7cc64c8d-8526-4e25-b88d-4a1b01b5ae53 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02908-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš, nuteistojo A.

B. (A. B.) gynėjui advokatui Bogdanui Jermakui, nuteistajam A. B., vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam A. B. nustatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, buvo subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 118 MGL (4 443,00 Eur) dydžio bauda ir nuteistajam A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo ir 118 MGL (4 443,00 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti R. M. ir M. J., tačiau dėl Å¡ių asmenų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad jis, M. J. ir R. M. 2018 m. sausio 16 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku A.

B., M. J. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atgabenus ir sukrovus į prie sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso A. M. stovintį mikroautobusÄ â€žVolkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M., pažeisdami Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.4 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Lietuvos RespublikÄ tabako gaminių didesnius kiekius, negu Å¡iose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas Å¡ių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, nuostatas, A.

B. ir M. J. neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, neteisėtai gabeno, o R. M. neteisėtai mikroautobuse „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė pagal Lietuvos Respublikos Akcizų Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 3 straipsnio 11 dalį akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o bÅ«tent Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 3 216 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurių vieno pakelio kaina su privalomais sumokėti mokesčiais 2,66 Eur, o viso 8 554,56 Eur, 330 pakelių cigarečių „Fest“, kurių vieno pakelio kaina su privalomais sumokėti mokesčiais 3,10 Eur, o viso 1 023,00 Eur, 1000 pakelių cigarečių „Minsk City QS“, kurių vieno pakelio kaina su privalomais sumokėti mokesčiais 2,66 Eur, o viso 2 660,00 Eur, 250 pakelių cigarečių „PREMIER QS“, kurių vieno pakelio kaina su privalomais sumokėti mokesčiais 2,66 Eur, iÅ¡ viso 665,00 Eur – iÅ¡ viso 4 796 pakelius cigarečių paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių bendra apskaičiuota pagal muitinės vertę su privalomais sumokėti mokesčiais 4 796 pakelių cigarečių paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, vertė 12 902,56 Eur, virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , kol jos buvo surastos ir paimtos policijos pareigÅ«nų.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o pakeisti jam Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį paskirtÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausme – bauda. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvai apelianto atžvilgiu yra iÅ¡dėstyti labai trumpai ir lakoniÅ¡kai. Apelianto teigimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad kitam nuteistajam – R.

M., kuris irgi pripažintas kaltu padaręs tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ . Nuosprendyje nenurodyta, kodėl tokia pati bausmės rÅ«Å¡is nebuvo taikyta ir apeliantui, tačiau iÅ¡ bausmės skyrimo motyvų galima spręsti, kad tam svarbiausiÄ reikÅ¡mę turėjo neiÅ¡nykęs jo teistumas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ . Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, kurios turi bÅ«ti vertinamos sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ . 2.2.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡imi ir mano, kad nepaisant to, jog jis padarė sunkų nusikaltimÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir negali bÅ«ti laikoma teisinga. Pasak apelianto, jo neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje gabentos cigaretės nebuvo nei parduotos, nei kitaip realizuotos. Visas cigaretes sulaikymo metu paėmė policijos pareigÅ«nai. Å ios cigaretės buvo perduotos saugojimui ir skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu jas nuspręsta sunaikinti.

Apelianto teigimu, tai rodo, kad iÅ¡ savo nusikalstamos veikos jis negavo jokių neteisėtų pajamų ir kitokios naudos, valstybės ekonomikai reali žala nebuvo padaryta. Aplinkybę, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nebuvo didesnis už rÅ«Å¡inį tokių veikų pavojingumÄ , apelianto manymu, patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė jam paskirti laisvės atėmimo bausmę, artimÄ minimaliai BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai bausmei. 2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Be to, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ne tik pripažino savo kaltę, bet ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apelianto manymu, kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra dažnas atvejis tokio pobÅ«džio bylose. Jo prisipažinimas dėl įvykdyto nusikaltimo ir nuoseklÅ«s parodymai turėjo svarbios reikÅ¡mės per trumpÄ laikÄ ne tik pabaigti ikiteisminį tyrimÄ , bet ir iÅ¡nagrinėti bylÄ teisme. Å ios aplinkybės yra svarios ir reikÅ¡mingos vertinant apelianto asmenybę ir skiriant jam bausmę. 2.4.

Pasak apelianto, sprendimÄ skirti jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę teismas motyvavo iÅ¡ esmės vieninteliu motyvu – tuo, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį. Tačiau baudžiamajame įstatyme nenustatyta, kad asmeniui, turinčiam teistumÄ ir padariusiam naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , privalomai skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuomet straipsnio, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors yra iÅ¡situokęs, tačiau iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, be to, yra vienintelis Å¡eimos narys, kuris rÅ«pinasi ir teikia pagalbÄ savo neįgaliai motinai ir broliui. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apelianto gyvenamojoje vietoje susirasti darbÄ , kuris užtikrintų pakankamas Å¡eimos iÅ¡laikymui pajamas, yra sudėtinga. BÅ«tent Å¡i priežastis, pasak apelianto, paskatino jį padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantas nurodo, kad jis padarė teigiamas išvadas, kritiškai vertina savo elgesį ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. neginčija savo kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir Å¡ios veikos teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi. Nuteistasis praÅ¡o jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausme – bauda.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

7. BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, įsigaliojusi 2005 m. birželio 30 d.) numatyta nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu, už kurio padarymÄ baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys.

Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati jo padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas.

Kai įstatymo, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi bÅ«ti svarstoma galimybė skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę nei laisvės atėmimas. Tik nustačius, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų bÅ«ti skiriama griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

8. Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde ginčydamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. B. nurodo minėtÄ pirmosios instancijos teismo nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir kaip papildomÄ argumentÄ pateikia tai, kad jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo į tai atsižvelgti skirdamas jam Å¡velnesnę bausmę.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. B. prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl jo padarytos nusikalstamos veikos jau tinkamai įvertino pripažindamas tai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Papildomai vertinti tas pačias faktines aplinkybes nuteistojo naudai nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinai didesnė ar mažesnė reikÅ¡mė.

Šiuo atveju nuteistojo A. B. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinami kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

9. Nuteistasis A. B. padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ ; neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių vertė (12 902,56 Eur) nežymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė; nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo aktyvesnis, nei kitų bendrininkų – jis organizavo bendrininkų nuvežimÄ Ä¯ nusikalstamos veikos padarymo vietÄ . A. B. yra iÅ¡situokęs; turi du mažamečius vaikus; nuo 2019 m. vasario 1 d. užsiima individualia veikla; anksčiau buvo du kartus teistas (paskutinį kartÄ â€“ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo); jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui; 2008 m.

– 2018 m. laikotarpiu buvo net 18 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir akcizais apmokestinamų prekių įsigijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , naudojimÄ ar realizavimÄ pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies itin aktuali aplinkybė, jog nuteistasis A. B. vis dar nėra atlikęs ankstesnės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjo 4 443,00 Eur dydžio baudos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. pateikė vienÄ 2019 m. kovo 26 d. mokėjimo patvirtinimÄ , įrodantį, kad jis sumokėjo dalį jam paskirtos baudos – 100,00 Eur. Tačiau aplinkybė, kad Å¡is mokėjimas buvo atliktas praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo baudos paskyrimo ir tik prieÅ¡ pat teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies keitimo, nepatvirtina nuteistojo pasiryžimo sumokėti visÄ jam paskirtÄ baudÄ .

Toks nedidelės baudos dalies sumokėjimas laikytinas tik nuteistojo siekiu deklaratyviai sudaryti įspÅ«dį, kad jis realiai atlieka jam paskirtÄ bausmę. Duomenys apie nuteistojo A. B. teistumÄ ir administracines nuobaudas rodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Piniginių bausmių (nuobaudų) paskyrimas neužkerta kelio nuteistajam daryti tiek administracinius nusižengimus, tiek ir nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad pats nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde pripažįsta, jog pakartotinai savanaudiÅ¡kas nusikalstamas veikas jis daro dėl to, kad jo gyvenamojoje vietoje sunku gauti bÅ«tiniems poreikiams tenkinti reikalingas pajamas, todėl yra didelė tikimybė, kad ir šį kartÄ nuteistasis negalėtų atlikti baudos bausmės ir taip nebÅ«tų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, jo asmenybės pavojingumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus tik griežčiausiÄ Ä¯statymo, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

10. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis iÅ¡laiko savo mažamečius vaikus, iÅ¡ pateikto Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-22-371/2017 matyti, kad A. B. nutraukus santuokÄ su Ž. B. abu jų mažamečiai vaikai N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) liko gyventi su motina (t. 5, b. l. 8-12). Teismo sprendimu A. B. yra įpareigotas kas mėnesį mokėti nedidelę vaikų iÅ¡laikymui skirtÄ pinigų sumÄ (po 150 Eur kiekvienam), tačiau byloje nėra jokių raÅ¡ytinių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis tinkamai vykdo Å¡iÄ prievolę.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos nuteistojo A. B. motina M. D. ir jo buvusi sutuoktinė Ž. B. teigiamai atsiliepė apie nuteistÄ jį, nurodė, kad jis joms padeda finansiÅ¡kai ir buityje, neseniai pradėjo dirbti. Vis dėlto abi liudytojos pripažino, kad ankstesnės paskirtos baudos nuteistasis nesumoka dėl piniginių lėšų trÅ«kumo. Liudytoja Ž. B. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad santuokos metu dėl A. B. veiksmų buvo apribotos jos nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį ir banko sÄ skaitÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, atsižvelgia į kaltininko šeimines aplinkybes, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti keičiama švelnesnės rūšies bausme – bauda.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliai BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, yra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis yra adekvatÅ«s (proporcingi) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

12. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei byloje surinktų įrodymų vertinimo klaidų nenustatyta, todėl Å¡is nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Aloyzas Kruopys Linas Å iukÅ¡ta