Legislator Case Law & Legislation
7cb7fcaf-a449-403e-b1c0-fa0d242b6575 AI generated

7cb7fcaf-a449-403e-b1c0-fa0d242b6575 · Kauno apygardos teismas

Case Number 7cb7fcaf-a449-403e-b1c0-fa0d242b6575
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė įrodymų vertinimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiÅ¡kinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose;

Legislator headnote

AI generated

7cb7fcaf-a449-403e-b1c0-fa0d242b6575 · Kauno apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-9988-877/2020 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis ir spręstina, kad tėvas negalėjo bendrauti su vaiku nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl bendravimo su vaiku laikas turi bÅ«ti kompensuojamas kitu Å¡alių suderintu laiku. Antstolės 2020 m. spalio 13 d. pateiktas reikalavimas S. P. yra teisėtas, todėl teismas skundÄ atmetė. I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-335-924/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17181-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos S. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ dėl antstolės A.

A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00257, suinteresuotas asmuo – A. K.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja S. P. kreipėsi į antstolę su 2020 m. spalio 19 d. skundu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0036/20/00257, kuriais reikalaujama 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 pateikti siÅ«lymÄ dėl A. K. bendravimo laiko su nepilnamete dukra A. K., gimusia (duomenys neskelbtini) kompensavimo. Nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d.

Kauno apylinkės teismas patenkino antstolės A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymo, skyrė pareiÅ¡kėjai 500 Eur baudÄ , jÄ iÅ¡ieÅ¡kant A. K. naudai. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiÅ¡kėja jį apskundė Kauno apygardos teismui, kuris paskirtÄ baudÄ sumažino. 2020 m. spalio 14 d. pareiÅ¡kėja gavo antstolės A. A. 2020 m. spalio 13 d. nurodymÄ S-20-36-20765 dėl bendravimo tvarkos kompensavimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/0023. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 23 d.

Kauno apygardos teismo nutartyje pareiÅ¡kėjai nebuvo nustatyta pareiga kompensuoti skyrium gyvenančiam tėvui laiko su nepilnamete dukra, todėl pareiÅ¡kėjos manymu nėra teisinio pagrindo CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka reikalauti kompensuoti bendravimo su vaiku laikÄ A. K.. Be to, už tai ji jau buvo nubausta bauda. Taip pat nurodė, kad dukros ir tėvo bendravimas tam tikromis dienomis negalėjo įvykti dėl vaiko ligos bei Å¡alyje paskelbto karantino, tačiau pareiÅ¡kėja dalį laiko dukros tėvui leido bendrauti su ja ilgiau nei numatyta teismo sprendime.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, kuriais reikalaujama kompensuoti A. K. bendravimo laikÄ su nepilnamete dukra.

2. Antstolė 2020 m. spalio 27 d. patvarkymu netenkino pareiÅ¡kėjos skundo ir kartu su vykdomÄ ja byla Nr. 0036/20/00257 skundÄ perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. Antstolė nurodė, jog 2020 m. sausio 29 d. pateiktas vykdymui Vilniaus apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡ytas Nr. e2-812-1045/2019, iÅ¡duotas 2020 m. sausio 13 d. dėl skolininkės S. P. įpareigojimo laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 antstolė skolininkei nurodė terminÄ pateikti iÅ¡ieÅ¡kotojui siÅ«lymÄ dėl A.

K. bendravimo laiko su dukra kompensavimo. Antstolė nurodė, jog Å¡iuo siÅ«lymu buvo skatinamas dialogas ir kompromisas tarp proceso Å¡alių, o ne siekta nubausti skolininkę. Antstolė nesutinka su skolininkės argumentais, jog vaikui sergant, Å¡alyje esant paskelbtam karantinui ar gavus baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ ji neprivalo tėvui kompensuoti laiko su dukra. Nurodė, jog teismo sprendime, kuriuo patvirtinta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, nėra nurodyta, jog ligos atveju vaiku rÅ«pinasi iÅ¡skirtinai jo motina, karantinas taip pat negali bÅ«ti priežastis riboti tėvo teisių, o paskirtos baudos tikslas buvo skatinti skolininkę tinkamai vykdyti teismo sprendimÄ , tačiau tai nepanaikina pareigos kompensuoti bendravimo laiko.

3. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog palaiko antstolės A. A. pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ 2020 m. spalio 27 d. patvarkyme dėl skolininkės 2020 m. spalio 19 d. skundo netenkinimo Nr. S-20-36-21634. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos motyvais, jog gavus baudÄ už teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymÄ ji neprivalo tėvui kompensuoti bendravimo laiko su dukra. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nuolat sudaro kliÅ«tis vaikui bendrauti su tėvu, remdamasi nepagrįstomis priežastimis – Å¡alyje paskelbtu karantinu bei vaiko liga. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 priėmė sprendimÄ , kuriuo nustatė A. K. bendravimo su dukra A. K. tvarkÄ . Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas. Vilniaus apylinkės teismo iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to 1.26 punkte nurodyta, kad jei tėvas negalėjo bendrauti su vaiku Å¡ioje tvarkoje nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas kitu Å¡alių suderintu laiku.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 2VP-9988-877/2020 dėl baudos skyrimo nurodė, jog S. P. nurodyti teismo sprendimo nevykdymo motyvai yra nepagrįsti ir iÅ¡ esmės paremti vien motinos subjektyvių faktinių aplinkybių vertinimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. susirgimai iÅ¡ esmės buvo perÅ¡alimai ir juos lydintys sveikatos sutrikimai (sloga, temperatÅ«ra ir pan.), gydytojai paskirdavo tradicinį tokiu atveju gydymÄ ir rekomenduodavo tausojantį ambulatorinį režimÄ . Manytina, kad vaikui sergant nesunkiai, pasirÅ«pinti tinkama vaiko priežiÅ«ra sugebėtų ir tėvas, todėl tokie susirgimai negali bÅ«ti laikomi pretekstu neleisti vaikui bendrauti su tėvu. Susitikimai gali nevykti tik vaikui rimtai sergant ir turint tai pateisinančiÄ gydytojų pažymÄ , tačiau neįvykęs susitikimas turi bÅ«ti kompensuotas kitu bendravimo laiku.

7. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2VP-9988-877/2020 dėl baudos skyrimo pažymėjo, jog paskelbtas karantinas nėra pagrindas atleisti tėvus nuo teisės ir pareigos matytis su savo nepilnamečiais vaikais ir juos auklėti. Atskirai gyvenantys tėvai savo vaikų atžvilgiu turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kartu gyvenantys tėvai, taigi net ir karantinas Å¡ių teisių ir pareigų neriboja, jei tam nėra rimtų priežasčių. A. K. nėra grįžęs iÅ¡ užsienio, neprivalo priverstinai saviizoliuotis, nėra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie galimai bendravo su sergančiais asmenimis, todėl darytina iÅ¡vada, kad tėvui bendrauti su dukra karantino metu yra tiek pat saugu kiek ir mamai.

Tokios pačios nuomonės buvo ir Vilniaus apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, priimdamas 2020 m. kovo 23 d. nutartį, kurioje pabrėžė, jog vien tai, kad Å¡alyje įvestas karantinas vaikai nepraranda prigimtinės teisės, užtikrinant vaikų saugumÄ , bendrauti su abiem tėvais.

8. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-9988-877/2020 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis ir spręstina, kad tėvas negalėjo bendrauti su vaiku nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl bendravimo su vaiku laikas turi bÅ«ti kompensuojamas kitu Å¡alių suderintu laiku. Antstolės 2020 m. spalio 13 d. pateiktas reikalavimas S. P. yra teisėtas, todėl teismas skundÄ atmetė. I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja S. P. praÅ¡o panaikinti 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį bei patenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė įrodymų vertinimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiÅ¡kinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiÅ¡kėja dalį dienų yra leidusi dukros tėvui A.

K. bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime, kas laikytina, kad kompensavo prarastÄ laikÄ bendraujant su dukra. Antstolė Å¡ių aplinkybių su suinteresuotu asmeniu A. K. nesiaiÅ¡kino, teismui taip pat Å¡i aplinkybė priimant nutartį nebuvo svarbi. 9.2. Nei antstolė atmetusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , nei teismas nagrinėjant skundÄ nevertino aplinkybės, jog 2020 m. kovo 11 d. A. K. nebuvo paskirta bendrauti su dukra. Tokiu bÅ«du suinteresuotam asmeniui A. K. buvo suteikta daugiau pranaÅ¡umo (pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas), suteikiat teisę pačiam piktnaudžiauti teismo sprendimu. 9.3. 2020 m. liepos 16-17 d. ir rugpjūčio 3-5 d., dukra viešėjo pas senelius - A.

K. tėvus, tačiau kiekvienÄ vakarÄ A. K. pasiimdavo dukrÄ nakvynei pas save, todėl A. K. Å¡ios dienos, nurodytos skunde buvo kompensuotos, tačiau jų, tikėtina, nevertino nei antstolė, nei teismas, nes pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, nedetalizuojant jau kompensuoto laiko. 9.4. 2020 m. liepos 20-31 d. dukra atostogavo su pareiÅ¡kėja apie tai buvo informuotas dukros tėvas A. K.. Tuo tarpu A. K. atostogas su dukra papildomai praleido Å¡iuo laikotarpiu: 2020 m. birželio 6-12 d. ir rugpjūčio 26-31 d. Å ių aplinkybių nei antstolė, nei teismas nevertinio.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidžia vaiko ir vaiko motinos teises. Skundžiam nutartis prieštarauja viešam interesui, gerai moralei ir teisingumo siekiui. 9.5. Teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 pareiškėjos iniciatyva dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, kad dukros motina deda pakankamai pastangų siekdama apginti dukros interesus. Šios aplinkybės žinomos ir antstolei, ir vaiko teisių apsaugos tarnybai.

10. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo A. K. praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos S. P. atskirojo skundo ir 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas, priimdamas nutartį, nesigilino į pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir skundo netenkino formaliais pagrindais, neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja dalį dienų yra leidusi dukros tėvui A.

K. bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime. Tai yra tik subjektyvi apeliantės nuomonė. 10.2. PareiÅ¡kėja savo atskirojo skundo motyvais klaidina teismÄ , iÅ¡kreipdama realiai egzistavusias faktines aplinkybes. Apeliantė teigia netiesÄ , nurodydama, kad ji, geranoriÅ¡kai leido vaiko tėvui matytis ir bendrauti su dukra daugiau laiko nei priklauso pagal teismo sprendimÄ . Suinteresuotas asmuo A. K. pažymi, jog be iÅ¡imčių visais atvejais 2020 metais vaiko motina likus porai dienų arba dienai iki numatomų tėvo atostogų su dukra imdavosi veiksmų, siekdama nepagrįstai sutrukdyti tėvo ir dukters atostogoms, raÅ¡ydama, kad nesutinka leisti vaiko, savo elgesiu kėlė visiÅ¡kai nereikalingÄ Ä¯tampÄ bei iÅ¡reiÅ¡kė akivaizdų nenorÄ , kad tėvas bendrautų su dukra. 10.3.

Suinteresuotasis asmuo A. K. nekvestionuoja vaiko motinos ir dukters atostogų praleidimo laiko, tačiau nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodomas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 26 d. į antstolės A. A. pasiÅ«lytÄ kompensuoti laikotarpį visiÅ¡kai nebuvo įtrauktas, todėl ir Å¡is atskirojo skundo motyvas turėtų bÅ«ti atmestas. Antstolės siÅ«lomi kompensuoti laikotarpiai yra susiję su skolininkės pažeidimais, kuriuos pareiÅ¡kėja S. P. padarė iki 2020 kovo 20 d., todėl nesutiktina su pareiÅ¡kėja, teigiančia, kad suinteresuotajam asmeniui A.

K. buvo suteikta daugiau pranaÅ¡umo ir tuo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas. 10.4. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad vaiko tėvas A. K. galėjo su dukra bendrauti vasaros atostogų metu, kai dukra turėjo atostogauti pas senelius, t.y. Å¡is laikas jam kompensuotas ir be įpareigojimų. Su tokia dviprasmiÅ¡ka pareiÅ¡kėjos pozicija negalima sutikti, kadangi dukrai motinos iniciatyva svečiuojantis pas senelius, vaiko tėvas derino bendravimo su dukra laikÄ su savo tėvais, kadangi vaiko motina apskritai nuo jo slėpė, kad dukra yra (duomenys neskelbtini) arba nurodė, kad Å¡io bendravimo neskaičiuos kaip tėvo nebendrauto laiko su vaiku kompensavimo, todėl ir Å¡is atskirojo skundo motyvas nėra pagrįstas. 10.5.

NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu atskirajame skunde nurodoma 2020 m. lapkričio 2 d., t.y. data, kuri niekaip nėra susijusi su antstolės patvarkyme nurodytais pažeidimais, kurie apima laikotarpį iki 2020 m. kovo 20 d. Dėl 2020 m. lapkričio 2 d. atkreiptinas dėmesys, kad tėvas su dukra bendravo ne dėl vaiko motinos geranoriÅ¡kumo, kaip mėgina klaidinti teismÄ S. P., o pagal teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 10.6. Negalima sutikti su pareiÅ¡kėja, teigiančia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ir tos aplinkybės, kad Å¡iuo metu jos iniciatyva Kauno apylinkės teisme iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. 10.7.

PareiÅ¡kėjos S. P. kaltinimai, adresuojami suinteresuotajam asmeniui A. K., nėra pagrindžiami jokiais objektyviais duomenimis, yra grynai subjektyvaus prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusios vaiko motinos pobÅ«džio. 10.8. PareiÅ¡kėja S. P. atskiruoju skundu nepaneigė pagrįstų ir teisėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, pagal kurias baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos toliau tinkamai vykdyti teismo sprendimÄ (CPK 771 str. 7 d.). Teismas k o n s t a t u o j a: I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos S. P. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš civilinės bylos ir pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0036/20/00257 medžiagos nustatyta, kad suinteresuoto asmens A. K. bendravimo tvarka su jo dukterimi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu (c. b. Nr. e2-812-1045/2019). Antstolės A. A. kontoroje yra vykdomi du 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 13 d. vykdomieji raštai išduoti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo pagrindu dalyje dėl A. K. bendravimo tvarkos su A.

K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo. 2020 m. spalio 13 d. antstolė surašė reikalavimÄ dėl bendravimo laiko kompensavimo Nr. S-20-36-20765, kuriame nurodyta, jog bendravimas nevyko pagal Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo: 1.1. punktÄ (nuo 2020-03-06 iki 2020-03-08, nuo 2020-03-20 iki 2020-03-22, nuo 2020-04-03 iki 2020-04-05, nuo 2020-04-17 iki 2020-04-19, nuo 2020-05-01 iki 2020-05-03, nuo 2020-07-24 iki 2020-07-26, nustatytais laikais); 1.2. punktÄ (2020-01-29, 2020-02-12, 2020-03-04, 2020-03-11, 2020-03-18, 2020-03-25, 2020-04-01, 2020-04-08, 2020-04-15, 2020-04-22, 2020-04-29, 2020-05-06, 2020-05-13, 2020-07-22, 2020-07-29); 1.4. punktÄ (nuo 2020-04-13 iki 2020-04-14 per Å v.

Velykas); 1.7. punktÄ ((duomenys neskelbtini) 2 valandas (per dukros gimtadienį), ir nuo 2020-04-16 iki 2020-04-17)); 1.15 punktÄ â€“ iÅ¡ieÅ¡kotojui priklauso 7 dienos bendravimo. Taip pat 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu dėl bendravimo laiko kompensavimo Nr. S-20-36-20765 pareiÅ¡kėja S. P. buvo įpareigota per 3 darbo dienas nurodyti kokiu bÅ«du ir kaip kompensuos nurodytÄ bendravimo laikÄ . Minėtame reikalavime taip pat pažymėta, kad visas minėtas bendravimo laikas turi bÅ«ti kompensuotas per protingÄ laiko terminÄ , bet ne ilgiau kaip iki 2020-12-31.

Kompensavimo laikas ir terminas gali kisti esant raÅ¡tiÅ¡kam proceso Å¡alių sutarimui, kuriuo bÅ«tų nustatytos kitokios kompensavimo sÄ lygos.

14. PareiÅ¡kėja S. P. kreipėsi į antstolę su 2020 m. spalio 19 d. skundu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0036/20/00257, kuriais reikalaujama 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 pateikti siÅ«lymÄ dėl A. K. bendravimo laiko su nepilnamete dukra A. K. kompensavimo. Antstolė 2020 m. spalio 27 d. patvarkymu netenkino pareiÅ¡kėjos skundo ir kartu su vykdomÄ ja byla Nr. 0036/20/00257 skundÄ perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ atmetė.

15. Pareiškėja su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde iš esmės nurodydama du esminius argumentus:

1) teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė įrodymų vertinimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiÅ¡kinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose;

2) pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nurodytos dienos suinteresuotam asmeniui A. K. buvo kompensuotos, pareiškėjai dalį dienų leidus dukros tėvui A. K. bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0036/20/00257 duomenis bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį bei patenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ . Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiÅ¡kia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedÅ«ros teisėtumÄ . Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas virÅ¡ijant kompetencijÄ (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumÄ , teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmÄ , antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimÄ , atsižvelgė į teisėtus Å¡alių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

18. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

19. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

21. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

22. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

23. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiÅ¡kėjos skunde dėl antstolės veiksmų nurodytos dienos suinteresuotam asmeniui A. K. buvo bendravimo su vaiku laiko kompensavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai papildomai suinteresuoto asmens A. K. su dukra praleistÄ laikÄ vertina, kaip bendravimo su vaiku laiko kompensavimÄ , todėl nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad iki laikotarpio, kuomet bendravimas pagal teismo sprendimÄ nevyko, papildomai praleistas laikas galėtų bÅ«ti laikomas bendravimo su vaiku laiko kompensavimu.

Be to, apeliantė byloje neįrodė, jog dalį dienų ji leido tėvui bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta teismo sprendime, kaip kompensacija bÅ«tent už ginčo laikotarpiu nevykusį jų bendravimÄ .

24. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolė 2020 m. spalio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose (1 dalyje) Nr. S-20-36-21510, (2 dalyje) Nr. S-20-36-21509, (3 dalyje) Nr. S-20-36-21508 nustatė laikotarpius, kuriais bendravimas pagal teismo sprendimÄ nevyko ne dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo kaltės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. P. dėl minėtų aktų kreipėsi į antstolę praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. spalio 23 d. priimtus sprendimus, įpareigojančius skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (1 dalis) Nr. S-20-36- 21510, neįvykdymo aktas (2 dalis) Nr. S-20-36-21509, neįvykdymo aktas (3 dalis) Nr. S-20-36- 21508. 2020 m. lapkričio 11 d. patvarkymu dėl 2020 m. lapkričio 4 d. skolininkės skundo netenkinimo Nr. S-20-36-23002 antstolė A.

A. atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos pateiktÄ skundÄ ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020, S. P. 2020 m. lapkričio 4 d. skundo dėl antstolės A. A. veiksmų, netenkino. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d.

25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2020 m. spalio 13 d. antstolės suraÅ¡ytame nurodyme dėl bendravimo laiko kompensavimo Nr. S-20-36-20765, nurodytus laikotarpius nustatė, jog jie sutampa su laikotarpiais dėl kurių antstolė 2020 m. spalio 23 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus (1 dalyje) Nr. S-20-36-21510, (2 dalyje) Nr. S-20-36-21509, (3 dalyje) Nr. S-20-36-21508, kurie nėra nuginčyti ir yra galiojantys, bei dėl kurių Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020, S. P. 2020 m. lapkričio 4 d. skundo dėl antstolės A.

A. veiksmų, netenkino. Kaip minėta, nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog antstolė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos S. P. reikalaudama 2020 m. spalio 13 d. reikalavimu Nr. S-20-36-20765 pateikti siÅ«lymÄ dėl A. K. bendravimo laiko su nepilnamete dukra A. K. kompensavimo, veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagristai pareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ atmetė spręsdamas, jog antstolės 2020 m. spalio 13 d. pateiktas reikalavimas S. P. yra teisėtas.

26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2020 m. spalio 13 d. reikalavimo Nr. S-20-36-20765 turinį taip pat pažymi, jog antstolė nurodydama skolininkei terminÄ pateikti iÅ¡ieÅ¡kotojui siÅ«lymÄ dėl A. K. bendravimo laiko su dukra kompensavimo, Å¡iuo reikalavimu nesiekė pareiÅ¡kėjai taikyti sankcijÄ ar jÄ nubausti, o tiesiog buvo skatinamas proceso Å¡alių dialogas ir kompromiso ieÅ¡kojimas.

27. Atskirajame skunde apeliantė be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir aplinkybės, kad Å¡iuo metu Kauno apylinkės teisme iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 pareiÅ¡kėjos iniciatyva dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, kad dukros motina deda pakankamai pastangų siekdama apginti dukros interesus. Apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-665-920/2021 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-14242-920/2020) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo nėra priimtas, vyksta bylos nagrinėjimas, todėl vien aplinkybė, kad pagal pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teisme iÅ¡kelta civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu negalėjo sudaryti pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė įrodymų vertinimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiÅ¡kinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : atmesti pareiÅ¡kėjos S. P. atskirÄ jį skundÄ . Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas