Legislator Case Law & Legislation
7cc7c2fd-2cc1-4527-a03e-72eeb5e697bb AI generated

7cc7c2fd-2cc1-4527-a03e-72eeb5e697bb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7cc7c2fd-2cc1-4527-a03e-72eeb5e697bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužės 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. A. ir R.

Legislator headnote

AI generated

7cc7c2fd-2cc1-4527-a03e-72eeb5e697bb · Vilniaus apygardos teismas: K., L. P. nepateikė jokių argumentų dėl kreditoriaus priskaičiuotų palÅ«kanų neteisėtumo bei nepagrįstumo, į tai, kad atsakovas ne kartÄ kreipėsi į juos dėl skolos grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokėjimo, nepaisant to, kad palÅ«kanos buvo itin didelės, bet nepasinaudojus refinansavimu ar paskolos sutarties pakeitimu (ar nepateikus teismui ieÅ¡kinio dėl sutarties sÄ lygos pripažinimo niekine ar negaliojančia), tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti 20273,62 Lt dydžio palÅ«kanas iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠAS                                                              Civilinė byla Nr. 2A-528-798/2014 (S)                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10795-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.3; 42.11.1; 121.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužės 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. A. ir R.

A. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui, tretiesiems asmenims K. K., L. P., notarei D. V. dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis bei atleidimo nuo palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo ir atsakovo AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl piniginių sumų priteisimo.            Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė      IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti ieÅ¡kovų prievoles atsakovui AB DNB bankui pagal 1995-02-09 turto įkeitimo ir 1995-02-09 paskolos sutartį pasibaigusiomis; pripažinti atsakovo kaltę dėl prievolių netinkamo vykdymo; atleisti ieÅ¡kovus nuo prievolės mokėti atsakovui 20273,63 palÅ«kanų bei 16943,84 Lt delspinigių; panaikinti įkeitimÄ turtui.

Nurodo, kad atsakovas K. K. bei O. K. suteikė 25 000,00 Lt paskolÄ iki 2012-02-10. Å ios paskolos įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovai ir O. K. sudarė turto įkeitimo sutartį. 1995-03-18 mirė O. K., o 2007-03-30 mirė K. K., o jo turtÄ (tuo pačiu ir prievoles) paveldėjo jo vaikai - tretieji asmenys. 2008 m. atsakovas kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su praÅ¡ymu dėl priverstinės 46338,35 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka. 2011-05-31 atsakovas pakartotinai kreipėsi dėl 48522,30 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka.

Sužinoję apie skolÄ , ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydami pateikti banko raginimų (pretenzijų) kopijas, siųstas tretiesiems asmenims. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog bankas bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ ieÅ¡kovų atlyginti skolÄ ir uždelstus mokėjimus. Pagrindinė prievolė bankui buvo padengta, bet bankas nesutiko atleisti nuo prievolės mokėti delspinigius bei palÅ«kanas.    Atsakovas AB DNB bankas teismui pateiktame atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai įvykdė tik pagrindinę prievolę bankui pagal 1995-02-09 paskolos sutartį, tačiau nėra sumokėję palÅ«kanų bei delspinigių. Be to, pagal paskolos sutarties sÄ lygas prievolės pripažintos įvykdytomis tik tuomet, kai atsakovui sumokama paskolos suma, atlyginamos palÅ«kanos bei netesybos. Akcentavo, kad pagal teismų praktikÄ kreditoriaus kaltė nėra preziumuojama, o ieÅ¡kovai banko kaltės, nesÄ Å¾iningumo neįrodė. Mano, kad tinkamu įspėjimu dėl skolos sumokėjimo laikytina Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos nutartis (nes raginimai bei įspėjimai, siųsti ieÅ¡kovams neiÅ¡liko), o 2011 m. ieÅ¡kovui buvo pateikti praÅ¡yti dokumentai.  Atsakovas AB DnB bankas teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ A.

A., R. A., K. K. bei L. P. 37322,64 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 1995-02-09 paskolos sutartį bankui liko nesumokėtos 20 273,62 Lt palÅ«kanos bei 17049,02 Lt delspinigiai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. ieÅ¡kinį tenkino; pripažino jų įkeisto turto atžvilgiu pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį prievoles bankui AB DNB įvykdytomis (t.y. atleidžiant nuo palÅ«kanų bei delspinigių mokėjimo); panaikino ieÅ¡kovų A.

