7cbffae6-31c6-463c-a9fe-9dbbb5d557cf · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-300/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5., 1.2.14.10., 2.4.7.

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 20 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,

sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjui adv. Adolfui Račkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo D.

P. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos

visiško sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims)

mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. bausmės vykdymas

atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį iki 2011 m. birželio 1 d. atlyginti D. P. padarytÄ

turtinę žalÄ ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ

sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš P. J. D. P. 3357 (trys tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt septyni) Lt 97 ct. turtinei žalai atlyginti ir 5000 (penki tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

P.

J. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas D. P. kumščiais ir medine lazda ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į kairę rankÄ , ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės lÄ stÄ , ne mažiau kaip tris smÅ«gius į sėdmenis, tuo D. P. padarydamas muÅ¡tines žaizdas kaktos

kairėje-momeninėje srityje ir pakauÅ¡io kairėje-momeninėje srityje, poodinę (nesirezorbavusiÄ ) kraujosruvÄ pakauÅ¡io deÅ¡inėje,

kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio junginėje, nosies kaulų ir kremzlių

lūžius, galvos smegenų sukrėtimÄ lydimÄ Å«maus vestibulinio sindromo, potrauminės encefalopatijos ir

neurasteninio sindromo, kogityvinio funcionavimo pakitimų dėl traumos (atminties procesų, informacijos apdorojimo greito ir vėlesnio), išsivysčiusį

kochlearinį lėtinį klausos nervų uždegimÄ , poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, odos nubrozdinimus

krÅ«tinės lÄ stos užpakalinėje sienoje ir deÅ¡iniame sėdmenyje, nesunkiai

sutrikdė D. P. sveikatÄ , nes dėl nosies kaulų lūžių, galvos smegenų sukrėtimo, lydimo Å«maus

vestibulinio sindromo, potrauminės encefalopatijos ir neurasteninio sindromo,

kogityvinio funcionavimo pakitimų dėl traumos (atminties procesų, informacijos apdorojimo greito ir vėlesnio),

išsivysčiusio kochlearinio lėtinio klausos nervo uždegimo, D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to,

jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini),

tuoj po to, kai D. P. sudavė smūgius, peiliu subadė D. P. priklausančio automobilio „ Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturias padangas, kurių vertė 240 Lt.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendį ir paskirti P. J. griežtesnę bausmę bei visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį.

Skunde nurodo, kad nuteistasis muÅ¡damas jį į galvos sritį galėjo jį nužudyti, todėl nukentėjusiojo nuomone, jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti. Taip pat nurodo, jog buvo sunkiai sužalotas, kad iki Å¡iol gydosi, jog po sužalojimo pablogėjo regėjimas, taigi teigia, jog priteista žala neatitinka padarytos žalos jo sveikatai, kadangi, pasak apelianto, jis iki Å¡iol jaučia skausmus bei nepatogumus dėl pablogėjusio regėjimo, kiekvienÄ dienÄ vartoja vaistus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiojo

D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo ribose (Lietuvos

Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines

bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai P. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusysis D. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o visiÅ¡kai patenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį. Apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismo jam priteista žala neatitinka padarytos žalos jo sveikatai, kadangi jis iki Å¡iol gydosi, jaučia skausmus bei nepatogumus dėl pablogėjusio regėjimo, kiekvienÄ dienÄ vartoja vaistus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis neturi jokių pajamų, į tai, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į dėl to atsiradusias pasekmes, į paties nukentėjusiojo D. P. elgesį prieš suduodant jam smūgius. Taipogi apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo P.

J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinis sukrėtimas, įvairÅ«s nepatogumai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ P. J. neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė tiek į kaltininko asmenybę ir jo turtinę padėtį, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (Å¡iuo atveju, nesunkaus sveikatos sutrikdymo) pobÅ«dį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertino visas Å¡ias aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iÅ¡ dalies, mažindamas jį nuo praÅ¡omos priteisti 200000 Lt sumos iki 5000 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinę žalÄ galima įvertinti tik sÄ lygiÅ¡kai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali bÅ«ti taikomas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.

Be to, pažymėtina tai, kad nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepatogumus, t. y. dėl nuteistojo veiksmų atsiradusias pasekmes - sÄ lygojo ir paties nukentėjusiojo D. P. provokuojantis elgesys iki nuteistajam jam suduodant smÅ«gius, kas, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, iÅ¡ esmės ir sÄ lygojo nuteistojo atsakÄ , t. y. nuteistojo suduotus smÅ«gius nukentėjusiajam.

Paminėtina ir tai, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsniu, padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡ ko seka, kad tuo atveju, jei po civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo baudžiamojoje byloje pablogėja nukentėjusiojo sveikta, t. y. atsiranda naujų pasekmių, kurios yra tiesioginis ankstesnio įvykio rezultatas, nukentėjusiajam neužkertama teisė kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, dėl naujai atsiradusių nuostolių priteisimo.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir kitų skundo argumentų.

Nukentėjusiojo skunde nurodytas teiginys, kad nuteistasis muÅ¡damas jį į galvos sritį galėjo jį nužudyti, todėl nukentėjusiojo nuomone, jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti, atmestinas. Pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojamas tuo atveju, jeigu kaltininko tyčia bÅ«na nukreipta atimti gyvybę žmogui, toks kaltinimas turėtų bÅ«ti grindžiamas iÅ¡vada, jog kaltininkas turėjo apibrėžtÄ tyčiÄ atimti gyvybę, tačiau padariniai nekilo dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Gi Å¡iuo atveju, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų iÅ¡vadÄ , kad kaltininkas turėjo tyčiÄ atimti gyvybę, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nuteistojo veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Taipogi nukentėjusysis

D. P. skundu praÅ¡o paskirti P. J. griežtesnę bausmę. Tačiau kolegija nelaiko pagrįstu tokį apelianto praÅ¡ymÄ ir iÅ¡nagrinėjusi byloje esančiÄ medžiagÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. J., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ â€“ atitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumÄ â€“ bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytos trijų rÅ«Å¡ių bausmės: laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. IÅ¡ paminėto seka, kad laisvės atėmimas yra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė. Už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytos keturių rÅ«Å¡ių bausmės: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areÅ¡tas. IÅ¡ paminėto seka, kad areÅ¡tas taipogi yra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė.

Be to, kaip

matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas nustatė P. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jog prisipažino

padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Taipogi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog P. J. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kitÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jis anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, dėl ko, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai paskyrė nuteistajam jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas griežčiausias bausmes.

Pažymėtina ir tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Atsižvelgiant į paminėtÄ , kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl P. J. paskirtų bausmių bei priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžių, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK

326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a:

Nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Vidmantas

Mylė                                                                                                                                                                    Â

Teisėjai                                                                                               Irena

Ivanovienė

                                                                                                           Vaclovas

Iždonas                                                                                                                                                                  Â