7cc5f8f2-21fe-49c6-b550-ece4619347e7 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1113-775/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11815-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui L.

P. (per ZOOM programÄ ), jo atstovei advokatei E. G., atsakovei K. V., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. P. ir atsakovės K. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1129-454/2021 pagal ieÅ¡kovo L.

P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės K. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. P. dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 77-83) prašė:

1) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytÄ sÅ«naus K. P. (toliau – vaikas, sÅ«nus) gyvenamÄ jÄ vietÄ : nustatyti, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta yra sÅ«naus tėvo gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 priteistÄ sÅ«nui iÅ¡laikymÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės K. V. (toliau – atsakovė, motina) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 180,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieÅ¡kovÄ iki sÅ«naus pilnametystės; 3) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytÄ bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi: nustatyti atsakovei bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , pagal kuriÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos vaiko motina bendrauja su sÅ«numi:

1. Kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį – Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais – atsakovė bendrauja su sÅ«numi nepertraukiamai, pasiimdama vaikÄ Å¡eÅ¡tadieniais iki 10.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadieniais iki 17.00 val.;

2. Savaitės bėgyje – vienÄ dienÄ nuo 18.30 iki 19.30 val. KetinimÄ bendrauti atsakovė suderina su ieÅ¡kovu SMS žinute ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ ;

3. AntrÄ Å v. Kalėdų dienÄ ir antrÄ Å v. Velykų dienÄ atsakovė pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 17.00 val.;

4. Motinos dienÄ atsakovė iki 10.00 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 17.00 val.;

5. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo Å¡alių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz.: liga, komandiruotė, iÅ¡vyka, pasikeitęs darbo grafikas) bÅ«tina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas Å¡alių suderintu laiku;

6. SÅ«nui susirgus tuo metu, kai sÅ«nus yra su atsakove, atsakovė turi informuoti tėvÄ apie tai ir sudaryti galimybes tėvui pasiimti sÅ«nų ar nedelsiant pati jį pristatyti į gydymo įstaigÄ ar tėvui;

7. Motinos vasaros atostogų metu, motina bendrauja su sÅ«numi dvi savaites, bendravimo laikÄ suderinusi su ieÅ¡kovu ne vėliau nei prieÅ¡ vienÄ mėnesį, paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmÄ atostogų dienÄ 9.00 val. ir parvežant sÅ«nų paskutinę (keturioliktÄ ) atostogų dienÄ Ä¯ sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 19.00 val.

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, priteisė iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 180,00 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės, nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant vaiko motinai, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tėvas bendrauja su vaiku jau be motinos dalyvavimo, tačiau nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki dabar atsakovė visiÅ¡kai neleidžia ieÅ¡kovui matytis, bendrauti su sÅ«numi, nesilaiko 2019 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos.

Atsakovė tyčia, sÄ moningai, pažeidinėja teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Dėl motinos neteisėtų veiksmų tėvo ir vaiko atžvilgiu tėvas negali bendrauti su sÅ«numi, o tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , į antstolį R. S. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo pagal iÅ¡duotÄ teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, tai labiausiai atitiks sÅ«naus interesus. IeÅ¡kovo santykiai su sÅ«numi yra artimi, jis rÅ«pinasi sÅ«naus poreikiais, perka rÅ«bus, žaislus, skiria sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , rÅ«pinasi sÅ«naus sveikata, vaiko ateitimi.

IeÅ¡kovas galės užtikrinti tinkamas sÅ«nui gyvenimo sÄ lygas, nes dirba (duomenys neskelbtini), pajamos yra pakankamos iÅ¡laikyti save ir sÅ«nų. Dėl vaiko priežiÅ«ros, maisto pagaminimo, rÅ«bų skalbimo, esant bÅ«tinumui jam padės jo dukra, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2019 m. rugsėjo 5 d. pažymoje, nustatyta, kad „Kauno m. VTAS, susipažinęs su informacija apie sÅ«naus K. tėvus Socialinės paramos ir informacinėje sistemoje, nusprendė mažametį K.

P. laikinai paimti iÅ¡ jam nesaugios aplinkos ir perduoti jį laikinai prižiÅ«rėti K. V. seseriai J. V.. J. V. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ bei pokalbio metu nurodė, kad tiek K. V., tiek L. P. sÅ«numi K. labai rÅ«pinasi, tačiau K. V. yra labai emocinga, savinasi vaikÄ . J. V. manymu, K. V. serga depresija, jai reikalinga medikų pagalba. Taip pat J. V. nurodė, kad L. P. gali tinkamai pasirÅ«pinti vaiku“. Atsakovė tyčia, sÄ moningai neleidžia ir trukdo ieÅ¡kovui matytis ir bendrauti su sÅ«numi.

Pasimatymo metu, bendraujant su vaiku, atsakovė reiÅ¡kia ieÅ¡kovui nepagrįstas pretenzijas, vaiko akivaizdoje kelia triukÅ¡mÄ ir pati nutraukia bendravimÄ su sÅ«numi, t. y. sÄ moningai sudaro sÄ lygas konfliktinėms situacijoms atsirasti bendraujant su sÅ«numi. Tai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip tėvo teises bendrauti su sÅ«numi, taip pat pažeidžiamos sÅ«naus teisės ir teisėti interesai bendrauti su tėvu. SÅ«naus motina savo veiksmais traumuoja vaikÄ , kenkia sÅ«naus vystymuisi. Atsakovė buvo įspėta, tačiau į perspėjimus nereaguoja.

Atsakovė nesilaiko duotų įsipareigojimų pagalbos plane, ieÅ¡kovui su vaiku neleidžia matytis. Atsakovė policijai raÅ¡o tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jos „terorizavimo“, tuo siekdama ieÅ¡kovÄ pažeminti, sudaryti kliÅ«tis jam matytis su vaiku. Dėl nepagrįsto atsakovės kaltinimo ieÅ¡kovas neturėjo galimybės bendrauti su sÅ«numi, nes jam buvo uždrausta matytis su sÅ«numi. Pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ vaikui po 180,00 Eur per mėnesį bei nustatyti bendravimo tvarkÄ .

3. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (t. 1, b. l. l68-172). Nurodė, kad nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiausiai atitinka vaiko interesus. IeÅ¡kovo reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sietinas tik su ieÅ¡kovo noru įskaudinti atsakovę, negalvojant apie mažametį sÅ«nų, jo psichinę bÅ«klę, saugumo jausmo iÅ¡saugojimÄ . Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendime konstatavo, jog iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2017 m. viena augina nepilnametį sÅ«nų.

Ji sÅ«nų myli, juo rÅ«pinasi, tinkamai prižiÅ«ri. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje nurodė, kad atsakovė rÅ«pinasi sÅ«naus auklėjimu, jo priežiÅ«ra, laisvalaikiu, buitimi, todėl pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieÅ¡kove. Teismo vertinimu, Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis. Kauno apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog ieÅ¡kovė viena augina vaikÄ nuo 2017 metų, o tai reiÅ¡kia, jog susiformavo vaiko įpročiai, prisiriÅ¡imas prie mamos, nusistovėjo dienotvarkė, pareigos, įpročiai, vakarinės pasakos sekimas, laisvalaikio praleidimas ir kt.

Juos sieja ypač stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai. Vaiko raidai yra reikÅ¡mingas nuolatinis, nenutrÅ«kstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natÅ«ralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Be to, Å¡alių sÅ«nui bÅ«dingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios jis yra įpratęs. Atsakovė sÅ«numi rÅ«pinasi, tenkina mažamečio sÅ«naus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba jam suprantama kalba, pastaroji taip pat supranta dar neriÅ¡liÄ sÅ«naus kalbÄ , jaučia jo poreikius, norus, supranta reiÅ¡kiamÄ nepasitenkinimÄ ar / ir pritarimÄ .

Mama jį slaugo susirgus, veda pas gydytojus, netgi buvo palikusi darbÄ , kai vaiko liga buvo paÅ«mėjusi ir jam reikėjo nuolatinės slaugos. Vaikas yra ramus ir jaučiasi saugiai, žinodamas, kad visada gali tikėtis mamos pagalbos ir paramos ir jÄ gauna. Tuo tarpu ieÅ¡kovas neturi buvimo su sÅ«numi patirties, įpročių, kurie susiformuoja tik gyvenant kartu ir emocinio tarpusavio ryÅ¡io, kuris mažamečiui suteiktų pasitikėjimo, stabilumo, vidinės ramybės jausmÄ . IeÅ¡kovė turi nuosavÄ gyvenamÄ jį plotÄ ir tai reiÅ¡kia ieÅ¡kovės ir sÅ«naus gyvenimo stabilumÄ , įpročių nusistovėjimÄ , o tuo pačiu saugumÄ .

IeÅ¡kovas iki Å¡iol neįgijo jokio gyvenamojo bÅ«sto, jo gyvenimas bėga nuomojamuose bÅ«stuose, kas reiÅ¡kia tiek gyvenimo bÅ«do, tiek auklėjimo ir lavinimo įstaigų, bÅ«relių, klubų, draugų, bendramokslių nuolatinį keitimÄ . Ankstesnės bylos nagrinėjime ieÅ¡kovas pripažino, kad jo vaikas dar per mažas pasilikti su tėvu nedalyvaujant motinai, o jų tarpusavio ryÅ¡ys per silpnas, kad vaikas jaustųsi saugus, todėl sutiko, kad bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant vaiko motinai.

Å iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo siekimas perimti vaiko auginimo funkcijas reiÅ¡kia ieÅ¡kovo tiesioginį ketinimÄ kenkti sÅ«nui, žaloti jį psichologiÅ¡kai, tokiu bÅ«du įskaudinant atsakovę. IeÅ¡kovÄ charakterizuojantys faktai bei įrodymai, apie jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, dėl ko atsakovė negali ieÅ¡kovu pasitikėti, tai, kad jis ilgÄ laikÄ buvo anoniminių alkoholikų bendrijos narys, jog jis sėdo už automobilio vairo neblaivus ir sukėlė autoįvykį, prarado teises vairuoti transporto priemones, kad neblaivus jis paskambino policijos pareigÅ«nams ir apÅ¡meižė atsakovę, o po to neblaivus atvyko ir pas sÅ«nų, yra ankstesnėje byloje, ir patvirtina ieÅ¡kovo neatsakingumÄ , negebėjimÄ bÅ«ti sÅ«nui atrama, užtikrinanti vaikui saugumÄ .

Po įvykio, kai ieÅ¡kovas į atsakovės namus prisistatė girtas ir su policija, sÅ«nus patyrė didelę psichologinę traumÄ : naktį pakeltas iÅ¡ miego, iÅ¡sigandęs susirinkusios namuose minios žmonių, triukÅ¡maujančio neblaivaus ieÅ¡kovo, uniformuotų garsiai kalbančių, aplinkinius raminančių policijos pareigÅ«nų, vaiko teisių apsaugos darbuotojų, o po to – vaiko paėmimas iÅ¡ mamos savaitei, taip paveikė sÅ«naus psichinę bÅ«klę, kad atsakovė kreipėsi pagalbos sÅ«nui į psichologus, jį reikėjo antrÄ kartÄ atpratinti nuo sauskelnių.

SÅ«nus iki Å¡iol negali paleisti mamos rankos, verkia jai iÅ¡einant į darbÄ , nenori pasilikti darželyje, nepasilieka su jokiais kitais žmonėmis, nenori pasilikti ir su tėvu – bijo, jog vėl gali bÅ«ti atimtas. Å is atskyrimas nuo mamos padarė sÅ«nui didelę ilgalaikę žalÄ . SÅ«nus atsisakė bet kokių pasimatymų su tėvu, jo ėmė bijoti. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi tvarkos. IeÅ¡kovas, reikalaudamas pakeisti sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymÄ , nepateikė jokių įrodymų, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas nenurodė jo galimybių sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvo darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę padėtį). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo tik todėl, kad nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau Å¡i tvarka suiro tik dėl ieÅ¡kovo netinkamo ir agresyvaus elgesio, kuris psichologiÅ¡kai traumavo sÅ«nų.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį (t. 2, b. l. 99–104), kuriuo prašė:

1) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 priteistÄ iÅ¡laikymÄ ir padidinti nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymui skirtÄ sumÄ nuo 180,00 Eur iki 250,00 Eur, Å¡iÄ suma indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės; 2) pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas su nepilnamečiu sÅ«numi bendrauja tokia tvarka:

1. Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį dalyvaujant mamai ir vaiko teisių specialistui arba psichologui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus tarnybos patalpose nuo 15 val. iki 16 val.;

2. Nustatyti, kai dėl objektyvių nuo Å¡alių valios nepriklausančių aplinkybių bendravimas negali įvykti, Å¡alys per protingÄ terminÄ , viena kitÄ informuoja trumpÄ ja SMS žinute arba elektroniniu paÅ¡tu;

3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui po 180,00 Eur per mėnesį, tačiau tokio mažo ieÅ¡kovo teikiamo iÅ¡laikymo vaikui neužtenka. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500,00 Eur sumÄ . Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Atsakovei yra žinoma, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra labai gera. Jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas, pagal duomenis iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės gauna labai geras pajamas (pelnÄ ).

Atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna minimalų darbo užmokestį 607,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), todėl prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 250,00 Eur sumÄ per mėnesį, o jai palikti 180,00 Eur sumÄ . Vaiko poreikiams skirta 430,00 Eur suma vaiko poreikius užtikrins. Atsakovė prašė pakeisti sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir nustatyti minimaliÄ ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , kadangi ieÅ¡kovas veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams.

IeÅ¡kovas nuo 2017 m. vasario 17 d. yra įraÅ¡ytas įskaitoje Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Bendrauti su vaiku ieÅ¡kovas dažniausiai ateina bÅ«damas neblaivus, dėl ko vaikui bÅ«na nesaugu. Atsakovė taip pat bijo bÅ«ti su juo ir vaiku viena, kadangi ieÅ¡kovas ne kartÄ yra naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę. Kadangi ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ prieÅ¡ atsakovę naudojo smurtÄ , smurtas buvo naudojamas sÅ«naus akivaizdoje, todėl ji bijo, kad smurtÄ ieÅ¡kovas panaudos ir prieÅ¡ nepilnametį sÅ«nų.

Po 2019 m. balandžio 28 d. įvykio, kai ieÅ¡kovas į atsakovės namus prisistatė neblaivus ir su policija, sÅ«nus patyrė didelę psichologinę traumÄ , vaikas buvo paimtas iÅ¡ mamos savaitei laiko. Tai taip paveikė sÅ«naus psichinę bÅ«klę, kad atsakovė kreipėsi į psichologus dėl pagalbos sÅ«nui, vaikas nenori pasilikti su tėvu. TÄ kartÄ vaikas buvo paimtas iÅ¡ atsakovės pagal girto ieÅ¡kovo liudijimÄ , neva ji muÅ¡a vaikÄ . Kartu su pareigÅ«nais ir vaiko teisių specialistais atvykę medikai jokių sužalojimų sÅ«nui nenustatė.

IÅ¡ karto po Å¡io įvykio 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė kreipėsi į policijÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas melagingai pranešė neva ji muÅ¡a vaikÄ , dėl to, kad melagingi praneÅ¡imai kartojasi, kad jis jÄ terorizuoja, siuntinėja grasinančio pobÅ«džio žinutes. IeÅ¡kovas veikė prieÅ¡ingai vaiko interesais, terorizavo vaikÄ ir mamÄ , vaikui sukėlė didelę psichologinę baimę. IeÅ¡kovas ir dabar pažeidinėja teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ jis gali bendrauti su vaiku tik dalyvaujant mamai ir lankant vaikÄ darželyje.

IeÅ¡kovas tÄ patį vakarÄ ar kitÄ dienÄ ateina į namus, be pagrindo iÅ¡kviečia policijÄ . Tokie neadekvatÅ«s veiksmai kenkia vaiko bÅ«klei. Pabendravęs su ieÅ¡kovu vaikas tampa neramus, agresyvus, kartais nevalingai Å¡lapinasi, jam yra skirti raminamieji vaistai. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė prašė teismo pakeisti ankstesnį teismo sprendimÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį, dalyvaujant mamai ir vaiko teisių specialistui arba psichologui, vaiko teisių tarnybos patalpose nuo 15 val. iki 16 val., tokia bendravimo tvarka bus saugi vaikui ir geriausiai atitiks jo interesus.

Aplinkybėms pasikeitus (pvz. vaikui paaugus, nustojus bijoti būti su ieškovu ir vaikų teisių specialistams įsitikinus, kad ieškovas grėsmės vaikui nekelia, ši tvarka galės būti keičiama abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu).

6. Atsiliepime į priešieškinį atsakovas prašė priešieškinį atmesti (t. 2, b. l. 119-123). Nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu padidinti išlaikymo dydį. Prašoma priteisti suma sūnaus išlaikymui yra per didelė, palyginus su sūnaus poreikiais, jo būtinomis išlaidomis. Ieškovas sūnui skiria 180,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir toliau sutinka skirti, be to sūnui nuperka rūbų, maisto, žaislų. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį.

Nesutiko, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos yra 607,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė turi gyvenamÄ plotÄ , priklausantį jai nuosavybės teise, yra sveika, todėl turi realiÄ galimybę daugiau užsidirbti pragyvenimui. IeÅ¡kovas nekilnojamo turto, priklausančio jam nuosavybės teise neturi, butÄ nuomojasi, jo turtinė padėtis nėra geresnė, jis užsidirba pragyvenimui, gautas pajamas skiria ne tik sÅ«nui, bet ir savo nepilnametei dukrai M.

P.. Ieškovo vidutinis atlyginimas sudaro 765,92 Eur, padalinus iš 3 asmenų, vienam asmeniui tenka 255,30 Eur. Be to, jis sūnų yra apdraudęs kaupiamuoju draudimu, kurio mėnesinė įmoka sudaro 50,00 Eur. Atsakovė pateikė teismui melagingus, neatitinkančius tikrovės faktus dėl grasinimų atsakovei ar pavojaus kėlimo. Atsakovė byloje nepateikė pagrįstų neginčijamų įrodymų, kad ieškovas sūnų lankyti ateina neblaivus, kad vaikui yra nesaugu. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nepažeidžia.

Darželyje apsilanko į savaitę 1 kartÄ arba per dvi savaites 1 kartÄ leidus darželio direktorei, tačiau tai nėra bendravimas, o tik domėjimasis. IeÅ¡kovas nurodė, jog jis turi teisę apsilankyti darželyje, domėtis vaiko vystymusi, kaip sÅ«nus bendrauja su vaikais, kokie jo pasiekimai, kÄ vaikas nupiešė, nulipdė. IeÅ¡kovo pabuvimas su sÅ«numi 10–15 min. negali bÅ«ti įvardintas kaip bendravimas. Atsakovė nepagrįstai po kiekvieno jo apsilankymo kelia skandalus nuvykus į darželį, skundžia darželio darbuotojus ir pateikia melagingus faktus.

Atsakovė pati pažeidžia sÅ«naus teises, neatsižvelgia į vaiko poreikius, t. y. sÅ«nus labai nori lankyti krepÅ¡inio bÅ«relį, ieÅ¡kovui paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ , kad vaikÄ užraÅ¡ytų į krepÅ¡inio bÅ«relį ir susitarus su treneriu, atsakovė raÅ¡tu uždraudė tai daryti, kategoriÅ¡kai nurodė, jog ji sÅ«naus į bÅ«relį neleis. Atsakovė neleidžia ieÅ¡kovui su sÅ«numi bendrauti, nes pastoviai jo neįsileidžia į namus jam paskirtomis datomis. Atsakovė tyčia sÄ moningai nevykdo teismo sprendimo, jai yra paskirta bauda dėl sprendimo nevykdymo, tačiau ji ir toliau ignoruoja teismo sprendimÄ .

Atsakovė savo veiksmais pati traumuoja sÅ«nų, kenkia sÅ«naus sveikatai, nesudaro tinkamų sÄ lygų sÅ«nui vystytis. Atsakovė tyčia, sÄ moningai neleidžia ir trukdo ieÅ¡kovui matytis ir bendrauti su sÅ«numi, tuo pažeisdama tėvo teises. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu (t. 4, b. l. 115-139) patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pakeitė 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatė, kad nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas L.

P. bendrauja su sūnumi K. P. tokia tvarka:

1. Kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį – Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais – tėvas bendrauja su sÅ«numi nepertraukiamai, pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadieniais iki 10.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadieniais iki 17.00 val.;

2. Savaitės bėgyje – vienÄ dienÄ nuo 18.30 iki 19.30 val. KetinimÄ bendrauti tėvas suderina su motina SMS žinute ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ ;

3. AntrÄ Å v. Kalėdų dienÄ ir antrÄ Å v. Velykų dienÄ tėvas pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 17.00 val.;

4. Tėvo dienÄ tėvas iki 10.00 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 17.00 val.;

5. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo Å¡alių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, komandiruotė, iÅ¡vyka, pasikeitęs darbo grafikas) bÅ«tina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas Å¡alių suderintu laiku;

6. SÅ«nui susirgus tuo metu, kai sÅ«nus yra su tėvu, tėvas turi informuoti motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sÅ«nų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai;

7. Tėvo vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su sÅ«numi dvi savaites, bendravimo laikÄ suderinęs su motina ne vėliau nei prieÅ¡ vienÄ mėnesį, paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmÄ atostogų dienÄ 9.00 val. ir parvežant sÅ«nų paskutinę (keturioliktÄ ) atostogų dienÄ Ä¯ sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 val. Kitos patikslinto ieÅ¡kinio dalies netenkino. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 314,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 29,20 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 28,00 Eur žyminį mokestį.

8. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nuspręsta nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Priteisti iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 180,00 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės. Nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant vaiko motinai, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaikÄ .

9. Nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendime buvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės ir įrodymai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtino, kad nurodyti motinos teiginiai dėl vaiko tėvo smurto jos atžvilgiu nepasitvirtino. Vaiko motinos tėvo liudytojo J. V. paaiškinimu, vaiko tėvas yra puikus žmogus, rūpinasi vaiku, atneša jam dovanų. Respublikinio priklausomybės centro 2019 m. vasario 6 d. pažyma patvirtino vaiko tėvo teiginius, kad šiuo metu jis su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi, alkoholio nebevartoja.

Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog dėl savo netinkamo, antivisuomeniÅ¡ko elgesio ar netoleruotinų, žalingų įpročių vaiko tėvas daro ar galėtų daryti neigiamÄ Ä¯takÄ savo nepilnamečiui sÅ«nui. Byloje nepateikta duomenų, kad bendraudamas su savo nepilnamečiu sÅ«numi tėvas netinkamai su juo elgtųsi, darytų neigiamÄ Ä¯takÄ . Byloje taip pat nėra įrodymų apie netinkamÄ tėvo elgesį su vaiku ar vaiko akivaizdoje. Teismas vertino, kad nuo minėto teismo sprendimo priėmimo, minėtos aplinkybės nėra pasikeitusios.

10. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir galimÄ Ä¯takÄ vaikui, vaiko nuomonę vertino kritiÅ¡kai. Teismas nurodė, jog vaiko nenoras matyti tėvo, gali bÅ«ti siejamas su stresinėmis situacijomis dėl bendravimo tvarkos, dėl motinos formuojamos nuomonės. Teismas nurodė, jog vaiko sÄ voka „tėtis pagrobė mane“, neturėtų bÅ«ti sukurta mažo vaiko žodyno, jam tai galėjo bÅ«ti pasakyta suaugusio žmogaus. Nurodė, kad tokias prielaidas padarė ir teismo psichologė. Kita vaiko pasakyta frazė „nekenčiu tėčio“, taip pat teismui kėlė abejonių. Teismas nurodė, jog mažo vaiko natÅ«ralus žodynas galėtų bÅ«ti „nemyliu tėčio“.

11. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas siekia pakeisti sprendimu nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ esmės dėl to, kad vaiko motina nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, o ne todėl, jog motina nesudaro tinkamų gyvenimo sÄ lygų, netinkamai rÅ«pinasi vaiku. Problemų kilo dėl to, kad atsakovė nenori dalyvauti vykstant tėvo ir vaiko bendravimui, tačiau teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki 2021 m. rugsėjo 1 d. dalyvaujant motinai buvo reikalinga, nes vaikas dar buvo mažas.

Teismas nurodė, kad vaikui paaugus ir atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama. Teismas nustatė, kad tėvas išbandė visas teisines priemones, kreipėsi į specialistus, bendradarbiavo, kad tik galėtų matytis su vaiku. Vaiko darželio pateiktoje informacijoje nurodyta, kad vaikas su tėvu bendravo šiltai. Vaiko motina nevykdė teismo sprendimo leisti vaikui bendrauti su tėvu nurodytu laiku, nevykdė darželyje Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu sutartos tvarkos dėl pasimatymo prie darželio.

Motina taip pat neatvedė vaiko į suorganizuotus vaiko ir tėvo pasimatymus su psichologe, nors pati nurodė, kad leistų vaikui bendrauti su tėvu dalyvaujant specialistui. IeÅ¡kovas buvo kvietęs policijos pareigÅ«nus dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsisakė prievarta vykdyti sprendimÄ , kad nepakenktų vaikui. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo atstovės iÅ¡sakyta pozicija, kad vaiko ryÅ¡ys su tėvu paskutiniu metu yra nutrÅ«kęs ir pirmiausia reikia žiÅ«rėti vaiko interesus.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė sutinka, kad vaikui bendraujant su tėvu dalyvautų specialistas. Paskutiniu metu pas atsakovę ieÅ¡kovas girtas nebuvo. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog vaikui diagnozuoti psichiniai sutrikimai, o pakeitus jo gyvenamÄ jÄ vietÄ dabar, vaikui bÅ«tų padaryta negrįžtama žala. Teismas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas negali bÅ«ti sankcija motinai. Teismas nustatė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, specialistai nėra užfiksavę, jog vaiku bÅ«tų netinkamai rÅ«pinamasi, vaikas vedamas pas gydytojus, į ugdymo įstaigÄ (Å¡iuo metu pagal karantino sÄ lygas), yra tvarkingai aprengtas, pavalgęs. Teismas nustatė, jog nustačius nesaugiÄ aplinkÄ motinos ir vaiko gyvenamojoje vietoje, bute, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė su atsakovės tėvu, dėl tėvo ir brolio girtavimo namuose, atsakovė skubiai sureagavo ir iÅ¡sikėlė į „Kauno miesto socialinių paslaugų centrÄ â€“ Å¡eimos krizių centrÄ â€œ.

Teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad krizių centre nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sÄ lygos vaikui. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas dirba, o atsakovė Å¡iuo metu nedirba, gauna paÅ¡alpÄ . Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo finansinės galimybės yra geresnės užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas vaikui, tačiau visi proceso dalyviai neginčijo, kad vaikas yra prisirišęs prie motinos ir Å¡iuo metu tėvo ir vaiko ryÅ¡ys nėra tvirtas. Vien motinos prastesnė turtinė padėtis nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu.

DrastiÅ¡kai keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes teismas atmetė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieÅ¡kovu.

12. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra praeityje padaręs nusikalstamų veikų, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, yra jį charakterizuojanti medžiaga, tačiau nuo teismo sprendimo nėra gauta jokių neigiamų duomenų apie vaiko tėvÄ . Pati atsakovė nurodė, kad paskutiniu metu ieÅ¡kovas nebuvo atėjęs girtas. Liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Nors motina teigia, kad vaikas bijo tėvo, tačiau tiek darželio pateiktoje informacijoje, tiek policijos pareigÅ«nų užfiksuota, kad vaikas bendrauja su tėvu, Å¡ypsosi, mojuoja jam. Todėl teismas vertino, jog vaiko bendravimas su tėvu yra veiksmingesnis, kai motinos nėra Å¡alia.

13. Teismas nurodė, jog atsakovės argumentai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu ir patiria stresÄ po pasimatymų su tėvu, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi tai gali bÅ«ti tik pačios atsakovės nuomonė, o jei vaikas taip ir sako, tai gali bÅ«ti įtakota motinos. Vaiko elgesio sutrikimai yra įtakoti bendros neigiamos atmosferos, esančios tarp tėvų. Jeigu teismo nustatyta bendravimo tvarka bÅ«tų buvusi vykdoma kaip priklauso palaipsniui ir su abiejų tėvų deramu stropumu, vaikas neturėtų tiek psichologinių problemų.

Vaiko motina gali manipuliuoti vaiku, nors, remiantis byloje esančiais įrodymais, jos baimės dėl tėvo ir vaiko bendravimo yra nepagrįstos. Teismas nurodė, jog tėvai turi dėti maksimalias pastangas kuo skubiau atkurti tėvo ir vaiko ryšį, kad žala nebūtų daroma toliau. Todėl teismas nurodė, jog motinos siekis, kad tėvas su vaiku bendrautų minimaliai yra nepagrįstas, nes tėvas su vaiku turi siekti atkurti ryšį. Teismas nurodė, kad vienintelis byloje užfiksuotas 0,45 promilių ieškovo girtumas buvo 2019 m. balandžio 28 d., tačiau tai nebuvo sprendimu nustatyto tėvo bendravimo su vaiku metu.

Tais kartais, kai ieÅ¡kovas buvo atvykęs bendrauti su vaiku ir buvo kviesta policija, ieÅ¡kovui nebuvo užfiksuotas girtumas. Teismas nurodė, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, jog kaimynai matė ieÅ¡kovÄ iÅ¡gėrusį, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, nurodė, jog ieÅ¡kovo siekis bendrauti su vaiku nedalyvaujant motinai yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad, kai vaikas yra su tėvu ir Å¡alia yra motina, vaikas negali atsipalaiduoti ir pilnavertiÅ¡kai bendrauti su tėvu.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas buvo padaręs ar Å¡iuo metu darytų tiesioginę žalÄ vaikui, kad nors kartÄ bÅ«tų jį nuskriaudęs, naudojęs netinkamus auklėjimo bÅ«dus. Tėvas su vaiku gali individualiai bendravimo laiku vykti su vaiku pas psichologÄ . Teismas nurodė, jog tikėtina, kad tėvui ir vaikui bendraujant dviese, vaikas natÅ«raliu bÅ«du pripras bendrauti su tėvu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , konstatavo, kad nėra pagrindo ir keisti vaiko bendravimo tvarkÄ , jÄ nustatant su motina.

Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad tokia bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta sprendimu, Å¡iuo metu netinka, teismas sprendė, kad ji turi bÅ«ti keičiama iÅ¡ dalies tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos keitimo, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo atmetant.

14. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nurodė, kad netekinus ieškovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo negali būti tenkinamas reikalavimas dėl 180 Eur kas mėnesį išlaikymo priteisimo iš vaiko motinos.

15. Teismas nustatė, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė pakeisti priteistÄ iÅ¡laikymÄ â€“ padidinti nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymui skirtÄ sumÄ nuo 180,00 Eur iki 250,00 Eur, o atsakovei palikti 180,00 Eur sumÄ , tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡laidų dydį. Teismas nustatė, kad atsakovė turi gyvenamÄ plotÄ , priklausantį jai nuosavybės teise, yra sveika, jauna darbingo amžiaus. Todėl nurodė, kad atsakovė, bÅ«dama jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nekilnojamo turto, priklausančio jam nuosavybės teise neturi, butÄ nuomojasi, jo turtinė padėtis nėra geresnė, jis užsidirba pragyvenimui, gautas pajamas skiria ne tik sÅ«nui, bet ir savo nepilnametei dukrai. 2020 m. kovo 18 d. pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovo vidutinis atlyginimas yra 765,92 Eur. Teismas iÅ¡ pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovė buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iuo metu nedirba. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuo metu ji nedirba, gauna vaiko pinigus, alimentus, bedarbio paÅ¡alpÄ , iÅ¡ Å¡ių pinigų gyvena su vaiku.

Teismas nurodė, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl nuo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai galėjo padidėti. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams užtektų 430,00 Eur sumos. Kadangi Lietuvoje kiekvienam vaikui yra skiriama 70,00 Eur iÅ¡moka per mėnesį, atsakovė Å¡iÄ sumÄ gauna. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendė, kad visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas Å¡ia suma (430,00 Eur - 70,00 Eur = 360,00 Eur). Tokiu atveju nurodė, kad vaiko tėvams tenka po 180,00 Eur (360,00 Eur / 2) iÅ¡laikymas vaikui per mėnesį, t. y. toks, koks ir buvo priteistas iÅ¡ vaiko tėvo sprendimu.

Todėl teismas atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

16. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, bet tik ta dalis, kuria keičiama bendravimo tvarka ir savo esme ne taip, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas. Kiti ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai yra atmesti. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas visiÅ¡kai. Todėl nurodė, kad, nors atsakovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinės pagalba ir pateikta pažyma dėl 188,50 Eur iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ , o vėliau atsakovė patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato padėjėjos teiktÄ teisinę pagalbÄ , tačiau Å¡ios iÅ¡laidos atsakovei nepriteistinos.

17. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat yra pateiktas antstolio kvitas apie 242,00 Eur iÅ¡laidas už faktinių aplinkybių konstatavimÄ bei PVM sÄ skaita faktÅ«ra apie 7,20 Eur iÅ¡laidas už kopijavimÄ . IeÅ¡kovas pateikė pinigų priėmimo kvitus, kurie įrodo, kad ieÅ¡kovas patyrė 1 500,00 Eur iÅ¡laidas advokatės pagalbai apmokėti. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 1 849,20 Eur (100,00 Eur + 242,00 Eur + 7,20 Eur + 1 500,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas).

18. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė tris reikalavimus, tačiau tik vienas reikalavimas (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) tenkintas iš dalies. Teismas skaičiavo, kad vienas ieškovo reikalavimas yra 100 proc., trys reikalavimai – 300 proc. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienas ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas 17 proc. (100 proc. × 50 proc. / 300 proc.), sprendė, kad ieškovui iš atsakovės proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 314,36 Eur (1 849,20 Eur × 17 proc. / 100 proc.).

19. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 28,00 Eur žyminį mokestį už 2020 m. gruodžio 9 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Å¡io praÅ¡ymo atsisakė ir bylÄ buvo nutarta nagrinėti iÅ¡ esmės nenagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovui grÄ Å¾inamas jo sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis.

20. Teismas nustatė, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudarė 35,18 Eur, todėl sprendė, kad proporcingai Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės – 29,20 Eur (35,18 Eur × 83 proc. / 100 proc.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 155-166) ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, nepatikrino kiekvieno įrodymo tinkamumo, jų pakankamumo, įrodymus vertino atsakovės naudai. 1.2. Atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, jog atsakovė tyčia, sÄ moningai nevykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu nustatytos tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkos ir taip piktnaudžiauja motinos teise, pažeidžia nepilnamečio sÅ«naus interesus, kenkia vaiko vystymuisi, psichologinei bÅ«klei.

IeÅ¡kovas du metus neturėjo galimybės bendrauti su sÅ«numi, yra atribotas nuo dalyvavimo vaiko gyvenime. Atsakovės neleidimas bendrauti tėvui su sÅ«numi yra sÅ«naus ir tėvo teisių pažeidimas. 1.3. Teismas nepagrįstai atmetė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nustatė tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , nors ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo pareiÅ¡kęs nebuvo. 1.4. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad ieÅ¡kovui pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį vaiko sveikata buvo gera, psichologiniai sutrikimai nustatyti tik paskutiniu metu.

Tai patvirtina VÅ¡Ä® Kauno miesto poliklinikos 2021 m. vasario 2 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini). 1.5. Teismas vilkino bylos nagrinėjimÄ , nes bylos neiÅ¡nagrinėjo du metus (patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2019 m. rugsėjo 25 d., o teismo sprendimas priimtas 2021 m. kovo 2 d.). Taip pat netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡as interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. 1.6.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio, 3.155 straipsnio, 3.158 straipsnio 2 dalies, 3.165 straipsnio, 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, bÅ«dama atsakinga už savo mažamečio sÅ«naus auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdama rÅ«pintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, taip pat privalėdama užtikrinti vaiko teises, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis, piktybiÅ¡kai gniuždydama mažametį savo sÅ«nų, neužtikrino vaiko emocinių poreikių atitinkančios jo augimo aplinkos, dėl to atsirado emocinių ir elgesio sutikimų.

Atsakovė gyveno jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau dėl konfliktų su savo artimaisiais, sÅ«nus augo nesaugioje aplinkoje, todėl atsakovė pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kartu su sÅ«numi apsigyveno Å¡eimos krizių centre. 1.7. Teismas nevertino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, trukdymų susitikti tėvui su sÅ«numi, vaikas nurodo, kad nenori bendrauti su tėvu, nors to nebuvo iki kreipimosi į teismÄ dienos. Teismas nevertino, kad vaikas yra traumuojamas motinos, pablogėjo jo sveikata, o atsakovei atsisakant vykdyti teismo sprendimÄ ir neleidžiant ieÅ¡kovui matytis su sÅ«numi, teismas negynė vaiko interesų.

IeÅ¡kovas turi visas sÄ lygas iÅ¡laikyti sÅ«nų, jis nėra smurtavęs prieÅ¡ atsakovę ar mažametį vaikÄ , neturi žalingų įpročių. 1.8. Teismas nevertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. sausio 22 d. iÅ¡vados, kurioje nurodyti atsakovės veiksmai nevykdant teismo sprendimo. Byloje pateikti 23 antstolio neįvykdymo aktai, teismo nutartys dėl baudos skyrimo už vykdomojo raÅ¡to nevykdymÄ , nuosprendis, pačios atsakovės byloje iÅ¡sakytos nuostatos, kurie patvirtina, kad atsakovė ir toliau neketina vykdyti teismo sprendimo.

Atsakovė nevykdo ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos planų. Šios aplinkybės užfiksuotos ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus grėsmės vaiko lygio nustatymo 2019 m. gruodžio 31 d. anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. spalio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. 1.9.

Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad atsakovė su vaiku laikinai gyvena Å¡eimos krizių centre, kur gyventi galima 6 mėnesius. Kur po to bus vaiko gyvenamoji vieta nėra žinoma. Toks gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieÅ¡tarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimui. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvo (ieÅ¡kovo) gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos, kad esant poreikiui nepilnamečiui vaikui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gyventi su tėčiu. 1.10.

Teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie nurodė, jog ieÅ¡kovas rÅ«pinasi sÅ«numi, kad vaiko motina jam neleidžia bendrauti su sÅ«numi, jog liudytojai nematė ieÅ¡kovo girtaujant. 1.11. Teismas neanalizavo ir nevertino praneÅ¡imo iÅ¡ Kauno AVPK Santakos PK registruojamų įvykių registro (PRÄ®R), apie 2019 m. gruodžio 17 d. įvykį (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK S. P. registruojamų įvykių registro (PRÄ®R) praneÅ¡imo (duomenys neskelbtini), apie 2020 m. vasario 2 d. įvykį, (duomenys neskelbtini) darželio (duomenys neskelbtini) informacijos, apie vaiko lankomumÄ darželyje 2019 metų gruodžio mėnesį, kur taip pat užfiksuota, jog atsakovė neleidžia ieÅ¡kovui matytis su sÅ«numi, jį Å¡meižia, teigdama, kad vaikas bijo tėvo.

Kad atsakovė savo veiksmais vaikui kelia stresÄ , jį traumuoja.

22. Apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 146-150) atsakovė K. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Sprendimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, tiesiogiai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas nepilnai vertino įrodymus, objektyviai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nevertino raÅ¡ytinių įrodymų, žodinių Å¡alių paaiÅ¡kinimų, specialistų nuomonės, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose. 2.2.

Sprendime teismas nurodo, kad atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo. Nėra aiÅ¡ku kodėl teismas tame pačiame sprendime pats sau prieÅ¡tarauja ir nusprendžia - patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nors tokio reikalavimo, kaip nustatyti ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkÄ patikslintame ieÅ¡kinyje nebuvo. 2.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jei ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys atmestas, nėra aiÅ¡ku kodėl atsakovė turi ieÅ¡kovui atlyginti dalį jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2.4.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sÅ«nus nenori bendrauti su tėvu. FaktÄ , kad tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys yra prarastas, patvirtino teismo psichologė teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , į tai neatsižvelgė. 2.5. Teismas taip pat nevertino vaiko nuomonės iÅ¡sakytos teismo posėdžio metu, neatsižvelgė į teismo psichologės komentarus po vaiko apklausos. Apklausos metu vaikas buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs nenorÄ bendrauti su tėvu.

Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai pažeidė pareigÄ iÅ¡klausyti ir atsižvelgti į vaiko nuomonę jeigu jis sugeba jÄ pateikti ir ji neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. 2.6. Vadovaujantis vaiko interesais pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ - ir nustatyti tokiÄ tvarkÄ kuri atitiktų vaiko interesus. Tenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus su specialistų pagalba be papildomo streso ir psichologinės žalos vaikui, vaiko ir tėvo ryÅ¡ys bÅ«tų atkurtas.

Vėliau Å¡i bendravimo tvarka bendru Å¡alių susitarimu galėtų bÅ«ti keičiama. 2.7. Nėra aiÅ¡ku kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. Teismas neatsižvelgė į faktÄ , kad į bylÄ buvo pateikta vaiko poreikių lentelė. Nuo to laiko kai civilinėje byloje Nr.e2-131-752/2019 sprendimu buvo priteistas iÅ¡laikymo dydis nepilnamečiui vaikui, yra ženkliai padidėję vaiko poreikiai. Neatsižvelgta į faktÄ , jog vaikas turi sveikatos problemų, dažnai lankosi gydymo įstaigose, todėl reikalingos papildomos lėšos vaistams, taip pat lavinimo priemonėms.

23. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 176-178) atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra prieÅ¡ingos byloje esantiems įrodymams, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. IeÅ¡kovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu pažeidžia vaiko interesus. SÅ«nus su tėvu bendrauti atsisako. Dėl to, kad ieÅ¡kovas bendravimÄ bando įgyvendinti prievarta, vaikas patiria stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, kas daro neigiamÄ Ä¯takÄ jo psichinei bÅ«klei.

Be to, ieÅ¡kovas neturi galimybės rÅ«pintis vaiku, nes dirba komandiruojamÄ darbÄ , neturi nuosavo bÅ«sto. PraÅ¡o prie bylos prijungti Kauno miesto socialinių paslaugų centro pažymÄ , kuri patvirtina, kad atsakovė nedraudžia bendrauti sÅ«nui su tėvu, Å¡io įrodymo pirmosios instancijos teismui pateikti neturėjo galimybės. Minėtame centre atsakovė gyvena nuo 2021 m. sausio 28 d., tačiau bendravimas su tėvu pradėjo vykti tik po teismo sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo, nes dėl COVID-19, buvo draudžiama lankytojams patekti į centrÄ .

IeÅ¡kovas centro darbuotojoms siuntinėja elektroninius laiÅ¡kus su nepagrįstais reikalavimais suteikti informacijÄ , trukdo dirbti, o atvažiavęs elgiasi nepagarbiai.

24. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 171-175) ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde yra pateikęs nesutikimo su teismo sprendimu motyvus. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie iÅ¡laidas skirtas sÅ«naus iÅ¡laikymui, kad padidėjo vaiko poreikiai, nedetalizavo kokių poreikių tenkinimui padidėjo iÅ¡laidos sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Teismas pasisakė dėl bendravimo tvarkos su sÅ«numi, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, neatitinka vaiko teisių ir interesų. Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Motinos siekis, kad tėvas su vaiku bendrautų minimaliai yra nepagrįstas, nes tėvas su vaiku turi siekti atkurti ryšį. Atsakovės reikalavimas, kad susitikimuose dalyvautų psichologė, atmestas, nes atsakovė nenurodė kuriam laikotarpiui yra numatomas psichologo dalyvavimas tėvo ir sÅ«naus susitikimuose, kur vyks susitikimai ir kas už juos apmokės. Sprendime teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į vaiko amžių, galimÄ Ä¯takÄ , vaiko nuomonę vertina kritiÅ¡kai, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino vaiko nuomonės ir teismo psichologės komentarų.

IeÅ¡kovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas nebando atkurti prarasto ryÅ¡io su sÅ«numi, o bendravimÄ bando įgyvendinti prievarta, dėl ko vaikas patiria stiprius iÅ¡gyvenimus, kas daro neigiamÄ Ä¯takÄ jo psichinei bÅ«klei ir dėl ko lankosi pas vaikų psichiatrę. Bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė sÄ moningai, tyčia neleido ieÅ¡kovui bendrauti su sÅ«numi, taip darydama žalÄ nepilnamečiui vaikui. Be to, atsakovės namuose buvo trys įvykiai dėl nesaugios aplinkos.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. liepos 7 d. raÅ¡te nurodyta, kad atsakovei reikalinga specialistų pagalba, dažna moters nuotaikų kaita, nevaldomos emocijos, galimai nepagrįsti kaltinimai sÅ«naus tėvo atžvilgiu. Tuo tarpu teismas nustatė, kad apie ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį su sÅ«numi įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė. Dėl naujų įrodymų pateikimo 26. Atsakovė K. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2021 m. liepos 9 d.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro pažymÄ . Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas prieÅ¡taravimų dėl Å¡io įrodymo nepateikė, o byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimÄ bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, atsakovės pateiktÄ Ä¯rodymÄ priima ir prijungia prie bylos. Dėl ieÅ¡kovo L. P. apeliacinio skundo 27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgiant į ginčo Å¡alių gebėjimus užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimÄ ir socialinio ryÅ¡io palaikymÄ su nepilnamečiu vaiku. Teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius.

28. Apeliantas praÅ¡o tenkinti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pakeisti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 nustatytÄ sÅ«naus K. P. (toliau – vaikas, sÅ«nus) gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta yra sÅ«naus tėvo gyvenamoji vieta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes ir įrodymus, kad atsakovė tyčia, sÄ moningai nevykdė 2019 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su sÅ«numi.

Atsakovė elgiasi piktybiÅ¡kai ir piktnaudžiaudama motinos teise nesudaro sÄ lygų tėvui bendrauti su sÅ«numi. IeÅ¡kovas du metus neturėjo galimybės bendrauti su sÅ«numi, todėl atsakovė savo veiksmais pažeidė nepilnamečio sÅ«naus ir ieÅ¡kovo interesus. Atsakovė, neleisdama bendrauti tėvui su sÅ«numi, visiÅ¡kai atriboja tėvÄ nuo dalyvavimo vaiko gyvenime, savo veiksmais kenkia vaiko vystymuisi, sÅ«nų traumuoja, kenkia mažamečio sÅ«naus psichologinei bÅ«klei ir sveikatai. Atsakovė visiÅ¡kai ignoruoja teismo sprendimÄ dėl nustatytos bendravimo tvarkos, todėl nėra jokios tikimybės, kad Å¡is sprendimas bus vykdomas.

Kitas apeliacinio skundo argumentas – kad atsakovė nesudaro tinkamų gyvenimo sÄ lygų vaikui. Ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl konfliktų su artimaisiais, sÅ«nus augo nesaugioje aplinkoje. Dėl to atsakovė nuo 2021 m. sausio mėnesio pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ ir Å¡iuo metu su sÅ«numi gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, ji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi prieÅ¡ vaiko tėvÄ , nepagrįstai jį Å¡meižia ir vaikÄ nuteikinėja prieÅ¡ tėvÄ . Dėl viso Å¡ito motina vaikÄ traumuoja, jam nustatyti emociniai ir elgesio sutrikimai.

29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

30. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

31. Ä®statymų leidėjas įtvirtino, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), o skyrium gyvenančiam tėvui užtikrinta teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 170 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su L. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė K. V. elgėsi savininkiÅ¡kai, neskatino vaiko ir tėvo (ieÅ¡kovo) bendravimo, netgi piktybiÅ¡kai, manipuliuodama vaiko nenoru bendrauti, nedėdama jokių pastangų tinkamai paruoÅ¡ti ir nuteikti vaikÄ bendravimui su tėvu, ignoravo ir nevykdė 2019 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Tokie veiksmai gali bÅ«ti prilyginti psichologiniam smurtui vaiko atžvilgiu.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė esmingai pažeidinėjo įstatymo nustatytÄ vaiko teisę bendrauti su tėvu ir neužtikrino nuolatinio, emociÅ¡kai stabilaus tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡io formavimosi. Remiantis teismų praktika, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryÅ¡ių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas gali bÅ«ti pagrindu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Asmens didesnis geranoriÅ¡kumas, užtikrinant vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiÅ«ra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais gali bÅ«ti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tent su Å¡iuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Vis tik teismas pabrėžia, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, ji rÅ«pinasi vaiku nuo jo gimimo, vaikas įpratęs bÅ«ti su motina, yra prie jos prisirišęs ir su ja jaučiasi saugiai. Tėvas taip pat ne kartÄ patvirtino, kad motina tinkamai rÅ«pinasi vaiku. Specialistai nėra užfiksavę, kad vaiku bÅ«tų netinkamai rÅ«pinamasi, vaikas vedamas pas gydytojus, į ugdymo įstaigÄ (Å¡iuo metu pagal karantino sÄ lygas), yra tvarkingai aprengtas, pavalgęs. Buvo nustatyta nesaugi aplinka motinos ir vaiko gyvenamojoje vietoje, bute, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė su atsakovės tėvu, dėl tėvo ir brolio girtavimo namuose, tačiau atsakovė skubiai sureagavo į specialistų pasiÅ«lymus ir iÅ¡sikėlė į (duomenys neskelbtini). VTAT atstovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vaikui yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje susiklostė tokia situacija, kad ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo iÅ¡ esmės ne dėl to, kad atsakovė negali tinkamai rÅ«pintis vaiku, o kaip kraÅ¡tutinę savo, kaip tėvo, interesų gynybos priemonę, užkertančiÄ keliÄ atsakovės savivaliavimui ir kaip galimybę tik tokiu bÅ«du užtikrinti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku ir dalyvavimÄ jo auklėjime. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovas patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovė jam leidžia bendrauti su vaiku ir jau tris mėnesius jokių problemų ar ginčų dėl to nekyla.

VTAT atstovė, duodama iÅ¡vadÄ , taip pat patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio situacija yra iÅ¡ esmės pasikeitusi, tėvui sudarytos galimybės matytis ir bendrauti su vaiku, todėl keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir paimti vaikÄ iÅ¡ motinos, esant tokiai situacijai, nėra tikslinga. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam toks bendravimas su vaiku tiktų, tačiau jis bijo, kad po bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovė vėl, manipuliuodama vaiko nenoru bendrauti su tėvu, gali atimti galimybę su juo matytis.

34. Å eimos santykiai yra nuolat besikeičiantys ir besiformuojantys, todėl ginčai tokiose bylose turi bÅ«ti sprendžiami įvertinus pasikeitusiÄ situacijÄ ir atsižvelgiant į atsiradusias naujas aplinkybes. Teisėjų kolegija labai kritiÅ¡kai vertina du metus besitęsiantį piktybiÅ¡kÄ atsakovės elgesį, kuris leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie motinos neatsakingumÄ , savanaudiÅ¡kumÄ ir vaiko geriausių interesų (bendrauti, matytis su abiem tėvais) užtikrinimo ignoravimÄ , bendradarbiavimo su skyrium gyvenančiu tėvu stokÄ , tačiau atsižvelgusi į tai, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovės elgesys iÅ¡ esmės pasikeitė ir ji leidžia ieÅ¡kovui bendrauti su sÅ«numi, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė suprato savo netinkamÄ elgesį ir įvertino galimas jo pasekmes.

Teisėjų kolegija, spręsdama, kad atsakovė padarė atitinkamas iÅ¡vadas ir jos elgesys dėl sÅ«naus galimybės bendrauti su tėvu pasikeitė iÅ¡ esmės ir visam laikui, taip pat atsižvelgdama į tai, kad vaikas Å¡iuo metu dar nėra pripratęs prie tėvo gyvenamosios vietos aplinkos (nėra nei karto pas jį nakvojęs), į tai, kad vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ galima keisti tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes staigiai pakeitus gyvenamÄ jÄ vietÄ , galimi nepageidaujami vaiko raidai ir psichinei sveikatai padariniai, taip pat į pasikeitusį atsakovės elgesį, kai pilnai užtikrinamas vaiko interesas bendrauti su abiem tėvais, konstatuoja, kad Å¡iuo metu nėra bÅ«tinumo keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

35. Konstatuotina, kad byloje neįrodyta, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės, t. y. kad Å¡i aplinka pasidarė iÅ¡ esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi. BylÄ nagrinėjęs teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sÄ lygų pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės vaidmenį susiklosčiusioje situacijoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jei vaikas ateityje norės bendrauti su tėvu, tai ji tam neprieÅ¡taraus. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia atsakovės pozicija dėl susiklosčiusios situacijos nėra tinkama. Pagal kasacinio teismo praktikÄ atsakovė turi pareigÄ kooperuotis su ieÅ¡kovu stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.), ypač tokiu atveju, kai dvejus metus atsakovė trukdė ieÅ¡kovui matytis su vaiku ir ribojo jų bendravimÄ .

Pažymėtina, kad veiksmai, kuriais vienas iÅ¡ tėvų veikia vaikÄ , siekdamas, kad jis atstumtų kitÄ iÅ¡ tėvų, psichologų prilyginami emociniam smurtui ir daro ypatingÄ Å¾alÄ harmoningam vaiko vystymuisi, kadangi tik bendraudamas su abiem tėvais vaikas gali vystytis kaip visavertė asmenybė. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, problemos dėl bendravimo tvarkos vaikui kelia stresÄ , vaikas turi lankytis pas psichologÄ , o tai rodo, kad atsakovė turi dėti pastangas, siekdama padėti vaikui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu, realiai vykdyti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

Kitu atveju, jei atsakovė ateityje ir toliau pažeidinėtų vaiko interesus, atimdama iÅ¡ jo teisę bendrauti su tėvu, ieÅ¡kovui užvedus naujÄ bylÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, toks atsakovės elgesys jau bÅ«tų traktuojamas kaip motinos teisių įgyvendinimas prieÅ¡ vaiko interesus ir tai bÅ«tų pagrindas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatęs, jog nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , sprendė, jog nėra pagrindo keisti ir vaiko bendravimo tvarkÄ , jÄ nustatant su motina, tačiau teismas nurodė, kad tokia bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta ankstesniu sprendimu, Å¡iuo metu netinka, todėl turi bÅ«ti keičiama. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nustatė tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , nors ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo pareiÅ¡kęs nebuvo. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka.

38. Å eimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat bÅ«tina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. VieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams.

Tokio pobÅ«džio Å¡eimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkantį sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, tačiau kartu siekdamas užtikrinti maksimalesnį tėvo bendravimÄ su sÅ«numi, pagrįstai peržengė ieÅ¡kinio ribas ir nustatė intensyvesnę ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

39. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde jokių nustatytos bendravimo tvarkos punktų neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl nustatytos bendravimo tvarkos plačiau nepasisako. Dėl atsakovės K. V. apeliacinio skundo 40. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sÅ«nus nenori bendrauti su tėvu, tai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė teismo posėdžio metu, tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys yra prarastas, todėl kol bus atkurtas vaiko ir tėvo ryÅ¡ys, bendravimo tvarka turi bÅ«ti nustatyta, dalyvaujant atsakovei ir specialistui vienÄ dienÄ per savaitę nuo 15 val. iki 16 val.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, nes atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra labai minimali. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaikui apklausos metu buvo keturi metai ir teismo psichologė paaiškino, jog vaiko nuomonės nelabai pavyko išklausyti, vaikas nesugebėjo suformuluoti savo norų, pažiūrų ir jų argumentuoti, nes yra per mažo amžiaus. Ji nurodė, kad vaikui galimai padaryta įtaka iš aplinkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko nuomonę vertino kritiškai.

42. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Apeliantė 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu nebepalaikė savo apeliaciniame skunde praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos. Atsakovė patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio sÅ«nus bendrauja su tėvu. IeÅ¡kovas vaikÄ iÅ¡siveža, bendravimas vyksta sklandžiai be specialistų pagalbos ir nedalyvaujant atsakovei. Paskutinį kartÄ vaikas net iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pas ieÅ¡kovÄ nakvoti. VTAT atstovė taip pat patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama ir nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ nustatė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , Å¡alims Å¡i bendravimo tvarka taip pat tinka, todėl nėra pagrindo jÄ keisti.

44. Pažymėtina, kad nustatęs intensyvesnę tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (tik savo esme ne taip kaip prašė ieÅ¡kovas), todėl pagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų.

45. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nors byloje buvo pateikti įrodymai dėl ženkliai padidėjusių vaiko poreikių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų ir papildomi pinigai reikalingi vaistams bei lavinimo priemonėms.

46.  CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį ir pakeisti iÅ¡laikymo formÄ , jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu.

48.  IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį nuo 180,00 Eur iki 500,00 Eur. PraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės motyvavo tuo, jog priteistas iÅ¡laikymas po 180,00 Eur nepilnamečiui vaikui yra nepakankamas realiems vaiko poreikiams patenkinti (t. 2, b. l. 100–101). Taigi, iÅ¡laikymo padidinimÄ ieÅ¡kovė siejo su iÅ¡augusiais vaiko poreikiais.

Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pripažino, kad vaikui augant, vaiko poreikiai didėja ir vadovaudamasis pačios atsakovės teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 430,00 Eur. Teismas įvertino, kad atsakovė kas mėnesį gauna 70,00 Eur iÅ¡mokÄ , skirtÄ vaikui, todėl iÅ¡laikymo dydį Å¡ia suma sumažino ir konstatavo, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teikti po 180,00 Eur iÅ¡laikymÄ , t. y. tiek, kiek dabar ir yra priteista. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 430,00 Eur per mėnesį suma Å¡iuo metu yra pakankama Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

49. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, jog vaikas turi sveikatos problemų ir papildomi pinigai reikalingi vaistams bei lavinimo priemonėms. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka.

50. Apeliantė prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikė vaiko poreikių lentelę, iÅ¡ kurios matyti, jog vitaminams, vaistams ir higienos priemonėms yra skiriama 60,00 Eur, iÅ¡laidos lavinimo priemonėms nenurodytos iÅ¡ viso. Tuo tarpu ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-131-752/2019 atsakovė savo ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad medikamentams, vitaminams, higienos prekėms ir sauskelnėms skiriama 70,00 Eur per mėnesį. Vadinasi, Å¡iuo metu atsakovė sÅ«naus vitaminams, vaistams ir higienos priemonėms iÅ¡leidžia netgi mažesnę sumÄ negu buvo nurodžiusi 2019 metais.

Byloje yra pateiktas 2020 m. spalio 2 d. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas, kuriame nurodyta, jog K. P. nustatytas kalbos iÅ¡raiÅ¡kos sutrikimas (duomenys neskelbtini) ir kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 100–101), tačiau kad Å¡ių ligų gydymas, kuris paprastai teikiamas iÅ¡ valstybės lėšų, reikalauja papildomų atsakovės iÅ¡laidų, dėl kurių bÅ«tų reikalinga priteisti didesnę iÅ¡laikymo sumÄ , atsakovė neįrodė. VTAT atstovė taip pat patirtino, kad priteistas iÅ¡laikymo dydis Å¡iuo metu yra pakankamas.

Kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė nei iÅ¡augusių dėl sveikatos problemų vaiko poreikių fakto, nei kokia apimtimi jie iÅ¡augo. Vien dėl to, kad atsakovė nori iÅ¡ naujo perskaičiuoti vaiko poreikius juos padidindama, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytÄ iÅ¡laikymÄ . Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, pati atsakovė pripažino ir patvirtino, kad priteisto iÅ¡laikymo vaikui pakanka. Nurodė, kad kai vaikas pradėjo bendrauti su tėvu, ieÅ¡kovas teikia ne tik priteistÄ iÅ¡laikymÄ , perka daiktus, bet prisideda ir papildomai.

51. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos 53. Atmetus Å¡alių apeliacinius skundus, spręstina, kad apeliantai teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo, todėl jos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas Jurgita Sujetienė Edita Šliumpienė