A. ir R. A. turto įkeitimÄ pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį banko AB DNB naudai, užtikrinant 1995-02-09 Paskolos sutarties Nr. 5 grÄ Å¾inimÄ ; priteisė lygiomis dalimis ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. naudai iÅ¡ atsakovo AB DNB banko 371,00 Lt žyminio mokesčio ir 1210,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iÅ¡ atsakovo AB DNB banko 549,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; atsakovo AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė AB DNB bankui iÅ¡ K. K. bei L.

P. solidariai 20 273,62 Lt nesumokėtų palÅ«kanų bei 2500,00 Lt sumažintų delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 22 773,62 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (2012-07-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 683,00 Lt žyminio mokesčio, 1698,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į AB DNB bankui 1995-02-09 turto įkeitimo sutartimi įkeistÄ K. K. bei L. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : viralinę 2I1b, Å«kinį pastatÄ 3I1b, tvartÄ 4I1b, daržinę 5I1m., malkinę 6I1m., esančius Spičių k.

RadviliÅ¡kio r., parduodant šį turtÄ iÅ¡ viešųjų varžytinių. Teismas nustatė, kad 1995-02-09 bankas K. K. bei O. K. suteikė 25000,00 Lt paskolÄ iki 2012-02-10. TÄ pačiÄ dienÄ tarp banko, O. K. bei ieÅ¡kovų buvo sudaryta sutartis dėl turto įkeitimo (paskolos įvykdymui užtikrinti). Pirminiai paskolos gavėjai mirė, o jų turtÄ priėmė vaikai - K. K. ir L. P.. Pagrindinė paskolos suma atsakovui sumokėta. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ atleisti juos nuo palÅ«kanų bei delspinigių mokėjimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio praÅ¡ymÄ priteisti Å¡ias sumas iÅ¡ ieÅ¡kovų bei paskolos gavėjų paveldėtojų (K.

K. ir L. P.), pažymėjo, kad kai skolininko prievolės įvykdymÄ kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymÄ , susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolininko skolÄ iÅ¡ trečiojo asmens įkeisto turto. Teismas konstatavo, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grÄ Å¾inti skolÄ už skolininkÄ , Å¡iam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininkÄ , siekdamas iÅ¡vengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iÅ¡ viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.112 straipsnio 2 punktas). Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl CK 4.192 straipsnio 2 dalies, CPK 558 straipsnio l dalies nuostatų taikymo, nurodė, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninės prievolės grÄ Å¾inti skolos už skolininkÄ (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikęs neteisėtus veiksmus, jeigu neapmokėjo skolos per teismo nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nuo nutarties, kuria areÅ¡tuotas hipoteka įkeistas turtas, įteikimo jam dienos, todėl jam asmeniÅ¡kai nekyla civilinė atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju.

Kadangi bankas pripažino, kad teismui negali pateikti raginimų, siųstų ieÅ¡kovams apmokėti skolos gavėjų skolÄ bei priskaičiuotas palÅ«kanas ir netesybas, tai teismas laikė, kad Å¡ios aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jam kreipusis dėl hipoteka įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovų aplinkybė apie pagrindinių paskolos gavėjų neatsiskaitymÄ su banku ieÅ¡kovams tapo žinoma, todėl iÅ¡kyla jiems prievolė atlyginti netesybas, kaip prieÅ¡taraujančius protingumo ir teisingumo principams, nes atsakovams pateikus teisinius argumentus hipotekos procedÅ«ra buvo nutraukta.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų pinigines sumas. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sutartyje nustatyta sÄ lyga, jog, asmeniui laiku neatsiskaičius, kreditorius turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiÅ¡kai, laiku neapmokėjus sÄ skaitos (ar laiku nevykdant mokėjimų), bet kreditoriui pareikalavus. IeÅ¡kovams įvykdžius pagrindinę prievolę geruoju, t. y. sumokėjus likusiÄ paskolos sumÄ , o bankui nepateikiant įrodymų, jog reikalavo skolÄ sumokėti ir iÅ¡ ieÅ¡kovų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti jų įkeisto turto dalyje prievolę įvykdyta (t.y. atleidžiant nuo delspinigių bei palÅ«kanų mokėjimo) yra pagrįstas bei atitinkantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tretieji asmenys K.

K., L. P. nepateikė jokių argumentų dėl kreditoriaus priskaičiuotų palÅ«kanų neteisėtumo bei nepagrįstumo, į tai, kad atsakovas ne kartÄ kreipėsi į juos dėl skolos grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokėjimo, nepaisant to, kad palÅ«kanos buvo itin didelės, bet nepasinaudojus refinansavimu ar paskolos sutarties pakeitimu (ar nepateikus teismui ieÅ¡kinio dėl sutarties sÄ lygos pripažinimo niekine ar negaliojančia), tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti 20273,62 Lt dydžio palÅ«kanas iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankui paskola buvo grÄ Å¾inta, o banko naudai priteistos visos paskaičiuotos nuo 2006 m. palÅ«kanos bei kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai (17049,02 Lt) yra per dideli ir neprotingi, priteisė iÅ¡ trečiųjų asmenų solidariai 2500 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB DNB bankas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. ieÅ¡kinį tenkino ir pripažintos jų įkeisto turto atžvilgiu pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį prievoles bankui AB DNB įvykdytomis (t.y. atleidžiant nuo palÅ«kanų bei delspinigių mokėjimo) bei panaikintas ieÅ¡kovų A.

A. ir R. A. turto įkeitimas pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį banko AB DNB naudai, užtikrinant 1995-02-09 Paskolos sutarties Nr. 5 grÄ Å¾inimÄ , taip pat atmestas AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. atžvilgiu, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, o banko prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; grÄ Å¾inti apeliantui permokėtÄ 225,00 Lt žyminio mokesčio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl prievolių pagal pagrindinę sutartį pripažinimo įvykdytomis ieÅ¡kovų turto įkeitimo atsakovo AB DNB banko naudai panaikinimo. CK 4.174 straipsnyje reglamentuota, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Ä¯keisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka bÅ«tų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas.

Paskolos sutarties 5.1 p. Å¡alys susitarė, kad sutarties galiojimo terminas nustatomas nuo paskolos iÅ¡davimo dienos iki jos visiÅ¡ko sugrÄ Å¾inimo, taip pat iki visų priskaičiuotų palÅ«kanų ir netesybų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad įkeisto turto savininkai (ieÅ¡kovai) bankui įvykdė tik dalį pagrindinės prievolės, t. y. grÄ Å¾ino likusiÄ 13 572,55 Lt paskolos sumÄ , tačiau iki Å¡iol bankui nėra sumokėtos visos palÅ«kanos bei delspinigiai, kurie buvo skaičiuotos paskolos sutarties pagrindu iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, todėl bankas turi teisę Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į bankui įkeistÄ tiek ieÅ¡kovams, tiek K.

K. ir L. P. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Dėl to teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad prievolės pagal paskolos sutartį ieÅ¡kovų atžvilgiu yra pasibaigusios ir panaikinti ieÅ¡kovams priklausančio turto įkeitimo bankui.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimus dėl civilinės atsakomybės ieÅ¡kovams taikymo. Apelianto reikalavimas mokėti palÅ«kanas pagal paskolos sutartį reiÅ¡kia iÅ¡ esmės reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartinę prievolę natÅ«ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), o ne praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kovams civilinę atsakomybę, kaip tai konstatavo teismas.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ arba ne iki galo tokiÄ prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis. 4.216 straipsnio 2 dalis). Bankas, vadovaudamasis CK 4.196 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad skolininkai (paskolos gavėjai) mirę, o įsipareigojimai bankui pagal paskolos sutartį pilnai neįvykdyti, turi teisę nukreipti likusios dalies (nesumokėtų palÅ«kanų ir delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .3.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei taikė materialiosios teisės normas, spręsdamas apie reikalavimų pareiÅ¡kimÄ Ä¯keisto turto savininkams dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. Teisės aktai, reglamentuojantys iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto tvarkÄ , nenumato, jog prieÅ¡ reiÅ¡kiant reikalavimus hipotekos teisėjui ar teisme dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto hipotekos kreditorius privalėtų atskirai informuoti įkaito davėjus apie pagrindinės prievolės neįvykdymÄ ir planuojamÄ jos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.

Be to, vadovaujantis CPK 558 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012-07-01, tiek ieÅ¡kovai, tiek tretieji asmenys apie skolÄ buvo įspėti Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-09-04 nutartimi. Å ios nutarties įteikimÄ patvirtina 2008-09-17 ieÅ¡kovų pateikti prieÅ¡taravimai dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka. Taigi ieÅ¡kovai jau nuo 2008 m. žinojo apie neįvykdytus įsipareigojimus bankui pagal paskolos sutartį bei apie banko teisėtus ketinimus nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankui įkeistÄ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , jei Å¡ie įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. A. ir R. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimo dalį, vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vertino ieÅ¡kovo prieÅ¡taravimus, pateiktus ypatingos teisenos tvarka hipotekos teismams ir Å¡ių teismų sprendimus, kuriais konstatuota, kad pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio įkeisto turto nėra pagrindo.

Tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas tinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl bylų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, nurodydamas, kad prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgijo ne teisę reikalauti iÅ¡ įkeisto turto savininkų įvykdyti trečiųjų asmenų prievolę, o teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolininko skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų įkeisto turto bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ragino ieÅ¡kovus apmokėti paskolos gavėjų skolÄ bei priskaičiuotas palÅ«kanas ir netesybas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai pasibaigia prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukinat vienaÅ¡aliÅ¡kai. Jei sutarties nutraukimÄ patvirtinančių įrodymų nepateikta arba iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir todėl toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis, pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto nėra pagrindo. Apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino, kad neturi galimybės pateikti teismui duomenų apie tai, kad tinkamai informavo skolininkus (trečiuosius asmenis) ir ieÅ¡kovus (įkeisto turto savininkus) apie įsiskolinimo dydį bei priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovams nekilo civilinė atsakomybė už tai, kad jie prievolės neįvykdė per teismo nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nuo nutarties, kuria areÅ¡tuotas hipoteka įkeistas turtas, įteikimo dienos.2.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡skiriamos dvejopos pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Siekiant identifikuoti palÅ«kanų funkcijas, pirmiausia, turi bÅ«ti įvertintas civilinis teisinis santykis, kurio pagrindu atsirado teisė reikalauti mokėti palÅ«kanas. IeÅ¡kovų vertinimu, atsakovas pagal 1995-02-09 paskolos sutartį už piniginės prievolės nevykdymÄ laiku skolininko atžvilgiu taikė ne tik kompensuojamÄ sias 15 proc. palÅ«kanas, bet ir netesybas.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima reikalauti ir netesybų. Be to, netesybų skaičiavimui yra svarbÅ«s du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali bÅ«ti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek Å¡alių susitarimu. Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įkaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis) Teismas, remiantis nagrinėjamos bylos duomenis, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovai nepraleido prievolės įvykdymo termino atsiskaityti su kreditoriumi už skolininkÄ , nes kreditorius byloje neįrodė aplinkybių, kad to reikalavo. Vadinasi, skolininkas neprivalo mokėti palÅ«kanų, o tuo labiau delspinigių už kreditoriaus praleisto termino laikÄ (CK 6.262 straipsnio 3 dalis).3.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių santykius kvalifikavo kaip vartojimo, taikė bendruosius teisės principus, be to atsižvelgtina į tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į ieÅ¡kovų vienintelį gyvenamÄ jį namÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl Å¡i byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Dėl tinkamo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ kaip sÄ lygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įgyvendinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1995-02-09 AB DnB Nord bankas (vėliau - AB DNB bankas) K. K. bei O. K. suteikė 25 000,00 Lt paskolÄ iki 2012-02-10. TÄ pačiÄ dienÄ tarp banko, O. K. bei ieÅ¡kovų buvo sudaryta sutartis dėl turto įkeitimo (paskolos įvykdymui užtikrinti).

Pirminiai paskolos gavėjai mirė, o jų turtÄ priėmė vaikai - K. K. ir L. P.. Pagrindinė paskolos suma sumokėta.Apeliaciniame skunde apeliantas AB DNB bankas argumentuojama, kad įkeisto turto savininkai (ieÅ¡kovai) bankui įvykdė tik dalį pagrindinės prievolės, t.y. grÄ Å¾ino 13 572,55 Lt paskolos sumÄ , tačiau iki Å¡iol bankui nėra sumokėtos visos palÅ«kanos bei delspinigiai, kurie buvo skaičiuotos paskolos sutarties pagrindu iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, todėl bankas turi teisę Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į bankui įkeistÄ tiek ieÅ¡kovams, tiek tretiesiems asmenims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, Å¡alys privalo laikytis CK 6.217, 6.209 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis).

Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi Å¡alis nustatė protingÄ papildomÄ terminÄ , tai, neįvykdžius sutarties per šį terminÄ , ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi Å¡alis savo praneÅ¡ime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdys per nustatytÄ papildomÄ terminÄ (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau Å¡ios įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis).

Jos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sÄ lygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarkÄ , pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , spręsdamas klausimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas AB DNB bankas 2008 m. nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su praÅ¡ymu dėl priverstinės 46 338,35 Lt skolos (13 572,55 Lt negrÄ Å¾into kredito, 17 808,77 Lt nesumokėtų palÅ«kanų ir 14 957,03 Lt delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka iÅ¡ ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų. Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi areÅ¡tavo ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų įkeistÄ turtÄ bei įspėjo apie jo galimÄ pardavimÄ iÅ¡ varžytinių.

Gavęs ieÅ¡kovų prieÅ¡taravimus, Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008 m. spalio 2 d. sustabdė atsakovo praÅ¡ymo dėl paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų įkeisto turto vykdymÄ ne ginčo tvarka ir pasiÅ«lė suinteresuotiems asmenims ginÄÄ spręsti ieÅ¡kinio teisenos tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju jeigu per 1 mėnesį nuo Å¡ios nutarties gavimo atsakovas nepareikÅ¡ ieÅ¡kinio, areÅ¡tas įkeistam turtui bus panaikintas.

Atsakovas AB DNB bankas per teismo nurodytÄ terminÄ nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio nei ieÅ¡kovui, nei tretiesiems asmenims. Atsakovas AB DNB bankas 2011-05-31 pakartotinai kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismo dėl priverstinio 48 522,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å is teismas priėmė nutartį, kuri Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo panaikinta ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino trečiųjų asmenų bei įkeisto turto savininkų turto areÅ¡tÄ , taikytÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ir ši nutartis yra įsiteisėjusi.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-674-372/2011, panaikino Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kuris 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino areÅ¡tÄ nuo atsakovams priklausančio turto.

Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorius AB DNB bankas reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų patenkinti hipotekos reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ . Teismas nurodė, kad įspėjimas, kuris suteikia skolininkams (įkeisto turto savininkams) galimybę įvykdyti prievolę ir taip iÅ¡vengti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto daikto, turi bÅ«ti įteiktas, ir tai yra privaloma sÄ lyga iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rai pradėti. Teismas nagrinėjo ir tikrino, ar buvo galimybė įvykdyti prievolę ir taip iÅ¡vengti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto daikto.

Teismo vertinimu, tokia galimybė ieÅ¡kovams nebuvo suteikta; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pasiÅ«lęs kreditoriui kreiptis ieÅ¡kinio teisenos tvarka, tačiau pastarajam to nepadarius, turėjo panaikinti turto areÅ¡tÄ . ŠiÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino, ar iÅ¡ieÅ¡kojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus. Teismas iÅ¡ naujo atskirai nevertino aplinkybių, susiklosčiusių iki Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo, o bendrai vertino aplinkybes, egzistavusias kreditoriui kreipiantis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatuota, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorius AB DNB bankas reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų patenkinti hipotekos reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ , o apskųstoje nutartyje teismas atmetė atsakovo argumentus, kad kreipusis dėl hipoteka įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo aplinkybė apie pagrindinių paskolos gavėjų neatsiskaitymÄ su banku ieÅ¡kovams tapo žinoma, todėl esÄ iÅ¡kyla jiems prievolė mokėti netesybas, kaip prieÅ¡taraujančius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, nes, nagrinėjamu atveju, hipotekos procedūra nebuvo baigta, ieškovai nesutiko su delspinigių ir palūkanų dydžiu, juos ginčijo, atsakovas nustatytu terminu ieškinio nepateikė, todėl teigti, kad ieškovai žinojo, kokio dydžio delspinigius ir palūkanas jie privalo mokėti, nėra teisinio pagrindo (CPK 178, 185 str.). Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis).

Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šį teisinį reglamentavimÄ nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t.y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013).

Å ios bylos duomenys teikia pagrindo pripažinti, kad kreditorius pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ , o skolininkai negalėjo vykdyti prievolių dėl kreditoriaus kaltės.Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturintys įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1518,99 Lt (t. 3, b. l. 94-95) atstovavimo iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai.

Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apskaičiuotinas nustatytÄ koeficientÄ (nagrinėjamu atveju – 1,5) dauginant iÅ¡ minimalios mėnesinės algos – 1000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamÄ maksimalų užmokestį už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ , todėl sprendžia, kad pareiÅ¡kėjams iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1500,00 Lt.Apeliantas praÅ¡o grÄ Å¾inti žyminio mokesčio permokÄ už apeliacinį skundÄ .

Kadangi žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimas iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi, tai Å¡is klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės DNB banko (į. k. 112029270) ieÅ¡kovų A.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Lt, t. y. kiekvienam ieškovui po 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų), patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teisėjai                                                                                   Natalja Cikoto                                                                                                                                                                              Antanas Rudzinskas                   Jūratė Varanauskaitė