7cc9a920-e73d-4b2c-95b8-5e2e6e4b6a95 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė

Pranešėjas Algimantas Valantinas                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-414-387/2013

Teisėja Nijolė

Žimkienė                                                Teisminio proceso Nr.

1-01-3-0070-2012-7

                                                           Â

                    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                         Â

2.1.7.4.; 1.2.8.1.1.;1.2.8.2.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos  pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant gynėjai advokatei I. P.,

išteisintajam A. L.,

nukentėjusiajam bei privačiam kaltintojui V. G.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. G. skundÄ dėl 2013-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo

nuosprendžio, kuriuo A. L. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

          V.

G. ieškinys dėl 15000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

          Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., atmestas V. G. prašymas dėl proceso išlaidų – 1500 Lt išieškojimo iš A. L..

          Vadovaujantis BPK 105 str. 6 d., A. L. prašymas dėl proceso išlaidų, 1800 Lt išieškojimo iš V. G., patenkintas iš dalies, išieškant iš

V. G. 1000 Lt proceso iÅ¡laidų A. L. naudai.  Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 28 d., apie

19 val., pas V. G., adresu (duomenys neskelbtini) direktoriui A. M., bei  (duomenys neskelbtini) atstovams V. L. ir D. V. atvykus grÄ Å¾inti stogo bagažinės, jiems iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, V. G. ir A. M. bÅ«nant kiemo teritorijoje, priėjo prie atvažiavusiųjų, pradėjo grasinti, kad susidėję su V. G. jie turės problemų su mokesčių inspekcija, vadino V. G. aferistu bei vagimi, nusirašė atvykusiųjų asmenų automobilio numerius ir pagrasino, kad visiems bus blogai, tokiais veiksmais A. L. buvo kaltinamas pažeminęs ir apÅ¡meižęs V. G. (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. M. bei  (duomenys neskelbtini) darbuotojų V. L. ir D.

V. akivaizdoje.

Apeliaciniu skundu V. G. praÅ¡o teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendį bei priimti kaltinamojo A. L. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str.

1 d., 155 str. 1 d.,; priteisti iš A. L. apelianto naudai

15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi teismas nuosprendį priėmė pažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimus, iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus visų baudžiamosios bylos aplinkybių, įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei priimti teisingÄ nuosprendį, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi vien A. L. pateikta vaizdo medžiaga bei jo paties, jo žmonos ir giminaitės parodymais.  Taip liudytojai V. L., D. V. ir A. M. patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kindami, kad jam su D. V. neÅ¡ant bagažinę į garaÅ¾Ä , priėjo A. L. ir pradėjo įžeidinėti V. G., vadindamas pastarÄ jį vagiu, aferistu, grasindamas problemomis su mokesčių inspekcija bei užraÅ¡ydamas automobilio numerius. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, iÅ¡analizavęs vaizdo medžiagÄ , padarė visiÅ¡kai kitÄ iÅ¡vadÄ .

Tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad įrodymai buvo iÅ¡tirti nepakankamai atidžiai. Apeliantas pažymi, kad vertindamas vaizdo medžiagÄ , apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į tai nuo kada buvo pradėta filmuoti, kokia aplinka buvo filmuojama bei į tai, kad dėl nesuprantamų priežasčių pateiktas vaizdo įraÅ¡as yra ne iÅ¡tisinis, o susideda iÅ¡ 2 atskirų dalių. Taip pat apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo padaryta iÅ¡vada, jog liudytojai D. V. ir A. M., peržiÅ«rėję vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ dalies keitė savo parodymus bei su tuo, kad jų parodymus galėjo iÅ¡kreipti bendravimas su apeliantu ir jo situacijos suvokimas.

Skunde akcentuojama, kad nuo įvykio iki liudytojų apklausos teisme praėjo pusė metų, todėl jie galėjo neprisiminti visų smulkmenų. Liudytojus su apeliantu sieja tik dalykiniai santykiai, jie nėra V. G. draugai, buvo prisaikdinti sakyti tiesÄ , todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti jų parodymais, skirtingai negu T. L., A. L. žmonos, bei L. L., A. L. brolio žmonos, parodymais, kurios akivaizdžiai suinteresuotos bylos baigtimi.

Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino tarp jo ir A. L. susiklosčiusius santykius. Pasak apelianto, jo atžvilgiu nėra priimta nei vieno apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo jis bÅ«tų pripažintas kaltu įvykdęs vagystę, sukčiavimÄ ar kokį kitÄ nusikaltimÄ , todėl akivaizdu, kad jis buvo apÅ¡meižtas ir įžeistas,

nesant tam jokio pagrindo. Apelianto teigimu, tai, kad tarp jo ir A. L. teismuose yra sprendžiami civiliniai ginčai, nesuteikia

pastarajam jokios teisės šmeižti bei įžeidinėti jį viešai, girdint pašaliniams

asmenims. Be to, apelianto manymu, iÅ¡ liudytojų V. L., D. V. ir A. M. parodymų matyti, kad A. L. pateikė informacijÄ kaip žiniÄ , faktÄ , o ne kaip jo

susidariusiÄ nuomonę dėl tarp jų esamo ginčo civilinėje byloje. Tokiu bÅ«du A. L., veikdamas tyčia, siekė pakirsti V.

L., D. V. ir A. M. bei jų atstovaujamų įmonių pasitikėjimÄ apeliantu.

Pasak apelianto, jo kaip piliečio teisės tinkamai teisme apgintos nebuvo, kadangi, vadovaujantis skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytomis nepagrįstomis iÅ¡vadomis, A. L. gali nevaržomai sutikęs V. G. bet kurioje vieÅ¡oje vietoje nebaudžiamai Å¡meižti jį bei įžeidinėti.  Â

Teismo

posėdžio metu apeliantas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis A. L. ir jo gynėja advokatė I. P. prašė

apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2013-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normų.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas sutinka su apelianto nurodoma

aplinkybe, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmos instancijos teisme liko abejonės dėl A. L. žodžiu „vagis, aferistas“ V. G. atžvilgiu

panaudojimo – A. L. pateiktas vaizdo įrašas yra nevientisinis, liudytojai V. L., D. V.,

A. M. nurodė neva girdėję kaip A. L. vadino

V. G. aferistu ir vagimi. KitÄ vertus, liudytojos L. L., T. L. davė visiÅ¡kai prieÅ¡ingus parodymus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka ir su apylinkės teismo nurodomu teiginiu, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl A.

L. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., yra labai svarbu ir būtina įvertinti byloje esančius duomenis apie įsisenėjusius konfliktinius santykius, susiklosčiusius tarp A.

L. ir V. G..Â

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu buvo atmestas V. G. ieÅ¡kinys dėl paskolos 2009 m. kovo 3 d. sutarties tarp jo ir A. L. pripažinimo negaliojančia ( b. t. 1, b. l. 28-30).  Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-159-258/2012 paliko nepakeistu pastarÄ jį apylinkės teismo sprendimÄ (b. t. 1, b. l. 176-180).  Tuo tarpu iÅ¡ A. L. 2011-06-08 pareiÅ¡kimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai matyti, jog A. L. prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ V. G. pagal BK 182 str. 1 d. ir 154

str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius, skunde nurodydamas, kad jis, A. L., 2009 m. kovo 3 d. V. G. paskolino

11 000 EUR, o Å¡is jam skolos negrÄ Å¾ino (b. t. 1, b. l. 31-32). Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad tarp V. G. ir A. L., jiems gyvenant kaimynystėje, dažnai kyla konfliktai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas priėjo teisingos bei pagrįstos iÅ¡vados, jog, net ir padarius prielaidÄ , jog V. G. atžvilgiu

buvo panaudoti jo nurodomi žodžiai, byloje surinkti duomenys nepatvirtina A. L. tyčios įžeisti bei apšmeižti V. G..

 Â

BK 154 str. nurodyta, kad Å¡meižimas – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemÄ , visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviÄ jÄ pusę, bÅ«tina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, tai padarė tyčia. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK

154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.

Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais.

BK 155 str.1 d., numatančioje atsakomybę už žmogaus įžeidimÄ , nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Pažymėtina, kad kaip ir BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo atveju, įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir norint jį pažeminti.Â

Kaip jau ne kartÄ buvo konstatuota teismų, nagrinėjant

analogiško pobūdžio bylas dėl A. L. galimo V. G. ar jo šeimos nariu įžeidimo bei šmeižimo vadinant juos

vagimis ar aferistais, pastarųjų žodžių panaudojimas nagrinėjamos bylos kontekste bet kuriuo atveju negalėtų būti vertinamas kaip tikrovės neatitinkanti informacija BK 154 str. 1 d. prasme. Skirtingai nei nurodo

apeliantas, Å¡ie žodžiai nebÅ«tų vertinami kaip faktai, o tik parodytų A. L. nuomonę, susiformavusiÄ dėl jo ir V.

G. nesutarimų bei nuolat kylančių konfliktų, susijusių su paskolos negrÄ Å¾inimu. Tas pats pasakytina ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d., padarymo. Akivaizdu, kad M. L. įsitikinimu, jo žodžiai nebuvo melagingi, t. y. jo veiksmuose nėra tyčinės kaltės BK 154 str. bei 155 str. prasme. Tiek apylinkės, tiek apygardos teismų jau yra konstatuota, kad nagrinėjamu atveju tokių žodžių kaip „vagis, sukčius, aferistas“ panaudojimÄ lemia nuolat vykstantys V. G. ir A. L. konfliktai dėl negrÄ Å¾intos paskolos. Å iÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina

ir tas faktas, kad visais atvejais A. L. buvo kaltinamas A. G. šmeižimu bei įžeidimu dėl tų pačių žodžiu – aferistas,

vagis, pastarojo atžvilgiu panaudojimo (b. t. 1, b. l. 185-189, 195-199). Taigi akivaizdu, kad tokiu bÅ«du A. L. siekia ne įžeisti ar apÅ¡meižti V. G., bet iÅ¡sakyti savo pasipiktinimÄ dėl jo netinkamo paskolos sutarties vykdymo. Apelianto nurodomas argumentas, kad jo atžvilgiu nėra priimta nei vieno apkaltinamojo teismo nuosprendžio, Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingu atveju, A. L. žodžiai bÅ«tų vertinami kaip fakto konstatavimas. Tuo tarpu dabar jo reiÅ¡kiama nuomonė yra susijusi su faktų (paskolos jam negrÄ Å¾inimu) supratimu bei vertinimu. Â

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia ir A. L. dėmesį į tai, kad įgyvendindami savo teises ir pareigas asmenys turi ne tik laikytis įstatymų, bet ir gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d.

1 p., teisėjų kolegija,

                                      n u t a r ė:

           2013-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

           Priteisti iÅ¡ V. G. A. L. naudai 800 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai litų) jo patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Â

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Algimantas

Valantinas

Teisėjai                                                                                                Jolanta

Čepukėnienė

                                                                                                                       Sigita

Bieliauskienė