7ccbee2d-e833-404c-aea9-fb7d51a08100 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-31531-1097/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25337-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė raÅ¡ytinio proceso tvarka, priimdama sprendimÄ už akių, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankroto administratorės R. R. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė banko administratorė R. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 2000 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ji paskirta UAB „Ikstar“ bankroto administratore. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Ikstar“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta jÄ likviduoti.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas, bÅ«damas UAB „Ikstar“ direktoriumi, nepateisinamai ilgÄ laikÄ delsė kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors įmonės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo. UAB „Ikstar“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bendrovė neturėjo jokio turto, bankroto administratorei nebuvo sumokėtas atlyginimas, administravimo iÅ¡laidos nepadengtos. Dėl to bankroto administratorė turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į UAB „Ikstar“ gauti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintÄ 2000 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o UAB „Ikstar“ turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratorei Å¡iÄ sumÄ sumokėti.

Å iÄ skolÄ turi atlyginti atsakovas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 11 dalis). Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant CPK įtvirtintiems pagrindams, ieÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sÄ lygos, bÅ«tinos užbaigti bylos nagrinėjimÄ priimant sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Byla tokiu atveju nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai). IeÅ¡kinys tenkintinas. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimÄ už akių suraÅ¡omi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Ikstar“ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė ieÅ¡kovę R. R.. Teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė taikyti likvidavimo procedÅ«rÄ , patvirtino 2000 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ iki bankroto pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorei Å¡i suma bÅ«tų sumokėta (CPK 178, 185 straipsniai).

Bankroto administratorė, remdamasi Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalimi, praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo – buvusio UAB ,,Ikstar“ vadovo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia Ä®BÄ® prasme. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

Taigi, įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsiant pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė Å¡iÄ teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ .

Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokio pobÅ«džio bylose bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). IeÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011) Nagrinėjamu atveju UAB ,,Ikstar“ nemokumas pripažintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl Å¡i aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu Å¡ioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas neginčijo teismo konstatuoto įmonės nemokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės nemokumo raidÄ patvirtinančiu faktu gali bÅ«ti laikoma tai, kad įmonė finansinę atskaitomybę paskutinį kartÄ VĮ Registrų centrui teikė už 2012 metus, vėlesnių dokumentų nėra pateikta. 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas patvirtina, kad 2012 m. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯traukto turto. Atsakovas delsė kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors bendrovės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ bendrovė jokio turto neturėjo. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartyje įpareigotas bankroto administratorei perduoti įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, visus dokumentus, tačiau Å¡io įpareigojimo nevykdė. Teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovui skyrė 200 Eur baudÄ . Ä®monei neturint jokio turto, liko neatsiskaityta su bankroto administratore. Å iÄ Å¾alÄ ir neteisėtus bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) sieja priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas lemia situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlygio, dengti teismo patvirtintų administravimo iÅ¡laidų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad UAB „Ikstar“ vadovas V. P., žinodamas įmonės finansinę padėtį ir tai, jog įmonė yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). IeÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina bÅ«tinas sÄ lygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti: neteisėtÄ neveikimÄ patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, atsakovas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė, nors įmonė buvo nemoki, teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis patvirtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo procese bankroto administratorė turėjo 2000 Eur administravimo iÅ¡laidų, kurios priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su įmonės bankroto procesu, t. y. yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir administratorės turėtų iÅ¡laidų, kurios nėra atlygintos.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2000 Eur administravimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkina visiÅ¡kai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 2000 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugsėjo 4 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 83 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieÅ¡kovei R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) administravimo iÅ¡laidoms atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (2000 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugsėjo 4 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 83 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

IeÅ¡kovė per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Latvelė