2026-02-04 Nr. AB-2658-3-61-3-09609-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-208-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09609-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. balandžio 4 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-230404-00074 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl vykdomos savavališkos statybos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įvykdymo terminą 1,5 metų laikotarpiui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija netenkino prašymo pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą 1,5 metų laikotarpiui. Pareiškėjas Privalomojo nurodymo laiku įvykdyti nespėjo dėl svarbių priežasčių, susijusių su savavališkos statybos įteisinimo procedūromis. Pareiškėjas sudarė sutartį dėl statinio projekto parengimo, kreipėsi dėl dokumentų parengimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų valstybės kadastras) duomenų patikslinimui, be to, 2023 m. rudenį pablogėjo tėvo P. R. sveikata, (duomenys neskelbtini) tėvas mirė, todėl objektyviai sumenko galimybės domėtis įteisinimo procedūrų eiga.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, prašė pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atmesti kaip nepagrįstą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. spalio 3 d. Prašymas Inspekcijai dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (2023 m. spalio 17 d.), todėl Inspekcijos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SDPN-000-231113-00096 (toliau – ir Sprendimas) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas nebuvo. Pareiškėjas minėto Inspekcijos Sprendimo neskundė ir dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo 2023 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pratęsti galima tik nepasibaigusius privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus. Tuo atveju, jeigu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, pratęsimo galimybė išnyksta. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nenustatyta privalomojo nurodymo termino atnaujinimo galimybė, todėl, pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymo pateikimas teismui nebetenka prasmės. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo yra atmestinas dėl to, kad Privalomuoju nurodymu nustatytas jo įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. spalio 3 d., o pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas tik 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. jau po nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Dėl to pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. prašyme teismui nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių neįvykdytas Privalomasis nurodymas, šioje byloje nenagrinėtinos.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti – pašalinti savavališkos statybos padarinius, pratęsimo.

8. Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2023 m. spalio 3 d., t. y. nugriauti visą statinį prie pastato rytinės dalies savavališkai pastatytą naują neypatingos kategorijos priestatą (4,768 m ilgio, 17,938 m pločio, 85,53 kv. m ploto, kintamo nuo 2,826 m iki 2,159 m aukščio) Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nustatė, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. spalio 3 d., pareiškėjo prašymas pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, t. y. 2023 m. spalio 17 d., ir 2023 m. lapkričio 13 d. Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo – nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 27 d. teismui pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

9. Teismas, apžvelgęs Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalis, bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. spalio 3 d., prašymą teismui dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas prašyme nurodė argumentus ir pateikė rašytinius įrodymus, kurias siekia pagrįsti laiku neįvykdytą Privalomojo nurodymą. Teisėjų kolegija įvertino, kad pareiškėjo argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai, esant pasibaigusiam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebetenka reikšmės. Pareiškėjui nesilaikant teisės aktais nustatytos Privalomojo nurodymo termino pratęsimo tvarkos, kai įstatyme nėra įtvirtinta tokio termino atnaujinimo galimybė, teismas ne(be)turi teisės spręsti dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos Privalomojo nurodymo termino pratęsimo tvarkos, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, termino atnaujinimo galimybė įstatyme nenustatyta, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas.

11. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kai šis terminas nebegali būti nei atnaujintas, nei pratęstas, pareiškėjo prašymą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. prašymą tenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 17 d. Pareiškėjas vertina, kad jeigu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo 2023 m. spalio 17 d., tokiu atveju sprendime padaryta išvada, kad Inspekcija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino nepratęsimo, yra nepagrįsta.

14. Pareiškėjo vertinimu, tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bei termino kreiptis į teismą praleidimo aplinkybes vertino formaliai. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kurias siekia pagrįsti laiku neįvykdytą Privalomąjį nurodymą, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra teisiškai nereikšmingi ir jų nevertino. Pareiškėjo teigimu, iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad buvo dėtos visos protingos pastangos Privalomąjį nurodymą įvykdyti laiku, tačiau dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, to nesuspėjo padaryti laiku.

15. Pareiškėjas paaiškina, kad valstybės vardu veikianti institucija reikalauja nugriauti statinį, suteikdama pareiškėjui galimybę įteisinti neteisėtą statinį, tačiau pareiškėjas to negali padaryti dėl pačios valstybės registre kaupiamų neteisingų ir fakto neatitinkančių duomenų. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės nepagrįstai nebuvo analizuotos ir vertintos, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas.

16. Pareiškėjas taip pažymi, kad Privalomuoju nurodymu yra įpareigojamas nugriauti statinį, vadinasi, sunaikinti nuosavybės teisės objektą, o tai vertintina kaip pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Tokios savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę. Nagrinėjimu atveju, nepratęsus termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą, gali būti taikomas priverstinis vykdymas, t. y. priestato nugriovimas, nors iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad egzistuoja visos sąlygos įteisinti neypatingos kategorijos 85,53 kv. m. ploto priestatą, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai bus ištaisyti netikslūs Miškų valstybės kadastro duomenys.

17. Pareiškėjas apibendrina, kad byloje pateikti įrodymai ir paaiškinimai sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Inspekcijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023 m. spalio 17 d. prašymą pratęsti pasibaigusio Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, šioje byloje neginčijo. Teigia, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. spalio 3 d., tačiau pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo teismui pateiktas tik 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. jau po nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Dėl to pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. prašyme ir procesiniuose dokumentuose nurodytos priežastys, dėl kurių neįvykdytas Privalomasis nurodymas, šioje byloje nenagrinėtinos. Teismas nustatęs, kad yra pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, pagrįstai pareiškėjo nurodytų priežasčių, dėl kurių neįvykdytas Privalomasis nurodymas, byloje nenagrinėjo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo apibendrina, kad teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pasibaigus nustatytam terminui jį įvykdyti, atmetė pareiškėjo prašymą, nes, pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nėra galimybės jį pratęsti arba atnaujinti.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš esmės neteisingai nustatė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjo pateiktą prašymą vertino formaliai, nes iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad buvo dėtos visos protingos pastangos Privalomąjį nurodymą įvykdyti laiku, tačiau dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, to nesuspėjo padaryti laiku.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. spalio 3 d., tačiau pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo teismui pateiktas tik 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. jau po nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo.

26. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

28. Pareiškėjas prašyme ir apeliaciniame skunde prašo pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau, kaip jau minėta, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, jį pratęsti nebėra galimybės, o Priežiūros įstatymas taip pat nenustato, kad toks terminas galėtų būti atnaujinamas.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų iš esmės analogiškose bylose. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.

32. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius