7cc4f9fa-243e-484a-ba4d-fa40d70ff2fe · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-175/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48334-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1; (S) 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.15.1.2;2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Remeikos ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei,nuteistosios V.

A. gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, nukentėjusiosios L. A. atstovui advokatui ArtÅ«rui Å pilkovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteista 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio iki 2017 m. spalio 6 d., redakcija), 2 dalies 5, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ :

1) dirbti arba būti užsiregistravusiai darbo biržoje;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nukentėjusiosios L. A. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ V. A. priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1650 Eur proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. A. nuteista už tai, kad nuo 2013 metų, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2016 m. rugsėjo 2 d., 8.00 val., darbo laiko pradžios, bÅ«dama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" patalpoje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiajai L.

A. priklausančios rankinėje buvusios piniginės pagrobė svetimÄ turtÄ , kurio bendra vertė 32 260 Eur; tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. rugsėjo 2 d., darbo laiku nuo 8.00 val. iki 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«dama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" patalpoje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ rankinėje buvusios piniginės pagrobė svetimÄ , VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" direktorei L. A. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: bÅ«nant VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" patalpoje, sėdint ant kėdės, ant kurios buvo padėta nukentėjusiajai L.

A. priklausanti rankinė, paėmė iÅ¡ joje buvusios piniginės svetimÄ turtÄ â€“ 200 Eur; tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. rugsėjo 7 d., apie 15.19 val., bÅ«dama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" patalpoje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiajai L. A. priklausančios rankinėje buvusios piniginės pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ 200 Eur; tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 11.50 val., bÅ«dama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" patalpoje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiajai L.

A. priklausančios rankinėje buvusios piniginės pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ 240 Eur; tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 13.11 val., bÅ«dama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" patalpoje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiajai L. A. priklausančios rankinėje buvusios piniginės pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ 100 Eur, tokiu bÅ«du pagrobė nukentėjusiajai L. A. priklausantį didelės vertės svetimÄ turtÄ , kurio bendra vertė 33 000 Eur.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad V.

A. kaltė abejonių nekelia ir yra įrodyta, jos veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaip atitinkantys BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. A. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nukentėjusiosios L. A. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, nevisapusiÅ¡kai juos iÅ¡tyrė, nevertino liudytojų parodymų patikimumo, rėmėsi prielaidomis pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ , todėl padarė neteisingÄ ir įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

Teismas, nenustatęs visų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir visapusiÅ¡kai jų neiÅ¡nagrinėjęs, selektyviai iÅ¡tyręs įrodymus, suteikdamas nukentėjusiosios parodymams, jos pateiktiems įrodymams, liudytojų parodymams, paremtiems asmeniniais samprotavimais, prioritetinė reikÅ¡mę, o kaltinamosios parodymų nevertindamas kaip nuoÅ¡irdžių ir teisingų, vertindamas juos kaip gynybos versijÄ , nepanaikinęs prieÅ¡taravimų byloje ir nesant byloje įrodymų apie didelės vertės turto pagrobimÄ , pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, todėl priėmė neteisingÄ , nepagrįstÄ , dėl to naikintinÄ nuosprendį.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, pripažinęs V.

A. kalta pavogus didelės vertės turtÄ , kaltinamosios parodymus vertino kaip gynybos pozicijÄ ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir nevertino V. A. ir L. A. darbinių santykių, atsiskaitymo, sumokėjimo už atliktÄ darbÄ tvarkos bei L. A. galimybių disponuoti nurodyta pinigų suma. Teismo iÅ¡vada, kad V. A. ir L. A. santykiai buvo artimesni nei darbiniai ar draugiÅ¡ki, prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. V. A. ir L. A. buvo susitarusios dėl kitokio atsiskaitymo už darbÄ bÅ«do, tai yra, dėl atlyginimo sumokėjimo grynais pinigais už iÅ¡dirbtas valandas pagal valandinį tarifÄ , neatsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje nustatyta kita atlyginimo suma.

Teismas šių faktinių aplinkybių iš viso netyrė, jų nevertino. Nors nei viena iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nenurodė, kad pinigai mokami „vokeliuose“, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad liudytojos dėl darbo santykių yra pavaldžios nukentėjusiajai, dėl to jų parodymai gali būti nepatikimi, netikslūs tam tikri faktai nutylimi arba iškreipiami. V. A. atlyginimas būdavo išmokamas kitiems darbuotojams nedalyvaujant ir nežinant. Duomenų, kad atlyginimas V.

A. buvo mokamas ne grynaisiais pinigais, byloje nėra. Atsižvelgiant į kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvusius artimesnius, nei darbiniai, santykius, tikėtina, kad L. A. nurodydavo V. A., kokiÄ pinigų sumÄ Å¡i gali pasiimti iÅ¡ piniginės, kaip savo atlyginimo dalį. 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo susidaręs įsiskolinimas, todėl VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ direktorei buvo pareiga atsiskaityti su kaltinamÄ ja.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. A. darbo sÄ lygos nebuvo naudingos ir sÄ Å¾iningos kaltinamosios atžvilgiu.

Darbas buvo puse etato, nors faktiÅ¡kai dirbo visu etatu, Sodros mokestis mokamas asmeninėmis kaltinamosios lėšomis, darbo užmokestis mokamas neapskaitytais grynaisiais pinigais. Siekdama iÅ¡saugoti draugiÅ¡kus santykius su nukentėjusiÄ ja, kaltinamoji sutiko su tokiomis sÄ lygomis. 2016 m. gegužės mėnesį L. A. pasakė, kad ateinantį sezonÄ nebus organizuojamos vaikų mokyklos treniruotės. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo metu, kuomet V. A. buvo apkaltinta vagyste, L. A. turėjo tikslÄ nutraukti darbo santykius su V.

A.. Tai reiÅ¡kia, kad ji galimai ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip sukompromituoti V. A. ir gauti iÅ¡ to asmeninės naudos.Nuteistoji V. A. nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad nukentėjusioji valdė, naudojo ir disponavo už treniruotes surinktais VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ pinigais. L. A. patvirtino faktÄ , kad jos rankinėje ir joje esančioje asmeninėje piniginėje bÅ«davo ir VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos. Teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė aplinkybių, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio nukentėjusioji galėjo turėti ir disponuoti 33 000 Eur asmeninėmis lėšomis.

Nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar pavogta suma priklausė bÅ«tent nukentėjusiajai. Kaip paaiÅ¡kino pati nukentėjusioji, ji pasigesdavo tam tikros pinigų sumos dalies, kai įneÅ¡davo pinigus į bankomatÄ , kuriuos jai paduodavo buhalterė. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar prieÅ¡ paimdama pinigus iÅ¡ buhalterės L. A. juos perskaičiuodavo, ar perimdavo nurodytÄ pinigų sumÄ . Nukentėjusioji yra priekaiÅ¡tavusi ir kitiems asmenims dėl pinigų paėmimo. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jokios pinigų apskaitos ji nevedė, todėl kategoriÅ¡kai teigti, kad ne ji pati pinigus iÅ¡leisdavo ar ne kiti asmenys juos paimdavo, o juos pavogdavo V.

A., nėra pagrindo. Teismas, konstatuodamas didelės vertės turto vagystę, rėmėsi tik nukentėjusiosios ir liudytojų E. I., V. G. parodymais. Jokių įrodymų, patvirtinančių 33 000 Eur vagystės faktÄ , byloje nėra. Minėtų liudytojų parodymai vertintini kaip subjektyvÅ«s ir nepatikimi, kadangi juos su nukentėjusiÄ ja sieja giminystės ir draugystės santykiai. Abu liudytojai apie vagystę sužinojo tik iÅ¡ nukentėjusiosios, patys vagystės fakto nematė, be to, E. I. padėjo nukentėjusiajai neteisėtai sumontuoti slaptÄ vaizdo stebėjimo kamerÄ .Nuteistosios V.

A. manymu, L. A. surinkus pinigų paėmimo faktus patvirtinančius vaizdo įraÅ¡us ir į pokalbį su ja pasikviestus paminėtus liudytojus, buvo siekiama jÄ Ä¯bauginti ir priversti įsipareigoti sumokėti tariamai pavogtus pinigus. Nuteistajai teigiant, kad ji nevogė pinigų, tuo labiau 33 000 Eur sumos, o vaizdo įraÅ¡uose esant užfiksuotiems tik keliems pinigų paėmimo atvejams, nėra pagrindo teigti, kad V. A. nuo 2013 m. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pavogė 33 000 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji nurodė, jog tariamai dingę pinigai priklausė tiek jai asmeniÅ¡kai, tiek ir VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl tariamos vagystės fakto nevieÅ¡inimo ji pareikalavo, kad V.

A. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigotų asmeniÅ¡kai L. A. sumokėti 33 000 Eur. Remiantis nukentėjusiosios parodymais akivaizdu, kad ji VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ lėšas buvo pavertusi asmeninėmis lėšomis ir jas naudojo savo asmeniniams ir įmonės poreikiams patenkinti. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios nurodytÄ aplinkybę, kad jokios apskaitos ji nevedė, todėl liko neaiÅ¡ku, kas suskaičiavo, kad buvo pavogta bÅ«tent 33 000 Eur. Nukentėjusioji apie trejus metus stebėjusi tariamÄ pinigų trÅ«kumÄ nepateikė paaiÅ¡kinimo, kodėl vis pasikartojančio pinigų trÅ«kumo priežasčių nesiaiÅ¡kino.

Tokie nukentėjusiosios veiksmai vertintini kritiÅ¡kai, tokiais veiksmais galimai siekiama tik įteisinti nepagrįstai reikalaujamÄ sumÄ iÅ¡ V. A.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė tik po to, kai kaltinamoji pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo 33 000 Eur sumai. Byloje nesant duomenų, kokiomis sumomis ir kada dingdavo pinigai, nepanaikinus abejonių dėl galimai pačios nukentėjusiosios per didelio iÅ¡laidumo, nesant įrodymų, kad pagrobta bÅ«tent 33 000 Eur, nėra pagrindo teigti, jog Å¡iÄ pinigų sumÄ pavogė bÅ«tent V.

A..Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ nuteistosios, naudojant psichologinę prievartÄ , buvo reikalaujama pagal vekselius sumokėti 30 000 Eur už tariamos vagystės fakto nevieÅ¡inimÄ . Nors vekselius tvirtinusi notarė paaiÅ¡kino, kad jokių bauginimo ar vertimo pasiraÅ¡yti vekselius požymių nepastebėjo, tačiau pažymima, kad vekseliai buvo pasiraÅ¡omi jau po galimai atliktų nusikalstamų nukentėjusiosios ir liudytojų veiksmų, neleidus kaltinamajai susivokti situacijoje, pasitarti su giminaičiais.

Vekselių pasiraÅ¡ymas yra nukentėjusiosios ir liudytojų E. I., V. G. veiksmų padarinys. Tai, kad vekseliai buvo pasiraÅ¡yti prieÅ¡ kaltinamosios valiÄ , jai esant įbaugintai, patvirtina jos emocinė bÅ«sena po įvykio bei veiksmai, kai 2016 m. rugsėjo 21 d. ji kreipėsi teisinės pagalbos ir siekė savo pažeistas teises bei interesus apginti tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso tvarka. Teismo iÅ¡vada, kad nuteistoji savo noru, neverčiama prisiėmė 33 000 Eur įsipareigojimÄ sumokėti pinigus L.

A., yra nepagrįsta.Pasak nuteistosios, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pasirinko duomenis, paremtus prielaidomis, tikimybėmis, rėmėsi neteisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, nepaÅ¡alino byloje esančių abejonių ir prieÅ¡taravimų. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, nepatvirtintus jokiais kitais duomenimis, teismas laikė kaltės įrodymu, nepagrįstai nuteistosios paaiÅ¡kinimus vertino kaip gynybinę pozicijÄ . Nei vienas liudytojas nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų apie tai, kad nuteistoji nuo 2013 m. galimai atlieka neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad V. A. vyro praÅ¡ymas nesikreipti į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , siekis situacijÄ iÅ¡spręsti taikiai, vertintini kaip kaltinamosios kaltumÄ patvirtinantys įrodymai. Tai, kad V. A. pokalbio su I. B. metu neneigė vogusi pinigus dar neįrodo, kad nuteistoji iÅ¡ L. A. pavogė 33 000 Eur. Teismas nevertino nuteistosios bÅ«senos po įvykio, nepagrįstai rėmėsi liudytojos G. U. parodymais. Nebuvo vertinta ir tai, kad L. A. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ administracijos patalpose vaizdo stebėjimo kamerÄ Ä¯montavo pažeisdama Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymÄ , dėl to įraÅ¡ai gauti neteisėtais bÅ«dais.

Nuteistosios manymu, dėl pačios nukentėjusiosios neatsargumo ir nesugebėjimo apsaugoti savo ir/ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nesugebėjimo valdyti piniginių lėšų (išlaidaujant), galimai būdavo pastebimas lėšų trūkumas, su kurio buvimu nuteistoji nėra susijusi. Teismas, konstatuodamas didelės vertės turto vagystę, nenurodė, kokie įrodymai paneigia V. A. parodymus, kad ji nurodytos pinigų sumos nevogė. Taip pat nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad V.

A. pavogė bÅ«tent 33 000 Eur. Tokių įrodymų byloje nėra. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta Å¡iuo atveju neteisėtai buvo perkelta V. A.. Netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ V. A. nepagrįstai buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.Nuteistosios įsitikinimu, nepagrįstai teismas priteisė nukentėjusiajai 1500 Eur neturtinės žalos. Teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios neveikimÄ . Tam tikrų netikėtų faktų apie kitÄ asmenį sužinojimas negalėjo paveikti nukentėjusiosios emocinės bÅ«senos tiek, kad galėtų atsirasti psichologinės ir socialinės bendravimo problemos.

Teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė, ar galimai nebuvo kitų aplinkybių, turėjusių įtakos nukentėjusiosios emocinei ir dvasinei bÅ«senai, kuriÄ apibÅ«dino liudytojai, duodami parodymus. Teismui nepagrįstai pripažinus V. A. kalta, civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtas.Nukentėjusiosios L. A. atsiliepime praÅ¡oma atmesti nuteistosios apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .Nuteistosios V. A. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl įrodymų vertinimo. Kauno apylinkės teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu teigiant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino įrodymų patikimumo, rėmėsi prielaidomis ir abejonėmis, dėl to nepagrįstai, nesant jokių patikimų įrodymų, pripažino V. A. kalta dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Proceso dalyvių pateikiamų praÅ¡ymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas bÅ«tų argumentuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi, esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus, paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta.

Teismas iÅ¡vadas dėl V. A. kaltumo padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrindė ne prielaidomis, kaip teigia apeliantė, bet konkrečiais nuosprendyje aptartais ir iÅ¡analizuotais, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojų, iÅ¡ dalies pačios kaltinamosios parodymais, vaizdo ir garso įrašų apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais), kurie buvo įvertinti ne tik atskirai, bet ir kaip visuma.

Skundžiamame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl apeliantės kaltės, nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus duomenis, kaip prieÅ¡taraujančius bylos įrodymų visumai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Dėl to įstatyme yra numatyta iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija spręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistoji, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų.

Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistosios V.

A. kaltę. Kolegijos nuomone, visi bylos įrodymai buvo iÅ¡tirti nepažeidžiant jų tiesioginio iÅ¡tyrimo principo (BPK 242 straipsnis). Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinį dėmesį teikė nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymams, o nuteistosios parodymus nepagrįstai atmetė kaip gynybos versijÄ , yra paremti tik pačios nuteistosios subjektyviu įsitikinimu, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, kadangi nuosprendyje pateiktas asmenų parodymų, kaip vieno iÅ¡ įrodymų Å¡altinio, vertinimas atitinka BPK reikalavimus.

IÅ¡klausęs nukentėjusiosios L. A., liudytojų G. U., A. G., E. S., E. I., V. G., E. J., I. B. paaiÅ¡kinimus teisme, palyginęs juos su ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, raÅ¡tiniais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡ių asmenų parodymais netikėti nėra pagrindo, nurodė tokio vertinimo motyvus (4 t., b. l. 64–66). Taip pat teismas argumentuotai pasisakė, kodėl netiki V. A. paaiÅ¡kinimais ir atmeta juos, kaip gynybinę versijÄ (4 t. b. l. 66).

Pasisakant dėl VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų, kaip V. A. kaltės įrodymo, vertinimo pažymima, kad tas faktas, jog liudytojai darbo santykiais susiję su nukentėjusiÄ jÄ L. A., pats savaime jokios reikÅ¡mės jų parodymų patikimumui neturi. Nuteistoji V. A. taip pat dirbo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, su nukentėjusiÄ ja L. A., liudytojomis G. U., E. S., palaikė draugiÅ¡kus darbinius santykius. Duomenų, kad tarp Å¡ių asmenų buvo nesutarimų, konfliktinių situacijų byloje nėra.

Liudytojų asmeninis suinteresuotumas Å¡ioje byloje, siekis pakenkti nuteistajai jÄ apkalbant, duodant melagingus parodymus, taip pat nenustatytas. Å ios aplinkybės, taip pat nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nuoseklumas, esminių prieÅ¡taravimų juose nebuvimas, atitikimas kituose įrodymų Å¡altiniuose fiksuotÄ informacijÄ sudaro pakankamÄ pagrindÄ neabejoti jų patikimumu ir pripažinti juos vienu iÅ¡ V. A. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Tai, kad teismas netikėjo nuteistosios V. A. pateikta įvykio versija ir jos paaiÅ¡kinimus laikė gynybine pozicija, nereiÅ¡kia, kad V.

A. parodymai buvo vertinami nesilaikant BPK reikalavimų. Sutinkama su nuosprendyje iÅ¡dėstyta pozicija, kad V. A. nurodytų aplinkybių (kad pinigus iÅ¡ direktorės rankinės ji pasiimdavo liepus pačiai direktorei, kad ji buvo apkaltinta vagyste siekiant nutraukti darbo santykius ir gauti turtinės naudos, kad jos prisipažinimas pavogus 33 000 Eur buvo iÅ¡gautas naudojant psichinę prievartÄ ) jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Nukentėjusioji L. A. kategoriÅ¡kai neigė leidusi nuteistajai iÅ¡ savo rankinės pasiimti pinigų taip pat tai, kad darbo užmokestis buvo mokamas neoficialiai, t. y.

„vokeliuose“. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“ fakto nenurodė nei viena iš byloje apklaustų liudytojų, taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio mokėjimas ir apskaita buvo vykdomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teiginiai, kad nuteistoji buvo apkaltinta vagyste siekiant nutraukti darbo santykius ir gauti turtinės naudos yra paremti tik pačios nuteistosios samprotavimu.

Pati apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo nesutarimų dėl darbo. Versija dėl psichinės prievartos naudojimo siekiant įbauginti, priversti įsipareigoti pagal vekselius sumokėti 30000 Eur, yra paneigta. Baudžiamojoje byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad nuteistoji V. A. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jos atžvilgiu vykdomo turto prievartavimo nurodydama tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė ir Å¡ioje byloje.

Patikrinus pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių teisingumÄ buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, nutarimas paliktas galioti ir yra įsiteisėjęs (3 t. b. l. 5-17, 24-29, 39-43, 82-85). Nors nuteistoji ir neigia iÅ¡ direktorės pavogusi 33 000 Eur, atkreipiamas dėmesys, kad bÅ«tent tokiÄ sumÄ ji nurodė pokalbio su direktore ir liudytojais E. I. ir V. G. metu po to, kai jai buvo parodytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame fiksuotas vagystės faktas.

Nukentėjusioji L. A., liudytojai E. I., V. G. patvirtino, kad iÅ¡ pradžių nuteistoji iÅ¡ viso neigė vagystės faktÄ , parodžius vaizdo įraÅ¡Ä pripažino pavogusi mažesnę sumÄ , vėliau jÄ didino ir galutinę sumÄ Ä¯vardino 33 000 Eur. Liudytojas E. I. yra nukentėjusiosios sÅ«nus, liudytojas V. G. – artimas Å¡eimos draugas, tačiau Å¡i aplinkybė, prieÅ¡ingai, negu teigiama skunde, Å¡ių asmenų parodymų, kaip neobjektyvių ir nepatikimų vertinimo, nelemia. Dalį kabinete vykusio pokalbio girdėjo liudytoja E. S., kuri nurodė, kad be direktorės ir V.

A. ramaus pokalbio jokių kitų balsų negirdėjo, girdėjo, kaip iÅ¡ pradžių V. A. neigė vogusi pinigus o vėliau iÅ¡ direktorės sužinojo, kad parodžius filmuotÄ medžiagÄ V. A. prisipažino paėmusi apie 30 000-33 000 Eur. Taip pat patvirtino, kad iÅ¡ kabineto visi ten buvę asmenys išėjo ramiai. Aplinkybę dėl to, kad nuteistoji prisipažino pavogusi nurodytÄ sumÄ netiesiogiai patvirtina ir notarės E. J., tvirtinusios vekselius, parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jokio įtarimo dėl įsipareigojimo pagal vekselius sumokėti 30 000 Eur atitikimo tikrajai Å¡alies valiai nekilo.

Vagystės iÅ¡ direktorės fakto nuteistoji neneigė ir pokalbio su liudytoja I. B. metu. Nukentėjusiajai skambinęs nuteistosios vyras taip pat neteigė, kad V. A. vagyste apkaltinta nepagrįstai, nebandė aiÅ¡kintis su vagyste susijusių aplinkybių, skambučio tikslas buvo susitarti dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Visos Å¡ios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra nurodytos, įvertintos ir dėl jų motyvuotai pasisakyta.Atsakant į nuteistosios skundo argumentÄ dėl nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų grindimo neteisėtu įrodymų – vaizdo įraÅ¡u pažymima, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Ar įrodymai yra patikimi nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ä®rodymais gali bÅ«ti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje keliamų versijų tikrumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014).

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.Vaizdo įraÅ¡us ikiteisminio tyrimo metu pateikė nukentėjusioji L.

A. kartu su pareiÅ¡kimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusioji nurodė, kodėl ir kokiomis aplinkybės vaizdo įraÅ¡ai buvo daromi (1 t. b. l. 6–8). Pateikti vaizdo įraÅ¡ai buvo apžiÅ«rėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, Å¡is procesinis veiksmas užfiksuotas apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 12–16). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateikti vaizdo įraÅ¡ai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme peržiÅ«rėti.

Nuteistoji V. A. neneigė, kad vaizdo įraÅ¡uose fiksuotas asmuo, iÅ¡ rankinės traukiantis pinigus, yra ji, Å¡ių įrašų autentiÅ¡kumo neginčijo. Apeliaciniame skunde, taip pat ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme akcentuojama, kad L. A. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ administracijos patalpose vaizdo stebėjimo kamerÄ Ä¯montavo pažeisdama Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymÄ , dėl to įraÅ¡ai gauti neteisėtais bÅ«dais, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad iÅ¡ byloje esančios darbo sutarties (2 t., b. l. 93–97) matyti, kad VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ V.

A. buvo įdarbinta trenere, t. y. jos tiesioginė darbo vieta buvo ne registratÅ«roje, kur buvo įmontuota vaizdo stebėjimo kamera, ji Å¡ioje patalpoje dėl savo atliekamo darbo pobÅ«džio bÅ«ti neprivalėjo, o čia lankėsi tik savo pačios iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms nuteistosios gynėjo minimÄ EŽTT praktikÄ (L. R. byloje prieÅ¡ Ispanijos Karalystę) laikyti absoliučiu pagrindu pripažinti vaizdo įrašų, kaip įrodymų, neleistinumÄ Å¡ioje byloje negalima. Vaizdo stebėjimo kamera buvo įrengta siekiant patikrinti informacijos apie darbuotojos vykdomas vagystes teisingumÄ , kamera buvo sumontuota taip, kad bÅ«tų fiksuojama konkreti su tikrinamomis aplinkybėmis susijusi vieta (vieta, kur direktorė laikydavo savo rankinę), Å¡i vieta nebuvo tiesioginė nuteistosios darbo vieta, filmavimas buvo tęsiamas tol, kol buvo patikrintos vienos iÅ¡ darbuotojų nurodytos aplinkybės dėl vagystės, informacija nebuvo pavieÅ¡inta ar kitaip neteisėtai panaudota, buvo pateikta ikiteisminio tyrimo subjektams.

Ä®vertinusi Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ kolegija vis tik neturi pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiosios pateikti vaizdo įraÅ¡ai yra gauti neteisėtu bÅ«du. Nors Å¡ie įraÅ¡ai ir nebuvo gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, o fiksuoti privataus asmens iniciatyva, tačiau prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantė, jie pagrįstai buvo laikyti leistinu įrodymu. Be to, vaizdo įraÅ¡ai Å¡ioje byloje nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas, dėl V.

A. kaltės.Skunde taip pat teigiama, kad teismas nevertino nukentėjusiosios galimybių disponuoti nurodyta suma, nesiaiškino, ar pinigai priklausė L. A., ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nevertino nukentėjusiosios nesugebėjimo tvarkytis su pinigais, išlaidavimo, tačiau L. A. finansinis raštingumas, jos turtinė padėtis, su disponavimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis susijusios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje sprendžiamas V. A. baudžiamosios atsakomybės įvykdžius didelės vertės svetimo turto vagystę klausimas, vagystės faktas ir su šia nusikalstama veika susijusios aplinkybės yra nustatytos ir įrodytos byloje surinktais įrodymais, kurių teisinis vertinimas pateiktas skundžiamame nuosprendyje.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dėl nuteistosios V. A. kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio pagrindė bylos įrodymais ir iÅ¡ esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nuteistosios V. A. apeliacinį skundÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti klausimas. Nuteistosios įsitikinimu pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimÄ priteisė nepagrįstai, tačiau sutikti su tokiu vertinimu nėra pagrindo.Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiajai, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iÅ¡ nuteistosios tinkamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusioji byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ priteisi sumÄ Å¾enkliai sumažino ir priteisė 1500 Eur, tokį savo sprendimÄ iÅ¡samiai argumentavo (4 t., b. l. 67, 68).

Kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl neturtinės žalos mažinimo sutinka. Nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad neteisėti nuteistosios veiksmai turėjo neigiamÄ poveikį nukentėjusiosios darbinei veiklai, psichinei sveikatai, emocinei bÅ«senai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimas iÅ¡spręstas laikantis BPK reikalavimų, įvertintos visos teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Esant tokioms aplinkybėms taip pat konstatavus, kad nuteistosios skundo argumentai dėl nepagrįsto nuteisimo yra paneigti byloje surinktais įrodymais, civilinio ieÅ¡kinio nepriteisti, kaip to praÅ¡o V.

A., nėra teisinio pagrindo.   Dėl proceso iÅ¡laidų. Nukentėjusiosios L. A. atstovas advokatas A. Å pilkovas pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji už atstovavimo apeliacinėje instancijoje sumokėjo 700 Eur (4 t. b. l. 119), prašė Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ nuteistosios. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Pažymėtina, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2009). Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios apeliacinį skundÄ , nukentėjusioji nuosprendžio neskundė.

Byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, du kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, dar dviejuose posėdžiuose paskelbtos pertraukos. Advokatas nukentėjusiÄ jÄ atstovauja nuo proceso pradžios, bylos aplinkybės jam žinomos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundo nagrinėjimo rezultatÄ , į pirmosios instancijos teisme priteistÄ sumÄ advokato paslaugoms apmokėti (1650 Eur) apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iÅ¡ nuteistojo priteistina atstovavimų iÅ¡laidų suma laiko 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios V. A. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ V. A. nukentėjusiajai L. A. priteisti 500 Eur turėtoms iÅ¡laidoms atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai                                                                               Kęstutis Dargužis Algirdas Remeika Algerdas UrbÅ¡ys