2020-05-20 Nr. AB-10000-3-61-3-02312-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-646-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba) direktoriaus 2018 m birželio 11 d. įsakymo Nr. TE-168 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo Vilniaus apygardos valdybos pareigūnams“ (toliau – Įsakymas) dalį, kuria jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas, remiantis FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-3-5798 “Dėl Vilniaus apygardos valdybos viršininko D. B., Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko E. L. ir vyriausiosios tyrėjos O. D. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00028-17” (toliau – ir Išvada). Išanalizavus Išvadoje nurodytus motyvus bei joje pateikiamą faktinių aplinkybių vertinimą, pareiškėjui tapo akivaizdu, kad Išvada nėra pagrįsta visomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (kai kurios žinomos ir reikšmingos faktinės aplinkybės Išvadoje liko nutylėtos ir neįvertintos, nors ir buvo nurodytos pareiškėjo rašytiniame 2018 m. gegužės 15 d. paaiškinime), nustatyti faktai vertinti neobjektyviai ir tendencingai, nenurodytos konkrečios teisės normos, numatančios konkretų elgesio modelį, kurio neva jis nesilaikė, apsiribojant tik bendro pobūdžio teisės normomis, kurias neva jis pažeidė, jo veiksmai (neveikimas) vertintas ne individualiai, bet bendrame kontekste aptariant bendrai tiek jo, tiek Vilniaus apygardos valdybos (toliau – VAV) viršininko D. B. veiksmus, nors jų veiksmai, kuriais buvo įgyvendinama pavaldžios ikiteisminio tyrimo pareigūnės kontrolė, skyrėsi iš esmės, kaltės forma net neaptarta (neįvertinta), tokiu būdu Išvados motyvai, nepagrindžia tarnybinio nusižengimo, kuriuo jis buvo apkaltintas, nei subjektyviosios, nei objektyviosios pusės, todėl tarnybinė atsakomybė pareiškėjui pritaikyta nepagristai ir neteisėtai.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl to, jog neva netinkamai vykdė pavaldžios ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės kontrolę, tačiau išvadą dėl netinkamos kontrolės vykdymo paneigia faktai, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs savo 2018 m. gegužės 15 d. paaiškinime. Pareiškėjas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17 pareigūnei O. D. buvo pavestas atlikti 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. ne vieną kartą žodžiu jai buvo duoti nurodymai suintensyvinti tyrimo veiksmų atlikimą ne tik šiame ikiteisminiame tyrime, bet ir tuo metu jos žinioje buvusiuose kituose tyrimuose. Vykdyta kontrolė pareigūnės atžvilgiu buvo nuolatinė, kontrolės priemonės intensyvėjo, nes pareigūnė nereagavo ir nevykdė jai duodamus nurodymus. Išvadoje nemotyvuojama, kuo remiantis pareiškėjo vykdytos kontrolės formos buvo įvardintos formaliais nurodymais, turint omenyje tai, kad buvo imtasi tų teisinių priemonių, kurias numato FNTT direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 75 patvirtinto FNTT atliekamų ikiteisminių tyrimų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos, reglamentuojančios būtent ikiteisminio tyrimo kontrolės tvarką. Išvadoje nenurodoma (nepagrindžiama), kokių kitų teisinių priemonių pareiškėjas turėjo (galėjo) imtis ir kokiose teises normose tokios priemones numatytos. Šiuo aspektu Išvada yra visiškai nepagrįsta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nevykdė tinkamos kontrolės ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

4. Nors dėl nežinomų ir nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių pareiškėjo surašyto 2018 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo pagrindu nebuvo pradėtas O. D. veiksmų tarnybinis patikrinimas, tačiau reaguojant į šį pareiškėjo veiksmą, VAV viršininkas D. B. IBPS sistemoje 2018 m. kovo 28 d. parašė rezoliuciją, kurioje nurodė suintensyvinti ikiteisminio tyrimo atlikimą, o žodžiu O. D. informavo, kad toks netinkamas tyrimo intensyvumas nebus toleruojamas ir, jeigu nebus nedelsiant atlikti tyrimo veiksmai, bus sprendžiamas klausimas dėl tarnybinio patikinimo pradėjimo dėl galimo tyrimo vilkinimo (VAV viršininko D. B. 2018 m. gegužės 16 d. paaiškinimas). Po šio raginimo O. D. per 2018 m. balandžio mėnesį (t. y. iki tarnybinio patikrinimo, kurio Išvada šioje byloje ginčijama, pradžios) atliko visus plane numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pareiškėjas akcentavo, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti, skiriant tarnybinę nuobaudą (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų aprašas) 5.2 punktas), todėl pareiškėjo kontrolės veiksmai, kurie akivaizdžiai užkirto kelią tolimesniems neigiamiems padariniams atsirasti dar iki tarnybinio patikrinimo pradžios Išvadoje taip pat turėjo būti įvertinti, sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

5. Išvadoje nebuvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai ir juose nurodytos aplinkybės (pavaldžios darbuotojos neatsakingumas, piktybiškai nevykdant jai duodamus nurodymus), patvirtinantys, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ne dėl kontrolės nebuvimo, ar kad tokia kontrolė buvo formali, bet dėl pačios pareigūnės neatsakingumo, kas pripažįstama reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinio nusižengimo sudėties (ne)buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-1514/2006).

6. Nors Išvados 3 puslapyje nurodoma, jog vertinamas laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., tačiau 5 puslapyje teigiama, kad ir vėliau, t. y. po 2018 m. balandžio 18 d. buvo atliekamas tik paviršutiniškas ir formalus tyrimas. Tokie prieštaravimai tarnybinį patikinimą daro neapibrėžtu, kas iš esmes leidžia suabejoti tokio patikrinimo teisėtumu. Išvados 5 puslapyje konstatuojama, jog tyrimas nebuvo tinkamai suplanuotas, neįvertinus visų tirtinų aplinkybių, toliau pateikiama nuomonė, kaip ir kokia kryptimi turėjo būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, o tai reiškia, jog tik prokuroras (ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tik siūlyti) ikiteisminio tyrimo metu sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo strategijos, taktikos, tiriamų versijų, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, perspektyvos ir nustato tyrimo kryptį, tyrimo apimtį – tiriamas veikas ir jų kiekį, preliminariai vertina duomenis, duomenų irodomąją galią, jų pakankamumą. Todėl prokurorui apibrėžus ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00028-17 gaires, tiriamas veikas, jų kvalifikaciją ir patvirtinus O. D. sudarytą tyrimo veiksmų planą, nei O. D., nei jos vadovai (įskaitant pareiškėją), nei asmuo, atliekantis tarnybinį patikrinimą, negali kvestionuoti prokuroro teisėtų sprendimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Išvadoje O. D. aprašytų atliktų procesinių veiksmų skaičius (pagal atskiras bylas) nesutampa su Išvadoje įrašytais procesinių veiksmų skaičiais. Minėti Išvados prieštaravimai ir nepagrįsti bei neteisėti konstatavimai leidžia suabejoti Išvados objektyvumu dėl O. D. pareigų neatlikimo masto, o kartu ir konstatavimu, jog neva pareiškėjo vykdyta kontrolė bei tokios kontrolės teisinės priemonės buvo formalios ir/ar neadekvačios.

7. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo vilkinimas tam tikrą laiką vyko dėl O. D. piktybinio vadovo (pareiškėjo) nurodymų nevykdymo, bet ne dėl kontrolės nebuvimo. Tačiau pareiškėjo konkretūs veiksmai Išvadoje nebuvo išanalizuoti ir vertinti, apsiribojant konstatavimu, jog buvo imtasi formalių raginimų, tačiau nesiimant jokių priemonių. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje pareiškėjo veiksmai vertinti ne individualiai, bet lygiagrečiai ir tapačiai aprašant VAV viršininko D. B. veiksmus, nors VAV viršininko D. B. ir pareiškėjo veiksmai ir sprendimai dėl O. D. veiklos vertinimo bei skatinimo skyrėsi iš esmės. Toks bendros atsakomybės taikymas neatitinka pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principo, kurį pažeidus, pareigūno padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti laikomas įrodytu. Šiuo atveju pareiškėjo kaltė nebuvo ištirta ir įrodyta, o, nenustačius kaltės, tarnybinė atsakomybė negalima. Tai esminis procedūrinis pažeidimas.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje konstatuojant pareiškėjo neva neteisėtus veiksmus, buvo apsiribota tik bendromis teises normomis, kurios numato bendrąsias pareigas kontroliuoti, užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų, numato asmeninę atsakomybę už šių pareigų nevykdymą, tačiau nei vienoje iš Išvadoje nurodytų teisės normų nėra įtvirtinama jokių konkrečių elgesio taisyklių, kurias pareiškėjas būtų pažeidęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad Išvadoje nėra tinkamai pagrindžiamas (įrodytas) neteisėtos veikos faktas.

9. Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pareigūnės O. D. 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 04/10-l-l-1337 jos veiklą pareiškėjas įvertino „labai gerai“ ir kad neva tarnybinis patikinimas tokį vertinimą paneigia. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnės eilinis metinis vertinimas buvo atliekamas už 2017 m., o piktybinis viršininko nurodymų nevykdymas bei ikiteisminio tyrimo vilkinimas paaiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. Į 2017 m. pradžioje suformuotas einamųjų metų užduotis nepateko ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17, nes jis pradėtas tik 2017 m. rugpjūčio 8 d., todėl 2017 m. vadovo nurodymų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-6-00028-17, nevykdymas negalėjo turėti lemiamą reikšmę atliekant pareigūnės tarnybinės veiklos metinį vertinimą už 2017 m.

10. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tiek pareigūnei O. D., tiek VAV viršininkui D. B., tiek pareiškėjui Įsakymu buvo paskirtos tapačios tarnybinės nuobaudos – pastaba. Todėl Išvadoje nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas nuolat vykdė pareigūnės kontrolę, duodant žodinius ir rašytinius nurodymus, įskaitant ir dėl minėto ikiteisminio tyrimo, kad pareiškėjas atsisakė teikti pareigūnės kandidatūrą neeiliniam vertinimui, kaip gerai dirbančios pareigūnės, prieštaravo jos kandidatūros teikimui dėl nuosekliai didesnės pareiginės algos nustatymo, ne kartą informavo VAV viršininką apie pareigūnės pareigų neatlikimą bei pareiškėjo nurodymų nevykdymą, iki tarnybinio patikrinimo (Nr. 04/8-35798) pradžios surašė ir pateikė VAV viršininkui tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė įvertinti pareigūnės veiklą, dėl ko visi numatyti ikiteisminio tyrimo plane veiksmai buvo atlikti. Taigi, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo pritaikyta ne individuali, o bendra atsakomybė, neadekvati pareiškėjo veiksmų atžvilgiu.

11. Atsakovas FNTT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17 tyrėjai pavestas atlikti 2017 m. rugpjūčio 8 d., iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas apsiribojo tik žodiniais nurodymais tyrėjai (jeigu tokie buvo duodami), nes tik 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas suformulavo rašytinius nurodymus elektorininiu paštu dėl ikiteisminių tyrimų atlikimo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tuo metu jau buvo praėję keturi mėnesiai, tačiau ikiteisminiame tyrime nebuvo nieko atlikta. Iš pareiškėjo 2017 m. spalio 3 d. susirašinėjimo su VAV viršininku nematyti, kad būtų reiškiamos kokios nors pretenzijos dėl O. D. pareiškėjo duotų kokių nors žodinių nurodymų ar pavedimų nevykdymo. 2018 m. kovo 20 d. laiškas VAV viršininkui su prisegtu dokumentu, pavadintu „tarnybinis pranešimas dėl O. D. l.doc“ ir prie jo prisegtas pareiškėjo skundas dėl tyrėjos veiksmų yra informacinio pobūdžio, tačiau, kad taptų Tarnybos vidaus dokumentu – tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu gali būti kuriami tam tikri juridiniai faktai, jis privalėjo bent jau būti nustatyta tvarka registruotas Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-l18 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės (toliau – ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės) ir Tarnybos vidaus teisės aktai, reglamentuojantys dokumentų įstaigoje apyvartą. Juk šis raštas dėl tyrėjos veiksmų surašytas ne privataus asmens E. L., o Tarnybos VAV Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir NVTS) viršininko E. L., kuris informuoja savo tiesioginį vadovą apie pavaldžios pareigūnės netinkamą pareigų atlikimą, tokiu būdu sudarydamas pagrindą, esant būtinybei, pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą. Atsakovas pažymėjo, kad VAV viršininko veiksmai šiuo atveju ir jo formalus požiūris į pavestų tarnybinių pareigų vykdymą buvo taip pat atitinkamai įvertintas Įsakymu.

13. Išvadoje konstatuoti pareigūnės padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d., atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00028-17 prieštarauja VAV vadovų (tarp jų ir pareiškėjo) patvirtintai pareigūnės 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadai Nr. 04/10-1-1-1337 ir joje pateiktam pareigūnės pasiektų labai gerų tarnybinės veiklos 2017 metų rezultatų, t. y. ir per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17 buvo vilkinamas ir jame neatliekami jokie veiksmai, vertinimui.

14. Pareiškėjo veiksmai buvo vertinami individualiai, tačiau Išvadoje jie negalėjo būti aptarti atsietai nuo VAV viršininko veiksmų – nes tiek VAV viršininko, tiek ir jam tiesiogiai pavaldaus VAV NVTS viršininko – pareiškėjo – disfunkcija, atliekant jiems pavestas tarnybines pareigas, yra labai glaudžiai susijusi. Abu jie būdami padalinio vadovais ir turėdami pareigas organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą, žinojo, kad pareigūnė netinkamai vykdo tarnybines pareigas, atlikdama ikiteisminį Nr. 02-6-00028-17 (ir kitus jai pavestus atlikti ikiteisminius tyrimus), tačiau nesiėmė priemonių situacijai pakeisti. Formaliu požiūriu – žodiniai nurodymai, pavedimai (neaišku, ar tokie buvo duodami, nes įrodymų nėra pateikta), rašytiniai nurodymai, pavedimai, yra aktyvūs veiksmai. Tačiau, jei teisėti nurodymai nevykdomi, ignoruojami, tai vadovui privalo būti akivaizdu, kad tokio reguliavimo nepakanka ir kad privalu imtis griežtesnių priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendinami vadovaujamam padaliniui pavesti uždaviniai. Jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui kokį nors neteisėtą poveikį darė VAV viršininkas (pareiškėjo tiesioginis vadovas), kad kokiu nors būdu buvo apribota jo galimybė vadovaujantis Aprašo 10 punktu apie tyrėjos tarnybinių pareigų netinkamą vykdymą ir Statuto reikalavimų neatitinkantį elgesį informuoti FNTT direktorių (ar prokurorą), pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo procedūros atlikimo metu, nei šioje byloje, nepateikė.

15. Pareiškėjas turėjo pareigą savo funkcijas vykdyti tinkamai, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas neveikė taip, kaip numato jo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, ignoravo pareigybės aprašymo reikalavimus, dėl aplaidaus jam priskirtų funkcijų vykdymo kilo neigiamos pasekmės – ilgą laiką nebuvo atliekami tyrimo veiksmai ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatyta aplinkybių, egzistavusių per aptariamą laikotarpį, kurias būtų galima pripažinti svariomis ir kurios pateisintų pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą. Priešingai, surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas žinojo, jog pavaldi pareigūnė ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 neatlieka jokių veiksmų, kuriuos turi pareigą atlikti (maža to, jam buvo žinoma, kad ir kituose šiai pareigūnei pavestuose atlikti ikiteisminiuose tyrimuose buvo dirbama nepakankamai intensyviai), turėjo pakankamus įgaliojimus ir kompetenciją, buvo atsakingas už padaliniui pavestų uždavinių tinkamą įgyvendinimą, tačiau nepadarė visiškai nieko, kad situaciją pakeistų – formali, nesisteminga procesinės veiklos kontrolė ir elektroniniais laiškais pateikti nurodymai dirbti intensyviau, nesiimant jokių priemonių, kai šie teisėti reikalavimai nebuvo įvykdyti, nesiaiškinant, kokios priežastys lemia pareigūnės tarnybinių pareigų neatlikimą, ir nesiekiant jų pašalinti – rodo pareiškėjo nesugebėjimą vadovauti ir spręsti iškilusias padalinio problemas ir daro tiesioginę įtaką padalinio darbo efektyvumui, toks elgesys negali būti toleruojamas.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl netinkamo vadovo pareigų atlikimo pareiškėjas 2018 metais jau buvo įspėtas, t. y. buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad jo tarnybinių pareigų atlikimo kokybė ir rezultatai vadovaujant ikiteisminius tyrimus atliekančiam padaliniui FNTT vadovybės netenkina, kad padaliniui pavestų vykdyti užduočių kontrolė ir koordinavimas privalo būti realūs, o ne formalūs (2018 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-5-4093), o tai rodo, kad netinkama VAV NVTS pareigūnų procesinės veiklos kontrolė ir jų darbo organizavimas pareiškėjui yra tapusi sisteminiu reiškiniu.

17. Atsakovo manymu, tarnybinio patikrinimo metu surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmai atitinka tarnybinio nusižengimo sudėtį, todėl jam Įsakymu buvo paskirta Statute numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.

18. Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad atsakovo atsiliepimu siekiama išplėsti kaltinimo apimtį, papildyti/pakeisti pareiškėjo neva neteisėtų veiksmų kvalifikavimą, pateikti papildomus motyvus, kuriais tarnybinės nuobaudos tyrimo medžiagoje nebuvo remtasi. Tai, be kita ko, patvirtina, jog pats atsakovas pripažįsta, kad Išvada nėra pakankamai ir tinkamai motyvuota ir pagrįsta, bei tai, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta neteisėtai, nesant padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas nurodė, kad Aprašo l0 punktas ir jame įtvirtinta elgesio taisyklė nėra minima nei 2018 m. gegužės 10 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 0418-4-5132, nei Išvadoje. Atsiliepime atsakovas pateikė pareiškėjo elektroninio susirašinėjimo ir jame užfiksuotų kontrolės veiksmų vertinimą, tačiau Išvadoje tokio vertinimo nėra pateikta. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis pranešimas turėjo būti užregistruotas pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles ir kitus Tarnybos vidaus aktus, tačiau nurodytais teisės aktais Išvada nebuvo grindžiama ir kt.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad:

20.1. FNTT VAV NVTS viršininkui E. L. 2018 m. gegužės 10 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. E. L. 2018 m. gegužės 15 d. pateikė paaiškinimą Nr. 04/10-1-1-5280, kuriame nurodė, kas jis tinkamai atliko savo, kaip VAV NVTS viršininko, pavaldžios pareigūnės tarnybinės veiklos organizavimo ir kontrolės funkciją, t. y. per nagrinėjamą šio tarnybinio patikrinimo laikotarpį jis ne vieną kartą žodžiu ir raštu davė nurodymus tyrėjai suintensyvinti tyrimo veiksmų atlikimą ne tik ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17, bet ir kituose jos žinioje buvusiuose tyrimuose. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nepatenkintas pavaldžios pareigūnės darbu, kad žodžiu duotus jo nurodymus dėl tyrimo veiksmų intensyvesnio atlikimo pareigūnė ignoravo, todėl nurodymus pradėjo duoti raštu – elektroniniais laiškais. Analogiškas aplinkybes dėl pareigūnės tarnybinės veiklos pareiškėjas nurodė ir 2018 m. gegužės 17 d. surašytoje O. D. charakteristikoje. Prie paaiškinimo pridėjo elektroninių laiškų tiesioginiam viršininkui dėl O. D. tarnybinės veiklos ir dėl tyrimo veiksmų suintensyvinimo kopijas.

20.2. VAV viršininkas D. B. 2018 m. gegužės 15 d. paaiškinime Nr. 04/10-0-5309 nurodė, kad tinkamai vykdė pavaldžių pareigūnų E. L. ir O. D. tarnybinės veiklos organizavimą ir kontrolę, t. y. aptariamu laikotarpiu O. D. nebuvo pavesta atlikti jokių kitų teisėsaugos institucijų pavedimų ar teisinės pagalbos prašymų, todėl jos ikiteisminių tyrimų skaičius buvo lygus kitų ikiteisminius tyrimus atliekančių pareigūnų turimų žinioje medžiagų vidurkiui. E. L. apie O. D. netinkamą tarnybinę veiklą informuodavo elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad pats asmeniškai 2018 metų pradžioje kalbėjo su O. D., kad paspartintų tyrimo veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 atlikimą, vėliau, 2018 m. kovo 28 d. IBPS sistemoje suformavo rezoliuciją dėl šio ikiteisminio tyrimo veiksmų suintensyvinimo, ir kad po šio raginimo O. D. atliko visus IBPS tyrimo plane numatytus veiksmus.

20.3. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo susipažinta su 2018 m. sausio 31 d. pareiškėjo surašyta ir VAV viršininko patvirtinta pareigūnės O. D. 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 04/10-1-1-1337, kurioje nurodyta, kad O. D. per 2017 metus visas pavestas užduotis atlieka laiku ir kokybiškai. Jai pavestuose 6 ikiteisminiuose tyrimuose ji planuoja ir koordinuoja eilės procesinių veiksmų atlikimą, pati atlieka eilę procesinių veiksmų, kurių metu užfiksuotos informacijos ir faktinių duomenų pagrindu buvo atskleistos nusikalstamos veikos. Pareigūnė įtraukta į kitų tyrimo grupių, atliekančių ikiteisminį tyrimą tiriant rezonansinius nusikaltimus, sudėtį, aktyviai dalyvauja šiose tyrimo grupių veikloje atliekant procesinius ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pareigūnų vertinimo komisija 2018 m. kovo 30 d. pritarė pareigūnės tiesioginio vadovo vertinimo išvadai ir jo siūlymui – perkelti į aukštesnes to paties skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.

20.4. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas Apraše nustatyta tvarka apie netinkamą O. D. pareigų atlikimą FNTT direktoriaus neinformavo, komisijai šios aplinkybės negalėjo būti žinomos, vertinimo išvadoje pareiškėjas taip pat šių faktų nenurodė, 2018 m. balandžio 6 d. FNTT viršininko įsakymu Nr. TE-89 ji be atrankos procedūros buvo paskirta į aukštesnes – VAV NVTS vyriausiojo tyrėjo pareigas, nustatant jai Statuto priede numatytą pareiginės algos koeficientą. Tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pareigūnės O. D. padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00028-17 prieštarauja VAV vadovų patvirtintai pareigūnės O. D. 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadai Nr. 04/10-1-1-1337 ir joje pateiktam pareigūnės pasiektų labai gerų tarnybinės veiklos 2017 metu rezultatų, t. y. per 2017 m. rugpjūčio 8 d.–2017 m. gruodžio 31 d., kai ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17 buvo vilkinamas ir jame neatliekami jokie veiksmai, vertinimui.

20.5. Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė 2018 m. gegužės 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-3-5798, kurioje konstatavo, kad E. L., per faktiškai dirbtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (daugiau nei 8 mėnesius), būdamas statutinis valstybės tarnautojas, eidamas VAV NVTS viršininko pareigas, turėdamas pareigą organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir būdamas atsakingas už jam pavaldžių padalinio, kurio pagrindinė funkcija yra atlikti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo organizavimą bei jų procesinės veiklos kontrolę, neatliko (aplaidžiai) savo pareigos neužtikrino ikiteisminio tyrimo pareigūnės tinkamo darbo organizavimo ir jos procesinės veiklos kontrolės, apsiribojo formaliais raginimais, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad būtų laiku ir tinkamai vykdomos pareigybės aprašyme numatytos funkcijos, dėl ko ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17 nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. nebuvo atliekamas. Tokiu būdu jis pažeidė BPK 1, 2 straipsnius, 18 straipsnio 2 dalį, 172 straipsnio 3 dalį, 176 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir Rekomendacijos) 17, 17.3, 17.5 ir 17.7 punktus, Aprašo 4, 5, 7, 8, 9 ir 16 punktus, Tarnybos VAV NVTS viršininko pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.2.2, 6.7 punktų (iki 2018 m. sausio 17 d. pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.2.2 p.) reikalavimus, ir tuo padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 nebuvo per trumpiausią laiką atskleista nusikalstama veika, nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir tokios veikos aplinkybės. Pažymėjo, kad dėl netinkamo pareigų atlikimo šis pareigūnas 2018 metais jau buvo įspėtas (2018 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-5-4093), kas rodo, kad netinkama Tarnybos VAV NVTS pareigūnų procesinės veiklos kontrolė yra tapusi sisteminiu reiškiniu. Komisija pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą.

20.6. FNTT direktorius, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 ir 10 dalimis bei Tarnybinių patikrinimų aprašo 31, 33 ir 35 punktais ir atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakymu pareiškėjui ir dar dviems FNTT VAV pareigūnams skyrė tarnybines nuobaudas – pastabas.

21. Teismas apžvelgė Išvadoje nurodytų teisės aktų, dėl kurių pažeidimo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, nuostatas:

21.1. BPK 1, 2 straipsniuose, 18 straipsnyje ir 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti išsamaus proceso ir greito proceso principai. BPK 172 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

21.2. Rekomendacijų 17 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, turėdamas visas BPK nustatytas ikiteisminio tyrimo pareigūno teises ir pareigas, pagal savo kompetenciją atsako už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų procesinės veiklos kontrolę ir privalo kontroliuoti, kad pavaldžių pareigūnų atliekamuose ikiteisminio tyrimuose būtų atlikti būtini proceso veiksmai, išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir nusikalstamos veikos būtų ištirtos greitai ir išsamiai; kontroliuoti, kad būtų laikomasi BPK 176 straipsnyje nustatytų ikiteisminio tyrimo terminų ir užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai vykdytų ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus; atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumą, ikiteisminio tyrimo apimtį, prioritetą, spręsti dėl būtinumo pareigūnui sudaryti rašytinį proceso veiksmų planą, o jei tyrimo planas sudarytas, kontroliuoti jo vykdymą.

21.3. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą arba gavus iš prokuroro pradėto ikiteisminio tyrimo bylą padalinio viršininkas užtikrina neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą ir tyrimo planavimą bei proceso veiksmų vykdymo kontrolę. Padalinio viršininkas užtikrina, kad nedelsiant, kai tik pradedamas ikiteisminis tyrimas arba nuo pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą gavimo, tyrimą atliekantis pareigūnas arba tyrimo grupės vadovas sudarytų rašytinį tyrimo planą, o vėliau nuolat jį keistų (5 punktas). Tyrimas planuojamas sudarant rašytinį tyrimo planą, kuriame nurodomos tikrintinos aplinkybės, planuojami tyrimo veiksmai ir jų atlikimo terminai. Tyrimo planas sudaromas ir tyrimo veiksmai planuojami ne ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui (jei ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nenurodo kitaip), o keičiamas atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, prokuroro nurodymus, arba pasibaigus 2 mėnesių laikotarpiui (7 punktas). Tyrimo plano suderinimo faktą bei vėlesnius plano keitimo faktus parašu patvirtina padalinio viršininkas ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras (8 punktas). Padalinio viršininkas nuolat kontroliuoja tyrimo plano vykdymo eigą, prokuroro nurodymų, pavedimų dėl proceso veiksmų ir sprendimų vykdymą ir esant būtinumui gali surengti ikiteisminio tyrimo eigos aptarimą su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru (9 punktas). Padalinio viršininkas asmeniškai atsako už šiame Tvarkos apraše bei kituose teisės aktuose nustatytų padalinio viršininko pareigų, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmų organizavimą, planavimą ir terminų kontrolę, nevykdymą ar netinkamą vykdymą (16 punktas).

21.4. Pareigybės aprašymo (iki 2018 m. sausio 17 d. redakcija) 4 punkte nustatyta, kad skyriaus viršininko pareigybė reikalinga organizuoti ir kontroliuoti Skyriaus veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą bei vykdant kriminalinę žvalgybą, aiškinant bei tiriant nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus finansų sistemai, kitas su jais susijusias nusikalstamas veikas. 7 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Skyriaus darbą ir atsako už tai, kad Skyrius tinkamai įgyvendintų nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas (7.1 p.); organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą kriminalinę žvalgybą (7.2 p.): organizuoja tyrimo planų sudarymą ir kontroliuoja jų vykdymą, ikiteisminio tyrimo išsamumą, intensyvumą ir atlikimą per trumpiausią laiką; vykdo terminų kontrolę (7.2.2 p.). 2018 m. sausio 17 d. redakcijos pareigybės aprašyme tapačios funkcijos nustatytos 3, 6.1, 6.2, 6.2.2, 6.7 punktuose.

22. Teismas vertino bylos aplinkybes, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. rugpjūčio 8 d., ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti vyresniajai tyrėjai O. D., 2018 m. gegužės 2 d. gautas prokuroro prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.; iš IBPS esančių bylos duomenų matyti, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., t. y. daugiau nei aštuonis mėnesius, byloje nebuvo atliktas nė vienas procesinis veiksmas; iš 2017 m. spalio 3 d. pareiškėjo susirašinėjimo su VAV viršininku nematyti, kad būtų reiškiamos kokios nors pretenzijos dėl pareiškėjo duotų kokių nors žodinių nurodymų ar pavedimų nevykdymo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad 2018 m. kovo 20 d. laiškas VAV viršininkui su prisegtu failu, pavadintu „tarnybinis pranešimas dėl O. D. l.doc“ ir prie jo prisegtas pareiškėjo skundas dėl tyrėjos veiksmų yra informacinio pobūdžio, tam, kad jis taptų Tarnybos vidaus dokumentu – tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu gali būti kuriami tam tikri juridiniai faktai, jis privalėjo bent jau būti nustatyta tvarka registruotas Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, kaip to reikalauja Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės ir Tarnybos vidaus teisės aktai, reglamentuojantys dokumentų įstaigoje apyvartą. Raštas dėl pareigūnės veiksmų surašytas Tarnybos VAV NVTS viršininko E. L., kuris informavo savo tiesioginį vadovą apie pavaldžios pareigūnės netinkamą pareigų atlikimą, tokiu būdu sudarydamas pagrindą, esant būtinybei, pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą.

23. Teismas sprendė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, surinkti duomenys patvirtina Išvadoje suformuluotą teiginį, kad E. L., kaip VAV NVTS viršininkas, veikdamas pagal Rekomendacijų ir Aprašo nuostatas, pareigybės aprašymą, būdamas asmeniškai atsakingas už VAV NVTS pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, neužtikrino ikiteisminio tyrimo pareigūnės tinkamo darbo organizavimo ir jos procesinės veiklos kontrolės, apsiribojo formaliais raginimais, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad būtų laiku ir tinkamai vykdomos pareigybės aprašyme numatytos funkcijos, dėl ko ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17 nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. nebuvo atliekamas, tuo pareiškėjas pažeidė BPK 1, 2 straipsnių, 18 straipsnio 2 dalies, 172 straipsnio 3 dalies, 176 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 17, 17.3, 17.5 ir 17.7 punktų, Aprašo 4, 5, 7, 8, 9 ir 16 punktų, pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.2.2, 6.7 punktų (iki 2018 m. sausio 17 d. pareigybės aprašymo 4,7.2, 7.2.2 punktai) reikalavimus, ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 nebuvo per trumpiausią laiką atskleista nusikalstama veika, nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir tokios veikos aplinkybės.

24. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, todėl Įsakymo dalis, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėta ir pagrįsta.

25. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad jo veiksmai nebuvo vertinami individualiai, todėl buvo paskirta neindividualizuota tarnybinė nuobauda, nurodė, kad Išvadoje pareiškėjo veiksmai negalėjo būti aptarti atsietai nuo VAV viršininko veiksmų – nes tiek VAV viršininko, tiek ir jam tiesiogiai pavaldaus VAV NVTS viršininko – pareiškėjo – disfunkcija atliekant jiems pavestas tarnybines pareigas yra labai glaudžiai susijusi.

III. 26. Pareiškėjas E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų – jame nepateikiamas bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių teisinis vertinimas, nepateikiami jokie motyvai dėl pareiškėjo skunde nurodytų teisinių argumentų bei skundo motyvų atmetimo, apsiribota iš esmės vien Išvados teiginių pakartojimu, atsakovo atsiliepimo argumentų perrašymu. Teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo iš esmės neišsprendė. Teismas nevertino pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų dėl taikytinų teisės normų ir jų aiškinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje ir dėl jų nepasisakė. Be to, teismas išplėtė pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribas: neteisėtais veiksmais, kaip tarnybinės nuobaudos pagrindu, pripažindamas tokius veiksmus, dėl kurių pareiškėjui kaltinimai nebuvo pareikšti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, draudžiančios pareigūnui reikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą.

28. Dėl pareikšto kaltinimo ir tarnybinio nusižengimo ribų išplėtimo teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodo, kad, nors Išvadoje teigiama, jog nebuvo imtasi jokių priemonių, nepadaryta visiškai nieko, kad situacija pasikeistų, atsiliepime atsakovas jau teigė, kad kontrolės veiksmai buvo įgyvendinti netinkamai – neva tarnybinis pranešimas, kuris 2018 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku buvo pateiktas Vilniaus apygardos valdybos viršininkui, turėjo būti užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje bei pateiktas ne FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui, bet tiesiogiai FNTT direktoriui. Atsakovas atsiliepime papildomai rėmėsi Aprašo 10 punkto nuostata, pagal kurią padalinio viršininkas, nustatęs tyrimo vilkinimo faktus ar kitus BPK pažeidimus, apie tai raštu informuoja prokurorą ir Tarnybos direktorių, nurodydamas nustatytus pažeidimus, tačiau galimas Aprašo 10 punkto pažeidimas nebuvo nurodytas nei 2018 m. gegužės 10 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nei Išvadoje, todėl pirmosios instancijos teisme toks kaltinimas turėjo būti šalinamas ir laikomas už teisminio nagrinėjimo ribų. Teismas jokio teisimo vertinimo dėl pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir juose nurodytų atsikirtimų nepateikė, jie sprendime net neminimi. Priešingai, teismo sprendime (7 lapas pirma pastraipa) nepagrįstai ir be jokių motyvų nurodoma, kad neva tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas Apraše nustatyta tvarka apie netinkamą O. D. pareigų atlikimą FNTT direktoriaus neinformavo. Pareiškėjas pažymi, kad kitaip nei Aprašo 10 punktas, Vilniaus apygardos valdybos NVTS viršininko pareigybės aprašymo (patvirtintas FNTT direktoriaus 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-16) 6.10 punktas įpareigojo skyriaus viršininką (pareiškėją) apie galimus skyriaus pareigūnų tarnybinius nusižengimus informuoti būtent Vilniaus apygardos valdybos, bet ne FNTT viršininką.

29. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. tarnybinis pranešimas nebuvo užregistruotas pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles ir kitus Tarnybos vidaus teisės aktus, tačiau teismo sprendime jokių motyvų dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikto atsikirtimo, jog Išvada dėl netinkamo registravimo nurodytais aktais nebuvo grindžiama, nepateikta, apsiribojant tik teiginiu, kad teismas sutinka su atsakovo pozicija. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje, pvz., VAV viršininko paaiškinime, nėra jokių duomenų, kad į 2018 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku pateiktą tarnybinį pranešimą nebuvo tinkamai reaguojama neva dėl to, kad jis buvo netinkamai registruotas, ar kad VAV viršininkas šio pranešimo nelaikė oficialiu dokumentu. Be to, Aprašo 10 punktas numato vienintelį reikalavimą dėl tokio pranešimo – jis turi būti pateikiamas raštu, kas ir buvo padaryta.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad, vykdydamas pavaldžios pareigūnės darbo kontrolę, davė jai tiek žodinius, tiek rašytinius nurodymus, atsisakė teikti jos kandidatūrą pareiginės algos priemokai skirti ir galiausiai įteikė tarnybinį pranešimą dėl teisėtų nurodymų nevykdymo. Iki tarnybinio patikrinimo pareigūnė atliko visus plane numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Atsiliepime atsakovas teigė, kad neaišku, ar žodiniai nurodymai bei pavedimai buvo duodami, to įrodymų nėra, tai, pareiškėjo manymu, tik patvirtina atlikto tarnybinio patikrinimo neišsamumą, bet nesuteikia pagrindo įrodymų nesurinkimą ir jų nebuvimą aiškinti pareiškėjo nenaudai. Tokių įrodymų surinkimo pareiga tenka tarnybinę nuobaudą skiriančiam subjektui, o ne pareiškėjui. Atsakovo atsiliepime, taip pat ir Išvadoje buvo akcentuota, jog pareiškėjas 2018 m. jau buvo įspėtas dėl netinkamo vadovo pareigų atlikimo. Pareiškėjas pažymi, kad įspėjimas nėra drausmine nuobauda – individualus teisės aktas, kurį pareiškėjas turėtų galimybę skųsti teismui. Jei tokia galimybė pareiškėjui būtų teisės aktų suteikta, minėtas įspėjimas taip pat būtų buvęs skundžiamas teismui, nes buvo skirtas nepagrįstai, nesant tam teisimo pagrindo. Nesant galimybės pareiškėjui apskųsti skirto įspėjimo, kaip nesukeliančio teisimų pasekmių, ši aplinkybė byloje negali būti vertinama pareiškėjo nenaudai kaip bloginančią jo padėtį. Taip pat, pareiškėjo teigimu, Išvadoje konstatuojant pareiškėjo neva neteisėtus veiksmus, apsiribota tik bendromis teisės normomis, tačiau nė vienoje iš jų nėra įtvirtinta konkrečių elgesio taisyklių, kurias pareiškėjas būtų pažeidęs. Dėl šių aplinkybių teismo sprendime nepateiktas joks teisinis vertinimas, nors pareiškėjas jas buvo nurodęs tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose. Taip pat teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl jam pavaldžios pareigūnės O. D. 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo pagal 2017 metams suformuluotas užduotis. Teismas į sprendimo motyvuojamąją dalį tik perkėlė Išvados turinį, tačiau savo vertinimo ir išvadų nepateikė.

31. Atsakovas FNTT atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas pažymi, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Aplinkybė, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba kad buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – joks naujas, papildomas, kaltinimas pareiškėjui nebuvo suformuluotas, teismo pritarimas atsakovo atsiliepimo argumentams nereiškia teismo sprendimo nemotyvavimo.

33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo byloje 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai neturi prima facie įrodymo statuso – jų argumentai teismo buvo vertinami kartu su kitais bendrame kontekste, tačiau teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną šalies argumentą.

34. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas išplėtė ginčo nagrinėjimo ribas, nurodo, kad jokios pareiškėjui pareikšto kaltinimo ribos nebuvo išplėstos – tiek pranešime apie galbūt padarytą nusižengimą, tiek ir Išvadoje buvo nurodyta, jog apeliantas nevykdė savo pareigų, nurodant konkrečias teisės normas, kurių reikalavimų jis nesilaikė. Atsakovo atsiliepime į skundą iš tikrųjų buvo pasisakyta apie apelianto minimą tarnybinį pranešimą, jo 2018 m. kovo 20 d. siųstą Tarnybos VAV viršininkui elektroniniu paštu, tačiau tai nėra papildomas, naujai formuluojamas kaltinimas pareiškėjui.

35. Apeliantas kaltinimo ribų išplėtimu įvardija atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą paminėtą Aprašą, tačiau šis Aprašas neįtvirtina jokios naujos, atliekant tarnybinį patikrinimą neaptartos, teisės normos. Aprašas yra skirtas užtikrinti efektyvų BPK 2 ir 176 straipsnio nuostatų, reikalaujančių, kad per trumpiausią laiką būtų atlikti ikiteisminiai tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos, bei Rekomendacijų nuostatų įgyvendinimą. Tiek BPK 2 ir 176 straipsniai, tiek ir Rekomendacijų 17, 17.3, 17.5, 17.7 punktų, tiek ir minėto Aprašo 4, 5, 7, 8, 9 ir 16 punktų reikalavimų nesilaikymas pareiškėjui buvo inkriminuoti ir aptarti Išvadoje. Aprašo 10 punkte yra detalizuojamas konkretus padalinio viršininko, nustačiusio ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktus, veikimo būdas, kuris atsiliepime i skundą buvo paminėtas, atsiliepiant į paties pareiškėjo skundo argumentus, išdėstytus skundo 5.3 ir 5.5 punktuose. Be to, atsakovo atsikirtimai į pareiškėjo teismui pateikto skundo argumentus nėra ribojami tik Išvadoje pareiškėjui inkriminuotomis teisės normomis, jų turinys priklauso ir nuo konkrečių pareiškėjo skundo argumentų, kurie yra ginčijami atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Ginčas byloje kilo dėl FNTT 2018 m birželio 11 d. įsakymo Nr. TE-168 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo Vilniaus apygardos valdybos pareigūnams“ dalies, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-3-5798 nurodyta, kad E. L. per faktiškai dirbtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (daugiau nei 8 mėnesius), būdamas statutinis valstybės tarnautojas, eidamas VAV NVTS viršininko pareigas, turėdamas pareigą organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir būdamas atsakingas už jam pavaldžių padalinio, kurio pagrindinė funkcija yra atlikti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo organizavimą bei jų procesinės veiklos kontrolę, neatliko (aplaidžiai) savo pareigos, neužtikrino ikiteisminio tyrimo pareigūnės tinkamo darbo organizavimo ir jos procesinės veiklos kontrolės, apsiribojo formaliais raginimais, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad būtų laiku ir tinkamai vykdomos pareigybės aprašyme numatytos funkcijos, dėl ko tyrimas Nr. 02-6-00028-17 nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. nebuvo atliekamas. Tokiu būdu jis pažeidė BPK 1, 2 straipsnių, 18 straipsnio 2 dalies, 172 straipsnio 3 dalies, 176 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 17, 17.3, 17.5 ir 17.7 punktų, Aprašo 4, 5, 7, 8, 9 ir 16 punktų, Tarnybos VAV NVTS viršininko pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.2.2, 6.7 punktų (iki 2018 m. sausio 17 d. pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.2.2 punktai) reikalavimus ir tuo padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 nebuvo per trumpiausią laiką atskleista nusikalstama veika, nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir tokios veikos aplinkybės.

38. FNTT direktorius, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6, 10 dalimis bei Tarnybinių patikrinimų aprašo 31, 33 ir 35 punktais ir, atsižvelgdamas į Išvadą, ginčijamu Įsakymu pareiškėjui ir dar dviems FNTT VAV pareigūnams skyrė tarnybines nuobaudas – pastabas.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymo dalis, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti. Teismas šią išvadą padarė, įvertinęs aplinkybes, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Teismas vertino, kad Išvadoje pareiškėjo veiksmai negalėjo būti aptarti atsietai nuo VAV viršininko veiksmų – nes tiek VAV viršininko, tiek ir jam tiesiogiai pavaldaus VAV NVTS viršininko – pareiškėjo – disfunkcija atliekant jiems pavestas tarnybines pareigas yra labai glaudžiai susijusi.

40. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime nepateikė bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių teisinio vertinimo bei motyvų dėl pareiškėjo skunde nurodytų teisinių argumentų, t. y. teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo iš esmės neišsprendė. Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad pavaldžios pareigūnės O. D. atžvilgiu jis atliko kontrolės veiksmus tiek žodžiu, tiek raštu, o Išvada grindžiama tik bendromis teisės normomis, jose nėra įtvirtinta konkrečių elgesio taisyklių, kurias pareiškėjas būtų pažeidęs, tačiau teismas jo teiktų paaiškinimų nevertino. Taip pat, pareiškėjo manymu, teismas išplėtė pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribas neteisėtais veiksmais, kaip tarnybinės nuobaudos pagrindu, pripažindamas tokius veiksmus, dėl kurių pareiškėjui kaltinimai nebuvo pareikšti – neva pareiškėjas FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui netinkamai pateikė 2018 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą, toks kaltinimas turėjo būti šalinamas ir laikomas už teisminio nagrinėjimo ribų.

41. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

42. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6, 10 dalimis. Statuto 33 straipsnio (Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareigūnui gali būti skiriama pastaba. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (6 d.). Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas (10 d.).

43. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Sprendžiant ginčą, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (‏‏‎žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-415/2018).

44. Teismas, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.‏‏‎ Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (‏‏‎žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-260-662/2018).

45. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė bylą nagrinėjantis teismas neatlieka savarankiško tarnybinio nusižengimo tyrimo, jis remiasi Išvada ir tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą <...> (‏‏‎žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1067-14).

47. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Išvadą, kuri yra neatsiejama Įsakymo dalis ir kurioje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra aiškiai nurodyta, už kokių konkrečių pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus jam taikyta tarnybinė atsakomybė, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda bei nurodyti kiti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (žr. nutarties 37 p.). Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis atliko kontrolės veiksmus jam pavaldžios pareigūnės atžvilgiu, t. y. davė jai tiek žodinius, tiek rašytinius nurodymus, atsisakė teikti jos kandidatūrą pareiginės algos priemokai skirti ir galiausiai įteikė tarnybinį pranešimą dėl teisėtų nurodymų nevykdymo.

48. Pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo esmė – netinkamai vykdyta pavaldaus pareigūno darbo organizavimo ir procesinės veiklos kontrolė, lėmusi jokių veiksmų neatlikimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 aštuonis mėnesius. Pareiškėjo pareigybės aprašymo (iki 2018 m. sausio 17 d. redakcijos) 4 punkte nustatyta, kad skyriaus viršininko pareigybė reikalinga organizuoti ir kontroliuoti Skyriaus veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą bei vykdant kriminalinę žvalgybą, aiškinant bei tiriant nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus finansų sistemai, kitas su jais susijusias nusikalstamas veikas. 7 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Skyriaus darbą ir atsako už tai, kad Skyrius tinkamai įgyvendintų nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas (7.1 p.); organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą kriminalinę žvalgybą (7.2 p.): organizuoja tyrimo planų sudarymą ir kontroliuoja jų vykdymą, ikiteisminio tyrimo išsamumą, intensyvumą ir atlikimą per trumpiausią laiką; vykdo terminų kontrolę (7.2.2 p.). 2018 m. sausio 17 d. redakcijos pareigybės aprašyme tapačios funkcijos nustatytos 3, 6.1, 6.2, 6.2.2, 6.7 punktuose.

49. Iš tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareigūnei O. D. 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas su D. B. elektroniniu paštu 2017 m. spalio 3 d. susirašinėjo apie tai, kad pareigūnams, tarp jų ir O. D., reikia surašyti tarnybinį pranešimą dėl neeilinio vertinimo, kad būtų galima pakelti atlyginimą, gi pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad nė vienam iš pareigūnų nėra pagrindo kelti atlyginimo dėl gero darbo. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške O.

D. nurodė, kad, patikrinus IBPS atliekamų ikiteisminių tyrimų veiksmų intensyvumą, nustatė, jog ikiteismiuose tyrimuose, be kita ko ir Nr. 02-6-00028-17, neatlikti visi suplanuoti tyrimo veiksmai, jų atlikimo terminai yra praleisti. Pareiškėjas pareigūnei nurodė iki 2017 m. gruodžio 8 d. atlikti visus tyrimo plane nurodytus tyrimo veiksmus, o jų neatlikus, pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jie nebuvo atlikti. Šio elektroninio laiško kopiją nusiuntė D. B.. 2018 m. sausio 10 d. elektroniname laiške pareiškėjas D.

B. išreiškė nuomonę dėl O. D. darbo, t. y. kad ji nieko nedaro, visos bylos yra užvilkintos. 2018 m. kovo 19 d. elektroniniame laiškė pareiškėjas O. D. nurodė nedelsiant atlikti ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 tyrimo plane nurodytus tyrimo veiksmus, nes nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki dabar neatliktas nė vienas tyrimo veiksmas, praleisti tyrimo plane nurodytų tyrimo veiksmų atlikimo terminai. Šio elektroninio laiško kopiją nusiuntė D. B.. 2018 m. kovo 20 d. D. B. elektroniniu paštu pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl O.

D. teisėtų nurodymų nevykdymo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 nuo jo pradėjimo iki dabar neatliktas nė vienas tyrimo veiksmas, praleisti tyrimo plane nurodytų tyrimo veiksmų atlikimo terminai. Apibendrinant šias aplinkybes, matyti, kad pareiškėjo kontrolės veiksmai pareigūnės atžvilgiu 2017 m. rugpjūčio 8 d.–2018 m. balandžio 18 d. laikotarpiu (per daugiau nei 8 mėnesius) pasireiškė 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. kovo 19 d. elektroniniais laiškais raginant ją atlikti proceso veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17.

Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, išskyrus pareiškėjo paaiškinimus, patvirtinančių, kad pareiškėjas minėtos pareigūnės atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors kontrolės veiksmus žodžiu.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareigūnė O. D. nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (daugiau nei 8 mėnesius) ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 neatliko nė vieno proceso veiksmo. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ar atkleista nusikalstama veika, ši nuostata įtvirtina BPK 172 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo, kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko, funkcijos įtvirtinos Pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose (Rekomendacijose, Apraše), kurių nuostatos detaliai aptartos ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir iš kurių matyti, kad pareiškėjui yra pavesta planuoti, organizuoti ir kontroliuoti minėto skyriaus darbą ir atsakyti už tai, kad skyrius tinkamai įgyvendintų nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas, organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, organizuoti tyrimo planų sudarymą ir kontroliuoti jų vykdymą, ikiteisminio tyrimo išsamumą, intensyvumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, vykdyti terminų kontrolę. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00028-17, pareiškėjo kontrolė minėtos pareigūnės atžvilgiu nebuvo pakankama, dėl ko daugiau nei 8 mėnesius ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 nebuvo atliktas nė vienas proceso veiksmas. Tai akcentuota tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, nurodant, kad “formali, nesisteminga procesinės veiklos kontrolė ir elektroniniais laiškais pateikti nurodymai dirbti intensyviau, nesiimant jokių priemonių, kai šie teisėti reikalavimai nebuvo įvykdyti, nesiaiškinant kokios priežastys lemia pareigūnės tarnybinių pareigų neatlikimą ir nesiekiant jų pašalinti – rodo šių pareigūnų nesugebėjimą vadovauti ir spręsti iškilusias padalinio problemas ir tiesiogiai įtakoja padalinio darbo efektyvumą.“

51. Kaip neigiamas pareiškėjo kontrolės pareigūnės atžvilgiu aspektas, t. y. kontrolės neefektyvumas, paviršutiniškumas ir nesistemingumas, Išvadoje (12 psl.) nurodytas O. D. pasiektų labai gerų tarnybinės veiklos 2017 m. rezultatų vertinimas, kuris pateiktas pareiškėjo surašytoje ir D. B. patvirtintoje pareigūnės O. D. 2017 m. tarnybinės veiklos vertininimo išvadoje Nr. 04/10-1-1-1337. Iš byloje pateiktų FNTT VAV NVTS vyresniosios tyrėjos O. D. tarnybinės veiklos 2017 m. užduočių matyti, kad jose prie einamųjų metų užduočių greitai ir išsamiai atlikti ir baigti ikiteisminius tyrimus, minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00028-17 nenurodytas. Šis ikiteisminis tyrimas nurodytas nustatant pareigūnės 2018 metų užduotis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Išvadoje aplinkybė dėl O. D. 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo “labai gerai”, kaip patvirtinanti pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą, nurodyta nepagrįstai, ir sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės dėl tinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūnės darbo organizavimo ir jos procesinės veiklos kontrolės atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 klausimą, negalėjo turėti įtakos.

52. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad 2018 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-4093 pareiškėjui skirtas įspėjimas negali turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakomybės taikymo nagrinėjamu atveju nei kaip sunkinanti, nei kaip charakterizuojanti jį aplinkybė. Pažymėtina, kad šis tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir tarnybinio patikrinimo išvada surašyta dėl pareiškėjo ir vyresniosios tyrėjos A. P. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00001-15. Nagrinėjamu atveju buvo vertinami pareiškėjo veiksmai 2017 m. rugpjūčio 8 d.–2018 m. balandžio 18 d. laikotarpiu atliekant kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00028-17, šių pareiškėjo veiksmų / neveikimo metu įspėjimas dar nebuvo skirtas. Iš esmės vėliau, 2018 m. balandžio 13 d., pareiškėjui skirtas įspėjimas dėl jo veiksmų kitame ikiteisminiame tyrime negali turėti reikšmės vertinant pareiškėjo veiksmus nagrinėjamu atveju, o tuo pačiu ir bloginti jo padėtį sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo.

53. Kitas apeliacinio skundo argumentas susijęs su tuo, kad, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas išplėtė pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribas neteisėtais veiksmais, kaip tarnybinės nuobaudos pagrindu, pripažindamas tokius veiksmus, dėl kurių pareiškėjui kaltinimai nebuvo pareikšti – neva pareiškėjas FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui netinkamai pateikė 2018 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą, toks kaltinimas turėjo būti šalinamas ir laikomas už teisminio nagrinėjimo ribų.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi Išvados turinį (nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas), sutinka su pareiškėjo argumentais, kad Išvadoje Aprašo 10 punkto pažeidimas nebuvo konstatuotas, aplinkybės dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo pateikimo būdo nebuvo vertinamos, todėl atsakovo atsiliepimo argumentai, kad šio tarnybinio pranešimo pateikimas buvo netinkamas, nes nebuvo užregistruotas Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teismo neturėjo būti vertinami, sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad Išvadoje (9 psl.), pateikiant teisinį vertinimą dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo), organizuojant ir kontroliuojant O. D. darbą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00028-17 nurodytas Aprašo 10 punktas, pagal kurį padalinio viršininkas, nustatęs tyrimo vilkinimo faktus ar kitus BPK pažeidimus, apie tai raštu informuoja prokurorą ir Tarnybos direktorių, nurodydamas nustatytus pažeidimus, taip pat raštu duoda nurodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui dėl neatliktų būtinų tyrimo veiksmų atlikimo ir jų terminų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad proceso šalys savo procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant teisme nurodė papildomus argumentus dėl Aprašo 10 punkto taikymo ginčo atveju, o teismas nagrinėjo tokius atsakovo paaiškinimus, savaime nereiškia, kad buvo išplėstos tarnybinio nusižengimo ribos, apibrėžtos Išvadoje. Šiuo atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl minėto tarnybinio pranešimo pateikimo būdo neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo kontekste.

55. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo iš esmės neišsprendė, pažymi, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas (Statuto 33 str. 10 d.), tai yra pareigūną į pareigas skyrusio vadovo diskrecijos teisė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Tuo tarpu teismas gali ir turi patikrinti asmens skundžiamo institucijos priimto administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1701/2010 ir kt.).

56. Byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjų padarytus nusižengimus ir kitas aplinkybes, reikšmingas tarnybinei nuobaudai paskirti, teismas privalo vertinti laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, pareiškėjo veika iš esmės kvalifikuota tinkamai. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas atliko tam tikrus pavaldžios pareigūnės darbo kontrolės veiksmus (žr. nutarties 49 p.), atsižvelgiant į vertinamo laikotarpio pakankamai ilgą trukmę (8 mėnesiai), pareiškėjo pareigybei numatytų įgalinimų mastą (žr. nutarties 48 p.), BPK nustatytus terminus ikiteisminiam tyrimui atlikti, bei faktą, kad per šį laikotarpį jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, laikytinos nepakankamomis paneigti pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo padarymą. Kaip jau buvo minėta, pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės nutarties 51–54 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat ir jų vertinimas pirmosios instancijos sprendime. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su Išvadoje pateiktu pareiškėjo tarnybinio nusižengimo vertinimu pilnai ir detaliai neatsakė į pareiškėjo skundo argumentus ar juos vertino kitaip nei pareiškėjas, neleidžia daryti išvados, kad toks teismo dalies įrodymų netinkamas vertinimas sudarytų pagrindą paneigti Išvadoje konstatuoto pažeidimo sudėtį: netinkamą (dėl aplaidumo) pavaldaus ikiteisminio tyrimo pareigūno darbo organizavimo ir jo procesinės veiklos kontrolę. Pareiškėjo argumentas, kad nėra nustatytos neigiamos kilusios pasekmės, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai vėliau buvo atlikti, neturi reikšmės sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, laikytinas jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nes pasekmių aspektu yra reikšminga tai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausius įstatyme nustatytus terminus, ypač atsižvelgiant į tai, kad 8 mėnesius jokie veiksmai nebuvo atliekami.

58. Apibendrindama byloje nustatytas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui paskirta švelniausia iš Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų galimų skirti nuobaudų – pastaba, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui, atitinka pareiškėjo kaltės (aplaidumo forma) laipsnį, o nustatyti Išvados ir pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai nesudaro pagrindo tarnybinę nuobaudą panaikinti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė