7cc7c2fd-2cc1-4527-a03e-72eeb5e697bb · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedVILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužÄs 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir JÅ«ratÄs VaranauskaitÄs,teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų A. A. ir R.
Legislator headnote
AI generated7cc7c2fd-2cc1-4527-a03e-72eeb5e697bb · Vilniaus apygardos teismas: K., L. P. nepateikÄ jokių argumentų dÄl kreditoriaus priskaiÄiuotų palÅ«kanų neteisÄtumo bei nepagrįstumo, į tai, kad atsakovas ne kartÄ kreipÄsi į juos dÄl skolos grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokÄjimo, nepaisant to, kad palÅ«kanos buvo itin didelÄs, bet nepasinaudojus refinansavimu ar paskolos sutarties pakeitimu (ar nepateikus teismui ieÅ¡kinio dÄl sutarties sÄ lygos pripažinimo niekine ar negaliojanÄia), tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti 20273,62 Lt dydžio palÅ«kanas iÅ¡ treÄiųjų asmenų.
Full text
NUORAÅ ASÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CivilinÄ byla Nr. 2A-528-798/2014 (S)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10795-2011-3Â Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.3; 42.11.1; 121.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužÄs 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir JÅ«ratÄs VaranauskaitÄs,teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų A. A. ir R.
A. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui, tretiesiems asmenims K. K., L. P., notarei D. V. dÄl prievolių pripažinimo įvykdytomis bei atleidimo nuo palÅ«kanų ir delspinigių mokÄjimo ir atsakovo AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl piniginių sumų priteisimo.            TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä pripažinti ieÅ¡kovų prievoles atsakovui AB DNB bankui pagal 1995-02-09 turto įkeitimo ir 1995-02-09 paskolos sutartį pasibaigusiomis; pripažinti atsakovo kaltÄ dÄl prievolių netinkamo vykdymo; atleisti ieÅ¡kovus nuo prievolÄs mokÄti atsakovui 20273,63 palÅ«kanų bei 16943,84 Lt delspinigių; panaikinti įkeitimÄ turtui.
Nurodo, kad atsakovas K. K. bei O. K. suteikÄ 25 000,00 Lt paskolÄ iki 2012-02-10. Å ios paskolos įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovai ir O. K. sudarÄ turto įkeitimo sutartį. 1995-03-18 mirÄ O. K., o 2007-03-30 mirÄ K. K., o jo turtÄ (tuo paÄiu ir prievoles) paveldÄjo jo vaikai - tretieji asmenys. 2008 m. atsakovas kreipÄsi į Å iaulių miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyrių su praÅ¡ymu dÄl priverstinÄs 46338,35 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginÄo tvarka. 2011-05-31 atsakovas pakartotinai kreipÄsi dÄl 48522,30 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginÄo tvarka.
SužinojÄ apie skolÄ , ieÅ¡kovai kreipÄsi į atsakovÄ praÅ¡ydami pateikti banko raginimų (pretenzijų) kopijas, siųstas tretiesiems asmenims. Pažymi, kad byloje nÄra įrodymų, jog bankas bÅ«tų reikalavÄs iÅ¡ ieÅ¡kovų atlyginti skolÄ ir uždelstus mokÄjimus. PagrindinÄ prievolÄ bankui buvo padengta, bet bankas nesutiko atleisti nuo prievolÄs mokÄti delspinigius bei palÅ«kanas.    Atsakovas AB DNB bankas teismui pateiktame atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.
PažymÄjo, kad ieÅ¡kovai įvykdÄ tik pagrindinÄ prievolÄ bankui pagal 1995-02-09 paskolos sutartį, taÄiau nÄra sumokÄjÄ palÅ«kanų bei delspinigių. Be to, pagal paskolos sutarties sÄ lygas prievolÄs pripažintos įvykdytomis tik tuomet, kai atsakovui sumokama paskolos suma, atlyginamos palÅ«kanos bei netesybos. Akcentavo, kad pagal teismų praktikÄ kreditoriaus kaltÄ nÄra preziumuojama, o ieÅ¡kovai banko kaltÄs, nesÄ Å¾iningumo neįrodÄ. Mano, kad tinkamu įspÄjimu dÄl skolos sumokÄjimo laikytina Å iaulių miesto apylinkÄs teismo hipotekos nutartis (nes raginimai bei įspÄjimai, siųsti ieÅ¡kovams neiÅ¡liko), o 2011 m. ieÅ¡kovui buvo pateikti praÅ¡yti dokumentai.  Atsakovas AB DnB bankas teismui pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ A.
