7cc4c1b0-8bc3-4bc7-a0ce-d2cd23f86383 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž(S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei, kaltinamajai M. F., nukentėjusiajam E. F. (E. F.), jo atstovei advokatei Indrei Panavaitei, prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. F., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), baltarusė, deklaruojanti gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, susituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės 2019 m. sausio 13 d. apie 06.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. F., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,79 promilės girtumas), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus įkando bei apdraskė kaklÄ savo sutuoktiniui E. F., tokiu bÅ«du sukeldama jam fizinį skausmÄ bei padarydama sužalojimus- odos nubrozdinimus kaklo deÅ¡inėje pusėje ir poodines kraujosruvas kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu M. F. parodė, kad kaltinimo esmę ji supranta, dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kaltę ji pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Å iuo metu vyksta skyrybų procesas tarp jos ir sutuoktinio E. F. Nagrinėjamo įvykio dienÄ ji buvo pas draugę gimtadienyje, namo ji grįžo apie 04.00 val. Ji buvo iÅ¡gėrusi alkoholio. Jos sutuoktinis norėjo su ja pasikalbėti, tačiau ji atsisakė kalbėtis. Tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, kuris peraugo į susistumdymÄ .

Ji norėjo savo mobiliuoju telefonu užfiksuoti susistumdymÄ , tačiau sutuoktinis spyrė jai į kojÄ , atėmė telefonÄ ir pastarÄ jį numetė ant grindų. Ji bandė iÅ¡saugoti telefonÄ , tačiau sutuoktinis vėl paėmė jos telefonÄ . Tada ji įsikabino į sutuoktinį norėdama iÅ¡ pastarojo atimti telefonÄ . IÅ¡ pykčio ji įkando sutuoktiniui į rankÄ , kadangi pastarasis tris kartus numetė jos telefonÄ , be to, ji buvo streso bÅ«senoje. Tada sutuoktinis pradėjo filmuoti jÄ savo telefonu, norėdamas užfiksuoti konfliktÄ .

Dėl to ji labai supyko ir iÅ¡ pykčio ji įsikabino į sutuoktinį bei pastarajam apdraskė kaklÄ . Ant savo sutuoktinio ji pyko dėl vykstančių skyrybų, dėl to, kad jis turi kitÄ moterį, todėl iÅ¡ pykčio ji suplėšė sutuoktinio pasÄ . Taip pat ji sugadino daiktus- kompiuterį, grandinėlę, nuplėšė domofonÄ , nes jai trÅ«ko kantrybė dėl susiklosčiusios situacijos tarp jos ir sutuoktinio. Civilinį ieÅ¡kinį ji pripažįsta iÅ¡ dalies- ji sutinka su 1 701,15 eurų civilinio ieÅ¡kinio suma: ji sutinka atlyginti E. F. 120 eurų už neįvykusį skrydį, 527 eurus už vieÅ¡bučio „Hilton“ paslaugas, 57 eurus už naujo paso pagaminimÄ , 77 eurus už Rusijos Federacijos vizos dublikato pagaminimÄ , 14,39 eurų už fotonuotraukÄ , 585 eurus už Saudo Arabijos vizos sunaikinimÄ , 320,65 eurų už sugadintÄ neÅ¡iojamojo kompiuterio diskÄ .

Ji nesutinka atlyginti E. F. 4 000 eurų negautų pajamų, nes pastarasis dirbo kitÄ darbÄ , bei 64,85 eurus už domofono ekrano pakeitimÄ , nes domofonas veikia, pastarojo ekranas nebuvo sudaužytas. Teisiamojo posėdžio metu M. F., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiÅ¡kė, kad ji prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. F. parodė, kad ji apie dešimt metų gyvena kartu su sutuoktiniu E. F. jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos dukra iš pirmos santuokos M. V. ir jų bendras sūnus E. F. 2019 m. sausio 13 d. apie 04.00 val. ji grįžo namo iš gimtadienio. Ji buvo šiek tiek išgėrusi alkoholio. Namuose nieko nebuvo, vaikai svečiavosi pas močiutę. Jai pusryčiaujant į virtuvę atėjo sutuoktinis. Ji matė, kad pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus.

Sutuoktinis jai pasakė žinantis, kur ji buvo, ir griebė rankomis už jos rankų virÅ¡ alkÅ«nių bei suspaudęs laikė jÄ už rankų. Jai pavyko iÅ¡sprÅ«sti iÅ¡ sutuoktinio rankų. Paėmusi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pastaruoju ji norėjo užfiksuoti sutuoktinio elgesį, tačiau sutuoktinis griebė už telefono ir pastarÄ jį kelis kartus metė ant grindų. Norėdama atsiimti telefonÄ ji griebė rankomis E. F. už rankos, tačiau telefono atimti nepavyko. Po to ji iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ namų į kiemÄ .

Sutuoktinis liko namuose. Kadangi ji telefono neturėjo, todėl norėdama iÅ¡sikviesti pagalbÄ ji pėsčiomis nuėjo į Vilniaus miesto ketvirtÄ jį policijos komisariatÄ . Policijos komisariatas buvo užrakintas, taigi ji grįžo atgal prie namo, norėdama pasikalbėti su sutuoktiniu ir iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Jai į namÄ užeiti nepavyko, nes durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus. Netrukus prie jų namo privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie pristatė jÄ Ä¯ policijos komisariatÄ , kur ji buvo sulaikyta ir uždaryta į areÅ¡tinę.

Ji su sutuoktiniu gyvena taikiai, tačiau Å¡is turi meilužę, todėl tarp jų dažnai vyksta žodiniai konfliktai. Esant reikalui ji galėtų gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Ikiteisminio tyrimo metu M. F. papildomai parodė, kad Å¡iuo metu su savo vyru E. ji negyvena ir paskutiniu metu beveik nebendrauja. Kartu su savo vaikais ji gyvena pas savo tėvus. Ä®vykio dienos rytÄ , kada ji grįžo į namus, tiek ji, tiek jos sutuoktinis buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Namuose jie buvo dviese.

Tarp jos ir sutuoktinio kilo eilinis žodinis konfliktas, kuriuo metu jai norint nufilmuoti netinkamÄ E. F. elgesį Å¡is iÅ¡ jos rankų iÅ¡plėšė telefonÄ ir mesdamas kelis kartus telefonÄ sudaužė. Tarp jos ir sutuoktinio kilo susistumdymas ir grumtynės. Jai sutuoktinis smÅ«gių nesudavė, tačiau kojos keliu stipriai sumušė jai kojÄ . Ji labai supyko, nes sutuoktinis jÄ iÅ¡vedė iÅ¡ kantrybės, kadangi sudaužė jos naujÄ telefonÄ . Kadangi ji buvo labai stipriai supykusi, susinervinusi, todėl ji nubėgo į serverinę ir iÅ¡jungė ten esančių rozečių laidus.

Ä® serverinę atėjo sutuoktinis, kur tarp jų ir toliau tęsėsi žodinis konfliktas. Ji pamatė, kad sutuoktinis filmuoja. Norėdama iÅ¡ sutuoktinio atimti telefonÄ , nes nenorėjo bÅ«ti filmuojama, ji priėjo prie sutuoktinio ir kelis kartus pastarajam įkando bei apdraskė kaklÄ . Taip ji pasielgė iÅ¡ pykčio- ji labai pyko ant sutuoktinio dėl sudaužyto telefono. Ji negali pasakyti, ar tokiais veiksmais ji galėjo sutuoktiniui sukelti fizinį skausmÄ . BÅ«dama supykusi ji nesusitvardė ir suplėšė vyro pasÄ .

Ji negali paaiÅ¡kinti, kodėl ji taip pasielgė. Kompiuterio ji nesugadino, tiesiog pastarÄ jį iÅ¡jungė. Ji gailisi dėl savo elgesio ir kilusių pasekmių. Ji norėtų susitaikyti su E. F., tačiau mano, kad Å¡is taikytis nenorės: Å¡is ikiteisminis tyrimas sutuoktiniui yra naudingas, nes tarp jų vyksta skyrybų procesas (b. l. 44-45). Ikiteisminio tyrimo metu E. F. parodė, kad M. F. yra jo žmona. Jie kartu gyvena apie deÅ¡imt metų. Jie gyveno keturiese: jis, M. F., jos dukra M. ir jų bendras sÅ«nus E. Å iuo metu vyksta jo ir M. skyrybų procesas.

SprendimÄ skirtis jis priėmė jau seniai, nes M. F. yra labai keistas ir neprognozuojamas žmogus: ji dažnai nenakvoja namuose, pavydi jo kitoms moterims, kelia pavydo scenas, namuose pastoviai vyksta skandalai. Paskutiniu metu M. F. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. 2019 m. sausio 13 d. ryte namuose buvo jis ir M. F. Pastaroji apie 05.00 val. grįžo į namus neblaivi. Paklausta, kur buvo nakties metu, M. F. atsakė, kad ne jo reikalas. M. F. paėmė telefonÄ ir, kaip jis suprato, įjungusi filmavimo kamerÄ pradėjo filmuoti bei klausinėti įvairių nesÄ monių.

Jis liepė M. nefilmuoti ir iÅ¡ jos rankų iÅ¡traukė telefonÄ . Jam betraukiant telefonÄ pastarasis nukrito ant žemės, dėl ko sudužo telefono ekranas. Fizinės jėgos ir prievartos paimdamas telefonÄ prieÅ¡ M. jis nenaudojo. Pamačiusi, kad sudužo telefonas, M. F. pasidarė neadekvati, pasikeitė jos veido iÅ¡raiÅ¡ka, jai kilo isterijos priepuolis. Jis paprašė M. F. nusiraminti ir pasakė nupirksiantis jai kitÄ telefonÄ , tačiau M. F. nenusiramino, pradėjo tiesiog siausti namuose ir gadinti daiktus.

PrieÅ¡ M. F. jis jokių veiksmų nesiėmė, prieÅ¡ jÄ nei fizinio, nei psichologinio smurto jis nenaudojo. Nubėgusi į namuose esančiÄ serverinę M. F. iÅ¡traukė visus ten esančius laidus. Traukdama laidus M. F. susižalojo rankos pirÅ¡tÄ . VisÄ tai jis filmavo telefonu. Pamačiusi, kad yra filmuojama, norėdama atimti telefonÄ bei neleisti filmuoti M. F. pribėgo prie jo, apkabino jį rankomis ir kojomis bei visais įmanomais bÅ«dais bandė atimti iÅ¡ jo telefonÄ , pradėjo jį kandžioti.

M. F. ne mažiau kaip tris kartus įkando jam į kairę rankÄ , po ko pradėjo draskyti jo veidÄ ir kaklÄ , apdraskė jam kaklÄ . M. F. kiÅ¡o savo rankų pirÅ¡tus jam į veidÄ , rankomis spaudė veidÄ . Dėl tokių M. F. veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ . Atsitraukęs jis nubėgo į darbo kabinetÄ , o M. F. pradėjo daužyti viskÄ , kas pasitaikė po rankomis: ji sudaužė namuose esantį domofonÄ , bandė sulaužyti kondicionierių, darbo kabinete sudaužė jo asmeninį darbo kompiuterį, suplėšė pasÄ bei iÅ¡mėtė visus ant stalo buvusius daiktus.

Vėliau M. F. persirengė, pasiėmė butelį mineralinio vandens ir išėjo. Kur išėjo M. F., jis nežino, nes tuo metu jis skambino policijos pareigÅ«nams. Apie tai, kad jis paskambino policijos pareigÅ«nams, M. F. žinojo. Atvykus policijos pareigÅ«nams jis parašė pareiÅ¡kimÄ . Policijos pareigÅ«nai M. F. nesulaukė ir iÅ¡važiavo, o jis nuėjo miegoti. IÅ¡girdęs, kad kažkas beldžiasi į langus ir duris, atsikėlęs jis pamatė, kad prie įėjimo į namÄ durų ant laiptų guli M.

F. Jis paskambino M. F. tėvui ir pasakė, kad M. F. grįžo, o jis nenori jos leisti į namus. Jam M. tėvas pasakė skambinti policijos pareigūnams. Jis paskambino policijos pareigūnams, kurie atvažiavę M. F. sulaikė. Šiuo metu jis kartu su M. F. negyvena, pastaroji išvažiavo gyventi pas tėvus. Po įvykio jis buvo susitikęs su M. F., tačiau ši nebandė atsiprašyti, todėl normalaus pokalbio nebuvo. Jis M. F. turi pretenzijų dėl jam sukelto fizinio skausmo ir sudaužytų asmeninių daiktų bei suplėšyto paso.

Jis M. F. neatleidžia. Po Å¡io įvykio medikai kviečiami nebuvo, nes pastarųjų pagalba jam nebuvo reikalinga. Dėl patirtų sužalojimų pas gydytojus jis nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo iÅ¡duotas (b. l. 12-13, 17-18, 20-21). Specialistas iÅ¡tyręs E. F. kÅ«nÄ , konstatavo, kad E. F. nustatyti gyjantys odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Odos nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti minėtai kÅ«no vietai dinamiÅ¡kai sÄ veikaujant su kietu buku daiktu ar daiktais.

Poodinės kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos kietais bukais daiktais. Atsižvelgiant į nurodytas įvykio aplinkybes ir sužalojimo makromorfologinį vaizdÄ , tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti netrukus vienas po kito. Sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23). Ikiteisminio tyrimo metu E. F. pateikė vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 24), kurį apžiÅ«rėjus nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e „20190113_070911“ joks pokalbis nevyksta.

Vaizdo įraše matyti ant stalo gulintis planšetinis kompiuteris, knyga, popieriaus lapai, įjungtas nešiojamas kompiuteris. Šalia stalo stovi sofa ant kurios guli popieriaus lapeliai, panašūs į suplėšyto paso lapus. Vaizdo įraše „20190113_070615[1]“ užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūno ir E. F.: „Policijos pareigūnas: -kas čia šiandien buvo su Jūsų žmona? E. F.: -kilo vėl eilinis konfliktas, kuris buvo jau vakar, nes mes esam kaip ir skyrybose santykių. Nu skyrybose.

Jai, be abejo, čia viskÄ prarasti yra Å¡okas kažkoks ir jinai be konflikto negali. Nu toks žmogus, kuri be konflikto negali. Policijos pareigÅ«nas: -Mušėsi jinai, nesimušė Å¡iandien? E. F.: -tai taip. PažiÅ«rėkite va (parodo į kaklÄ , ant kurio matosi raudonos žymės). Jinai kitaip negali. Ir jinai ne tai, kad mušėsi, jinai provokuoja mane muÅ¡ti jÄ . Ta prasme jinai bando kandžioti, dar kažkÄ , kad aÅ¡... Policijos pareigÅ«nas: -tai kandžiojo Å¡iandien? E. F.: -jo jo, čia va (rodo į kairę rankÄ ).

Policijos pareigÅ«nas: -galite parodyti? E. F.: -tai taip. KÄ aÅ¡ žinau, reikia nusiimti. Policijos pareigÅ«nas: -gerai, aÅ¡ supratau. E. F.: -čia buvo ne pirmÄ kartÄ . AÅ¡, jeigu jinai kandžioja, bandau atstumti va taip. Policijos pareigÅ«nas: -gerai supratom. E. F.: -krenta. Policijos pareigÅ«nas: -gerai, ačiū“. Vaizdo įraÅ¡e „20190113_055827“ užfiksuotas konfliktas tarp M. F. ir E. F. Pokalbis tarp jų vyksta rusų kalba. Vaizdo įraÅ¡o pradžioje užfiksuota M. F., kuri tampo kažkokius laidus.

Tarp jų vyksta konfliktas. Užfiksuotas pokalbis: „E. F.: -kÄ tu čia siautėji, kÄ tu čia man laužai? M. F.: -telefonÄ man. E. F.: -kÄ tu čia laužai? M. F.: -telefonÄ . E. F.: -kÄ tu čia laužai? KÄ tu čia laužai? KÄ tu čia laužai? M. F.: -telefonÄ sudaužei? E. F.: -aÅ¡ neliečiau tavo telefono. Tu kÄ ? M. F.: -va, imk žiÅ«rėk. E. F.: -parodyk, kur? M. F.: -va. E. F.: -kas čia tokio, kas čia tokio, nesupratau? KÄ tu mane muÅ¡i. M. F.: -tu mano telefonÄ sudaužei. E. F.: -aÅ¡ neliečiau tavo telefono, aÅ¡ neliečiau tavo telefono.

Nekandžiok manęs, man skauda. Man skauda. KÄ tu darai? Neliesk, aÅ¡ tavęs neliečiau. AÅ¡ neliečiau tavęs. Girdi, man skauda (tuo pat metu M. F. kiÅ¡a kairės rankos pirÅ¡tus E. F. į burnÄ ) Aaaa, aaaaa, liaukis. Liaukis, man skauda. Man skauda. Kam taip darai? M. F.: -telefonÄ tu man sudaužei. E. F.: -aÅ¡ neliečiau tavo telefono. M. F.: -o kas jį lietė? E. F.: -aÅ¡ nežinau. Raminkis (tuo metu M. F. deÅ¡ine ranka sveria E. F. už deÅ¡inės ausies, jÄ pasuka ir drasko už kaklo) Raminkis.

KÄ tu darai? KÄ tu darai? (b. l. 26-27). Alkotesterio Å¡aknelėje nurodyta, kad 2019 m. sausio 13 d. 08.50 val. M. F. iÅ¡kvepiamame ore rasta 0,79 promilės alkoholio (b. l. 31). Teismas pažymi, kad M. F. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys- jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat E. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto iÅ¡vada, alkotesterio Å¡aknelė, apžiÅ«rų protokolai, kurie yra gauti teisėtais bÅ«dais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad 2019 m. sausio 13 d. apie 06.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. F., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,79 promilės girtumas), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus įkando bei apdraskė kaklÄ savo sutuoktiniui E. F., tokiu bÅ«du sukeldama jam fizinį skausmÄ bei padarydama sužalojimus- odos nubrozdinimus kaklo deÅ¡inėje pusėje ir poodines kraujosruvas kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos: BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 248 straipsnio 1 dalis.

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. M. F. tyčia ne mažiau kaip tris kartus įkando savo sutuoktiniui E. F. į kairę rankÄ bei apdraskė jo kaklÄ , tokiu bÅ«du sukeldama E. F. fizinį skausmÄ bei padarydama jam sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. F. yra E. F. sutuoktinė, t. y. jo Å¡eimos narė, taigi M. F. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai Teisiamojo posėdžio metu M.

F. paprašė bÅ«ti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jÄ A. R. atsakomybei pagal laidavimÄ . M. F. nurodė, kad A. R. yra jos tėvas, kuris jai yra labai artimas ir yra autoritetas bei daro teigiamÄ Ä¯takÄ . Jie Å¡neka dažnai, bendrauja, ji visada iÅ¡klauso tėvo patarimų, mokymų. Po Å¡io įvykio ji su tėvu Å¡nekėjo daug, ji iÅ¡klausė moralÄ , kad negalima to daryti, ir dabar jie apie tai Å¡neka. Teisiamojo posėdžio metu A. R. paprašė perduoti M. F. jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Jis nurodė, kad jis yra atsakingas, sÄ Å¾iningas, jo santykiai su dukra M. F. yra artimi, Å¡ilti, dukra gyvena su juo, jie daug bendrauja, jis daro M. F. teigiamÄ Ä¯takÄ , kalba, kokios galėjo bÅ«ti pasekmės. M. F. supranta, kÄ padarė, ir labai dėl to iÅ¡gyvena. Jis žino, kad M. F. laikysis įstatymų, tikrai pasimokė. Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 40 straipsnis.

1. Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. M. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. NusikalstamÄ veikÄ M. F. padarė pirmÄ kartÄ , ji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Savo nusikalstamais veiksmais M. F. E. F. padarė žalos, yra pagrindo manyti, kad M. F. visiÅ¡kai atlygins E. F. padarytÄ ir teismo priteistÄ Å¾alÄ . M. F. neteista (b. l. 50), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 53), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog M.

F., jai skyrus baudžiamojo poveikio priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoju sutinka bÅ«ti M. F. tėvas A. R.. A. R. neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pati M. F., A. R. jai yra autoritetas, ji klauso A. R. patarimų. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad A. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas M. F., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ M.

F., kad Å¡i laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus M. F., padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jÄ laiduotojo A. R. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant dvejų metų laidavimo terminÄ be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 41 straipsnis:

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumÄ ir galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį. BK 722 straipsnis. Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . M. F. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė smurtinio pobÅ«džio veiksmais prieÅ¡ Å¡eimos narį- sutuoktinį, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. F. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. VI. Civilinis ieÅ¡kinys Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: BPK 115 straipsnio 1 dalis.

1. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Å io baudžiamojo proceso metu E. F. pareiÅ¡kė 5 766 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, kuriÄ jis patyrė dėl M.

F. padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 85-88). Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu M. F. sunaikinus E. F. dokumentus, E. F. negalėjo 2019 m. sausio 20-25 dienomis iÅ¡vykti į komandiruotę Maskvoje, Rusijos Federacijoje: jis patyrė 120 eurų dydžio žalÄ dėl lėktuvo bilietų, skirtų minėtam skrydžiui, pirkimo, 527,11 eurų dydžio žalÄ dėl vieÅ¡bučio, kuriame jis turėjo apsigyventi minėtos komandiruotės metu, paslaugų, kurias jis apmokėjo iÅ¡ anksto, 4 000 eurų dydžio žalÄ dėl negautų pajamų, 57 eurų dydžio žalÄ dėl naujo paso pagaminimo, 77 eurų dydžio žalÄ dėl Rusijos Federacijos vizos dublikato pagaminimo, 14,39 eurų dydžio žalÄ dėl naujų fotonuotraukų Rusijos Federacijos vizos dublikatui gauti gaminimo, 585 eurų dydžio žalÄ dėl Saudo Arabijos vizos sunaikinimo, 64,85 eurų dydžio žalÄ dėl Å¡io įvykio metu sugadinto namų domofono ekrano pakeitimo, 320,65 eurų dydžio žalÄ dėl Å¡io įvykio metu sugadinto neÅ¡iojamojo kompiuterio vidinio disko sugadinimo.

Vertindamas E. F. civilinį ieÅ¡kinį teismas pripažįsta jį pagrįstu: nagrinėjamo įvykio metu M. F. sunaikinus E. F. dokumentus- pasÄ su pastarajame buvusiomis vizomis, E. F. negalėjo iÅ¡vykti į komandiruotę Maskvoje, kurios iÅ¡laidos už skrydžius lėktuvu, apgyvendinimo paslaugas buvo apmokėtos iÅ¡ anksto, taip pat dėl neįvykusios komandiruotės E. F. negavo pajamų, kurias planavo gauti suteikęs paslaugas komandiruotės į MaskvÄ metu. Taip pat teismas pripažįsta pagrįsta civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl iÅ¡laidų, patirtų vietoje sugadintų dokumentų gaminant naujus: nagrinėjamo įvykio metu M.

F. sugadinus E. F. dokumentus- pasÄ bei pastarajame buvusias vizas, E. F. patyrė iÅ¡laidų gamindamas naujus dokumentus. Taip pat nagrinėjamo įvykio metu M. F. sugadino domofonÄ bei neÅ¡iojamojo kompiuterio vidinį diskÄ , kurių pakeitimo iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ M. F. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad dėl M. F. nusikalstamų veiksmų E. F. patyrė 5 766 eurų dydžio turtinę žalÄ , kurios atlyginimas priteistinas iÅ¡ M. F. VII. Procesinės prievartos priemonės Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu M. F. skirta kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. 1. 46-48), kurios paliktina galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 722 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

M. F., padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jÄ laiduotojo A. R. atsakomybei pagal laidavimÄ dvejiems metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Skirti M. F. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. F. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ M. F. E. F. naudai 5 766 eurus. M. F. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti M. F. ir A. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti M.

F., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas