7cbf8134-bf14-4ea8-bb97-2c50b382acd4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-629/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00451-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.5(S)                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Rasos GudžiÅ«nienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-848-527/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arno vila“ dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .IeÅ¡kovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Arno vila“, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 185 019,35 Lt įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 6, b. l. 36-37).

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008 m. vasario 21 d. Å¡alys sudarė Å ilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4753900020 pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus reguliariai mokėti už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . Už patiektÄ ir suvartotÄ energijÄ nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. atsakovas skolingas 132 378,88 Lt ir 10 914,79 Lt delspinigių (pagal sutarties 2.5 p.); už patiektÄ ir suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.

– 77 450,33 Lt bei 5 169,39 Lt delspinigių (pagal sutarties 2.5 p.). IeÅ¡kovas ne kartÄ Å¾odžiu ragino atsakovÄ Ä¯vykdyti prievolę, tačiau atsakovas iki 2010 m. kovo 18 d., t. y. iki pradinio ieÅ¡kinio pateikimo teismui skolos nesumokėjo. Pagal 2010 m. spalio 28 d. pateiktÄ ieÅ¡kinį atsakovo skola už laikotarpį 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. yra 225 913,39 Lt (už laikotarpį 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. sudaro 143 293,67 Lt, iÅ¡ jų delspinigiai 10 914,79 Lt; už laikotarpį 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. sudaro 82 619,72 Lt, iÅ¡ jų delspinigiai 5 169,39 Lt).

IeÅ¡kovas nurodo, kad pateikus ieÅ¡kinį, nebuvo uždėtas automatizuotoje vidinėje apskaitos sistemoje požymis, kad ieÅ¡kinys jau pateiktas teismui, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai ir nuo pateiktos teismui skolos. Ä®vedus teismo požymį į automatizuotÄ vidinę apskaitos sistemÄ , buvo atliktas delspinigių perskaičiavimas ir perskaičiuota suma sudaro 20 894,04 Lt. Å ia perskaičiuota suma mažintinas ieÅ¡kinys 225 913,39 Lt – 20 894,04 Lt = 205 019,35 Lt. Po ieÅ¡kinio pateikimo teismui atsakovas sumokėjo 20 000 Lt.

Vadovaujantis tarp Å¡alių sudarytos Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarties 2.6. p., pirmiausiai buvo dengiami delspinigiai (10 914,79 Lt + 5 169,39 Lt = 16 084,18 Lt). Ä®vertinus Å¡iuos mokėjimus, ieÅ¡kinio suma už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sudaro 205 019,35 Lt – 16 084,18 Lt = 188 935,17 Lt. Likusia sumokėta suma, t.y. 3 915,82 Lt, dengiama Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens skola (188 935,17 Lt – 3915,82 Lt = 185 019,35 Lt). Atsakovo skolos likutis už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį yra 185 019,35 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 183 166,46 Lt už Å¡ilumos energijÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (183 166,46 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 7, b.l. 178-186). Teismas atsakovo motyvus dėl nepagrįsto PVM perskaičiavimo atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad siekiant, jog gyventojai mažiau mokėtų už Å¡ilumos energijÄ , Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1251straipsnyje (galiojusiame iki 2009-08-31) (toliau – PVM įstatymas) ir Pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuoto už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, dengimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 924, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad lengvatinį PVM tarifÄ už Å¡ilumos energijÄ moka tik gyventojai.

BÅ«tent toks PVM įstatymo ir Å¡ių taisyklių nuostatų kompleksinis aiÅ¡kinimas yra pateiktas ir 2010 m. sausio 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos raÅ¡te (t. 4, b. l. 5-7). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje numatyta, kad galima perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir 5-rius praėjusius kalendorinius metus. Todėl teismas nematė pagrindo praÅ¡omos priteisti sumos dėl PVM perskaičiavimo sumažinti 10 194,76 Lt suma. Dėl atsakovo nepripažįstamos 30 460,70 Lt (patikslintų mokesčių už patalpų Å¡ildymÄ ) bei 1 145,80 Lt už patalpos 1K karÅ¡to vandens paÅ¡ildymÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieÅ¡kovo nurodytų atsakovo atliktų paskaičiavimų trÅ«kumų jokiais argumentais nepaneigė, teismas, neturėdamas pagrindo su jais nesutikti, konstatavo, jog atsakovo pateiktos suvestinės lentelės už 2008 metus (t. 6, b.l. 58-62) ir 2009 metus (t. 6, b. l. 127-132) yra neteisingos.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas, vadovaudamasis dėl pastato valdytojo aplaidumo pavėluotai pateikta informacija apie karÅ¡to vandens skaitiklius, skaitiklių rodmenis bei patalpų plotus bei patikslinus, kad ne visi pastate esantys vartotojai turi savo individualius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, atliko visiems pastate esantiems vartotojams mokesčių už Å¡ilumÄ (paskaičiuotų Å ilumos paskirstymo metodu Nr.

3) perskaičiavimus, t.y. Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matuotÄ Ä¯vadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu, perskirstė visiems pastate esantiems vartotojams, taikant Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 kartu su Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, ko pasekoje, iÅ¡minusavus be pagrindo apskaičiuotÄ vandens paÅ¡ildymo kainÄ , atitinkamai padidėjo ir buvo perskaičiuoti mokesčiai už patalpų Å¡ildymÄ , kurių, atsakovui neįrodžius, kad perskaičiavimas atliktas be pagrindo arba su klaidomis, teismo nuomone, nepriteisti iÅ¡ atsakovo nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo nepriteisti iÅ¡ atsakovo 1 145,80 Lt už patalpos 1K karÅ¡to vandens paÅ¡ildymÄ , ieÅ¡kovui pateiktais duomenimis įrodžius, kad patalpai 1K mokesčiai už vandens paÅ¡ildymÄ iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (kol nebuvo atskiro karÅ¡to vandens skaitiklio, kuris ieÅ¡kovo įrengtas ir užplombuotas tik 2010 m. spalio 5 d.) buvo skaičiuojami pagal 1B patalpoje įrengto Gkv skaitiklio rodmenis, dalinant proporcingai pagal patalpų 1K ir 1B karÅ¡to vandens sutartinius kiekius.

Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas nepateikė delspinigių paskaičiavimo, nenurodė laikotarpio bei priskaičiuotų delspinigių dydžio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių (t. 1, b. l. 25; t. 4, b. l. 10; t. 5, b. l. 184). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, delspinigius galėjo skaičiuoti tik už 6 mėnesius, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. Kadangi praÅ¡omi priteisti 10 914,79 Lt delspinigiai pradiniame ieÅ¡kinyje buvo paskaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl teismas minusavo 1 381,10 Lt delspinigių sumÄ .

Taip pat, atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, papildomai praÅ¡omus priteisti delspinigius ieÅ¡kovas galėjo skaičiuoti tik nuo 2010 m. balandžio 28 d. Kadangi papildomai praÅ¡omi priteisti 5 169,39 Lt delspinigiai patikslintame ieÅ¡kinyje buvo paskaičiuoti nuo 2010 m. balandžio 1 d. (t. 5, b. l. 184), todėl teismas minusavo 319,63 Lt delspinigių, nepagrįstai paskaičiuotų už 21 dienÄ , bei 152,16 Lt delspinigių, nepagrįstai paskaičiuotų už 6 dienas (228,25 : 9 x 6), viso minusavo 471,79 Lt.

Taigi, teismas iÅ¡ atsakovo priteistinÄ sumÄ sumažino 1 852,89 Lt suma ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 183 166,46 Lt įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ .     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Arno vila“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dalyje dėl 56 032,55 Lt atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 8, b.l. 5-7).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai netenkino apelianto reikalavimo ir nesumažino ieškovo reikalavimo dydžio prašoma nepagrįstai priskaičiuota 10 194,76 Lt PVM suma. PVM įstatymo 1251 straipsnio (galiojusio iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) bei 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto (įsigaliojusi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.) redakcijos nenumatė, kad lengvatinis PVM tarifas gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas, jeigu minėtos paskirties patalpas nuosavybės teise valdo ne fizinis, o juridinis asmuo.

Ä®statymu nustatyta, jog iÅ¡ biudžeto Å¡ilumos tiekėjui 14 procentinių punktų PVM tarifo dydžio dalis dengiama, jeigu Å¡ilumos energija yra tiekiama gyvenamosioms patalpoms. Todėl PVM tarifas taikomas atsižvelgiant į patalpų paskirtį, t.y. ar patalpos yra gyvenamosios ar komercinės paskirties, ir tik pasikeitus patalpų paskirčiai, Å¡ilumos tiekėjai įgyja teisę taikyti standartinį PVM tarifÄ . Apeliantas nurodo, kad jo nuosavybės teise valdytos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kaip kitos paskirties patalpos niekada nebuvo naudojamos, todėl Å¡ių gyvenamųjų patalpų atžvilgiu tiekiamai Å¡ilumos energijai taikyti ne lengvatinį, o standartinį PVM tarifÄ ieÅ¡kovas teisinio pagrindo neturėjo.Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ apelianto priteista skola yra nepagrįsta 10 194,76 Lt sumai, todėl apskaičiuoti ir priteisti 14 231,29 Lt delspinigiai nuo pagrindinio įsiskolinimo dydžio taip pat negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 1 145,80 Lt už patalpos 1K karÅ¡to vandens paÅ¡ildymÄ , apskaičiuotÄ pagal 1B patalpoje įrengto Gkv skaitiklio rodmenis, dalijant proporcingai pagal patalpų 1K ir 1B karÅ¡to vandens sutartinius kiekius.

Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su ieÅ¡kovo reikalaujamomis sumokėti sumomis už tariamai ginčo patalpoje sunaudoto karÅ¡to vandens paÅ¡ildymÄ 2009 m. - 692,17 Lt ir 2010 m. - 473,63 Lt, nes sÄ skaitose nurodytos mokėtinos sumos neatitinka realiai patalpoje 1K sunaudoto karÅ¡to vandens kiekio. Apeliantas nurodo, kad patalpa 1K yra praktiÅ¡kai neeksploatuojama, o mokesčio suma už vandens paÅ¡ildymÄ minėtoje patalpoje tariamai sunaudoto karÅ¡to vandens, kuris yra apskaitomas pagal kitoje patalpoje – restorano virtuvėje – įrengtÄ vandens skaitiklį, apelianto nuomone, faktiÅ¡kai jau bÅ«na įskaičiuota į restoranui teikiamÄ sÄ skaitÄ .

Teismas nepagrįstai pripažino teisėtais ieÅ¡kovo veiksmus perskaičiuojant pateiktas sÄ skaitas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio visiems pastato Kęstučio g. 86 gyventojams ir nuomininkams. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas nepagrindė, kokiu pagrindu atgalinėmis datomis buvo perskaičiuotas apelianto jau sumokėtas mokestis už patalpų Å¡ildymÄ , nors minėtų patalpų duomenys per laikotarpį nuo ankstesnio kainos apskaičiavimo iki vėliau atlikto perskaičiavimo nepakito.

Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovo naudai 30‘460,70 Lt. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimÄ palikti galioti, apeliacinį skundÄ atmesti (t. 8, b.l. 11-16). Atsiliepimas į ieÅ¡kinį grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas, iÅ¡raÅ¡ydamas sÄ skaitas už Å¡ilumÄ , privalo vadovautis ne tik PVM įstatymu, Mokesčių administravimo įstatymu, tačiau ir Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, patvirtintu aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310 bei Pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuoto už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, dengimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 924, nuostatomis. Pagal Å¡iuos teisės aktus iÅ¡ valstybės biudžeto PVM tarifo skirtumas yra grÄ Å¾inamas tik vienoje grandyje, t.y. asmeniui, kuris Å¡ilumos energijÄ tiekia galutiniam vartotojui – gyventojui į jo naudojamas gyvenamÄ sias patalpas.

Tuo atveju, kai Å¡ilumos energija tiekiama juridiniams asmenims – statybų įmonėms į joms priklausantį objektÄ , kuriame esantys butai gyventojams dar neparduoti, tai tokia Å¡ilumos energija apmokestinama taikant standartinį PVM tarifÄ . Apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis ieÅ¡kovas galėtų taikyti lengvatinį PVM tarifÄ , todėl teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad nėra jokio pagrindo praÅ¡omos priteisti sumos sumažinti 10 194,76 Lt suma.Dėl paminėto nėra pagrindo manyti, kad ir teismo priteisti 14 231,29 Lt delspinigiai nuo pagrindinio įsiskolinimo dydžio yra nepagrįsti, juolab, kad ir pats apeliantas kitų motyvų, iÅ¡skyrus tai, jog ginčija pagrindinio įsiskolinimo dydį, nenurodo.Apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovo naudai 30 460,70 Lt, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes 2011 m. kovo 16 d. ieÅ¡kovas teismui pateikė papildomus raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus (t. 7, b.l. 78-80) ir nurodė, kad apelianto motyvai dėl ieÅ¡kovo atlikto perskaičiavimo 2008 m. balandžio – 2009 m. liepos mėnesiais yra nepagrįsti, nes iÅ¡nagrinėjus apelianto pateiktas 2008 metų (t. 6, b.l. 58-62) ir 2009 metų (t. 6, b.l. 127-132) suvestines, rado trÅ«kumų.

Todėl teismas pagrįstai Å¡iomis apelianto suvestinėmis nesivadovavo. Be to, apeliantas nevykdė prievolės pateikti Å¡ilumos tiekėjui pastato ar jo atskirų butų ir kitų patalpų duomenis, jų pasikeitimus, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti. Todėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (Å P-1), įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso iÅ¡matuota Å¡iluma visiems pastate esantiems Å¡ilumos vartotojams, nuomininkams buvo skirstoma pagal turimÄ informacijÄ . Vėliau pagal apelianto pateiktÄ patikslintÄ informacijÄ apie karÅ¡to vandens skaitiklius, skaitiklių rodmenis bei patalpų plotus, mokesčiai visiems (duomenys neskelbtini) (Å P-1) vartotojams buvo perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio.

Visas aplinkybes dėl patalpų 1K ir 1B mokesčių už vandens paÅ¡ildymÄ teismas patikrino pagal byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo nepriteisti iÅ¡ apelianto 1 145,80 Lt už patalpos 1K karÅ¡to vandens paÅ¡ildymÄ . Patalpai 1K mokesčiai už vandens paÅ¡ildymÄ iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (kol nebuvo atskiro karÅ¡to vandens skaitiklio, kuris buvo įrengtas ir užplombuotas 2010 m. spalio 5 d.) buvo skaičiuojami pagal 1B patalpoje Gkv skaitiklio rodmenis, dalinant proporcingai pagal patalpų 1K ir 1B karÅ¡to vandens sutartinius kiekius, ir tai ieÅ¡kovas įrodė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Nustatyta, kad 2008 m. vasario 21 d. šalys (ieškovas – šilumos tiekėjas, apeliantas – šilumos vartotojas) sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4753900020 pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl apelianto įsipareigojimo reguliariai mokėti ieÅ¡kovui už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ netinkamo vykdymo 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu. Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteista 56 032,55 Lt. Å i suma, apelianto vertinimu, iÅ¡ jo priteista nepagrįstai dėl to:

1) teismas neteisingai aiÅ¡kino PVM lengvatas reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai priteisė priskaičiuotÄ 10 194,76 Lt PVM sumÄ , o dėl to ir priteisti 14 231,29 Lt delspinigiai nuo pagrindinio įsiskolinimo dydžio taip pat negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, 2) nepagrįstai priteista 1 145,80 Lt už vandens paÅ¡ildymÄ Â patalpoje 1K (toliau – Patalpa), 3) nepagrįstai priteista 30 460,70 Lt suma, perskaičiavus pateiktas sÄ skaitas visiems pastato gyventojams ir nuomininkams už 2008 m. balandžio mėn. - 2009 m. liepos mėn. laikotarpį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.1)Dėl PVM perskaičiavimo.Pagal iki 2009 m. rugsėjo 1 d. galiojusiÄ PVM įstatymo 1251 straipsnį buvo numatyta, kad PVM, apskaičiuotas už Å¡ilumos energijÄ , tiekiamÄ gyvenamosioms patalpoms Å¡ildyti (įskaitant Å¡ilumos energijÄ , perduodamÄ per karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ ), ir už į gyvenamÄ sias patalpas tiekiamÄ karÅ¡tÄ vandenį arba Å¡altÄ vandenį karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti bei Å¡ilumos energijÄ , sunaudotÄ Å¡iam vandeniui paÅ¡ildyti, 14 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (skirtumas tarp 19 iki 5 proc.) dengiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

IÅ¡ esmės byloje yra kilęs ginčas, ar lengvatinis PVM tarifas už minėtas paslaugas taikytinas tais atvejais, kai gyvenamosios patalpos, kuriose negyvena gyventojai, nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui (Å¡iuo atveju – apeliantui). Apeliantas įrodinėja, kad minėta PVM įstatymo norma lengvatinio tarifo taikymo galimybę sieja ne su aplinkybe, ar tose gyvenamosiose patalpose gyvena gyventojai, o su patalpų paskirtimi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu aiÅ¡kinimu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino lengvatinio PVM tarifo nustatymo tikslus ir nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė, kad apeliantas neturėjo teisės į lengvatinio tarifo taikymÄ jo atžvilgiu.Apeliaciniame skunde apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada grindžia paminėto PVM įstatymo 1251 straipsnio savo paties aiÅ¡kinimu ir Organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, patvirtintame aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310 (toliau – STR), nurodyta „gyvenamosios patalpos“ sÄ voka. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju byloje faktiÅ¡kai ir nėra ginčo dėl to, kad apeliantui priklausančios patalpos, dėl atsiskaitymo už kurias kyla ginčai, priskirtinos gyvenamosioms patalpoms. Todėl Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako, tik pažymi, kad STR nurodyta „gyvenamosios patalpos“ sÄ voka nei patvirtina, nei paneigia ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų esminių aplinkybių.

Pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuoto už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, dengimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 924 (toliau- Taisyklės) 1 punkte yra nurodyta jų paskirtis ir tikslas - jos nustato, kokia tvarka iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dengiama pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuoto už Å¡ilumos energijÄ , tiekiamÄ gyvenamosioms patalpoms Å¡ildyti (įskaitant Å¡ilumos energijÄ , perduodamÄ per karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ ), ir į gyvenamÄ sias patalpas tiekiamÄ karÅ¡tÄ vandenį arba Å¡altÄ vandenį karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti ir Å¡ilumos energijÄ , sunaudotÄ Å¡iam vandeniui paÅ¡ildyti, dalis, nurodyta PVM įstatymo 1251 straipsnyje.

Taigi, Taisyklės skirtos PVM įstatymo 1251 straipsnio tvarkos įgyvendinimui, Å¡is įstatymo straipsnis nurodo Vyriausybei nustatyti tokiÄ tvarkÄ . Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi Å¡ių Taisyklių nuostatomis, apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl Taisyklių aiÅ¡kinimo ir jų apskritai net nenurodo. Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Å«kio subjektai, kurie į gyvenamÄ sias patalpas tiekia Å¡ilumos energijÄ , sÄ skaitose už sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį nurodytÄ Å¡ių prekių ir paslaugų kainÄ (įskaitant PVM), kuriÄ turi mokėti gyventojai, sumažina suma, atitinkančia 13 (14) procentinių punktų PVM tarifų dydį.

Taigi, iÅ¡ Å¡io Taisyklių punkto matyti, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas yra siejamas ne vien su objektu, į kurį tiekiama Å¡ilumos energija (gyvenamosios patalpos), bet ir su subjektais – galutiniais vartotojais (gyventojais). Be to, faktiÅ¡kai visuotinai žinoma, kad PVM lengvatos yra taikomos itin siauram veiklų ratui ir yra iÅ¡imtiniai atvejai. Todėl sisteminis minėtų teisės normų aiÅ¡kinimas siejant su PVM lengvatų nustatymo tikslais, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ildymo mokesčių lengvatomis įstatymo leidėjas siekė palengvinti mokesčių naÅ¡tÄ ne už patalpas vien atsižvelgiant į jų paskirtį, bet ir tai, ar tose patalpose galutinis vartotojas yra gyventojas.

Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės tokį aiÅ¡kinimÄ 2010 m. sausio 19 d. raÅ¡te yra pateikusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (t. 4, b.l. 5-7). Galima sutikti su apeliantu ta prasme, kad Å¡is raÅ¡tas nėra teisės aktas, kuriuo remtis bÅ«tų privalu, tačiau bet kuriuo atveju teisėjų kolegija dėl aukščiau paminėtų motyvų neturi pagrindo sutikti su apelianto aiÅ¡kinimu. Todėl atmestinas apelianto praÅ¡ymas sumažinti iÅ¡ jo priteistÄ sumÄ 10 194,76 Lt suma ir atitinkamai dėl to mažinti priteistų delspinigių sumÄ . 2)Dėl mokesčių už vandens paÅ¡ildymÄ Patalpoje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Patalpoje karÅ¡to vandens apskaitos skaitiklio iki jo įrengimo 2010 m. spalio mėn. nebuvo. IeÅ¡kovas nurodo, kad mokesčiai už vandens paÅ¡ildymÄ buvo apskaičiuojami pagal skaitiklio, esančio kitoje patalpoje (1B) rodmenis, dalinant juos pagal abiejų patalpų sutartinius kiekius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas, vadovaudamasis dėl pastato valdytojo aplaidumo pavėluotai pateikta informacija apie karÅ¡to vandens skaitiklius, skaitiklių rodmenis bei patalpų plotus bei patikslinus, kad ne visi pastate esantys vartotojai turi savo individualius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, atliko visiems pastate esantiems vartotojams mokesčių už Å¡ilumÄ (paskaičiuotų Å ilumos paskirstymo metodu Nr.

3) perskaičiavimus, t. y. Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matuotÄ Ä¯vadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu, perskirstė visiems pastate esantiems vartotojams, taikant Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 kartu su Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.Apeliantas Å¡iÄ sprendimo dalį skundžia nurodydamas motyvus, kad Patalpa yra faktiÅ¡kai neeksploatuojama, o karÅ¡to vandens apskaitymas, jo manymu, jau buvo vykdomas pagal patalpoje 1B – restorano virtuvėje - esantį skaitiklį.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu aiškinimu.Iš bylos duomenų, matyti, kad Patalpoje ir patalpoje 1B, pagal kurioje esančio vandens esančio skaitiklio rodmenis buvo nustatomas suvartoto karšto vandens kiekis, šis kiekis buvo padalijamas abiems patalpoms proporcingai dalinant pagal sutartinius kiekius (t. 143-146, 159-163). Pastebėtina, kad abi šios patalpos priklauso apeliantui (t. 7, b.l. 139-140). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad karšto vandens kiekis jau buvo apskaitomas pagal skaitiklį patalpoje 1B ir dar papildomai Patalpoje.

Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, kad ieÅ¡kovo pritaikyti Å¡ilumos paskirstymo metodai ar dalijimo proporcijos buvo taikytos neteisingai. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentų pagrindu tenkinti apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. 3)Dėl Å¡ildymo kainų perskaičiavimo.Apeliaciniame skunde dėl Å¡ios sprendimo dalies nurodoma, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, kokiu pagrindu buvo perskaičiuotas visiems pastato (duomenys neskelbtini) gyventojams ir nuomininkams mokestis už patalpų Å¡ildymÄ , kai patalpų duomenys nepakito.

Teisėjų kolegija nepripažįsta tokio argumento pagrįstumo. Visų pirma, pats apeliantas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jo administruojamo pastato atžvilgiu tiektos Å¡ilumos energijos kaina buvo perskaičiuota jam pačiam ieÅ¡kovÄ informavus, kad kai kurių pastate esančių patalpų atžvilgiu nepagrįstai buvo skaičiuotas mokestis už vandens paÅ¡ildymÄ , nors minėtose patalpose jokių vandens įvadų apskritai nesama. Taigi, jau vien paties apelianto praÅ¡ymas su jame nurodyta informacija galėjo bÅ«ti pagrindu tikrinti apskaičiuotų mokesčių teisingumÄ .Antra, Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2008 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. 4-617 patvirtino Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurių 235.19 punktas nustato pastato valdytojo (administratoriaus) pareigÄ pateikti Å¡ilumos tiekėjui pastato ar jo atskirų butų ir kitų patalpų duomenis, ar jų pasikeitimus, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ ` prašė apelianto patikslinti kai kuriuos duomenis, o mokesčius perskaičiavo visiems pastato Å¡ilumos vartotojams, nurodydamas perskaičiavimui taikytinus metodus, po gautos informacijos ir bÅ«tent ja remdamasis (t. 7, b.l. 134-164). Todėl, perskaičiavus duomenis paties apelianto teiktos informacijos pagrindu, negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad ieÅ¡kovas neįrodė perskaičiavimo reikalingumo pagrindo.

Tuo tarpu apeliaciniu skundu konkretūs perskaičiavimo duomenys ar perskaičiavimo metu taikyti metodai nėra ginčijami. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo pateikęs savo skaičiavimus (t. 6, b.l. 58-62, 127-132), pirmosios instancijos teismas juos vertino ir pripažino neteisingais, o tokia teismo išvada apeliaciniu skundu nėra kvestionuojama.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                     Teisėjai                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                               Rasa GudžiÅ«nienė                                                                               Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Â