7cc0db64-505c-4e36-a49d-ead2cd8c4ae8 · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-1785-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16240-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R. S., M. V., D. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Baltic media Ltd (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi pradinė ieÅ¡kovė Baltic media Ltd pakeista teisių perėmėja ieÅ¡kove UAB „Betanet“) ieÅ¡kinį atsakovams R. S., M. V., D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais Å¡iuos sandorius ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant dovanotÄ turtÄ R. S. nuosavybėn: 1) tarp R. S. ir M. V. sudarytÄ 2021 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartį Nr. 2874; 2) tarp R. S. ir D. P. sudarytÄ 2021 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. 712.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė suteikė paskolÄ atsakovei R. S. Atsakovė praleido paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 1 d. NegrÄ Å¾inta paskolos dalis yra 97 330 Lt ir 80 250,75 Lt palÅ«kanos, t. y. virÅ¡ 50 000 Eur. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės Vilniaus apygardos teisme, kuris pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto areÅ¡tÄ , tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui patenkinus atsakovės atskirtÄ jį skundÄ ir panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemonės atsakovė užvilkino bylÄ praÅ¡ydama skirti ekspertizę ir savo nekilnojamÄ turtÄ , kurio vertė apie 20 000 Eur, padovanojo, jog iÅ¡vengtų atsiskaitymo su ieÅ¡kove.

3. Atsakovai R S, M V, D P pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad neegzistuoja sandorio negaliojimo pagrindai. Skola grindžiama suklastota sutartimi. Atsakovai elgėsi sÄ Å¾iningai sudarydami sutartis, kadangi padovanotų žemės sklypų savininkė R S iÅ¡vyko į užsienį, už žemės sklypo apleidimÄ gręsia administracinė atsakomybė, jai žemės sklypai nereikalingi, žemės sklypus padovanojo savo dukrai ir Å«kininkui kaimynui. Sandoriai nelėmė atsakovės nemokumo, Å¡iÄ aplinkybę turi įrodyti ieÅ¡kovė, tačiau nepateikė tokių įrodymų.

4. Teismo posėdžių metu ieškovės, atsakovų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

5. Posėdžio metu atsakovė R S nurodė, kad sutinka vykdyti teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ jos ieÅ¡kovės naudai priteista skola su palÅ«kanomis. Ji yra moki, po to kai teismas priteisė ieÅ¡kovės naudai skolÄ kas mėnesį mokėjo po 1 000 Eur, o nuo birželio mėnesio moka po 2 500 Eur. Turi turto Anglijoje, t. y. naujÄ automobilį, jos mėnesinės pajamos 15 000 svarų. Motinos palikimo nepriėmė, nes ji buvo sudariusi testamentÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti, R S ir M V sudarytÄ 2021 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartį Nr.  2874 ir R S ir D P sudarytÄ 2021 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. 712 teismas pripažino negaliojančiomis ir taikė restitucijÄ grÄ Å¾inant dovanotÄ turtÄ R S nuosavybėn. Taip pat teismas priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 811,2 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Skolininkė atsakovė R S Å¡iÄ aplinkybę pripažino, jos atžvilgiu ieÅ¡kovė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teisės buvo pažeistos ir vertino, kad aplinkybė, jog skolininkė nors ir perleido turtÄ , tačiau po tam tikro laikotarpio sugebės atsiskaityti su kreditore nepaneigia aplinkybės, jog ginčijami sandoriai užvilkino atsiskaitymÄ .

8. Atsakovė nurodė, jog yra nepajėgi sumokėti iÅ¡ karto visos skolos kreditorei. Teismas vertino, kad kreditorės interesai yra pažeisti, nes jei ginčijami sandoriai bÅ«tų nesudaryti, kreditorė bÅ«tų galėjusi į perleistÄ turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir dėl to su kreditore bÅ«tų atsiskaityta greičiau. Aplinkybė, jog skolininkė suvokusi atsakomybės neiÅ¡vengiamumÄ sumokėjo dalį skolos, nepaÅ¡alina sandorio negaliojimo pagrindo.

9. Teismas vertino, kad atsikirtimas, jog ginčijami sandoriai nelėmė skolininkės nemokumo, kadangi skolininkė Å¡iuo metu moka periodines įmokas kreditorei nėra reikÅ¡mingas. Remiantis teismų praktika, sandoris neprivalo sukelti nemokumo. Konstatuoti actio Pauliano sandorio negaliojimo sÄ lygÄ , pakanka konstatuoti, jog sandoris apsunkina, atitolina atsiskaitymÄ su kreditoriumi. Iki Å¡iol dar nėra atsiskaityta su ieÅ¡kove, vien tai patvirtina, jog turto perleidimas apsunkino iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir atitolino ieÅ¡kovės reikalavimo patenkinimÄ .

10. Atsakovė nurodė, jog turtÄ perleido dukrai ir kaimynui, kadangi iÅ¡vyko į užsienį, dėl to nebegalėjo prižiÅ«rėti žemės sklypų, o už apleistus žemės sklypus gresia administracinė atsakomybė, taigi atsakovė privalėjo perleisti žemės sklypus kitiems asmenims. Tokį atsakovės atsikirtimÄ teismas vertino kaip nepatvirtinantį aplinkybės, jog sandorių sudarymas buvo neiÅ¡vengiamas, jog atsakovei kiltų sandorio sudarymo prievolė iÅ¡ įstatymo ar pirmiau atsiradusių sandorių. Taip pat dovanojimo sandoriai nėra privalomi.

11. Pasisakant dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo, kaip sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ , teismas nurodė, kad viena iÅ¡ sandorio Å¡alių yra skolininkės dukra. Abu sandoriai neatlygintini, dėl to atsakovų M V ir D P sÄ Å¾iningumas neturi teisinės reikÅ¡mės. Skolininkė žinojo apie egzistuojančiÄ skolÄ , sandorius sudarė po to kai kreditorė jos atžvilgiu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir buvo panaikintas jos turto areÅ¡tas. Taigi, remiantis bylos medžiaga teismas nustatė, jog egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ . Dėl to nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Apeliantai (atsakovai) R S, M V, D P pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti arba pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.

13. Atsakovai informuoja, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovams tapo žinomos naujos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės teisnumo ir veiksnumo iÅ¡nykimo. IeÅ¡kovė registracijos valstybėje Jungtinėje Karalystėje 2023 m. vasario mėn. pradėjo savanoriÅ¡kÄ likvidavimo procesÄ ir 2023 m. gegužės 16 d. buvo likviduotas. Atsakovė R S 2023 m. gegužės 30 d. el. paÅ¡tu gavo UAB „Betanet“ 2023 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ . IeÅ¡kovė tariamai 2023 m. gegužės 8 d. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo perleido reikalavimo teisę naujam kreditoriui UAB „Betanet“. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė akivaizdžiai negalėjo perleisti reikalavimo teisių, kadangi nuo 2023 m. vasario mėn. buvo vykdomos jo likvidavimo procedÅ«ros Jungtinėje Karalystėje. Atsakovai praÅ¡o kritiÅ¡kai įvertinti naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir Å¡iÄ civilinę bylÄ nutraukti, kadangi nebeliko proceso Å¡alies – ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė pagal Jungtinės Karalystės juridinių asmenų veiksnumÄ ir teisnumÄ reglamentuojančius teisės aktus negalėjo perleisti reikalavimo teisės apsimestiniam kreditoriui UAB „Betanet“.

14. Nurodo, kad likvidavimo proceso metu bet kokie įmonės sandoriai, įskaitant reikalavimo teisių perleidimÄ , yra negalimi. IeÅ¡kovės teisių perėmimas likvidavimo atveju Jungtinėje Karalystėje reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas nenustato konkretaus teisių ir pareigų perėjimo kitam privačiam subjektui, o turtas (jei tokio apskritai yra) paprasčiausiai pereina valstybei. Taip pat teigia, kad Jungtinės Karalystės 2006 m. Ä®monių įstatymo 1009 straipsnio 1 dalyje (a) punktas (ii) ir (iii) dalys įtvirtinta, kad nuo savanoriÅ¡ko pareiÅ¡kimo dėl juridinio asmens likvidavimo pradžios iki Å¡io proceso pabaigos įmonei draudžiama užsiimti Å«kine-komercine veikla, atsisakyti ar perleisti teises, nesusijusias su likvidavimo procesu. Taigi, ieÅ¡kovė nuo savanoriÅ¡ko pareiÅ¡kimo likviduoti įmonę pareiÅ¡kimo dienos (2023 m. vasario 16 d.) iki jos likvidavimo (2023 m. gegužės 16 d.) negalėjo vykdyti ekonominės veiklos ir atsisakyti (perleisti) bet kokių nuosavybės ar kitų teisių, kurios nesusijusios su savanoriÅ¡ku likvidavimo procesu.

15. Apeliantai remiasi CK 6.3 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, kad Å¡iuo atveju reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad ieÅ¡kovė perleidžia tariamam naujajam kreditoriui UAB „Betanet“ reikalavimo teisę pagal pirmosios instancijos priimtÄ skundžiamÄ sprendimÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančios reikalavimo teisės pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimÄ , taigi jos perleisti UAB „Betanet“ negalėjo. Toks susitarimas yra negaliojantis. Be to, ieÅ¡kovės ir UAB „Betanet“ pasiraÅ¡ytos RTPS dalykas neapima teisės ginčyti dovanojimo sandorius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, o byla nutraukta. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tariamo naujojo kreditoriaus UAB „Betanet“ perimtų teisių apimtis yra susijusi tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimu, tačiau neapima teisės palaikyti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčo dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

16. Apeliantai taip pat pasisako ir dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų. Nurodo, kad ginčijami dovanojimo sandoriai nepažeidė kreditoriaus teisių į skolininkę. Sudarydama ginčijamus sandorius skolininkė nesumažino ir kitaip neapsunkino galimybės atsiskaityti su kreditoriumi.

17. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino ir netinkamai vertino atsakovės mokumÄ ir pajėgumÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę ieÅ¡kovei, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovės pagrindinis interesas akivaizdžiai buvo nukreiptas į periodinių mokėjimų gavimÄ iÅ¡ atsakovės. Taipogi ieÅ¡kovÄ galutinai domino vienintelis žemės sklypas, kuris buvo perleistas atsakovės dukrai M V, tačiau Å«kininkui D P (asmuo nesusijęs giminystės ryÅ¡iais) perleisti dar keturi žemės sklypai ieÅ¡kovės iÅ¡ tiesų visai nedomino. Apeliantai atkartoja aplinkybes, kad atsakovė dovanojimo sandorius sudarė, nes neturėjo galimybių prižiÅ«rėti Lietuvos Respublikoje esančius žemės sklypus.

18. Teigia, kad atsakovės mokumas, t. y. gebėjimas atsiskaityti su ieÅ¡kovu, iÅ¡liko visiÅ¡kai nepakitęs po ginčo dovanojimo sandorių sudarymo. Atsakovė iÅ¡liko moki ir pajėgi įvykdyti reikalavimÄ . Atsakovė byloje pateikė eilę raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtino jos stabiliÄ finansinę padėtį ir mokumÄ , apeliantai detalizuoja Å¡iuos pateiktus įrodymus. Nurodo, kad atsakovė gyvena ir dirba odontologe Jungtinėje Karalystėje, todėl turi nuolatinių pajamų Å¡altinį. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iki Å¡iol dar nėra atsiskaityta su ieÅ¡kovu ir vien tai savaime patvirtina, jog turto perleidimas apsunkino iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atitolino reikalavimo patenkinimÄ . Atsakovai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kadangi byloje esantys įrodymai ir paties ieÅ¡kovės elgesys aiÅ¡kiai patvirtina, kad jo teisės nebuvo pažeistos (neįrodyta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ lyga).

19. Ginčo sandorius sudariusi atsakovė elgėsi pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standartÄ , siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės dėl turėtų žemės sklypų nepriežiÅ«ros, žemę siekė įdarbinti pagal jos paskirtį.

20. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į byloje esantį taikos sutarties projektÄ , kuriuo remiantis apeliantai įrodinėja tai, kad pagrindinis ieÅ¡kovės interesas nebuvo ginčo dovanojimo sandorių nuginčijimas ar atsakovės mokumo, galimybės visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriumi užtikrinimas, atstatymas, kadangi pagal sutarties projektÄ , ieÅ¡kovė norėjo, jog jai nuosavybės teise bÅ«tų perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį dovanojimo sutartimi atsakovė perleido M. V. Atkreipia dėmesį, kad VÄ® Registrų centro 2016 m. birželio 30 d. duomenis žemės sklypo vertė buvo 12 000 Eur. Tačiau jau Å¡alių derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu (2023 m.) ieÅ¡kovė sklypo vertę nurodė daugiau nei du kartus didesnę (29 000 Eur). IeÅ¡kovės nedomino atsakovės perleisti kiti keturi žemės sklypai Å«kininkui D P ir ieÅ¡kovei buvo visiÅ¡kai priimtina, kad atsakovė savo prievolę įvykdytų periodinėmis įmokomis po 920 Eur / mėn.

21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamų dovanojimo sandorių atsakovė neprivalėjo sudaryti. Atsakovė veikė sÄ Å¾iningai ir sandorius sudarė dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Atsakovė ginčo dovanojimo sandoriais užtikrino žemės sklypų tikslinės paskirties tęstinumÄ ir sklypų naudojimÄ Å«kinėje veikloje.

22. IeÅ¡kovė UAB „Betanet“ pateikė atsiliepimÄ ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat atsisakyti prijungti apeliantų byloje teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

23. Pažymi, jog tai, kad juridiniam asmeniui yra vykdoma likvidavimo procedÅ«ra, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad toks asmuo iki jo likvidavimo bei iÅ¡registravimo negali perleisti savo turimų reikalavimo teisių ar bet kokio kito turto. Kol juridinis asmuo nėra iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, jis yra veiksnus komercinių santykių subjektas ir turi teisę disponuoti savo turtu. Jei ir bÅ«tų galima tikėti atsakovų teiginiais, kad Baltic Media Ltd nuo 2023 m. gegužės 16 d. yra likviduota, tai tik patvirtina faktÄ , kad dar 2023 m. gegužės 8 d. ji turėjo visas galimybes perleisti turimas reikalavimo teises ieÅ¡kovei ir tokiÄ savo teisę realizavo. Be to, 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nenuginčyta ir galiojanti, dėl ko nėra pagrindo teisėta ir įstatymo galiÄ turinčia sutartimi nesivadovauti.

24. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie apeliacinio skundo pridėti ne Europos sÄ jungos Å¡alies (Jungtinės Karalystės) tariami dokumentai – kažkokie informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡ai ar kt., nėra pasiraÅ¡yti jokio asmens, nėra patvirtinti apostile – o tiesiog yra pateiktas kažkoks tekstas su jo vertimu, kas akivaizdžiai neatitinka jokių elementariausių reikalavimų raÅ¡ytinio įrodymo leistinumui. Visgi, ir pačių atsakovų pateikta medžiaga (jei bÅ«tų pateikti analogiÅ¡ko turinio tinkamai patvirtinti/apostilizuoti dokumentai), rodo, kad įmonės turtas pagal Jungtinės Karalystės teisę valstybei atitenka tik jei jo lieka likvidavus įmonę, o Å¡iuo atveju 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta dar iki atsakovų deklaruojamo Baltic Media Ltd likvidavimo (2023 m. gegužės 16 d.), kas reiÅ¡kia, jog Å¡ios reikalavimo teisių perleidimas buvo galimas ir teisėtas.

25. Be to, atsakovai nepagrįstai ir melagingai teigia, kad Baltic Media Ltd negalėjo perleisti reikalavimo teisių UAB „Betanet“, kadangi tai draudžia Jungtinės Karalystės 2006 m. Ä®monių įstatymo 1009 str. 1 dalies (a) punktas (ii) ir (iii) dalys. Pirmiausia apeliantai iÅ¡ viso niekaip nepaaiÅ¡kina, kodėl Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teisė, nors ja Å¡alys nesirėmė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ji yra nurodyta kaip taikytina ginčijamose sandoriuose, nei reikalavimo perleidimo sutartyje, sudarytoje Lietuvoje (kurios dalykas – turtinių teisių perleidimas į Lietuvos piliečius), tačiau bando jÄ analizuoti. Visgi net ignoravus Å¡ios motyvacijos stokÄ - akcentuotina, jog atsakovų nurodomas įstatymo straipsnis (jei jis iÅ¡ viso autentiÅ¡kas ir galiojantis) kalba apie aplinkybes, kurioms esant turi bÅ«ti atsiimamas praÅ¡ymas dėl įmonės likvidavimo, o ne apie imperatyvius draudimus (sudaryti sandorius) esant pateiktam praÅ¡ymui dėl įmonės likvidavimo.

26. Dar daugiau, atsakovai ir toliau bando klaidinti teismÄ , teigdami, neva tai 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, kadangi Baltic Media Ltd neva tai neturėjo reikalavimo teisės į atsakovus, kadangi byloje nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pažymėtina, jog joks įstatymas nenumato, kad reikalavimo teisė gali bÅ«ti perleidžiama tik tuo atveju, jeigu ji priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, net prieÅ¡ingai – iÅ¡ CK 6.101 straipsnio nuostatos aiÅ¡kiai matyti, kad reikalavimo teisės perleidimo galimumas nėra siejamas su jos priteisimu teismo sprendimu (juo labiau, Å¡io straipsnio 3 d. numato, kad galima perleisti net ir bÅ«simÄ reikalavimÄ ).

27. Apeliaciniame skunde pateikia motyvÄ , kad „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad bÅ«tų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė. Atitinkamai, ieÅ¡kovė yra nebeegzistuojantis juridinis asmuo, todėl negalimas jo teisių perėmimas.“ – nėra aiÅ¡ku apie kokios įmonės bankrotÄ kalba apeliantai, bei apie kokį nebeegzistuojančio juridinio asmens teisių perėmimÄ jie bando samprotauti – kai Baltic Media Ltd nebankrutavo ir savo teises perleido ne nebeegzistuodama, bet prieÅ¡ savo iÅ¡registravimÄ bei likvidavimÄ . Kalbant apie Lietuvos Respublikos teisės aktus ir jų taikymo praktikÄ , tai CK 2.113 straipsnis, numato, kad likviduojamas juridinis asmuo dengia savo kreditorių reikalavimus, kÄ teisėtai gali daryti tiek atsiskaitydamas pinigais, tiek įskaitymu, tiek perleisdamas reikalavimo teises.

28. Taip pat ieÅ¡kovės įsitikinimu atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, neva 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis neapima teisės ginčyti dovanojimo sandorius, toliau cituojant reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1-Ä jÄ dalį. Nurodo, kad Baltic Media Ltd perleido UAB „Betanet“ visas turimas teises į skolininkus R S, MV ir DP, tame tarpe ir reikalavimo teises vykdomojoje byloje (kurių pagrindu kreditorė Baltic Media Ltd Å¡ioje byloje pateikė ieÅ¡kinį atsakovėms dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo) bei reikalavimo teises į bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteistas iÅ¡ atsakovų Å¡ioje byloje.

29. Pasisakant dėl atsakovų teiginių dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų, atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo teiginys, jog R S dovanojimo sandorius sudaryti privalėjo ir juos sudarė ne su tikslu kad iÅ¡vengti pagrindinės prievolės ieÅ¡kovei vykdymo, o dėl to, kad neturėjo objektyvių galimybių prižiÅ«rėti Lietuvos Respublikoje turėtų ir ginčo sandoriais perleistų žemės sklypų yra aiÅ¡kiai deklaratyvus – jokio privalomumo atsakovei sudaryti ginčo sandorius nebuvo - jei ji neturėjo galimybės žemės sklypus prižiÅ«rėti, galėjo juos iÅ¡nuomoti ar suteikti teisę asmeniui jais neatlygintinai naudotis, galiausiai, jei žemės sklypų jai apskritai nereikėjo, galėjo bendradarbiauti su ieÅ¡kovu ir tuos sklypus parduoti dengiant ieÅ¡kovei skolÄ , ko nedarė. Taigi nebuvo jokio privalomumo žemės sklypus skubiai iÅ¡dovanoti. Akivaizdu, kad tiek minėtų dovanojimo sandorių sudarymo laikas (tai yra, prieÅ¡ pat priteisiant byloje iÅ¡ R S skolÄ ), tiek jų neatlygintinis pobÅ«dis suponuoja, kad buvo siekiama paskubomis susijusiems asmenims iÅ¡dovanoti turimÄ turtÄ , kad iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovu, kas atsakovei ir pavyko – vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komos skolos antstolis nesugeba iÅ¡ieÅ¡koti iki dabar.

30. Pažymi, jog tai, kad atsakovė R S parodė, kokias galimai ji gauna pajamas, niekaip neparodo jos mokumo, kadangi ne tik kad nėra aiÅ¡kios jos iÅ¡laidos ir įsipareigojimai kitiems kreditoriams (kas galbÅ«t virÅ¡ija ir gaunamas pajamas), tačiau ir pajamos yra gaunamos užsienio (net ne ES) valstybėje, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jų yra komplikuotas (Lietuvos antstoliai neturi prieigos prie užsienio bankų). Taigi, R S tariamų pajamų gavimo parodymas yra deklaratyvus ir galimai net dirbtinai sukurtas (iÅ¡ pateiktų dokumentų nesimato, iÅ¡ ko gautos pajamos, taigi gali bÅ«ti, kad galutinis sÄ skaitos likutis kas mėnesį sukuriamas fiktyviai), nėra aiÅ¡kios iÅ¡laidos. Nors R S smulkiomis dalimis ir pervedinėjo lėšas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , tai, galimai, buvo daroma tik „dėl akių“, kad dirbtinai parodyti neva yra elgiamasi sÄ Å¾iningai mokant menkÄ skolos dalį (o esminės mokėti net neplanuojant), kad teismo bÅ«tų atsisakyta byloje dovanojimo sandorius pripažinti negaliojančiais ir ko pasėkoje galimybės ieÅ¡kovei atgauti skolÄ Å¾enkliai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomomis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

32. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktÄ Ä¯rodymÄ nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

34. Atsakovai R S, M V, D P pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – (i) 2023 m. vasario 16 d. Jungtinės Karalystės Juridinių asmenų registro informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡Ä (originalo vertimas į lietuvių kalbÄ , patvirtintas vertėjo paraÅ¡u) dėl Baltic Media Ltd savanoriÅ¡ko pareiÅ¡kimo likviduoti juridinį asmenį; (ii) 2023 m. vasario 28 d. Jungtinės Karalystės Juridinių asmenų registro informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡Ä (originalo vertimas į lietuvių kalbÄ , patvirtintas vertėjo paraÅ¡u) dėl Baltic Media Ltd likvidavimo proceso; (iii) 2023 m. gegužės 16 d. Jungtinės Karalystės Juridinių asmenų registro informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡Ä (originalo vertimas į lietuvių kalbÄ , patvirtintas vertėjo paraÅ¡u) dėl Baltic Media Ltd iÅ¡registravimo ir likvidavimo (pabaigos); (iv) 2023 m. gegužės 30 d. UAB „Betanet“ el. laiÅ¡kÄ dėl reikalavimo teisių perleidimo; (v) 2023 m. gegužės 8 d. Baltic Media Ltd ir UAB „Betanet“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartį; (vi) 2023 m. gegužės 26 d. UAB „Betanet“ PraneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ ; (vii) 2023 m. gegužės 18 d. kreipimÄ si į antstolį su praÅ¡ymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo likvidavus iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ; (viv) Jungtinės Karalystės 2006 m. Ä®monių įstatymo 1009 straipsnio vertimÄ Ä¯ lietuvių k.

35. Apeliantai nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo todėl, kad ieÅ¡kovė nepranešė pirmosios instancijos teismui apie taikomas likvidavimo procedÅ«ras, apeliantai apie tai sužinojo, kada gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ naujojo kreditoriaus UAB „Betanet“ apie reikalavimo teisių perleidimÄ jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Naujai teikiamais įrodymais apeliantai įrodinėja tai, kad pirminė ieÅ¡kovė Baltic media Ltd negalėjo perleisti reikalavimo teisių į atsakovę, kadangi nuo 2023 m. vasario mėnesio buvo pradėtos vykdyti likvidavimo procedÅ«ros, apeliantai remiasi Jungtinės Karalystės teisės akto, t. y. Ä®monių įstatymo, iÅ¡trauka.

36. Dėl atsakovų teikiamos 2023 m. gegužės 8 d. Baltic Media Ltd ir UAB „Betanet“ Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pažymėtina, kad Å¡i sutartis buvo pateikta pirmosios instancijos teismui praÅ¡ant spręsti klausimÄ dėl Å¡alies (ieÅ¡kovės) pakeitimo (DOK-94304), todėl pakartotinis Å¡ios sutarties teikimas yra perteklinis.

37. Kitais teikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais siekiama pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nutarta pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ Baltic Media LTD naujuoju ieÅ¡kovu UAB „Betanet“, negalėjo bÅ«ti priimta, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra negaliojanti.

38. Visų pirma reikėtų pažymėti, kad kaip ir buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, šalies pakeitimas, vadovaujantis CPK 48 straipsniu, yra neskundžiamas.

39. Remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimÄ procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

40. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos Å¡ios sÄ lygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iÅ¡ materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiÄ sias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

41. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę Å¡alies pasitraukimÄ iÅ¡ ginčijamo teisinio santykio. CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostata neeliminuoja bÅ«tinumo klausimÄ dėl CPK 48 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡spręsti bÅ«tent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Tai reiÅ¡kia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesÄ ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiÅ¡kia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi bÅ«ti pradėti iÅ¡ naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir prieÅ¡ingos Å¡alies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad procesinių teisių perėmėjas visiÅ¡kai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

42. Teismas, gavęs informacijÄ ir įrodymų, pagrindžiančių įvykusį materialiųjų teisių perėmimÄ , privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimÄ nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui pateikus praÅ¡ymÄ dėl Å¡alies (ieÅ¡kovės) pakeitimo, pateikiant reikalavimo perleidimo sutartį, teismas privalėjo iÅ¡spręsti Å¡alies pakeitimo klausimÄ , ir kaip minėta toks procesinis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra skundžiamas. Nei teisiniu reguliavimu, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad teismas spręsdamas Å¡alies pakeitimo turėtų iÅ¡spręsti ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose dėstomus savo esme materialiuosius reikalavimus dėl sandorio galiojimo. Todėl, spręstina, kad pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo klausimas peržengia nagrinėjamo ginčo ribas, dėl to teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindžiamas Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimas, atsisakoma priimti ir dėl jų nepasisakoma.

44. Kartu su 2023 m. spalio 3 d. teisme gautu praÅ¡ymu dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimÄ procesu ieÅ¡kovės yra pateikiamas naujas raÅ¡ytinis įrodymas - R. S2023 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymas civilinėje byloje Nr. e2-156-967/2021. Remiantis nurodytu įrodymu ieÅ¡kovė įrodinėja aplinkybę, kad atsakovė R.S, teikdama apeliacinį skundÄ , piktnaudžiavo procesu. Vis dėlto, ieÅ¡kovė naujai teikiamo raÅ¡ytinio įrodymo nepraÅ¡o prijungti prie bylos, todėl jį atsisakoma priimti, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. Å iuo atveju, ieÅ¡kovės pateikti duomenys teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

45. Remiantis bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog 2006 m. vasario 20 d. A. D. sudarė su atsakove R S paskolos sutartį. Reikalavimo teisė pagal pirmiau nurodytÄ sutartį į atsakovės R S skolÄ buvo perleista UAB „Verslo rizikų sprendimai“. IeÅ¡kovė UAB „Verslo rizikų sprendimai“ (vėliau, 2020 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi pakeista jos teisių perėmėjui Baltic media Ltd) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei R S dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teisme (civilinėje byloje Nr. e2-156-967/2021). IeÅ¡kinys 2021 m. liepos 15 d. sprendimu tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovės R S, ieÅ¡kovės BALTIC MEDIA LTD naudai 28 188,72 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 8 597,56 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 36 786,28 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 739,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

46. Nurodytoje byloje, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės turto areštas neviršijant 51 430,95 Eur sumos, kurios panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi.

47. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovei BALTIC MEDIA LTD dėl priteistų sumų iÅ¡ R S priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, civilinėje byloje Nr. e2-156-967/2021. Å ioje byloje antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė 2023 m. birželio 12 d. patvarkymÄ (DOK-23362), kuriuo pradinė iÅ¡ieÅ¡kotoja BALTIC MEDIA LTD pakeista naujÄ ja iÅ¡ieÅ¡kotoja UAB „Betanet“.

48. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje, 2023 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pradinė ieÅ¡kovė Baltic Media LTD buvo pakeista naujÄ ja ieÅ¡kove UAB „Betanet“. Å i pirmosios instancijos teismo nutartis atsakovų buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas (civilinės bylos Nr. e2S-1874-580/2023), konstatavus, kad Å¡alies pakeitimas pagal CPK 48 straipnsio nuostatas yra neskundžiamas.

49. R S 2021 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai atsakovei M V 0,9563 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini ) vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro 2016 m. birželio 30 d. duomenis – 12 000 Eur. R S 2021 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartimi perleido D P a) žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 706 Eur; b) 113/680 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 17 800 Eur (113/680 dalies vidutinė rinkos vertė – 2 957,94 Eur); c) 38/231 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 8 330 Eur (38/231 dalies vidutinė rinkos vertė – 1.370,30 Eur); d) 124/742 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro 2021 m. sausio 18 d. duomenis – 19 300 Eur (124/742 dalies vidutinė rinkos vertė – 3.225,34 Eur).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų

50. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

51. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktÄ ).

52. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Skolininkė atsakovė R S Å¡iÄ aplinkybę pripažino, jos atžvilgiu ieÅ¡kovė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

53. Pasisakant dėl antrosios sÄ lygos (kreditoriaus teisių pažeidimo) pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės iÅ¡sakytus teiginius, kad ji yra nepajėgi sumokėti iÅ¡ karto visos skolos kreditorei. Teismas nustatė kreditorės interesų pažeidimÄ , nes jei ginčijami sandoriai bÅ«tų nesudaryti, kreditorė bÅ«tų galėjusi į perleistÄ turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir dėl to su kreditore bÅ«tų atsiskaityta greičiau.

54. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

55. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 51 ir 52 punktai).

56. Apeliantai nurodo, kad po ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo atsakovės R S mokumas nepakito, kadangi ji vidutiniÅ¡kai per mėnesį gauna apie 17 250 Eur pajamų iÅ¡ odontologijos veiklos ir kas mėnesį perveda dalį į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

57. Apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad po ginčo dovanojimo sandorių sudarymo atsakovės mokumas nepakito. Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje yra pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, tačiau iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti apeliantės turimų disponuojamų lėšų, yra nurodomos tik įplaukos, bet nėra aiÅ¡kÅ«s įsipareigojimai. Byloje nėra ginčijama, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės R S nėra vykdomas sėkmingai, byloje yra pateikti keli mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad atsakovė sumokėjo pirminei ieÅ¡kovei arba į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ 5 500 Eur (paskutinis mokėjimas 1 500 Eur sumai įvykdytas 2023 m. balandžio 17 d.), tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad mokėjimai yra periodiÅ¡kai vykdomi kiekvienÄ mėnesį ir tokia tvarka galėtų bÅ«tų vykdomi ir toliau. Pagal pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės vienintelis turtas į kurį bÅ«tų galimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimas yra ginčo sandorių turtas, kuriuos perleidus, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aiÅ¡kiai sumažėjo realios galimybės skolinkei atsiskaityti su kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė R S turėtų pakankamai turto kreditorių reikalavimams tenkinti. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė actio Pauliana instituto taikymo antrÄ jÄ sÄ lygÄ , t. y. kreditoriaus teisių pažeidimÄ .

58. Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Å i sÄ lyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Byloje nėra jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė privalėjo sudaryti ginčo sandorius. Tai, kad apeliantė, iÅ¡vykusi į užsienį, tariamai negalėjo prižiÅ«rėt ginčo žemės sklypų nesuteikia pagrindo vertinti, kad ginčo sandoriai buvo privalomi. Trečioji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga yra taip pat tenkinta.

59. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad dviÅ¡alį atlygintinÄ sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises, o neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

60. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad abu sandoriai neatlygintini, dėl to atsakovų M. V. ir D. P. sÄ Å¾iningumas neturi teisinės reikÅ¡mės. Be to, viena iÅ¡ sandorio Å¡alių yra skolininkės dukra ir skolininkė žinojo apie egzistuojančiÄ skolÄ , sandorius sudarė po to kai kreditorė jos atžvilgiu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir buvo panaikintas jos turto areÅ¡tas. Argumentų, suponuojančių kitokį vertinimÄ , apeliaciniame skunde nepateikta, todėl spręstina, kad yra tenkinta ketvirtoji ir penktoji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remiantis bylos medžiaga, nustatė, jog egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ ir atitinkamai tenkino ieÅ¡kinį.

Dėl baudos atsakovei skyrimo

62. 2023 m. spalio 3 d. teisme gautas ieÅ¡kovės UAB „Betanet“ praÅ¡ymas skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. IeÅ¡kovė praÅ¡o skirti apeliantei R. S 5 000 Eur baudÄ , 50 proc. dydžio baudos priteisiant ieÅ¡kovei. PraÅ¡yme nurodoma, kad atsakovė R. S, nagrinėjamoje byloje įrodinėjusi 2023 m. gegužės 8 d. Baltic media Ltd ir UAB „Betanet“ Reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimÄ , kitoje byloje atstovaujama tų pačių profesionalių atstovų (advokatų profesinės bendrijos advokatų) ir tų pačių dokumentų pagrindu jau įrodinėja prieÅ¡ingai - kad ta pati 2023 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sÄ lygojo Baltic media Ltd ne tik visų reikalavimo teisių į atsakovę R. S, bet net ir pareigų jai perėmimÄ .

63. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatÄ dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023 29 punktas). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

65. Nagrinėjamu atveju apeliantė R. S pasinaudojo procesine teise teikti apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantės R. S pozicija nesutampa su kitose bylose dėstyta pozicija, nėra pakankama taikyti pačias griežčiausias priemones ir skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

67. IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie patirtas 4 680 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 900 Eur iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, 780 Eur iÅ¡laidos, patirtos rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų R S, MV ir D P bendrÄ atskirÄ jį skundÄ dėl 2023-06-22 teismo nutarties, kuria nutarta pakeisti pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Baltic Media Ltd naujuoju ieÅ¡kovu UAB „Betanet“). Pastebėtina, kad 780 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1874-580/2023, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

68. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad praÅ¡omos priteisti 4 680 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius rekomenduojamus dydžius. IeÅ¡kovė nurodo, kad apeliacinį skundÄ pateikė trys atsakovai, tik visus argumentus sudėjo į vienÄ dokumentÄ ir byloje pateikto ieÅ¡kovės UAB „Betanet“ atsiliepimo, kuriuo faktiÅ¡kai atsiliepta į trijų atsakovų apeliacinius skundus, parengimÄ pagal Rekomendacijas sudaro 7 642,05 Eur (2547,35 x 3). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

69. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas ir kitas svarbias aplinkybes.

70. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

71. Pagal Rekomendacijas, maksimalus rekomenduojamas priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 1,5. Ginčo atveju, už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) suma sudaro 1 959,9 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas ieÅ¡kovei priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sudaro 2 939,85 Eur (1 959,9 Eur x 1,5). Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkto maksimalaus dydžio nustatytÄ ribÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡omos iÅ¡ apeliantų priteisti iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažinamos iki 2 939,85 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nėra nurodoma pagrįstų argumentų, kurie leistų priteisti didesnę bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tokios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir įvertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes bei procesinių dokumentų turinį pagal Rekomendacijų antrame punkte nustatytus kriterijus.

Dėl procesinės bylos baigties

72. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliantų (atsakovų) R S, M V, D P apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovės UAB „Betanet“, juridinio asmens kodas 301173531, naudai 2 939,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis iš atsakovų (iš kiekvieno po 979,95 Eur) R S, asmens kodas (duomenys neskelbtini), M V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), D P, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Asta Pikelienė

Urmila Valiukienė

Linas Zinkevičius