7cc55e8a-8bd8-4e7b-8f9c-7f89236189b3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-12132-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07075-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.4.5.13. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

Å . pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos R. Å . pareiÅ¡kime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pareiÅ¡kėja sudarė santuoka su B. P. R. L. (PrancÅ«zijos piliečiu). Santuokos sudarymo įraÅ¡e (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos pavardė nurodoma po santuokos Å ., vyro – L.-Å .. 2019-10-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus CMS) pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-3755/19(2.4.1.51-AD21), kuria nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti pavardę į Å .-L..

PareiÅ¡kėja nesutinka su skundžiamu Vilniaus CMS sprendimu, nes jis pažeidžia pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos teises ir teisėtus interesus. SÄ jungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodÄ teisinį vertinimÄ , neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant Å¡ioje srityje aiÅ¡kiai nustatytų iÅ¡imčių. Asmuo, bÅ«damas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusÄ turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau - SESV) 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iÅ¡ SÄ jungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl Å¡io statuso. Teisingumo Teismas savo praktikoje iÅ¡ SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iÅ¡ kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam SÄ jungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas.

Daugelyje kasdienių situacijų tiek vieÅ¡ojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasÄ . Å iuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvienÄ kartÄ , kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl Å¡io asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo.

IÅ¡ Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokiÄ pavardę nei ta, kuri yra įregistruota civilinės bÅ«klės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintÄ teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.

Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę. Taigi, jei dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam SÄ jungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.

Viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimÄ (tuo pačiu teisė į originaliÄ asmenvardžių raÅ¡ybÄ ). Teisė į privatų gyvenimÄ tai ne tik teisė į vardÄ , į pavarde, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliÄ sias formas (taip pat raÅ¡tu). Teisė į asmeninį gyvenimÄ tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisė turi bÅ«ti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus.

Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užraÅ¡yta jos originalia forma bei kad jo pavardė oficialiai bÅ«tų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įraÅ¡as turėtų bÅ«ti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimÄ . Lietuva, pasiraÅ¡iusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktÄ , įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems Å¡ių grupių nariams nebÅ«tų atimta teisė turėti savo kultÅ«rÄ , tikėjimÄ , galimybę praktikuoti savo religijÄ bei vartoti gimtÄ jÄ kalbÄ (17 str. 1 d.).

Å io pakto 17 str. 2 d. taip pat numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į įstatymo apsaugÄ nuo tokio kiÅ¡imosi arba tokių pasikėsinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. EŽTT jau ne kartÄ pabrėždavo, kad vardų ir pavardžių raÅ¡ybos teisinis reguliavimas - tai kiekvienos valstybės narės kompetencija ir kuri glaudžiai susijusi su kultÅ«ra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo bÅ«ti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2014-02-27 sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiÅ¡kinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais raÅ¡ant nelietuviÅ¡kus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“.

Tokiu bÅ«du Konstitucinis Teismas paneigė argumentÄ , teigiantį, kad nelietuviÅ¡kų asmenvardžių raÅ¡yba galima iÅ¡imtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiÅ¡kėjai ir jų Å¡eima patiria nuolat daug nepatogumų. PareiÅ¡kėjų Å¡eima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir PrancÅ«zijos, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiÅ¡kėjos Å¡eimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. PraÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3755/19(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos R.

Å . pavardę į ,,Å .-L.“ Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. IÅ¡vada teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad kalbos komisijos nuomone, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę Å .-L. prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės X, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide KS.

Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr., XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . PraÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo – pareiÅ¡kėjos pavardės pakeitimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėja yra Lietuvos pilietė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėja ir PrancÅ«zijos pilietis B. P. R. L. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo įrašė Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos pavardė po santuokos nurodoma - “Š.“, sutuoktini – L.-Å .. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, praÅ¡ydama pakeisti jos pavardę iÅ¡ Å .

į Å .-L.. 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius priėmė iÅ¡vadÄ Nr. A136-3755/19(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pakeisti jos pavardę iÅ¡ Å . į Å .-L., nurodydamas, kad pagal galiojančius teisės aktus patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo neturi galimybės, nes priebalsė „X“ sulietuvinta forma raÅ¡oma „KS“. PareiÅ¡kėja nesutinka su Å¡ia iÅ¡vada, praÅ¡o jÄ panaikinti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jos pavardę iÅ¡ „Š.“ į „Š.-L.“.

Civilinės bÅ«klės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarkÄ , civilinės bÅ«klės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ir anuliavimo tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Å ių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Taigi pagal Taisyklių 23 punktÄ , pareiÅ¡kėjos R. Å . (pakeičiant jos pavardę į Å .-L.) civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as turi bÅ«ti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „X“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų iÅ¡reikÅ¡tiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ .

Taigi, viena vertus, Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų.

Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui.

Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 1 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Leonids Raihmans praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žLeonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi bÅ«ti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnį asmuo turi teisę naudoti savo vardÄ ir pavardę mažumos kalba. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dažnai keliauja tarp Lietuvos ir PrancÅ«zijos, o skirtingos Å¡eimos narių pavardės sukelia pareiÅ¡kėjams nepatogumų dėl to, kad tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes.

Gyventojų registro duomenimis, galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse nelietuviÅ¡kas raides „w“, „“x“. Taigi „x“ raÅ¡mens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos ar apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardÄ pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjos pavardės pakeitimas ir įraÅ¡ymas su „x“ raide, t. y. „Š.-L.“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, nors ir nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , tačiau prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, jog pateikė Seimui iÅ¡vadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymų projektų, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, esant padėčiai, kai trÅ«ksta įstatymų leidėjo iniciatyvos ir aiÅ¡kaus įtvirtinimo, kas Å¡iuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant iÅ¡vengti didelių nepatogumų raÅ¡ant juos skirtingai, Å¡eimai gyvenant Europos SÄ jungos valstybėse ir laisvai judant visoje Europos SÄ jungos teritorijoje, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. iÅ¡vada naikintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „Š.“ į „Š.-L.“.

Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 273 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos R. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3755/19(2.4.1.51-AD21).

Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į ,,Å .-L.“. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas