7cba532d-bc2a-41d2-acb3-c13ddbce894b · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-312/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44401-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus VerÅ¡ekio, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Agnei StankevičiÅ«tei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J.

R. (J. R.) ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. R., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos A.

R. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, J. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota dalis automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės – 5000 eurų – valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. R., pritaikius BK 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW GOLF“, v/n (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. R. praÅ¡o netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, konfiskuojant dalį automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės – 5000 eurų – valstybės naudai. Panaikinti arba pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminÄ sumažinant iki vienerių metų.

Manant, kad vis dėlto jam privalu taikyti dvi (atimti specialiÄ jÄ teisę ir kt.) baudžiamojo poveikio priemones, skirti jam įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL) ir iÅ¡dėstyti mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

3. Pažymi, jog niekada nebuvo baustas už vairavimÄ iÅ¡gėrus ar kitus Å¡iurkščius administracinius nusižengimus. Dėl to, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, labai gailisi ir pasižada to niekada nedaryti ateityje. Yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, visų pirma, lemia savanaudiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

J. R. pažymi, jog nusikaltimas yra padarytas ne iÅ¡ savanaudiÅ¡kų tikslų. Atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas pagrįstai sprendė, kad jis yra teigiama asmenybė ir nelinkęs daryti nusikaltimų, taigi, anot apelianto, tokiu atveju tikrai nebÅ«tina jam taikyti konfiskacijos instituto. Pažymi, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių pasirinkimo ir jų taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikos - tarpininkavimo raÅ¡to matyti, kad jį darbdavys charakterizuoja teigiamai ir tarpininkauja, jog iÅ¡ jo nebÅ«tų atimta teisė vairuoti automobilį ir nebÅ«tų taikytas automobilio konfiskavimas bei laiduoja už jo elgesį. Taip pat teigiamai jis yra charakterizuojamas ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikose, kurie laiduoja už jo elgesį. Jis yra dalyvavęs Karjeros dienose ir buvo pasirinktas kaip jų įmonės veidas, yra gavęs įmonės apdovanojimų ir kilo karjeros laiptais, nuolat kelia kvalifikacijÄ , lanko (duomenys neskelbtini) sporto klubÄ , aktyviai domisi burlenčių sportu, yra kraujo donoras (8 kartus davė kraujÄ ).

Visa tai patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio bÅ«do iÅ¡raiÅ¡ka. Transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui. Å iandieninė jų su sutuoktine finansinė situacija yra sunki. Jie turi skolinių įsipareigojimų, yra paėmę 76 000 Eur dydžio bÅ«sto paskolÄ . Taip pat turės finansinių nuostolių pagal regreso teisę, atlyginant padarytÄ Å¾alÄ elektros pastotei bei remontuojant automobilį.

Atkreipia dėmesį, jog vairavo galimai esant vidutiniam girtumo laipsniui, artimam minimaliam neblaivumui, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, kas rodo mažesnį jo pavojingumÄ , darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Darant nusikalstamÄ veikÄ , niekam nebuvo padaryta žala. Turto konfiskavimas Å¡iuo konkrečiu atveju apsunkintų ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės, ir artimųjų, kuriais jis rÅ«pinasi, teisinę padėtį. Apelianto teigimu, konfiskavimo instituto taikymas jo atžvilgiu, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vertę, nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.

5. Apeliaciniu skundu J. R. praÅ¡o atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Nurodo, jog transporto priemonė reikalinga pasirÅ«pinti jo sunkiai sergančiu uoÅ¡viu bei žmona, kurie laiduoja už jo elgesį ir tarpininkauja, jog bÅ«tų baudžiamas kuo Å¡velniau, taip pat tinkamai atlikti darbo funkcijas. Pažymi, kad supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, labai gailisi ir gailėsis visÄ likusį gyvenimÄ . Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ .

Jis beveik 7 metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) skyriuje ir Å¡iuo metu yra Å¡io skyriaus vadovas. Jis turi keliauti ne tik po LietuvÄ , bet ir vykti į komandiruotes užsienyje. Kadangi jų įmonė neturi savo transporto, jis turi nuolat bendrauti su tiekėjais ir juos aplankyti. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir pačios transporto priemonės, negalės tinkamai atlikti jam pavestų pareigų. Atkreipia dėmesį, jog pažeidėjui gailintis, pripažįstant kaltę bei esant kitoms aplinkybėms (teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan.), teismai dažnu atveju skiria minimalų teisės atėmimo terminÄ .

Jis tikrai nemenkina padaryto nusikaltimo ir dėl jo gailėsis visÄ savo gyvenimÄ , bet nori atkreipti dėmesį, kad jam nebuvo nustatytas neblaivumas, todėl galima bÅ«tų teigti, kad jo neblaivumas buvo tik 1,51 promilės, t.y. nustatytas neblaivumas galbÅ«t tik neženkliai virÅ¡ijo 1,50 promilių, t. y. girtumo laipsnį, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, jeigu teismas vis dėlto manys, kad jam turėtų bÅ«ti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir kt.), J. R. praÅ¡o, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus, skirti jam įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), iÅ¡dėstant mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

8. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimÄ dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo termino nustatymo ir nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtus priedus (b. l. 87-137), tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , todėl keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

11. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra ir Å¡i teismo diskrecija turi bÅ«ti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Ä®statymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ . Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad J. R. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleido apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise 2 metams bei turto konfiskavimÄ , konfiskuojant valstybės naudai dalį automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės – 5000 eurų. Dėl draudimo naudotis specialiÄ ja teise 13. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise skyrimas, tiek ir Å¡ios priemonės konkretaus termino nustatymas, kaip jau minėta aukščiau, yra teismo prerogatyva.

14. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, J. R. nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ . Teismas, skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes – J. R. vairuojant neblaiviam kartu buvo vežamas kitas asmuo, kas kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai, įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamÄ jį - anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, bet nebaustas už Å¡iurkščius KET pažeidimus.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio, yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. lapkričio 7 d. 1.31 val. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad apeliantas atsisakė tikrintis girtumÄ , taip pat vykti atlikti kraujo tyrimÄ , pareigÅ«nams nenurodė, prieÅ¡ kiek laiko vartojo alkoholį (b. l.

22) ir pasitikrinti girtumÄ sutiko tik nuvykęs į komisariatÄ 5.11 val., t. y., praėjus beveik 5 valandoms po eismo įvykio, kurį jis sukėlė vairuodamas neblaivus, tikrinimo metu buvo nustatytas 1,16 promilių girtumas (b. l. 23). Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, kad J. R. sutuoktinė A. R. bandė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, atvykusi į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams teigė vairavusi ir eismo įvykį sukėlusi ji (b. l. 7-10). Maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai, todėl paskirtÄ terminÄ , kuris yra mažesnis nei Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiÅ¡kiai per ilgÄ ar neproporcingÄ bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiÅ¡kiai per ilgas ar, kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Dėl transporto priemonės konfiskavimo 15. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ .

IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) todėl Å¡is automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. IÅ¡ paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiÅ¡kinimų matyti, jog jis, prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Jo automobilis yra sportinio tipo ir jis, norėdamas jį pademonstruoti tokiu automobiliu niekada nevažiavusiam draugui – įsisodino draugÄ Ä¯ automobilį ir vežė jį automobilio stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau neapskaičiavo saugaus greičio ir atsitrenkė į elektros pastotę.

Å ios aplinkybės rodo J. R. lengvabÅ«diÅ¡kÄ bei visiÅ¡kai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , į savo paties bei kitų saugumÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. R., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. J.

R. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

17. Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai jÄ vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

18. Apeliaciniame skunde pažymima, jog, teismui manant, jog turėtų bÅ«ti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir kt.), praÅ¡oma skirti minimaliÄ 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė J. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 72 straipsnyje. Toks teiginys yra grindžiamas tuo, kad turto konfiskavimas labiau siejamas su J. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, parodo, kokiÄ rizikÄ asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

19. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. mano, jog teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės vertės konfiskavimÄ , nesivadovavo baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi, akcentuodamas, kad Å¡ia baudžiamojo poveikio priemone uždedama per didelė finansinės naÅ¡ta jaunam žmogui ir jo Å¡eimai. Å ie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas vertinamu atveju yra bÅ«tinas, atsižvelgė į visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes ir jas tinkamai įvertino.

Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad Å¡is automobilis yra Å¡eimos, kuriuo naudojasi ir J. R. sutuoktinė, kito automobilio Å¡eima neturi, automobilis reikalingas ir sutuoktinės tėčiui, kuris yra neįgalus ir kurį reikia vežioti į gydymosi įstaigas. Be to, teismas vertino ir automobilio vertę (13 400 eurų), kuriÄ pripažino pakankamai didele, Å¡eimos turtinę padėtį ir turimus turtinius įsipareigojimus, į kÄ atsižvelgęs sprendė, kad yra BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti ne patį turtÄ , o jo vertę, t. y. dalį vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 5000 eurų.

Teismas išsamiai motyvavo, kodėl nėra pagrindo visiškai netaikyti turto konfiskavimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių aplinkybių vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

20. Apeliantas praÅ¡ymÄ netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės grindžia iÅ¡skirtinai teigiama savo charakteristika, sunkia turtine padėtimi, t. y. turimu įsipareigojimu dėl suteiktos paskolos bÅ«stui įsigyti, dėl įvykio patirtais finansiniais nuostoliais, nurodydamas, jog dėl savo elgesio jis patirs finansinius nuostolius, susijusius su automobilio remontu ir elektros pastotės sugadinimu. Tačiau Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, jos buvo vertintos, jokių kitų naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi bylÄ nagrinėjusiam teismui ar kurių Å¡is teismas nevertino, J.

R. nenurodė. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės konfiskavimÄ â€“ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ . Svarbu ir tai, kad J. R. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nėra paskirta piniginio pobÅ«džio bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur).

Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės konfiskavimas (Å¡iuo atveju akivaizdžiai mažesnės nei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas), pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad ir sumažinta automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .

21. Apibendrinant aptartas aplinkybes Å¡ios nutarties 15-20 punktuose, konstatuojama, kad J. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pagrįstai buvo nuspręsta taikyti BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, iÅ¡ieÅ¡kant mažesnę konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės ar paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų jos dydį, nėra pagrindo, nes siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininkÄ , nusveria patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, todėl Å¡is praÅ¡ymas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Darius Pranka Paulius VerÅ¡ekys