A., R. A., K. K. bei L. P. 37322,64 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad pagal 1995-02-09 paskolos sutartį bankui liko nesumokÄtos 20 273,62 Lt palÅ«kanos bei 17049,02 Lt delspinigiai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ Â Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. ieÅ¡kinį tenkino; pripažino jų įkeisto turto atžvilgiu pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį prievoles bankui AB DNB įvykdytomis (t.y. atleidžiant nuo palÅ«kanų bei delspinigių mokÄjimo); panaikino ieÅ¡kovų A.
A. ir R. A. turto įkeitimÄ pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį banko AB DNB naudai, užtikrinant 1995-02-09 Paskolos sutarties Nr. 5 grÄ Å¾inimÄ ; priteisÄ lygiomis dalimis ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. naudai iÅ¡ atsakovo AB DNB banko 371,00 Lt žyminio mokesÄio ir 1210,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti; priteisÄ iÅ¡ atsakovo AB DNB banko 549,00 Lt žyminio mokesÄio valstybÄs naudai; atsakovo AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisÄ AB DNB bankui iÅ¡ K. K. bei L.
P. solidariai 20 273,62 Lt nesumokÄtų palÅ«kanų bei 2500,00 Lt sumažintų delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 22 773,62 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (2012-07-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 683,00 Lt žyminio mokesÄio, 1698,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į AB DNB bankui 1995-02-09 turto įkeitimo sutartimi įkeistÄ K. K. bei L. P. nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : viralinÄ 2I1b, Å«kinį pastatÄ 3I1b, tvartÄ 4I1b, daržinÄ 5I1m., malkinÄ 6I1m., esanÄius SpiÄių k.
RadviliÅ¡kio r., parduodant šį turtÄ iÅ¡ viešųjų varžytinių. Teismas nustatÄ, kad 1995-02-09 bankas K. K. bei O. K. suteikÄ 25000,00 Lt paskolÄ iki 2012-02-10. TÄ paÄiÄ dienÄ tarp banko, O. K. bei ieÅ¡kovų buvo sudaryta sutartis dÄl turto įkeitimo (paskolos įvykdymui užtikrinti). Pirminiai paskolos gavÄjai mirÄ, o jų turtÄ priÄmÄ vaikai - K. K. ir L. P.. PagrindinÄ paskolos suma atsakovui sumokÄta. Teismas, nagrinÄdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ atleisti juos nuo palÅ«kanų bei delspinigių mokÄjimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio praÅ¡ymÄ priteisti Å¡ias sumas iÅ¡ ieÅ¡kovų bei paskolos gavÄjų paveldÄtojų (K.
K. ir L. P.), pažymÄjo, kad kai skolininko prievolÄs įvykdymÄ kreditoriui treÄiasis asmuo užtikrina jam priklausanÄio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir treÄiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolÄs įvykdymÄ , susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todÄl prievolÄs neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisÄ reikalauti iÅ¡ treÄiojo asmens įvykdyti skolininko prievolÄ, o teisÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolininko skolÄ iÅ¡ treÄiojo asmens įkeisto turto. Teismas konstatavo, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninÄs prievolÄs grÄ Å¾inti skolÄ už skolininkÄ , Å¡iam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisÄ Ä¯vykdyti prievolÄ už skolininkÄ , siekdamas iÅ¡vengti jam nuosavybÄs teise priklausanÄio daikto pardavimo iÅ¡ viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ skolininkÄ (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.112 straipsnio 2 punktas). Teismas, atsižvelgÄs į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ dÄl CK 4.192 straipsnio 2 dalies, CPK 558 straipsnio l dalies nuostatų taikymo, nurodÄ, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninÄs prievolÄs grÄ Å¾inti skolos už skolininkÄ (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikÄs neteisÄtus veiksmus, jeigu neapmokÄjo skolos per teismo nustatytÄ vieno mÄnesio terminÄ nuo nutarties, kuria areÅ¡tuotas hipoteka įkeistas turtas, įteikimo jam dienos, todÄl jam asmeniÅ¡kai nekyla civilinÄ atsakomybÄ už tai, kad jis prievolÄs nevykdÄ geruoju.
Kadangi bankas pripažino, kad teismui negali pateikti raginimų, siųstų ieÅ¡kovams apmokÄti skolos gavÄjų skolÄ bei priskaiÄiuotas palÅ«kanas ir netesybas, tai teismas laikÄ, kad Å¡ios aplinkybÄs atsakovas neįrodÄ (CPK 178 straipsnis). Teismas atmetÄ atsakovo argumentus, kad jam kreipusis dÄl hipoteka įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovų aplinkybÄ apie pagrindinių paskolos gavÄjų neatsiskaitymÄ su banku ieÅ¡kovams tapo žinoma, todÄl iÅ¡kyla jiems prievolÄ atlyginti netesybas, kaip prieÅ¡taraujanÄius protingumo ir teisingumo principams, nes atsakovams pateikus teisinius argumentus hipotekos procedÅ«ra buvo nutraukta.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų pinigines sumas. Be to, teismas pažymÄjo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, jog sutartyje nustatyta sÄ lyga, jog, asmeniui laiku neatsiskaiÄius, kreditorius turi teisÄ pareikalauti mokÄti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaiÄiuojami ne automatiÅ¡kai, laiku neapmokÄjus sÄ skaitos (ar laiku nevykdant mokÄjimų), bet kreditoriui pareikalavus. IeÅ¡kovams įvykdžius pagrindinÄ prievolÄ geruoju, t. y. sumokÄjus likusiÄ paskolos sumÄ , o bankui nepateikiant įrodymų, jog reikalavo skolÄ sumokÄti ir iÅ¡ ieÅ¡kovų, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti jų įkeisto turto dalyje prievolÄ Ä¯vykdyta (t.y. atleidžiant nuo delspinigių bei palÅ«kanų mokÄjimo) yra pagrįstas bei atitinkantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tretieji asmenys K.
K., L. P. nepateikÄ jokių argumentų dÄl kreditoriaus priskaiÄiuotų palÅ«kanų neteisÄtumo bei nepagrįstumo, į tai, kad atsakovas ne kartÄ kreipÄsi į juos dÄl skolos grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokÄjimo, nepaisant to, kad palÅ«kanos buvo itin didelÄs, bet nepasinaudojus refinansavimu ar paskolos sutarties pakeitimu (ar nepateikus teismui ieÅ¡kinio dÄl sutarties sÄ lygos pripažinimo niekine ar negaliojanÄia), tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti 20273,62 Lt dydžio palÅ«kanas iÅ¡ treÄiųjų asmenų.
TaÄiau teismas, atsižvelgÄs į tai, kad bankui paskola buvo grÄ Å¾inta, o banko naudai priteistos visos paskaiÄiuotos nuo 2006 m. palÅ«kanos bei kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai (17049,02 Lt) yra per dideli ir neprotingi, priteisÄ iÅ¡ treÄiųjų asmenų solidariai 2500 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB DNB bankas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. ieÅ¡kinį tenkino ir pripažintos jų įkeisto turto atžvilgiu pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį prievoles bankui AB DNB įvykdytomis (t.y. atleidžiant nuo palÅ«kanų bei delspinigių mokÄjimo) bei panaikintas ieÅ¡kovų A.
A. ir R. A. turto įkeitimas pagal 1995-02-09 turto įkeitimo sutartį banko AB DNB naudai, užtikrinant 1995-02-09 Paskolos sutarties Nr. 5 grÄ Å¾inimÄ , taip pat atmestas AB DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovų A. A. ir R. A. atžvilgiu, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, o banko prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas; grÄ Å¾inti apeliantui permokÄtÄ 225,00 Lt žyminio mokesÄio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1.
Pirmosios instancijos teismas pažeidÄ ir nenurodÄ, kokiu teisiniu pagrindu tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl prievolių pagal pagrindinÄ sutartį pripažinimo įvykdytomis ieÅ¡kovų turto įkeitimo atsakovo AB DNB banko naudai panaikinimo. CK 4.174 straipsnyje reglamentuota, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandanÄių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Ä¯keisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka bÅ«tų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas.
Paskolos sutarties 5.1 p. Å¡alys susitarÄ, kad sutarties galiojimo terminas nustatomas nuo paskolos iÅ¡davimo dienos iki jos visiÅ¡ko sugrÄ Å¾inimo, taip pat iki visų priskaiÄiuotų palÅ«kanų ir netesybų sumokÄjimo. Atsižvelgiant į tai, kad įkeisto turto savininkai (ieÅ¡kovai) bankui įvykdÄ tik dalį pagrindinÄs prievolÄs, t. y. grÄ Å¾ino likusiÄ 13 572,55 Lt paskolos sumÄ , taÄiau iki Å¡iol bankui nÄra sumokÄtos visos palÅ«kanos bei delspinigiai, kurie buvo skaiÄiuotos paskolos sutarties pagrindu iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, todÄl bankas turi teisÄ Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į bankui įkeistÄ tiek ieÅ¡kovams, tiek K.
K. ir L. P. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . DÄl to teismas neturÄjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad prievolÄs pagal paskolos sutartį ieÅ¡kovų atžvilgiu yra pasibaigusios ir panaikinti ieÅ¡kovams priklausanÄio turto įkeitimo bankui.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimus dÄl civilinÄs atsakomybÄs ieÅ¡kovams taikymo. Apelianto reikalavimas mokÄti palÅ«kanas pagal paskolos sutartį reiÅ¡kia iÅ¡ esmÄs reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartinÄ prievolÄ natÅ«ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), o ne praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kovams civilinÄ atsakomybÄ, kaip tai konstatavo teismas.
Hipotekos kreditoriaus teisÄ gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolÄs grÄ Å¾inti skolÄ arba ne iki galo tokiÄ prievolÄ Ä¯vykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis. 4.216 straipsnio 2 dalis). Bankas, vadovaudamasis CK 4.196 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad skolininkai (paskolos gavÄjai) mirÄ, o įsipareigojimai bankui pagal paskolos sutartį pilnai neįvykdyti, turi teisÄ nukreipti likusios dalies (nesumokÄtų palÅ«kanų ir delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .3.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei taikÄ materialiosios teisÄs normas, sprÄsdamas apie reikalavimų pareiÅ¡kimÄ Ä¯keisto turto savininkams dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. TeisÄs aktai, reglamentuojantys iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto tvarkÄ , nenumato, jog prieÅ¡ reiÅ¡kiant reikalavimus hipotekos teisÄjui ar teisme dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto hipotekos kreditorius privalÄtų atskirai informuoti įkaito davÄjus apie pagrindinÄs prievolÄs neįvykdymÄ ir planuojamÄ jos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.
Be to, vadovaujantis CPK 558 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012-07-01, tiek ieÅ¡kovai, tiek tretieji asmenys apie skolÄ buvo įspÄti Å iaulių miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2008-09-04 nutartimi. Å ios nutarties įteikimÄ patvirtina 2008-09-17 ieÅ¡kovų pateikti prieÅ¡taravimai dÄl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginÄo tvarka. Taigi ieÅ¡kovai jau nuo 2008 m. žinojo apie neįvykdytus įsipareigojimus bankui pagal paskolos sutartį bei apie banko teisÄtus ketinimus nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankui įkeistÄ ieÅ¡kovams nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , jei Å¡ie įsipareigojimai nebus įvykdyti.
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. A. ir R. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginÄijamÄ sprendimo dalį, vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vertino ieÅ¡kovo prieÅ¡taravimus, pateiktus ypatingos teisenos tvarka hipotekos teismams ir Å¡ių teismų sprendimus, kuriais konstatuota, kad pradÄti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausanÄio įkeisto turto nÄra pagrindo.
Tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas tinkamai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika dÄl bylų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, nurodydamas, kad prievolÄs neįvykdymo atveju kreditorius įgijo ne teisÄ reikalauti iÅ¡ įkeisto turto savininkų įvykdyti treÄiųjų asmenų prievolÄ, o teisÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolininko skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų įkeisto turto bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodÄ aplinkybÄs, kad ragino ieÅ¡kovus apmokÄti paskolos gavÄjų skolÄ bei priskaiÄiuotas palÅ«kanas ir netesybas.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai pasibaigia prievolÄ numatanti sutartis, jÄ nutraukinat vienaÅ¡aliÅ¡kai. Jei sutarties nutraukimÄ patvirtinanÄių įrodymų nepateikta arba iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisÄs normų reikalavimus ir todÄl toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis, pradÄti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto nÄra pagrindo. Apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino, kad neturi galimybÄs pateikti teismui duomenų apie tai, kad tinkamai informavo skolininkus (treÄiuosius asmenis) ir ieÅ¡kovus (įkeisto turto savininkus) apie įsiskolinimo dydį bei priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, todÄl teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovams nekilo civilinÄ atsakomybÄ už tai, kad jie prievolÄs neįvykdÄ per teismo nustatytÄ vieno mÄnesio terminÄ nuo nutarties, kuria areÅ¡tuotas hipoteka įkeistas turtas, įteikimo dienos.2.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡skiriamos dvejopos pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekanÄios mokÄjimo ir palÅ«kanos, atliekanÄios kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Siekiant identifikuoti palÅ«kanų funkcijas, pirmiausia, turi bÅ«ti įvertintas civilinis teisinis santykis, kurio pagrindu atsirado teisÄ reikalauti mokÄti palÅ«kanas. IeÅ¡kovų vertinimu, atsakovas pagal 1995-02-09 paskolos sutartį už piniginÄs prievolÄs nevykdymÄ laiku skolininko atžvilgiu taikÄ ne tik kompensuojamÄ sias 15 proc. palÅ«kanas, bet ir netesybas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklÄ, kad kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybÄs forma, iÅ¡ skolininko negalima reikalauti ir netesybų. Be to, netesybų skaiÄiavimui yra svarbÅ«s du momentai â netesybų skaiÄiavimo pradžia ir jų skaiÄiavimo pabaiga, kurie gali bÅ«ti apibrÄžti tiek įstatymuose, tiek Å¡alių susitarimu. Ä®statymų leidÄjas yra nustatÄs, kad netesybos pradedamos skaiÄiuoti tada, kai skolininkas prievolÄs neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolÄs neįvykdymas, įkaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis) Teismas, remiantis nagrinÄjamos bylos duomenis, pagrįstai nustatÄ, kad ieÅ¡kovai nepraleido prievolÄs įvykdymo termino atsiskaityti su kreditoriumi už skolininkÄ , nes kreditorius byloje neįrodÄ aplinkybių, kad to reikalavo. Vadinasi, skolininkas neprivalo mokÄti palÅ«kanų, o tuo labiau delspinigių už kreditoriaus praleisto termino laikÄ (CK 6.262 straipsnio 3 dalis).3.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių santykius kvalifikavo kaip vartojimo, taikÄ bendruosius teisÄs principus, be to atsižvelgtina į tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į ieÅ¡kovų vienintelį gyvenamÄ jį namÄ . IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todÄl Å¡i byla nagrinÄjama apeliacinio skundo ribose.DÄl tinkamo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ kaip sÄ lygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įgyvendinti. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad 1995-02-09 AB DnB Nord bankas (vÄliau - AB DNB bankas) K. K. bei O. K. suteikÄ 25 000,00 Lt paskolÄ iki 2012-02-10. TÄ paÄiÄ dienÄ tarp banko, O. K. bei ieÅ¡kovų buvo sudaryta sutartis dÄl turto įkeitimo (paskolos įvykdymui užtikrinti).
Pirminiai paskolos gavÄjai mirÄ, o jų turtÄ priÄmÄ vaikai - K. K. ir L. P.. PagrindinÄ paskolos suma sumokÄta.Apeliaciniame skunde apeliantas AB DNB bankas argumentuojama, kad įkeisto turto savininkai (ieÅ¡kovai) bankui įvykdÄ tik dalį pagrindinÄs prievolÄs, t.y. grÄ Å¾ino 13 572,55 Lt paskolos sumÄ , taÄiau iki Å¡iol bankui nÄra sumokÄtos visos palÅ«kanos bei delspinigiai, kurie buvo skaiÄiuotos paskolos sutarties pagrindu iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, todÄl bankas turi teisÄ Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į bankui įkeistÄ tiek ieÅ¡kovams, tiek tretiesiems asmenims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, Å¡alys privalo laikytis CK 6.217, 6.209 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisÄjas, gavÄs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradÄti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis).
Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimas nÄra esminis sutarties pažeidimas ir nukentÄjusi Å¡alis nustatÄ protingÄ papildomÄ terminÄ , tai, neįvykdžius sutarties per šį terminÄ , ji gali sutartį nutraukti. NukentÄjusi Å¡alis savo praneÅ¡ime dÄl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdys per nustatytÄ papildomÄ terminÄ (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). TaÄiau Å¡ios įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolÄ sudaro nedidelÄ sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis).
Jos taikomos ir kreditavimo sutartims, todÄl tais atvejais, kai sutarties sÄ lygos, nustatanÄios kreditoriaus teisÄs nutraukti sutartį dÄl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarkÄ , pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis, hipotekos teisÄjas privalo atsižvelgti į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , sprÄsdamas klausimÄ dÄl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas AB DNB bankas 2008 m. nutraukÄ paskolos sutartį ir kreipÄsi į Å iaulių miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyrių su praÅ¡ymu dÄl priverstinÄs 46 338,35 Lt skolos (13 572,55 Lt negrÄ Å¾into kredito, 17 808,77 Lt nesumokÄtų palÅ«kanų ir 14 957,03 Lt delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginÄo tvarka iÅ¡ ieÅ¡kovų ir treÄiųjų asmenų. Å iaulių miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyrius 2008 m. rugsÄjo 4 d. nutartimi areÅ¡tavo ieÅ¡kovų ir treÄiųjų asmenų įkeistÄ turtÄ bei įspÄjo apie jo galimÄ pardavimÄ iÅ¡ varžytinių.
GavÄs ieÅ¡kovų prieÅ¡taravimus, Å iaulių miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyrius 2008 m. spalio 2 d. sustabdÄ atsakovo praÅ¡ymo dÄl paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovų ir treÄiųjų asmenų įkeisto turto vykdymÄ ne ginÄo tvarka ir pasiÅ«lÄ suinteresuotiems asmenims ginÄÄ sprÄsti ieÅ¡kinio teisenos tvarka. Teismas taip pat nurodÄ, kad tuo atveju jeigu per 1 mÄnesį nuo Å¡ios nutarties gavimo atsakovas nepareikÅ¡ ieÅ¡kinio, areÅ¡tas įkeistam turtui bus panaikintas.
Atsakovas AB DNB bankas per teismo nurodytÄ terminÄ nepareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio nei ieÅ¡kovui, nei tretiesiems asmenims. Atsakovas AB DNB bankas 2011-05-31 pakartotinai kreipÄsi į Å iaulių miesto apylinkÄs teismo dÄl priverstinio 48 522,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å is teismas priÄmÄ nutartį, kuri Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 5 d. nutartimi buvo panaikinta ir byla perduota nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkriÄio 8 d. nutartimi panaikino treÄiųjų asmenų bei įkeisto turto savininkų turto areÅ¡tÄ , taikytÄ Å iaulių miesto apylinkÄs teismo hipotekos teisÄjo 2008 m. rugsÄjo 4 d. nutartimi ir ši nutartis yra įsiteisÄjusi.
CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarÄiai ar nutarimui įsiteisÄjus, Å¡alys ir kiti dalyvavÄ byloje asmenys, taip pat jų teisių perÄmÄjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų paÄių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo paÄiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginÄyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, taÄiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dÄl pažeistos ar ginÄijamos teisÄs arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginÄas įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nÄra iÅ¡nagrinÄtas ir iÅ¡sprÄstas.Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkriÄio 5 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 2S-674-372/2011, panaikino Å iaulių miesto apylinkÄs teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, kuris 2011 m. lapkriÄio 8 d. nutartimi panaikino areÅ¡tÄ nuo atsakovams priklausanÄio turto.
MinÄtoje byloje buvo nustatyta, kad byloje nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, jog kreditorius AB DNB bankas reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų patenkinti hipotekos reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ . Teismas nurodÄ, kad įspÄjimas, kuris suteikia skolininkams (įkeisto turto savininkams) galimybÄ Ä¯vykdyti prievolÄ ir taip iÅ¡vengti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto daikto, turi bÅ«ti įteiktas, ir tai yra privaloma sÄ lyga iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rai pradÄti. Teismas nagrinÄjo ir tikrino, ar buvo galimybÄ Ä¯vykdyti prievolÄ ir taip iÅ¡vengti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto daikto.
Teismo vertinimu, tokia galimybÄ ieÅ¡kovams nebuvo suteikta; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pasiÅ«lÄs kreditoriui kreiptis ieÅ¡kinio teisenos tvarka, taÄiau pastarajam to nepadarius, turÄjo panaikinti turto areÅ¡tÄ . ŠiÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino, ar iÅ¡ieÅ¡kojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus. Teismas iÅ¡ naujo atskirai nevertino aplinkybių, susiklosÄiusių iki Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 5 d. nutarties priÄmimo, o bendrai vertino aplinkybes, egzistavusias kreditoriui kreipiantis dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.
Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 5 d. nutartyje konstatuota, kad nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, jog kreditorius AB DNB bankas reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų patenkinti hipotekos reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ , o apskųstoje nutartyje teismas atmetÄ atsakovo argumentus, kad kreipusis dÄl hipoteka įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo aplinkybÄ apie pagrindinių paskolos gavÄjų neatsiskaitymÄ su banku ieÅ¡kovams tapo žinoma, todÄl esÄ iÅ¡kyla jiems prievolÄ mokÄti netesybas, kaip prieÅ¡taraujanÄius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.
TeisÄjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, nes, nagrinÄjamu atveju, hipotekos procedÅ«ra nebuvo baigta, ieÅ¡kovai nesutiko su delspinigių ir palÅ«kanų dydžiu, juos ginÄijo, atsakovas nustatytu terminu ieÅ¡kinio nepateikÄ, todÄl teigti, kad ieÅ¡kovai žinojo, kokio dydžio delspinigius ir palÅ«kanas jie privalo mokÄti, nÄra teisinio pagrindo (CPK 178, 185 str.). Vykdydamos sutartį Å¡alys privalo bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis).
Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolÄ, kai skolininkas negali įvykdyti prievolÄs dÄl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dÄl kitokios kreditoriaus kaltÄs (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šį teisinį reglamentavimÄ nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalÄjimo įvykdyti prievolÄs egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t.y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalÄjimÄ Ä¯vykdyti prievolÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-508/2013).
Å ios bylos duomenys teikia pagrindo pripažinti, kad kreditorius pažeidÄ bendradarbiavimo pareigÄ , o skolininkai negalÄjo vykdyti prievolių dÄl kreditoriaus kaltÄs.Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturintys įtakos apskųsto sprendimo teisÄtumui, todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo, todÄl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai apeliacinÄs instancijos teisme patyrÄ 1518,99 Lt (t. 3, b. l. 94-95) atstovavimo iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai.
Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apskaiÄiuotinas nustatytÄ koeficientÄ (nagrinÄjamu atveju â 1,5) dauginant iÅ¡ minimalios mÄnesinÄs algos â 1000 Lt. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjų praÅ¡omos priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamÄ maksimalų užmokestį už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ , todÄl sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjams iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistino užmokesÄio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos â 1500,00 Lt.Apeliantas praÅ¡o grÄ Å¾inti žyminio mokesÄio permokÄ už apeliacinį skundÄ .
Kadangi žyminio mokesÄio grÄ Å¾inimo klausimas iÅ¡sprÄstas Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 8 d. nutartimi, tai Å¡is klausimas apeliacinÄs instancijos teisme nenagrinÄtinas.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r Ä : Atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo akcinÄs bendrovÄs DNB banko (į. k. 112029270) ieÅ¡kovų A.
A. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 (tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) Lt, t. y. kiekvienam ieÅ¡kovui po 750,00 Lt (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų), patirtoms bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. TeisÄjai                                                                                   Natalja Cikoto                                                                                                                                                                              Antanas Rudzinskas                   JÅ«ratÄ VaranauskaitÄ