2021-12-27 Nr. BB-303-1-01-1-16919-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6161/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16919-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo I. V. kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis I. V. prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti ir tai, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus.

Nuteistojo kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nustatyta, jog I. V. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko laikytinas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Būtent įvertinus kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytų veikų pavojingumą ir tai, kad kaltininkas nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau taikytos laisvės atėmimo bausmės nuo naujų nusikalstamų veiksmų neatgrasė, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta I. V. bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Apeliaciniu skundu, prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę BK 62 ir 54 straipsniuose numatytais pagrindais, be kitų, nuteistojo I. V. nuomone, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodė ir tai, kad šiuo metu išlaiko du mažamečius savo vaikus. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertino.

Kaip matyti iš kasatoriaus skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje pasisakė nutarties 7 – 9 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam I. V. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

Nuteistasis I. V. kasaciniame skunde teigia, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismai antrąja nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti tai, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus. Tačiau tai, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, yra ne kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnis), o viena iš sąlygų taikyti BK 62 straipsnį, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 2 punkte (ne 1 punkte, kaip klaidingai nurodo kasatorius).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl pirmiau nurodytų BK bendrojoje dalyje įtvirtintų taisyklių aiškinimo ir taikymo. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nuteistojo prašymas sustabdyti skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo I. V. kasacinį skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas