į Pretendentų konkurso komisijos narius paskyrus valstybės tarnautoją, t. y. Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorę A. K., kuri ne darbo valstybės tarnyboje metu eina ir politikės pareigas Trakų rajono savivaldybės taryboje, būtent ir susiklostė situacija, jog į šią komisiją buvo paskirtas asmuo, kuris politiko pareigas eina ne darbo valstybės tarnyboje metu, be to, politiko pareigas eina ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad, vykdydama valstybės tarnautojo pareigas Administracijoje ir būtent kaip valstybės tarnautoja būdama paskirta į Pretendentų konkurso komisijos nares, A. K. nevykdo jokių Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigų, t. y. vykdo ne politinę veiklą, o valstybės tarnautojo funkcijas. Tai, kad atitinkamos savivaldybės tarybos narys politiku dirba tik konkrečioje teritorijoje, neabejotinai patvirtina, tiek tai, kad konkrečios savivaldybės nariu gali būti renkamas tik nuolatinis tos konkrečios savivaldybės gyventojas, tiek tai, kad konkrečios savivaldybės tarybos narys, deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje, netenka tarybos nario mandato toje savivaldybėje, kurioje buvo išrinktas (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 str. 2 p., 88 str. 1 d. 6 p.).

4.2. Atsakovas Konstitucinio Teismo praktiką dėl teisės aiškinimo metodų citavo selektyviai. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą – atskleisti atskirų įstatyme pavartotų sąvokų prasmę galima išsiaiškinus įstatymo paskirtį, jo reguliuojamų santykių pobūdį ir apimtį, reguliavimo ypatumus ir pan.; tai galima padaryti taikant įvairius įstatymo aiškinimo metodus, iš jų – sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis to teisės akto normomis. Galimos situacijos, kai taikant įvairius teisės aiškinimo metodus, iš jų – sisteminį, yra išsiaiškinama atskirų įstatymo nuostatų paskirtis, tikslai, jo reguliuojamų santykių pobūdis ir apimtis, reguliavimo ypatumai.

4.3. Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai nepaneigia Administracijos prašyme teismui išdėstytos pozicijos apie tai, jog ginčijamas Įsakymas laikytinas priimtu nepagrįstai ir neteisėtai. Priešingas Įsakymo vertinimas užkirstų kelią Pretendentų konkurso komisijos nariais būti paskirtiems švietimo srities profesionalams, turintiems reikiamą kompetenciją įvertinti pretendentų kvalifikaciją.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 40-12/19 „Dėl pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarė Pretendentų konkurso komisiją, paskirdamas į ją septynis asmenis. A. K. buvo paskirta šios komisijos pirmininke. Pretendentų komisijos posėdis įvyko 2019 m. sausio 17 d., kurio metu priimtas sprendimas siūlyti B. T. užimti Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas. B. T. 2019 m. sausio 21 d. atsisakė siūlymo užimti Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas.

Ministerija 2019 m. sausio 22 d. gavo Pretendentų komisijos narių Ž. G. ir G. L. skundus „Dėl galimai neteisėtos Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti konkurso procedūros“. Ministerijos kanclerio 2019 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. P-30 „Dėl komisijos apeliaciniam skundui nagrinėti sudarymo“ buvo sudaryta Tyrimo komisija, kuri 2019 m. vasario 5 d. surašė išvadą „Dėl Ž. G. 2019 m. sausio 21 d. skundo „Dėl galimai neteisėtos konkurso Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti procedūros“ ir G.

L. 2019 m. sausio 21 d. skundo „Dėl galimai neteisėtos Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti konkurso procedūros“ (toliau – Išvada). Tyrimo komisija nustatė, kad sudarant Pretendentų konkurso komisiją buvo pažeistos Švietimo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatos, įtvirtinančios, jog Konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas. Tyrimo komisija pažymėjo, kad Pretendentų konkurso komisijos narė ir pirmininkė A. K. yra ne tik Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė, tačiau ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narė, t. y. valstybės politikė.

Atkreipė dėmesį, kad minėtose teisės aktų normose valstybės politiko pareigos nėra siejamos su teritorija – pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalį savivaldybės tarybos narys visas valstybės politiko teises įgyja tada, kai prisiekia, todėl Tyrimo komisija vertino, kad šiame kontekste teisiškai reikšmingas yra tik valstybės politiko pareigų vykdymo faktas. Ministras priėmė Įsakymą, kurio 1 punktu pripažino, kad 2019 m. sausio 17 d. Savivaldybei vykdant konkursą Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti buvo pažeista Apraše nustatyta tvarka (18 punktas, kuriame nustatyta, kad Konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas) ir panaikino konkurso rezultatus.

7. Teismas pažymėjo, kad abejonių, jog savivaldybės tarybos narys yra valstybės politikas, nėra (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 9 d.). Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas, tačiau pažymi, jog savivaldybės tarybos narys yra laikomas valstybės politiku tik tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra išrinktas.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad teisės aktų nuostatos savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko, statusą sieja išimtinai tik su savivaldybės teritorija, kurioje savivaldybės tarybos narys yra išrinktas. Pareiškėjo minimos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos narių kandidatūros galimybę, rinkimo tvarką, įgaliojimų pradžią, pabaigą bei apimtį, nepaneigia savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko, statuso. Aiškinamajame rašte aiškiai įvardinta, kad pagal siūlomą reguliavimą savivaldybių tarybų nariai negalėtų būti Konkurso komisijos nariais, nėra išskiriama konkrečios savivaldybės teritorija, todėl atsižvelgiant į taikomos normos tikslus – užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką ir depolitizuoti ją – teisėtai ir pagrįstai pripažinta, kad Administracijai 2019 m. sausio 17 d. vykdant Konkursą Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, dėl to teisėtai ir pagrįstai panaikinti ir Konkurso rezultatai. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, atsakovas neignoravo teisės aktų ir nesirėmė vien tik lingvistine įstatymo formuluote, tačiau atsižvelgė į įstatymo leidėjo ketinimus, taikomos normos tikslus bei kitus teisės aiškinimo metodus.

9. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad Ministro Įsakymo 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III. 10. Pareiškėjas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra formalus, priimtas remiantis vien tik Aiškinamuoju raštu, visiškai ignoravus kitus susijusius teisės aktus ir juose įtvirtintas ginčui aktualias nuostatas (t. y. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 str. 2 d. ir 88 str. 1 d. 6 p., Valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 1 d. 5, 6 p., Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 2 d.), sisteminį teisės normų aiškinimo metodą, klaidingai atskleidus nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų turinį ir dėl to nepagrįstai pripažinus, kad vykdant Konkursą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, dėl ko Konkurso rezultatai buvo pagrįstai panaikinti.

10.2. Negalima daryti išvados, kad savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko, įgaliojimai nėra siejami su konkrečia savivaldybės teritorija. Būtent sisteminis, o ne formalus ginčui aktualių teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti absoliučiai priešingą išvadą, t. y., kad savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko, statusas ir įgaliojimai yra išimtinai siejami būtent su teritorija savivaldybės, kurioje tarybos nario pareigas jis eina, todėl asmuo, einantis savivaldybės tarybos nario (valstybės politiko) pareigas Trakų savivaldybės taryboje, valstybės politiku gali būti laikomas tik šioje konkrečioje savivaldybėje. Priešingas aiškinimas, kurį skundžiame sprendime pateikė pirmosios instancijos teismas, prieštarauja tiek savivaldybės tarybos nario statusą, tiek įgaliojimus, tiek savivaldybių tarybų rinkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

10.3. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalies, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos narių kandidatūros galimybę, rinkimo tvarką, įgaliojimų pradžią, pabaigą ir apimtį, aiškiai patvirtina, jog konkrečios savivaldybės tarybos narys negali būti laikomas valstybės politiku kitoje savivaldybėje, kadangi valstybės politiko įgaliojimai savivaldybės tarybos nariui yra suteikiami tik vienos konkrečios savivaldybės teritorijoje. Savivaldybių tarybų narių, kaip valstybės politikų, galimybė kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius, būti tokiu išrinktam ir eiti pareigas, taigi vykdyti savo, kaip savivaldybės tarybos nario (valstybės politiko), įgaliojimus, yra siejama išimtinai tik su konkrečios savivaldybės teritorija.

10.4. Nei valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia valstybės tarnautojui ne darbo metu vykdyti politiko pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 1 d. 5, 6 p.). Į Pretendentų konkurso komisijos narius paskyrus valstybės tarnautoją, t. y. Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorę A. K., kuri ne darbo valstybės tarnyboje metu eina ir politikės pareigas Trakų rajono savivaldybės taryboje, būtent ir susiklostė situacija, jog į šią komisiją buvo paskirtas asmuo, kuris politiko pareigas eina ne darbo valstybės tarnyboje metu, o politiko pareigas eina ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad, vykdydama valstybės tarnautojo pareigas Administracijoje ir būtent kaip valstybės tarnautoja būdama paskirta į Pretendentų konkurso komisijos nares, A. K. nevykdo jokių Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigų, t. y. vykdo ne politinę veiklą, o valstybės tarnautojo funkcijas. Todėl Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės politinė veikla kitos negu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra niekaip nesusijusi su Vilniaus miesto savivaldybe, todėl, eidama minėtas valstybės tarnautojo pareigas, A. K. jokios politinės veiklos nevykdo ir negali vykdyti. Atsižvelgiant į tai, minėto asmens paskyrimas į Pretendentų konkurso komisiją neprieštaravo nei Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies, nei Aprašo 18 punkto nuostatoms.

10.5. Akivaizdžiai formalizavus Pretendentų konkurso komisijos sudarymą, nagrinėjamu atveju yra užkertamas kelias Pretendentų konkurso komisijos nariais būti paskirtiems švietimo srities profesionalams, turintiems reikiamą kompetenciją įvertinti pretendentų kvalifikaciją. A. K. eina ne tik Trakų rajono savivaldybės tarybos narės, tačiau ir Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės pareigas, todėl akivaizdu, jog iš esamų Administracijos žmogiškųjų išteklių resursų ji yra bene geriausiai susipažinusi su Vilniaus mieste veikiančių šveitimo įstaigų specifika, turi specialiųjų šios srities profesinių žinių, kompetencijų bei aukštą šioms pareigoms reikalingą kvalifikaciją. Būtent tokio, t. y. aukštos kvalifikacijos specialisto, paskyrimas į Pretendentų konkurso komisiją gali padėti užtikrinti, kad miesto švietimo įstaigoms vadovauti bus atrinkti geriausiai reikalavimus atitinkantys specialistai. Šiuo atveju susiklostė akivaizdžiai nedemokratiška situacija, kurioje teisingumo ir profesionalumo standartų užtikrinimas yra nuvertinamas, nepagrįstą pranašumą suteikiant absoliučiam formalumui, kurio siekiama tariamai deklaruojant skaidrumą ir atrankos procesų depolitizavimą. Aukštos kompetencijos švietimo srities specialisto skyrimas į Pretendentų konkurso komisijos narius kaip tik užtikrino aukštą Konkurso lygį, didesnį objektyvumą bei skaidrumą.

11. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas teisės normas ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino teisės normų, reglamentuojančių konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti organizavimą, valstybės politiko statusą, turinį bei įstatymų leidėjo tikslus.

11.2. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje ir Aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad visi valstybės politikai, neatsižvelgiant į jų įgaliojimų ribas, negali būti minėtos komisijos nariais. Tokią išvadą patvirtinta ir tai, kad kitose įstatyminėse normose, kuriose tam tikras draudimas (apribojimas) siejamas su savivaldybės teritorija, vartojama kitokia lingvistinė konstrukcija (žr., pvz., Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 str. 1 d.). Teismas, siekdamas išsiaiškinti įstatymų leidėjo ketinimus ir taikomos normos tikslus, pagrįstai rėmėsi Aiškinamuoju raštu. Jame aiškiai įvardinta, kad pagal siūlomą reguliavimą savivaldybių tarybų nariai negalėtų būti Konkurso komisijos nariais. Siaurinamasis normos aiškinimas neatitiktų normos tikslų ir įstatymų leidėjo ketinimo depolitizuoti Konkurso komisiją. Todėl, įvertinus įstatymų leidėjo ketinimus ir taikomos normos tikslus, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčui aktualios teisės aktų nuostatos valstybės politiko, kaip savivaldybės tarybos nario, nesieja išimtinai tik su savivaldybės teritorija, kurioje savivaldybės tarybos narys yra išrinktas. Pareiškėjo minimos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos narių kandidatūros galimybę, rinkimo tvarką, įgaliojimų pradžią, pabaigą ir apimtį, nepaneigia savivaldybės tarybos nario kaip valstybės politiko statuso.

11.3. Pareiškėjo argumentai dėl A. K. aukštos kvalifikacijos švietimo srityje nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje. Pareiškėjas ginčą šioje byloje kelia dėl Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies netinkamo taikymo, bet ne dėl A. K. kompetencijų vertinimo. Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės kvalifikacijos ir kompetencijų nekvestionuoja nei Ministerija, nei asmenys, pateikę skundą dėl Pretendentų konkurso komisijos sudėties. Tačiau asmens pareigos valstybės tarnyboje nepaneigia valstybės politiko statuso, o pareiškėjo prašymas atsižvelgti į Pretendentų konkurso komisijos nario, turinčio valstybės politiko statusą, pareigas valstybės tarnyboje yra susijęs siekiu taikyti nepagrįstas išimtis, kurių įstatymo leidėjas nenumatė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti pareiškėjo Administracijos prašymą panaikinti Ministro Įsakymo 1 punktą, kuriuo pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybei 2019 m. sausio 17 d. rengiant pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkursą buvo pažeista nustatyta tvarka ir panaikinti šio Konkurso rezultatai, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą panaikinti Ministro Įsakymo 1 punktą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su tuo, kad: 1) A. K. yra Trakų rajono savivaldybė tarybos narė ir kaip valstybės politikė veikia tik toje savivaldybėje, o būdama Pretendentų konkurso komisijos pirmininke ji neveikė kaip valstybės politikė; 2) formalizavus Pretendentų konkurso komisijos sudarymą, užkertamas kelias Pretendentų konkurso komisijos nariais paskirti reikiamą kompetenciją turinčius švietimo srities profesionalus.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y. pritaria jo atliktam nustatytų duomenų ir aplinkybių vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su teismo sprendimo motyvais (žr. Nutarties II dalį), todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ministras ginčijamu Įsakymo 1 punktu konstatavo, jog buvo pažeistas Aprašo 18 punktas, kuriame numatyta, kad Konkurso komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje. Minėtas pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad A. K., būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, dalyvavo Pretendentų konkurso komisijoje kaip šios komisijos pirmininkė (narė).

18. Atsakydama į pirmąją pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų grupę, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog A. K., būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, yra valstybės politikė. Tai, kad savivaldybės tarnybos narys yra valstybės politikas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad minėtas teisės aktų nuostatas aiškinant ir taikant taip, kaip taikė Ministras ginčijamu Įsakymu, yra formaliai vadovaujamasi tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, neatsižvelgiama į kitų teisės aktų nuostatas. Todėl, pareiškėjo nuomone, A. K., būdama Trakų rajono savivaldybė tarybos nare, valstybės politike yra tik šioje savivaldybėje, o dalyvaudama Pretendentų konkurso komisijoje veikė kaip švietimo srities profesionalė, dėl to nei Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalis, nei Aprašo 18 punktas nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo. Vis dėlto sutikti su šia pareiškėjo pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19. Nagrinėjamoje atveju yra aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl teisės normų aiškinimo (aiškinimo metodų). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas. Kita vertus, lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama (žr., pvz., 1999 m. lapkričio 9 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus). Aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą (žr. 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimus). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, nagrinėjamos bylos kontekste papildomai pažymi, kad kartu su lingvistiniu taikant kitus (be kita ko, ir paminėtuosius) teisės aiškinimo metodus privalo būti paisoma formalių teisės reikalavimų, negali būti iškreipiamas atitinkamo teisinio reguliavimo turinys.

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jai Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies nuostatos „Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ ir Aprašo 18 punkto nuostatos „Komisijos nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ formuluotės, jų aiškumo aspektu, nekelia jokių abejonių. Šiose teisės normose akivaizdžiai įtvirtinta imperatyvi elgesio taisyklė inter alia (be kita ko) draudžianti valstybės politikams būti Konkurso komisijos nariais. Jokių abejonių, jų aiškumo aspektu, nekelia ir Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta valstybės politiko sąvoka, pagal kurią valstybės politiku laikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka išrinktas savivaldybės tarybos nariu. Šios bylos kontekste Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, t. y. kartu su įtvirtintuoju Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, akivaizdu, kad Konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas – savivaldybės tarybos narys – nepriklausomai nuo to kokioje konkrečioje savivaldybėje jis išrinktas ar kokioje savivaldybėje tokia komisija veikia.

21. Įvertinus Aiškinamąjį raštą, kuriame deklaruoti aptariama Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies nuostata „Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ norėti pasiekti tikslai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šia nuostata įstatymų leidėjas siekė depolitizuoti švietimo įstaigų vadovų atranką, t. y., kad tokioje atrankoje Konkurso komisijų nariais negalėtų būti valstybės politikai, tarp jų ir savivaldybių tarybų nariai. Kadangi Aiškinamajame rašte neužsimenama apie jokias išimtis iš šios taisyklės, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nagrinėjamai bylai aktualia Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies nuostata siekė besąlygiškai depolitizuoti švietimo įstaigų vadovų atranką, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje ji būtų vykdoma ar kokioje savivaldybėje konkreti Konkurso komisija būtų sudaroma, ir nuo to, kokioje teritorijoje asmuo, turintis valstybės politiko statusą, vykdo pareigas į kurias yra išrinktas ar paskirtas. Kadangi nagrinėjamai bylai aktuali Aprašo 18 punkto nuostata „Komisijos nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ yra analogiška aptariamai Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies nuostatai, o Aprašas yra Švietimo įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, Aprašo 18 punktu neabejotinai yra siekiama tokių pačių tikslų kaip ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalimi.

22. Atsižvelgus į Nutarties 20–21 punktuose nurodytus argumentus, t. y. nagrinėjamai bylai aktualias Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatas išaiškinus lingvistiniu, teleologiniu (įstatymu siekiamo tikslo) ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, kad paminėtomis nuostatomis draudžiama visiems be išimties valstybėms politikams (tarp jų ir savivaldybių tarybų nariams) būti Konkurso komisijos nariais. Toks aiškinimas yra logiškas, atitinka aptariamų normų prasmę ir jomis siekiamą tikslą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai išvadai visiškai pakanka panaudotų teisės aiškinimo metodų.

23. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, nurodytus Nutarties 10.1–10.4 punktuose, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjo minimose teisės normose reglamentuojami kiti teisiniai santykiai ir jomis siekiama visai kitų tikslų nei tie, kurių siekiama šiai bylai aktualiomis Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatomis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su pasyviosios rinkimų teisės į savivaldybių tarybas įgyvendinimu, šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas vienas iš savivaldybės nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindų, Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama savivaldybių tarybų sudėtis, o Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, be kita ko, nustatyta, kaip yra realizuojama valstybės tarnautojų teisė dalyvauti politinėje veikloje. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad paminėtos nuostatos reiškia, jog valstybės politikas – savivaldybės tarybos narys – savo kaip politiko pareigas vykdo, dalyvaudamas tik tos savivaldybės tarybos, į kurią yra išrinktas, veikloje, o valstybės tarnautojui nėra draudžiama realizuoti jo konstitucinės teisės būti išrinktam į savivaldybės tarybą ir dalyvauti jos veikloje. Nepaisant to, teisėjų kolegija, nebekartodama Nutarties 22 punkte padarytos išvados, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytas teisinis reguliavimas nesudaro jokio pagrindo teigti, kad asmuo, išrinktas savivaldybės nariu ir įgijęs valstybės politiko statusą, nelaikomas valstybės politiku šiai bylai aktualiose Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatose įtvirtinto teisinio reguliavimo prasme, vien todėl, kad Konkurso komisija yra sudaryta kitoje savivaldybėje nei ta, kurioje valstybės politikas yra išrinktas savivaldybės tarybos nariu. Tuo pagrindu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nurodyti Nutarties 10.1–10.4 punktuose, vertinami kaip nepagrįsti.

24. Atsakydama į antrąją pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų grupę, teisėjų kolegija pažymi, kad, jos vertinimu, šiai bylai aktualiose Švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatose įtvirtintas apribojimas valstybės politikui būti Konkurso komisijos nariu, atsižvelgiant į paminėtomis nuostatomis keliamą tikslą – depolitizuoti tokių komisijų veiklą – nėra ir negali būti laikomas valstybės tarnautojų, kartu esančių valstybės politikais, teisių pažeidimu. Taip pat paminėtų imperatyvių teisės normų nesilaikymas negali būti pateisinamas atskirų savivaldybių siekiu Konkurso komisijos nariu paskirti valstybės tarnautoją, dirbantį švietimo srityje, kuris kartu yra ir valstybės politikas. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmetami ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nurodyti Nutarties 10.5 punkte.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti Ministro Įsakymo 1 punktą, kuriuo panaikinti Konkurso rezultatai, teisėtu ir pagrįstu bei tuo pagrindu pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Skundžiamo teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė